- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2011-05-18
- Bylos Nr.
- 1-32-349/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-50-900019-2010-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
Panevėžio apygardos teismas, pirmininkaujant Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjui Arnoldui Šukaičiui,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
DARIUS JANUŠAS, a. k. (duomenys neskelbtini) gim. lietuvis, LR pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, dirbantis UAB „G“ realizacijos vadovu, gyvenantis neteistas,
kaltinamas pagal BK 184 str. 2 d.
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
Kaltinamasis D. J., būdamas UAB „V“ direktoriumi ir vieninteliu akcininku, 2008-07-23, tyrimo metu nenustatytą valandą, UAB „h lizingas“ patalpose adresu: G. V. 18A, Vilnius, sudarė su UAB „h lizingas“ lizingo sutartį Nr. LT077120, pagal kurią UAB „h lizingas“ 2008-07-23 turto priėmimo–perdavimo aktu patikėjo jam, tai yra perdavė statybinę įrangą: mobilų oro kompresorių M43, 20 m ilgio oro žarną, atskėlimo plaktuką AH201, metalo pjūklą GCO 14-1, optinį nivelyrą „Runner 20“ laikotarpiui iki 2013-07-30, tačiau jam nemokant išperkamosios nuomos, 2008-11-06 UAB „S lizingas“ vienašališkai nutraukus statybinės įrangos lizingo sutartį Nr. LT077120 bei įpareigojus D. J. 2008-11-06 pranešimu Nr. 01-30-3250 nedelsiant nutraukti turto eksploataciją, ne vėliau kaip iki 2008-11-13 perduoti lizinguojamą statybinę įrangą UAB „h lizingas“ įgaliotam atstovui UAB „Baltijos realizacijos centras“, D. J., pažeisdamas statybinės įrangos lizingo sutarties Nr. LT077120 bendrųjų sąlygų 3.11., 5.2.1. 11.5. punktus, statybinės įrangos UAB „h lizingas” negrąžino bei ją nenustatytomis aplinkybėmis laikotarpiu nuo 2008-11-06 iki 2010-03-29 ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje perdavė nenustatytiems asmenims, taip dėl neatsargumo iššvaistė svetimą – UAB „S lizingas“ (iki 2009-03-17 UAB „h lizingas“), priklausantį turtą – statybinę įrangą (mobilų oro kompresorių M43, 20 m ilgio oro žarną, atskėlimo plaktuką AH201, metalo pjūklą GCO 14-1, optinį nivelyrą „Runner 20“), kurios vertė – 26 350 Lt.
Kaltinamasis D. J. kaltu neprisipažino, nes turto kitiems asmenims neperdavė ir nedarė įtakos, kad tas turtas dingtų. D. J. parodė, kad bankrutuojant UAB „V“, kurios direktoriumi jis buvo, visas pagal lizingo sutartis gautas turtas buvo grąžinamas lizingo bendrovei. Turtas buvo naudojamas įvairiuose objektuose ir jis neturėjo galimybių sužiūrėti, kad visas turtas būtų grąžintas. Turto grąžinimu rūpinosi jo paskirtas Č. Jis (Jas) buvo įsitikinęs, kad grąžintas visas turtas, kurį „V“ buvo gavusi iš lizingo bendrovės, todėl bendraudamas su T. M. ir sakė pastarajam, jog visas turtas grąžintas. Jis darbuotojams liepė visus nenaudojamus įrankius surinkti iš objektų ir juos suvežti į bendrovės patalpas P. P. rajone. Tuo metu jis pamatė, kad buvo partemptas ir kompresorius. Perdavus pastatus bankroto administratoriui, kompresorius buvo nutemptas į P. K. gatvėje esančią aikštelę, kur jis planavo įrengti autoservisą. Turtui saugoti jis pasamdė Gą. Po kurio laiko Gjam pasakė, kad atėjęs į darbą kompresoriaus nerado. Iš pokalbio su Gu jis suprato, kad nuo kompresoriaus dingimo praėjo nemažai laiko, todėl nesitikėjo, kad policija gali jį surasti. Dėl šios priežasties policijai apie pavogtą kompresorių nepranešė. Jis kreipėsi į R. M., norėdamas, kad šis surastų asmenis, pavogusius kompresorių, tikėdamasis „išsipirkti“, tačiau kompresoriaus rasti nepavyko. Kur dabar yra statybinė įranga, jis nežino. Jis pripažįsta, kad sudarė lizingo sutartį su „h lizingu“ ir buvo atsakingas už statybinę įrangą, kurią sudarė mobilus oro kompresorius, 20 metrų ilgio žarna, atskėlimo plaktukas, metalo pjūklas, optinis nivelyras. Žino, kad lizingo sutartis buvo nutraukta ir jis buvo įpareigotas įrangą grąžinti. Negali paaiškinti, kodėl nepranešė lizingo bendrovei, kai statybinė įranga iš aikštelės dingo. Policijai taip pat nepranešė, nes apie kompresoriaus dingimą sužinojo po kelių dienų, todėl manė, jog į policiją kreiptis per vėlu.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo D. J. parodymų, jo kaltė įrodoma ir kitais bylos duomenimis.
L. T. Mas parodė, kad jis atstovauja UAB „S lizingas“ ir nustato turto perdavimo tvarką nutrūkus lizingo sutartims. Nutrūkus lizingo sutarčiai su UAB „V“ dėl esminių sutarties sąlygų nevykdymo, t. y. dėl skolinių įsipareigojimų nevykdymo, jis pareikalavo, kad UAB „V“ direktorius D. J. grąžintų statybinę įrangą. Jas konkrečios vietos, kur yra statybinė įranga, nenurodė. Jas užtikrino, kad įrangą grąžins. Vėliau jis (Mas) kelis kartus ragino tą padaryti telefonu. T. J. vieną kartą pasakė, kad įrangą yra grąžinęs. Jis paprašė pateikti priėmimo–perdavimo dokumentą, nes, jo žiniomis, tokia įranga nebuvo grąžinta. Galiausiai ryšys su Ju nutrūko, o Jas nepateikė turto priėmimo–perdavimo dokumento, liudijančio, kad tas turtas tikrai buvo perduotas lizingo bendrovei. Dalis turto buvo išreikalauta, išskyrus statybinę įrangą. Vėliau jis kreipėsi į bankroto administratorių Vaisiauską su užklausa, ar jis perėmė savo žinion statybinę įrangą. Bankroto administratorius atsakė, kad tokios įrangos Jas jam nėra perdavęs.
Liudytojas J. V. parodė, kad 2009 m. balandžio 6 d. UAB „V“ buvo iškelta bankroto byla ir jis buvo paskirtas BUAB „V“ administratoriumi. Jis dalyvavo, kai lizingo bendrovei buvo grąžintas nekilnojamasis turtas pastatas Paįstryje. Statybinės įrangos, kuri būtų jam perduota ir kurią būtų reikėję grąžinti lizingo bendrovei, nebuvo. Su Mu kalbėjosi telefonu ir pasakė, kad statybinė įranga perduota nebuvo. Bendraujant telefonu su Ju, šis pasakė, kad statybinė įranga jau iki bankroto bylos iškėlimo buvo perduota lizingo bendrovei.
Liudytojas D. Š. parodė, kad 2007–2008 metais dirbo „Vestaroje“, direktoriumi. Jo pareigų nepamena, jis buvo kaip savininkas, akcininkas. Kompresorių norėjo pirkti Jas, o lizingo sutartis pasirašė jis (Š). Jam baigus darbą bendrovėje, ta įranga buvo, ją naudojo pastatų griovimo darbams.
Liudytojas A. Č. parodė, kad jis dirbo UAB „V“ realizacijos vadovu nuo 2004 metų iki pat bankroto. Nemažai turto buvo pirkta lizingo būdu. Transporto priemonės lizingo bendrovei buvo grąžintos. Mobilaus oro kompresoriaus su žarna, skėlimo plaktuko, metalo pjūklo, nivelyro nepasiėmė. Kur dingo ši statybinė įranga, jis nežino. Iškėlus bankroto bylą, tą įrangą dar buvo matęs. Dar 2009 m. vasarą matė, kad stovėjo Kio gatvėje, prie degalinės esančio pastato. Ten yra kalbėjęs su S. G., kuris jam sakė, kad dingo oro kompresorius.
L. S. Gas parodė, kad jis anksčiau dirbo UAB „V“ statybininku. Iškėlus bendrovei „V“ bankroto bylą, maždaug rugsėjo mėnesį, jis susitiko su Ju, kuris jį pasamdė dirbti sargu ir Kio gatvėje saugoti pastatą. Teritorija buvo aptverta kilnojama tvora, vartų nebuvo. Jis dirbo naktimis. Sargaujant jis matydavo kompresorių, kuris buvo paimamas darbams ir vėl grąžinamas. Kompresorius buvo pririšamas su viela prie vagonėlio. Po kiek laiko sužinojo, kad kompresorius pavogtas.
Liudytojas G. M. parodė, kad UAB „V“ vairuotoju dirbo nuo 2006 m. gruodžio iki 2008 m. gegužės mėnesio. Bet to, jis prižiūrėdavo statybininkų brigadą, dirbusią Vilniuje. Mobilus kompresorius buvo jo žinioje Vilniaus objektuose. Prie kompresoriaus buvo priedai: 2 plaktukai, oro žarna. Jis buvo atsakingas už kompresorių. Būdavo, kad kompresorių paimdavo į kitus objektus. Kai kompresorius nebūdavo reikalingas, būdavo pargabenamas į Paįstrį, kur laikomas rakinamame sandėlyje, iš kurio niekas nedingdavo. Jį atleidus iš darbo, kompresorius buvo partemptas į Paįstrį. Jis nežino, kur dingo kompresorius. Jas nebuvo įvedęs tokios tvarkos, kad už pasiimtą turtą reikėtų kažkur pasirašyti. Apsauga nuo tyčinio nutempimo nebuvo įrengta.
L. R. M parodė, kad 2009 m. pabaigoje ar 2010 m. pradžioje jo pažįstamas Jas paskambino ir prašė pasiteirauti, ar kas nors neparduoda kompresoriaus. Minėjo, kad jam pavogė kompresorių, kokiomis aplinkybėmis neaiškino. Iš kalbos nelabai suprato, ar Jas nori atgauti, ar nori pirkti kompresorių.
Iš byloje esančios lizingo sutarties Nr. LT077120 matyti, kad 2008-07-23 sudaryta sutartis tarp UAB „h lizingas“ ir UAB „V“ dėl įvairaus turto, įskaitant ir statybinės įrangos pagal priedą Nr. 1 prie lizingo sutarties. Sutartį iš UAB „V“ pusės pasirašė D. J. (6–9 b. l.).
Priede prie lizingo sutarties Nr. LT077120 nurodyta, kad statybinę įrangą sudaro: mobilus oro kompresorius M43, oro žarna 20 m, atskėlimo plaktukas AH201, metalo pjūklas GCO 14-1, optinis nivelyras „Runner 20“ (komplekte su liniuote ir stovu). Visos statybinės įrangos pagaminimo metai – 2007 (9 b. l.).
2008-07-23 turto priėmimo–perdavimo aktu UAB „V“, atstovaujamai D. J., buvo suteikta teisė toliau valdyti ir naudoti turtą pagal lizingo sutartį Nr. LT077120 (10 b. l.).
Lizingo sutarties bendrąsias sąlygas ir įmokų grafiką iš UAB „V“ pusės pasirašė D. J. (11–16 b. l.).
2008-11-06 pranešimu UAB „h lizingas“ vienašališkai nutraukė lizingo sutartis su UAB „V“, taip pat ir lizingo sutartį Nr. LT077120 (18–19 b. l.).
BUAB „V“ administratorius 2010-01-19 raštu informavo, kad jam nebuvo perduota statybinė įranga (24 b. l.).
Ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisiamajame posėdyje patikrintais įrodymais kaltinamojo D. J. kaltė, iššvaisčius svetimą turtą, įrodyta.
BK 184 straipsnyje numatyta atsakomybė už kaltininkui patikėto ar jo žinioje buvusio svetimo turto ar turtinės teisės iššvaistymą, t. y. neteisėtą ir neatlygintiną pardavimą, dovanojimą ar kitokį turto ar turtinės teisės perleidimą tretiesiems asmenims. Už nusikalstamas veikas, numatytas BK 184 straipsnio 1 ir 2 dalyse atsakomybė iškyla ne tik tada, kai kaltininkas veikia tyčia, t. y. sąmoningai ir neteisėtai iššvaisto jam patikėtą ar jo žinioje esantį turtą ir taip pažeidžia savininko interesus, bet ir tuo atveju, kai kaltininkas numato, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti turtinė žala, bet lengvabūdiškai tikisi, kad jos bus išvengta, arba kaltininkas nenumato, kad gali kilti tokie padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes turėjo ir galėjo juos numatyti.
D. J. kaltinamas tuo, kad jis negrąžino pagal išperkamosios nuomos sutartį, kuri, nemokant išperkamosios nuomos, lizingo bendrovės buvo nutraukta, jam perduotos statybinės įrangos ir ją nenustatytomis aplinkybėmis nuo 2008-11-06 iki 2010-03-29 ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje perdavė nenustatytiems asmenims, taip tyčia iššvaistė svetimą – UAB „S lizingas“ didelės vertės turtą.
Ištirti teisiamajame posėdyje įrodymai tokį kaltinimą patvirtino iš dalies.
Byloje nustatyta, kad kaltinamasis D. J., būdamas UAB „V“ direktoriumi, 2007 m. spalio mėnesį kreipėsi į UAB „S lizingas“ (anksčiau – UAB „h lizingas“), prašydamas finansuoti įsigyjamą statybinę įrangą iš UAB „K. G.“ pagal pateiktą pasiūlymą (29 b. l.). Tam tikslui tarp UAB „S lizingas“ bei UAB „V“ buvo sudaryta lizingo sutartis, ir UAB „S lizingas“ pervedė pinigus UAB „K. G.“, įsigijo statybinę įrangą, kurią perdavė UAB „V“, o ši įsipareigojo mokėti įmokas pagal sudarytą įmokų grafiką (15–16 b. l.). UAB „V“ nesilaikant įmokų mokėjimo grafiko, UAB „S lizingas“ vienašališkai nutraukė visas lizingo sutartis, įskaitant ir dėl statybinės įrangos išperkamosios nuomos. UAB „V“ padengus įsiskolinimą, 2008-07-23 buvo sudaryta nauja lizingo sutartis Nr. LT077120 (50 b. l.). Buvo surašytas turto priėmimo–perdavimo aktas, bet realiai, t. y. natūra lizingo bendrovė turto bendrovei „V“ neperdavė, nes jo nebuvo perėmusi po ankstesnės lizingo sutarties nutraukimo (10 b. l.). UAB „V“ nemokant išperkamosios nuomos, UAB „S lizingas“ 2008-11-06 nutraukė lizingo sutartį ir įpareigojo bendrovę „V“ nedelsiant nutraukti turto eksploataciją ir ne vėliau kaip iki 2008-11-13 perduoti lizinguojamą statybinę įrangą UAB „S lizingas“ įgaliotam atstovui UAB „Baltijos realizacijos centras“. D. J., atstovaujantis UAB „V“, kuri visiškai ir besąlygiškai atsako už turto išsaugojimą ir privalo per penkias dienas pranešti lizingo bendrovei, jeigu turtas dingsta, sugadinamas, iš dalies arba visiškai pražūva, o nutraukus sutartį privalo turtą neatlygintinai saugoti be teisės naudoti ir valdyti iki to momento, kol lizingo bendrovė jį tinkamai priims, statybinės įrangos UAB „S lizingas“ negrąžino. Tačiau vien tik pagal sudarytą lizingo sutartį patikėto turto negrąžinimas nesudaro nusikaltimo – turto iššvaistymo sudėties, nes turi būti nustatyta ir objektyvioji šio nusikaltimo pusė – neteisėtas ir neatlygintinas patikėto turto perdavimas, dovanojimas, iškeitimas arba kitoks jo perleidimas tretiesiems asmenims. Nors byloje ir nėra jokių duomenų, liudijančių apie tai, kad D. J. lizingo bendrovei priklausančią statybinę įrangą būtų tyčia kažkam perleidęs, tačiau jo veiksmai – turto negrąžinimas savininkui, nerūpestingas turto saugojimas rodo, jog jis pažeidė lizingo sutarties Bendrosiose sąlygose įtvirtintą kliento pareigą būti atidžiam, rūpestingam, apdairiam su svetimu turtu, griežtai laikytis nustatytų atsargumo taisyklių. Netgi sužinojęs apie turto dingimą, jis nesikreipė į policiją dėl įvykdytos vagystės, nepranešė lizingo bendrovei apie turto praradimą, kol pats turto savininkas nesikreipė dėl negrąžinamos statybinės įrangos. Visa tai rodo, kad D. J., kuriam turtas pagal lizingo sutartį buvo patikėtas, neatsargumas lėmė, kad turtas perėjo tretiesiems asmenims. Tarp D. J. veiksmų – nerūpestingo turto saugojimo (turtas buvo laikomas tam nepritaikytoje teritorijoje, nenustatyta saugojimo tvarka, nepaskirtas asmuo, atsakingas už turto išsaugojimą) ir padarinių – turto perėjimo tretiesiems asmenims yra tiesioginis priežastinis ryšys, nulėmęs savininko turto praradimą. Atkreiptinas dėmesys, kad statybinę įrangą, kurios iššvaistymu kaltinamas D. J., sudarė keletas sudėtinių dalių: mobilus oro kompresorius, kurio priklausiniai buvo oro žarna ir atskėlimo plaktukas, metalo pjūklas bei optinio nivelyro komplektas. Nors D. J. nurodė, kad kompresorius su oro žarna ir atskėlimo plaktuku buvo pavogti 2009 m. vasarą iš teritorijos, esančios Kio gatvėje Panevėžyje, tačiau jis negalėjo paaiškinti, kur ir kada dingo likusi pagal lizingo sutartį perduota statybinė įranga. Tai taip pat patvirtina D. J. veikus nerūpestingai, nors jis, kaip bendrovės vadovas ir vienintelis akcininkas, turintis įgalinimus duoti nurodymus pavaldiniams, bei pagal savo gyvenimišką patirtį turėjo numatyti, kad nesaugomas turtas gali pereiti tretiesiems asmenims, tačiau nesiėmė jokių priemonių žalingiems padariniams atsirasti. Kadangi nenustatyta, jog D. J. tyčia jam patikėtą turtą perleido tretiesiems asmenims, o turtinė žala padaryta dėl jo nerūpestingumo, todėl dalis dėl nusikalstamos veikos aplinkybių yra tikslinama.
Kaltinamajame akte nurodyta, kad D. J. iššvaistė turtą, kurio vertė yra 37 159,15 Lt. Tokia negrąžintos lizingo bendrovei statybinės įrangos vertė nurodyta pagal lizingo bendrovės 2010-03-29 pranešimą apie įvykdytą nusikalstamą veiką (1–4 b. l.). Nors nėra duomenų, kad po to būtų mokamos įmokos, nes jos ir negalėjo būti mokamos, kadangi 2009-04-06 UAB „V“ iškelta bankroto byla, tačiau lizingo bendrovės 2010-05-05 pažymoje nurodyta, kad turto – statybinės įrangos neišpirkta vertė sudarė 36 846,77 Lt (17 b. l.). Kiek vėlesnėje pažymoje jau nurodyta neišpirkto turto vertė – 36 911,36 Lt (43 b. l.). Teisiamajame posėdyje paaiškinimus davęs civilinio ieškovo atstovas D. J. patikslino, kad statybinės įrangos likutinė, t. y. neišpirkta vertė – 36 846,77 Lt. Ši suma apskaičiuota iš pradinės vertės, kuri sutarties sudarymo metu buvo 38 461,18 Lt, atėmus 1614,28 Lt išpirkimo įmokas. Tokia įrangos vertė apskaičiuota pagal buhalterinius dokumentus. Atstovas patvirtino, jog ši nurodyta vertė gali neatitikti rinkos vertės. Iš bylos duomenų matyti, kad UAB „V“ išperkamosios nuomos sutartį buvo sudariusi ne tik dėl statybinės įrangos, bet ir kito turto – transporto priemonių, pastatų ir kt. UAB „V“ sutartines įmokas lizingo bendrovei mokėjo ne konkrečiomis sumomis už konkretų išperkamą objektą, t. y. įmokos nebuvo išskaidytos už kiekvieną individualų daiktą, o už visą išperkamosios nuomos būdu gautą turtą. Lizingo bendrovė savo nuožiūra išskaidydavo gautą pinigų sumą pagal atskirus išperkamosios nuomos būdu perduotus daiktus ir tokiu būdu apskaičiuodavo kiekvieno neišpirkto daikto vertę.
Baudžiamasis įstatymas nepateikia išaiškinimo, kokiu būdu turi būti nustatoma turto, kuris nuomojamas pagal išperkamosios nuomos sutartį, vertė, ar reali turto vertė atitinka neišpirkto pagal lizingo sutartį turto vertę. UAB „V“ paskutinę įmoką sumokėjo 2008-10-14. Po to statybinė įranga ir toliau buvo naudojama statybos–griovimo darbams, taigi buvo dėvima, jos vertė negalėjo išlikti nepakitusi. Kaip jau minėta aukščiau, UAB „S lizingas“ į teisėsaugos institucijas dėl negrąžinamos statybinės įrangos kreipėsi tik 2010-03-29. Kaltinime D. J. nurodyta nusikalstamos veikos pabaiga taip pat – 2010-03-29, o tai sudaro apie pusantrų metų nuo paskutinės įmokos sumokėjimo. Kaltinamojo D. J., liudytojų A. Č., S. G. parodymais negalima nustatyti tikslaus visos statybinės įrangos praradimo laiko.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1998 m. gruodžio 22 d. nutarimo Nr. 8 su pakeitimais ir papildymais „Dėl teismų praktikos sukčiavimo ir turto pasisavinimo arba iššvaistymo baudžiamosiose bylose“ 16 punkte tik nurodyta, kad nustatant turto vertę, atsižvelgiama į MGL, nustatytą nusikaltimo padarymo metu. To paties Nutarimo 20 punkte akcentuota, jog kaltininkui padarius materialinę žalą nusikalstamais veiksmais, pareikšti civiliniai ieškiniai tenkintini realiai nusikaltimu padarytos materialinės žalos dydžio, o negautos pajamos (palūkanos, delspinigiai ir kt.) baudžiamojo proceso tvarka nepriteisiami. Nors tiesiogiai ir neteigiama, kad nustatant nusikaltimo dalyko pagal BK 184 str. dydį būtina vadovautis faktine turto verte, kuri gali skirtis nuo sandoryje nurodytos turto vertės, tačiau akivaizdu, jog lizingo bendrovė, kaip pelno siekianti organizacija, dalį įmokų, kuriuos sumoka klientas, šiuo atveju – UAB „V“, panaudoja ne tik turto išpirkimo įmokoms, bet ir palūkanoms, todėl nustatant turto vertę nusikaltimo padarymo metu negalima besąlygiškai remtis neišpirko turto verte, nustatyta prieš pakankamai ilgą laiko tarpą, kurio metu turtas buvo naudojamas, o jo vertė, be abejonės, mažėjo.
Teismo manymu, pagal analogiją galima remtis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 52 „Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose“, kuris apibendrino teismų praktiką dėl kitų nusikaltimų, esančių tame pačiame BK skyriuje kaip ir BK 184 str. Minėto Nutarimo 6 punkte teigiama, kad pagrobto turto vertė nustatoma remiantis daikto rinkos verte veikos padarymo metu. Turto vertė gali būti nustatoma pagal pirkimo–pardavimo sandorių kainą, turto sukūrimo (atkūrimo), įsigijimo kaštus. Tais atvejais, kai nuosavybė į daiktą atsirado pirkimo–pardavimo sandorio pagrindu ir byloje yra duomenų apie daikto įsigijimo kainą, tačiau daiktas pagrobiamas praėjus laikotarpiui, turinčiam reikšmės jo kainai, daikto vertė nustatoma pagal faktinę turto vertę (didmenines, rinkos ar komiso kainas) nusikalstamos veikos padarymo metu. Kai tokių duomenų byloje nėra arba daikto įsigijimas pagal sutartį yra susijęs su papildomomis prievolėmis savininkui, pagrobto turto vertė nustatoma atsižvelgiant į identiško ar tos kategorijos daikto analogo vidutinę rinkos kainą.
Teismui pateikta kilnojamojo turto įvertinimo ataskaita Nr. 50A0-1103-0054, kurioje UAB korporacijos „Matininkai“ turto vertintojai, turintys tai veiklai reikalingus leidimus, atliko statybinės įrangos, kurios išvaistymu kaltinamas D. J., rinkos vertės 2010-03-01 nustatymą, vadovaudamiesi lyginamosios vertės (kainų analogų) metodu, t. y. palyginus analogiškų objektų aktinių sandorių kainas, nes vertinamo turto natūroje nėra. Teismas neturi pagrindo kritiškai įvertinti šios ataskaitos, nes įvertinimas atliktas vadovaujantis norminiais turto vertinimo aktais, išvada dėl turto reikiamai motyvuota. Šioje ataskaitoje konstatuota, kad mobilaus oro kompresoriaus M43, dviejų atskėlimo plaktukų AH201, metalo pjūklo GCO 14-1, optinio nivelyro „Runner 20“ (komplekte su liniuote ir stovu) rinkos vertė vertinimo dieną (2010-03-01) yra 26 000 Lt. Tačiau teismas pastebi, kad liko neįvertinta 20 m oro žarnos rinkos vertė. Šios žarnos kaina įsigijimo, t. y. 2007 metais, buvo 544 Lt. Atsižvelgus į minimoje ataskaitoje vertinamam turtui naudotus kriterijus, kuriais įvertinta kita statybinė įranga, teismas sprendžia, kad oro žarnos rinkos vertė 2010-03-01, apskaičiavus ją pagal kitai statybinei įrangai taikytus nusidėvėjimo koeficientus, yra 350 Lt. Taigi bendra kaltinime nurodytos statybinės įrangos rinkos vertė nustatoma – 26 350 Lt.
Esant tokioms aplinkybėms, D. J. nusikalstama veika perkvalifikuotina iš BK 184 str. 2 d. į BK 184 str. 1 d., nes D. J. patikėto ir iššvaistyto svetimo turto – statybinės įrangos vertė viršija 1 MGL (MGL – 130 Lt), bet neviršija 250 MGL.
Skirdamas kaltinamajam D. J. bausmę teismas vadovaujasi BK 54 str. išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.
D. J. neteistas, tačiau baustas administracine tvarka, dalies paskirtų administracinių baudų, bylos duomenimis, nesumokėjęs (106–108 b. l.), nusiskundimų jo elgesiu gyvenamojoje vietoje negauta.
Atsižvelgęs į visas aukščiau išdėstytas svarbias bausmės skyrimui aplinkybes, teismas mano, kad bausmės tikslams, numatytiems BK 41 str. 2 d., pasiekti skirtina švelnesnė nei laisvės atėmimas bausmė – laisvės apribojimas, kurios dydis nustatytinas artimas galimo skirti dydžio vidurkiui.
UAB „S lizingas“ yra pareiškusi 37 159,15 Lt ieškinį padarytai žalai atlyginti (1–4 b. l.). Teisiamajame posėdyje dalyvavęs ieškovo atstovas patikslino ieškinį, sumažindamas reikalaujamą priteisti žalos atlyginimą iki 36 846, 77 Lt. Tačiau ieškovas nenurodė svarbios ieškinio sprendimui aplinkybės, kad visas lizinguojamas, t. y. pagal išperkamąją nuomą perduodamas turtas, yra apdraustas nuo praradimo, įskaitant ir šioje byloje minimą statybinę įrangą. 2009-07-23 lizingo sutarties Nr. LT077120 Bendrųjų sąlygų 8.1.1.2. punkte nurodyta, kad atsitikus draudiminiam įvykiui draudimo išmoka mokama lizingo bendrovei kaip naudos gavėjui. Patenkinus ieškinį ir priteisus ieškovui pinigų sumą, atitinkančią neišpirkto pagal lizingo sutartį turto vertei, ir draudikui sumokėjus draudimo išmoką, lizingo bendrovei iškiltų nepagrįsto praturtėjimo rizika. Šiuo metu, teismui negavus papildomų duomenų, kokio dydžio draudimo išmoka išmokėta, taip pat, ar bus ateityje išmokėta lizingo bendrovei, negalima tiksliai apskaičiuoti, kokio dydžio žalos atlyginimas turi būti priteistas iš kaltinamojo. Esant tokioms aplinkybėms, ieškinio dydžio klausimas spręstinas civilinio proceso tvarka (BPK 115 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
NUSPRENDŽIA:
D. J. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 184 str. 1 d., ir nubausti jį laisvės apribojimu vieneriems metams, įpareigojant jį per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Kardomąją priemonę, iki nuosprendis įsiteisės, D. J. palikti tą pačią – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Pripažinti civiliniam ieškovui – uždarajai akcinei bendrovei „S lizingas“ teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apygardos teisme.