- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-09-15
- Bylos Nr.
- 2A-339-194/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jolanta Badaugienė (pirm.), Danutė Burbulienė, Danutė Matiukienė
- Ieškovas
- A. B.
- Atsakovas
- A. B.
- Trečiasis asmuo
- D. B.
- Išvadą teikia
- Mažeikių rajono savivaldybės vaiko teisių apsaugos skyriui
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėja S. Plungienė Procesinio sprendimo kategorija 78.2.1.
NUTARTIS
2009 m. rugsėjo 15 d.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jolantos Badaugienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. B. apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 18 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-95-715/2009 pagal ieškovės A. B. ieškinį atsakovui A. B., trečiajam asmeniui D. B., institucijai teikiančiai išvadą Mažeikių rajono savivaldybės vaiko teisių apsaugos skyriui dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo formos ir dydžio pakeitimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė A. B. su ieškiniu kreipėsi į Mažeikių rajono apylinkės teismą ir prašė nustatyti nepilnamečio vaiko K. B. gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove, motina A. B.; pakeisti iš atsakovo A. B., nepilnamečio vaiko K. B., lėšų išlaikymui, 1992-12-17 Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendimu priteistus, alimentus po 1/3 visų jo uždarbio pajamų kas mėnesį, bet ne mažiau 0,4 MGL K. B. išlaikymui, periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis po 400 Lt iki vaiko pilnametystės, jos, A. B., naudai uzufrukto teise nuo 2005-09-08; priteisti iš atsakovo, A. B., nepilnamečio vaiko K. B., išlaikymui po 200 Lt nesumokėtų periodinių kasmėnesinių išmokų nuo 2005-09-08 iki 2008-09-08 viso 7200 Lt sumoje; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, jog 1992-10-06 nutraukta jos ir atsakovo santuoka. Nutraukiant santuoką nebuvo išspręstas nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos klausimas, todėl prašė sūnaus K. B. gyvenamąją vietą nustatyti su ja. Taip pat nurodė, jog po santuokos nutraukimo 1992-12-17 Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendimu iš A. B. priteistas išlaikymas nepilnamečiams sūnums M. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir K. B., gim. (duomenys neskelbtini), po 1/3 visų uždarbio pajamų kas mėnesį, bet ne mažiau kaip 0,4 MGL kiekvienam vaikui. Nurodė, jog pradžioje atsakovas geranoriškai skyrė išlaikymą vaikams, tačiau jo skiriamų lėšų nepakakdavo. Vėliau kas mėnesį ieškovas likusio nepilnamečio sūnaus (duomenys neskelbtini) išlaikymui skirdavo po 200-250 Lt, tačiau ieškovė sūnui skiria apie 400 Lt kas mėnesį, todėl jos nuomone atsakovas taip pat privalo skirti po 400 Lt, kadangi augant vaikui, didėja jo poreikiai. Išlaikymą prašė priteisti nuo 2005-09-08, nes tuo laikotarpiu atsakovo skiriamų lėšų vaiko išlaikymui nepakako. Taip pat prašė už laikotarpį nuo 2005-09-08 iki 2008-09-08 priteisti 7200,00 Lt nesumokėtų periodinių kasmėnesinių išmokų.
Atsiliepimas
Atsakovas A. B. atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu sutiko iš dalies: sutiko, kad sūnaus (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, motina A. B.; sutiko savanoriškai mokėti išlaikymą sūnui po 300,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, nesutiko dėl 7200,00 Lt nesumokėtų periodinių išmokų priteisimo. Nurodė, jog Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendimu priteistą išlaikymą visą laiką teikė tinkamai. 1994 m. sudarė naują santuoką su D. B., santuokoje jiems gimė trys vaikai. 1996-05-27 šalys sudarė sutartį, pagal kurią atsakovas mokėjo sūnaus išlaikymui po 175,00 Lt, vėliau padidino išmokas iki 200,00 Lt, dar vėliau iki 250,00 Lt. Nurodė, jog jo gaunamas pajamas sudaro apie 3000,00 Lt, tačiau jis turi išlaikyti tris nepilnamečius vaikus iš antrosios santuokos.
Tretysis asmuo D. B. atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu sutinka iš dalies, prašė ieškovės A. B. ieškinio reikalavimus sumažinti ir priteisti iš atsakovo A. B. po 350 Lt sūnaus (duomenys neskelbtini) išlaikymui. Nurodė, jog priteisus didesnį išlaikymą būtų pažeisti jos ir atsakovo vaikų interesai.
Žemesnės instancijos teismas
Mažeikių rajono apylinkės teismas 2009 m. kovo 18 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Pakeitė 1992 m. gruodžio 17 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendimu iš A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) priteistą išlaikymą nepilnamečiui sūnui K. B., gim. (duomenys neskelbtini), po 1/3 visų rūšių uždarbio (pajamų), bet ne mažiau 0,4 MGL kas mėnesį iki sūnaus pilnametystės ir iš A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) nuo 2008 m. rugsėjo 8 d. priteisė išlaikymą nepilnamečiui sūnui K. B., gim. (duomenys neskelbtini), po 350,00 Lt periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki sūnaus K. B. pilnametystės; paskyrė A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) K. B., a.k(duomenys neskelbtini) išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Teismas nurodė, jog ieškovės išlaidos, susijusios su nepilnamečio sūnaus išlaikymu, šiam paaugus ir pasikeitus jo poreikiams, padidėjo, todėl atsakovo mokamas išlaikymas po 200-250 Lt yra nepakankamas, tačiau įvertinus šalių turtinę padėtį, atsižvelgus į tai, kad atsakovo naujoje šeimoje auga trys nepilnamečiai vaikai, kuriem taip pat reikalingas išlaikymas, siekiant užtikrinti ne tik šalių nepilnamečio sūnaus, bet ir atsakovo vaikų iš antrosios santuokos interesus, ieškinys tenkintinas iš dalies, priteisiant iš atsakovo išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 350,00 Lt iki sūnaus (duomenys neskelbtini) pilnametystės (CK 3.196 str. 1 d. 1 p.).
Šalies argumentai
Ieškovė A. B. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 18 d. sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo iš A. B. nepilnamečiui sūnui K. B. po 350,00 Lt periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki jo pilnametystės nuo 2005 m. rugsėjo 8 d. ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Pirmosios instancijos teismas neteisingai suprato jos pateiktų dokumentų reikšmę įrodinėjant, kad atsakovo skiriamų lėšų nepakako vaiko išlaikymui jau nuo labai senai. Prašo teismo konkrečią sumą priteisti tik už 3 metus atgal, kiek tai leidžia įstatymas. Išlaikymo dydis nuo jos prašomos datos nėra per didelis ir tėvas turi skirti šią pinigų sumą, šis skirtumas sudaro tik 150 Lt.
Atsiliepimas
Atsakovas A. B. atsiliepimu į apeliacinį skundą nurodė, jog su apeliaciniu skundu nesutinka, kad Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendimas yra teisėtas, pagrįstas ir pagrindo naikinti šį sprendimą nėra.
Tretysis asmuo D. B. atsiliepimu į apeliacinį skundą nurodė, jog su apeliaciniu skundu nesutinka, nes pagal ieškovės ir atsakovo susitarimą alimentai buvo mokami, nesutinka dėl alimentų padidinimo už praėjusį laikotarpį.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str.).
LR CK 3.192 str. reglamentuoja tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinami vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, turi nustatyti teisiškai reikšmingus faktus: konkretaus vaiko poreikius, abiejų tėvų turtinę padėtį. Vertinant konkrečioje byloje nurodytas svarbias faktines aplinkybes, reikia ne tik laikytis minėtose teisės normose išdėstytų reikalavimų, bet ir vadovautis kitais LR CK įtvirtintais principais, tarp kurių ir LR CK 1.5 str. įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais bei LR CK 3.3 str. 1 d. įtvirtintais prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principais. Be to, jau priteistas išlaikymo dydis gali būti sumažintas (padidintas), jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (LR CK 3.201 str. 1 d.), o atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas (LR CK 3.201 str. 2 d.).
Taigi pagrindas reikalauti keisti priteisto išlaikymo dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios šalių (vienos iš šalių) turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą, arba aplinkybės, patvirtinančios atsiradusias papildomas vaiko priežiūros išlaidas. Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, atsižvelgė į nurodytas nuostatas.
Ieškovė A. B., prašydama padidinti sūnui K. B. priteisto išlaikymo dydį iki 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nurodė svarbias aplinkybes, kurios, jos nuomone, patvirtina atsiradusias papildomas vaiko priežiūros išlaidas. Išlaikymas sūnui po 1/3 dydžio visų rūšių atsakovo A. B. pajamų, bet ne mažiau 0,4 minimalaus gyvenimo lygio kas mėnesį buvo priteistas nuo 1992-12-17 (b.l. 4), t.y. kai K. B. buvo 8 mėn. amžiaus kūdikis. Tuo tarpu kreipimosi į teismą dieną berniukas išaugo, yra 17 metų paauglys (b.l. 7), padidėjo išlaidos asmeninės higienos priemonėms, maistui, aprangai, komunalinėms paslaugoms, vaiko ugdymui, laisvalaikiui ir poilsiui. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką pripažįstama, kad išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. esminiai tėvo (motinos) turtinės padėties pasikeitimai arba vaiko poreikių pasikeitimas. Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą, turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo, įtvirtinto LR CK 3.3 str. 1 d. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008, 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008).
Teisėjų kolegija pažymi, kad, spręsdamas, ar yra pagrindas nustatytam išlaikymo dydžiui pakeisti, teismas turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes. Bylose dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nagrinėjimo dalyką sudaro aplinkybės, ar po teismo sprendimo dėl išlaikymo dydžio ir formos nustatymo iš esmės pasikeitė tėvo (motinos) turtinė padėtis arba vaiko (vaikų) poreikiai. Šioje byloje atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuo išlaikymo priteisimo momento praėjo jau daugiau nei 16 metų, Lietuvoje pasikeitė vartojimo kainų lygis dėl infliacijos įtakos, dėl ko pragyvenimas pabrango, sūnus išaugo ir dėl to jo poreikiai padidėjo ne tik maistui, bet ir socialinėms reikmėms, o tam reikalingos lėšos, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad išaugo vaiko išlaikymo išlaidos. Pažymėtina, kad, atsižvelgiant į ieškovės A. B. gaunamas pajamas (b.l. 3, 33,), į atsakovo A. B. gaunamas pajamas (b.l. 16, 83), į tai, kad abu tėvai yra darbingi, nepilnametis sūnus gyvena su ieškove, kuriai tenka ne tik pareiga teikti likusią išlaikymo dalį sūnui, tačiau ir rūpintis kasdieniniais jo poreikiais bei priežiūra, todėl ieškovės padėtis, tiek turtiniu, tiek neturtiniu atžvilgiu negali būti pripažinta iš esmės geresnė. Be to, atsakovas pripažino turįs nekilnojamojo turto (b.l. 51,102-106), t.y. apie 1,5 ha žemės, todėl apeliacinės instancijos teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad yra teisinis pagrindas padidinti atsakovo privalomą teikti išlaikymą sūnui iki 350 Lt per mėnesį.
Atsakovas nurodė, kad nuo 1994-07-02 įregistravo antrą santuoką su D. B., kurioje gimė trys vaikai (b.l. 18,19,20), todėl priteisus 350 Lt dydžio išlaikymą, jis nebeturės lėšų pragyventi, nes jam reikia išlaikyti tris mažamečius vaikus. Išlaikymo suma visiems vaikams turi būti panaudota lygiomis dalimis, išskyrus atvejus, kai dėl svarbių priežasčių (ligos ir kt.) yra būtina nukrypti nuo lygybės principo (LR CK 3.198 str. 2 d.). Atsakovas yra darbingas, gali susirasti geriau apmokamą darbą, turi nekilnojamojo turto, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad jo turtinė padėtis leidžia teikti sūnui Kornelijui didesnį išlaikymą.
Teisėjų kolegija pažymi, jog visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (LR CK 3.3 str.), o atsakovas į bylą nepateikė neginčytinų ir pakankamų įrodymų, kad ieškovės nurodyta nepilnamečio sūnaus išlaikymui (būtiniems minimaliems poreikiams) reikalinga suma būtų akivaizdžiai per didelė. Atkreiptinas dėmesys, kad netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais, tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (LR CK 3.192 str. 2 d.). Tai reiškia, jog tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog iš esmės pasikeitus bent vieno iš tėvų turtinei padėčiai arba išlaikomo vaiko poreikiams, kai jų nebeatitinka teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis, atsiranda pagrindas suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (LR CK 3.201 str.).
Pasikeitus vaiko poreikiams ar atsiradus kitam pagrindui pakeisti vaikui priteisto išlaikymo dydį, vaiko lėšas tvarkantis asmuo turi apie tai informuoti kitą išlaikymą teikiantį asmenį. Pastarajam turint galimybių teikti didesnį išlaikymą, jei jo padidinimo reikalaujama pagrįstai, nuo šio momento atsiranda atitinkama pareiga išlaikymą padidinti (LR CK 3.200 str.). Kadangi byloje nėra duomenų, jog ieškovė, anksčiau nei ieškinys buvo gautas teisme, būtų kreipusis į atsakovą dėl išlaikymo sūnui padidinimo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė išlaikymą iš atsakovo nuo ieškinio teisme gavimo dienos, t.y. nuo 2008-09-08 (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2008).
Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovės apeliacinis skundas atmestinas, Mažeikių rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 18 d. sprendimas paliktinas nepakeistu.
Iš ieškovės A. B. valstybei priteistina 8,17 Lt išlaidų (b.l. 138), susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,
nutaria:
Mažeikių rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš A. B. (a/k (duomenys neskelbtini) 8,17 Lt (aštuonis litus 17 ct) pašto išlaidų valstybei.