- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-10-19
- Bylos Nr.
- 1S-145/2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Svajūnas Knizleris
- Advokatai
- Rolandas Vaitekūnas, Aleksandras Dubauskas
teismo posėdyje išnagrinėjo įtariamojo V. A. ir jo gynėjo advokato Rolando Vaitekūno skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 17 d. nutarties, kuria V. A. įtariamam padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 149 straipsnio 3 dalyje, 150 straipsnio 3 dalyje, kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas dviem mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2009 m. rugsėjo 25 d.
Teisėjas, susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjęs įtariamojo ir gynėjo skundus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. A. įtariamas tuo, kad veikdamas bendrininkų grupėje su E. G., T. V., V. L., T. M. ir M. N., 2009 m. kovo 23 d. nuo 22 val. iki 2009 m. kovo 24 d. apie 1 val., (duomenys neskelbtini), Panevėžio mieste, panaudodami fizinę prievartą ir psichinį smurtą nekentėjusios V. V. atžvilgiu, lytiškai santykiavo su nukentėjusiąja V. V. prieš jos valią.
Taip pat, jis įtariamas tuo, kad veikdamas bendrininkų grupėje kartu su T. V., panaudodami fizinę prievartą nukentėjusiosios V. V. atžvilgiu, ją seksualiai prievartavo, t. y. tenkino lytinę aistrą su nepilnamete V. V. oraliniu būdu.
2009 m. kovo 24 d. įtariamasis V. A. sulaikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio tvarka, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 25 d. nutartimi paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurios terminas 2009 m. balandžio 23 d., 2009 m. birželio 18 d. nutartimis buvo tęsiamas.
Žemesnės instancijos teismas
Skundžiama Panevėžio apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 17 d. nutartimi suėmimo terminas pratęstas dar dviem mėnesiams.
Panevėžio apygardos teismas 2009 m. rugsėjo 17 d. nutartyje pratęsdamas įtariamajam kardomosios priemonės – suėmimo terminą nurodė, kad bendrieji kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo pagrindai nėra išnykę.
Panevėžio apygardos teismas nurodė, kad ikiteisminis tyrimas jau beveik baigtas, todėl siekiant užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą bei užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms, yra BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte (bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo)) ir 3 punkte (darys šio straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus) numatyti suėmimo pagrindai.
Šalies argumentai
Įtariamojo V. A. gynėjas skunde prašo Panevėžio apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 17 d. nutartį panaikinti. Nurodoma, jog apygardos teismo nutartis yra nepagrįsta, priimta neteisingai aiškinant ir taikant baudžiamojo proceso normas bei neteisingai vertinant bylos aplinkybes, reikšmingas vertinant būtinybę pratęsti suimtajam pačios griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo terminą.
Skunde nurodoma, jog Lietuvos Aukščiausiojo teismo senato 2004 m. gruodžio 12 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo termino“ 4 punkte pažymima, kad teisėjas, spręsdamas kardomosios priemonės paskyrimo ar pratęsimo klausimą, privalo patikrinti, ar pateiktoje medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog būtent įtariamasis padarė nusikalstamą veiką. Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, gynėjas skunde prašo papildomai patikrinti, ar byloje tikrai yra pakankamai svarių duomenų apie tai, kad V. A. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas.
Gynėjas skunde pažymi, jog teismo nutartyje dėl suėmimo skyrimo ar pratęsimo turi būti nurodyti konkretūs, argumentuoti motyvai dėl kiekvieno pagrindo, dėl ko švelnesnėmis kardomosios priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Panevėžio apygardos teismas 2009 m. rugsėjo 17 d. nutartyje savo motyvų neargumentavo.
Be to, skunduose gynėjas ir suimtasis V. A. atkreipia dėmesį, jog ikiteisminis tyrimas byloje vilkinimas, suėmimo terminas tęsiasi virš šešių mėnesių, neatliekami jokie ikiteisminio tyrimo veiksmai su suimtuoju, skundžiamojoje nutartyje nėra nurodytų objektyvių duomenų, jog byla yra ypatingai sudėtinga ar didelės apimties.
Skunduose atkreipiamas dėmesys į tai, jog suimtasis V. A. turi pastovią gyvenamąją vietą, yra susaistytas šeimyniniais ryšiais, išlaiko vaiką iš pirmosios santuokos, nedirba, tačiau turi lėšų pragyvenimui, turi rimtų sveikatos problemų, kurių gydymas suėmimo sąlygomis yra ribotas ir apsunkintas, todėl nėra jokio pagrindo manyti, kad V. A. gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo bei daryti naujus nusikaltimus.
Suimtasis V. A. bei jo gynėjas skunduose prašo kardomąją priemonę – suėmimą, pakeisti švelnesne kardomąja priemone.
Teismo posėdžio metu gynėjas prašė skundus patenkinti, prokuroras prašė skundus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Įtariamojo V. A. ir jo gynėjo skundai atmetami.
Panevėžio apygardos teismas 2009 m. rugsėjo 17 d. nutartimi pagrįstai įtariamajam V. A. pratęsė kardomąją priemonę – suėmimą dviem mėnesiams. Panevėžio apygardos teismas pratęsdamas kardomąją priemonę – suėmimą, BPK 119 straipsnio, 122 straipsnio, 127 straipsnio reikalavimų nepažeidė.
Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, būtina taikymo sąlyga yra tai, kad byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog įtariamasis padarė nusikalstamą veiką (BPK 122 straipsnio 2 dalis). Lietuvos apeliacinis teismas, patikrinęs teismui pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą, mano, kad šioje ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad įtariamasis V. A. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 149 straipsnio 3 dalyje, 150 straipsnio 3 dalyje. Šie duomenys yra nukentėjusiosios V. V. apklausos protokolai, liudytojų apklausos protokolai, akistatos protokolai, pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolai, specialistų išvados, asmens parodymo atpažinti protokolai ir kiti bylos duomenys. Ar kaltinamasis iš tikrųjų padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas šioje proceso stadijoje nesprendžiama, o svarstoma, ar yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo pagrįstumą.
Kaip griežčiausia kardomoji priemonė, suėmimas gali būti skiriamas esant suėmimo skyrimo sąlygoms ir bent vienam iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų (BPK 122 straipsnio 6 dalis). Pagal BPK 119 straipsnį, suėmimas, kaip ir kitos kardomosios priemonės, skiriamas siekiant užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms.
Pratęsdamas įtariamojo suėmimo terminą dar dviem mėnesiams, Panevėžio apygardos teismas nutartyje nurodė tokio sprendimo pagrindus, numatytus BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte – bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo ir 3 punkte – darys šio straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus.
V. A. įtariamas dviejų sunkių nusikaltimų padarymu, todėl jei jo kaltė būtų įrodyta, grėstų griežta laisvės atėmimo bausmė.
BPK 122 straipsnio 2 dalis nustato, kad kai pagrįstai manoma, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 8 punkte išaiškinta, jog „nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis minėta aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tai tada jos gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratęsti suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu“. Gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstam manymui, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Taip pat atkreipiamas dėmesys, jog praeityje įtariamasis V. A. buvo nuteistas Kauno miesto apylinkės teismo 1995 m. vasario 23 d. nuosprendžiu pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį (Kalinio pabėgimas).
Įtariamojo V. A. ir jo gynėjo skunduose nurodytos aplinkybės, jog turi pastovią gyvenamąją vietą, yra susaistytas šeimyniniais ryšiais, išlaiko vaiką iš pirmosios santuokos, nedirba, tačiau turi lėšų pragyvenimui, turi rimtų sveikatos problemų, kurių gydymas suėmimo sąlygomis yra ribotas ir apsunkintas, reikšmingos nustatant, ar įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tačiau nepaneigia teismo nurodyto suėmimo pagrindo ir nėra pakankamos griežčiausiai kardomajai priemonei panaikinti.
Išdėstytos aplinkybės leidžia teigti, kad šį BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą suėmimo taikymo pagrindą pirmosios instancijos teismas nustatė pagrįstai.
Apeliacinis teismas nurodo, jog BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jeigu asmuo įtariamas bent vieno iš Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 10 punktas išaiškina, jog pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys.
Iš V. A. inkriminuojamų veikų aprašymo matyti, kad jis įtariamas dviejų, sunkių nusikaltimų padarymų. Nusikalstamos veikos (BK 149 straipsnio 3 dalis, 150 straipsnio 3 dalis), kurių padarymu V. A. įtariamas, numatytos BPK 122 straipsnio 4 dalyje.
V. A. įtariamas nusikalstamas veikas padaręs organizuota grupe, veikos, kurių padarymu įtariamas suimtasis, padarytos jam turint neišnykusį teistumą. Byloje nustatyta, kad V. A. praeityje teistas keturis kartus, taip pat ir už nusikalstamas veikas žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui. Būdamas laisvėje niekur nedirbo. Nusikaltimų darymo sistemingumas, jų kartotinumas ir pobūdis leidžia pagrįstai manyti, jog V. A., būdamas laisvėje, gali daryti naujus BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus.
Šie duomenys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą suėmimo taikymo pagrindą – pagrįstą manymą, kad V. A. būdamas laisvėje, gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje.
Gynėjo skunde nurodyti argumentai, kad Panevėžio apygardos teismas 2009 m. rugsėjo 17 d. nutartyje pateiktos išvados nepagrįstos jokiais argumentais, dėl kiekvieno pagrindo, prieštarauja teismo nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms yra atmetami kaip deklaratyvūs.
BPK 122 straipsnyje yra nurodyti tik bendrieji suėmimo skyrimo pagrindai ir sąlygos, taikomi tęsiant suėmimo terminą iki šešių mėnesių. Pratęsiant suėmimo terminą daugiau nei šešiems mėnesiams, be bendrųjų, yra būtini ir specialieji suėmimo skyrimo pagrindai – tai ypatingas bylos sudėtingumas ar didelė apimtis (BPK 127 straipsnio 2 dalis).
Teismui pateikta medžiaga rodo, jog ikiteisminis tyrimas nebaigiamas dėl didelės ikiteisminio tyrimo veiksmų apimties. Pranešimai apie įtarimą padarius nusikalstamas veikas organizuota grupe įteikti be suimtojo dar penkiems asmenims. Ikiteisminio tyrimo metu ir V. A. suėmimo laikotarpiu buvo paskirtos daug laiko reikalaujančios užduotys specialistams, apklausti papildomai liudytojai, darytos akistatos su nukentėjusiąja, daromos gautų telefoninių skambučių išklotinių analizė bei kiti veiksmai. Atkreipiamas dėmesys, jog BPK 127 straipsnio 7 dalies nuostatos nereikalauja, kad kardomosios priemonės – suėmimo taikymo mėnesius ikiteisminio tyrimo veiksmai būtų atliekami būtent su suimtuoju. Svarbu, jog tiriant bylą būtų atliekami ikiteisminio tyrimo veiksmai. Remiantis pateikta ikiteisminio tyrimo medžiaga matyti, kad tokie veiksmai buvo atliekami.
Lietuvos apeliacinis teismas remiantis baudžiamosios bylos medžiaga pažymi, jog ši byla ypatingai sudėtinga, kadangi tyrimas atliekamas dėl dviejų sunkių nusikalstamų veikų padarymo, todėl atliktų ikiteisminio tyrimo veiksmų sudėtingumas ir kiekis adekvatus ikiteisminio tyrimo trukmei. Teismo nuomone, ikiteisminis tyrimas byloje nėra vilkinamas.
Suimtasis V. A. skunde prašo paskirti jam švelnesnes kardomąsias priemones, tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog aukštesniojo teismo teisėjas, išnagrinėjęs skundą dėl suėmimo termino pratęsimo ikiteisminio tyrimo stadijoje, gali atmesti arba jį patenkinti ir panaikinti nutartį pratęsti suėmimo terminą, bet negali pakeisti pratęstos kardomosios priemonės kita kardomąja priemone (Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 26 punktas).
Kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo ir pratęsimo tvarka pažeista nebuvo. Skunduose nurodytos aplinkybės nepaneigia teismo išvadų.
Skundžiama nutartis teisėta ir pagrįsta.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
įtariamojo V. A. ir jo gynėjo skundus atmesti.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.