- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-07-02
- Bylos Nr.
- I-3664-643/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01741-2012-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Margarita Stambrauskaitė
- Kategorijos
- 63.3.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Margarita Stambrauskaitė, spręsdama UAB „Amžiaus vingis“ skundo priėmimo klausimą
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas UAB „Amžiaus vingis“ (toliau ir bendrovė arba pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu prašydamas panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Mokestinių ginčų komisija) 2011 m. rugpjūčio 18 d. sprendimą Nr. S-187(7-138/2011), Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2011 m. gegužės 23 d. sprendimą Nr. 69-121 ir Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2010 m. rugpjūčio 9 d. sprendimą Nr. (21.26)-256-215.
Tuo pačiu prašo atnaujinti terminą skundui paduoti. Nurodo, kad Mokestinių ginčų komisijos ginčijamą 2011 m. rugpjūčio 18 d. sprendimą Nr. S-187(7-138/2011) gavo tik 2012 m. birželio 5 d. Jeigu teismas padarys išvadą, kad pareiškėjas yra praleidęs 20 dienų terminą skundui dėl Mokestinių ginčų komisijos sprendimo paduoti prašo atnaujinti praleistą terminą dėl toliau nurodomų priežasčių. UAB „Amžiaus vingis“ buvo reorganizuojama iki 2012 m. vasario 20 d. Dėl aplaidaus pareigų vykdymo buvo nušalintas senasis bendrovės direktorius G. M. ir naujuoju direktoriumi 2012 m. vasario 20 d. išrinktas V. R.. 2012 m. balandžio 30 d. V. R. perėmė visą bendrovės dokumentaciją, tačiau informacijos apie buvusį mokestinį ginčą, taip pat informacijos apie Mokestinių ginčų komisijos sprendimą nebuvo. Bendrovė informaciją, kad jos atžvilgiu yra priimtas nepalankus Mokestinių ginčų komisijos sprendimas gavo telefonu bendraujant su mokesčių administratoriumi dėl einamųjų mokestinių prievolių vykdymo. 2012 m. gegužės 16 d. bendrovė raštu kreipėsi į Mokestinių ginčų komisiją su prašymu pateikti ginčijamą sprendimą. Bendrovės direktorius sprendimą atsiėmė tik 2012 m. birželio 5 d. nuvykęs į Mokestinių ginčų komisiją. Prašo atsižvelgti į nurodytas aplinkybes, susijusias su Mokestinių ginčų komisijos sprendimo įteikimu bendrovei, taip pat į bendrovėje vykusias permainas (bendrovės vadovo pasikeitimą, reorganizavimą), taip pat atsižvelgti į aktyvų bendrovės elgesį ir veiksmus, iš mokesčių administratoriaus gavus informaciją apie neigiamą Mokestinių ginčų komisijos sprendimą, taip pat į bendrovės pastangas kuo operatyviau atsiimti sprendimą ir šias aplinkybes įvertinti svarbiomis, sprendžiant klausimą dėl termino atnaujinimo. Taip pat prašo atsižvelgti į itin didelę mokestinės prievolės apimtį (891345 Lt) ir fundamentalią asmens teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas atnaujinti terminą atmestinas ir skundą atsisakytina priimti.
Iš 2012 m. gegužės 24 d. rašto Nr. 5-276(5.25) nustatyta, kad 2011 m. birželio 23 d. Mokestinių ginčų komisijoje buvo gautas pareiškėjo skundas dėl VMI prie LR FM 2011 m. gegužės 23 d. sprendimo Nr. 69-121. Skundas Komisijos posėdyje buvo nagrinėjamas 2011 m. leipos 26 d. Apie posėdį 2011 m. liepos 14 d. raštu buvo informuotas pareiškėjas, tačiau Komisijos posėdyje bendrovės atstovas nedalyvavo. 2011 m. rugpjūčio 18 d. Mokestinių ginčų komisija priėmė sprendimą Nr. S-187(7-138/2011), kurį vadovaudamasi Mokesčių administravimo įstatymo 157 straipsniu, 164 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 1119 patvirtintų Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nuostatų 41 ir 42 punktais, 2011 m. rugpjūčio 19 d. raštu Nr. 5-570(7-138/2011) išsiuntė pareiškėjui skunde nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas. Siųstas sprendimas grįžo neįteiktas, kadangi bendrovė jo neatsiėmė.
Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 32 straipsnio 1 dalį atitinkamos administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, priimtą išnagrinėjus administracinį ginčą ne teismo tvarka, administraciniam teismui gali skųsti ginčo šalis, nesutinkanti su administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimu. Tokiu atveju į administracinį teismą galima kreiptis per dvidešimt dienų nuo sprendimo gavimo dienos. Kaip jau minėta, ginčijamas Mokestinių ginčų komisijos sprendimas Nr. S-187(7-138/2011) buvo priimtas 2011 m. rugpjūčio 18 d., o skundas dėl jo teisme gautas tik 2012 m. birželio 28 d. (išsiųstas 2012-06-25, ką patvirtina spaudas ant voko). Nors ant teismui pareiškėjo pateiktos ginčijamo Mokestinių ginčų komisijos sprendimo kopijos matyti užrašas „Gauta. V. R., direktorius 2012 06 05“, tačiau tai nelaikytina objektyviu įrodymu to, kad ginčijamas sprendimas pareiškėjui buvo įteiktas 2012 m. birželio 5 d. Ši aplinkybė nepatvirtinta niekieno spaudu ir/ar parašu.
Įvertinus Mokestinių ginčų komisijos 2012 m. gegužės 24 d. rašte Nr. 5-276(5.25) nurodytas aplinkybes ir atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas prie skundo nepateikė jokių tas aplinkybes nuginčijančių dokumentų, laikytina, kad Mokestinių ginčų komisijos sprendimas pareiškėjui buvo tinkamai įteiktas išsiunčiant sprendimą pareiškėjo skunde nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas. Pažymėtina, kad pagal VĮ Registrų centras Juridinių asmenų registro išplėstinį išrašą šis adresas iki 2012 m. vasario 27 d. buvo pareiškėjo buveinės vieta. Juridinis asmuo, kuriam yra keliami didesnio rūpestingumo, lyginant su fiziniu asmeniu, reikalavimai, yra įpareigotas aiškiai ir nedviprasmiškai informuoti trečiuosius asmenis (šiuo konkrečiu atveju mokesčių administratorių ir Mokestinių ginčų komisiją) apie savo adresą korespondencijai gauti, jeigu jis nesutampa su buveinės adresu. To nepadaręs juridinis asmuo prisiima su susirašinėjimu (korespondencijos įteikimu ar neįteikimu) susijusių neigiamų pasekmių riziką. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes laikytina, kad pareiškėjas akivaizdžiai pažeidė dvidešimties dienų terminą skundui paduoti.
Teismo diskrecijai palikta spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes. Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios. Teismų praktikoje svarbiomis termino praleidimo priežastimis yra pripažįstamos tokios aplinkybės, kurios asmeniui sudaro kliūtis laiku įgyvendinti savo valią atlikti tam tikrus veiksmus. Paprastai tokios aplinkybės yra objektyvaus pobūdžio ir nepriklauso nuo asmens valios, pvz., kitų asmenų veikla, ribojanti asmens veiksmų laisvę, valią, neraštingumas ir pan. Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, taip pat atsižvelgiama į svarbių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę. Pripažindama termino praleidimo priežastis svarbiomis, ginčą nagrinėjanti institucija turi vadovautis protingumo ir teisingumo kriterijais. Vertinant šiuos kriterijus dar kartą pažymėtina, kad pareiškėjas yra juridinis asmuo. Jam yra taikytini didesnio rūpestingumo reikalavimai. Pareiškėjas, kaip juridinis asmuo turėjo ne tik visas galimybes, bet ir pareigą domėtis mokesčių administravimo procedūra. Nustatyta aplinkybė, kad pareiškėjas, būdamas Mokestinių ginčų komisijos sprendimo iniciatoriumi, beveik metus laiko nesiėmė jokių priemonių sužinoti apie mokesčių administravimo procedūros eigą, vertintina, kaip aiškus juridinio asmens nerūpestingumas ir neatidumas. Pabrėžtinai ir tai, kad mokestinis ginčas vyko dar nuo 2010 m. rugpjūčio 9 d. Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimo apskundimo centriniam mokesčių administratoriui. Jokių objektyvių duomenų apie tai, kad kiti asmenys pareiškėjui būtų riboję veiksmų laisvę ar kitaip trukdę naudotis savo teisėmis ir vykdyti pareigas, byloje nenustatyta. Nėra nustatyta duomenų, kurie sąlygotų teisinį neapibrėžtumą, dviprasmybę ar abejones ir kurie turėtų būti vertinami mokesčių mokėtojo naudai.
Pareiškėjo argumentas, kad dėl praleisto termino yra kaltas buvusio vadovo G. M. nerūpestingas elgesys, ko beje nepatvirtina jokie objektyvūs duomenys, nelaikytinas lemiančiu svarstant klausimą dėl termino praleidimo priežasčių svarbumo. Taip pat nelaikytinas svarbiu nagrinėjant termino atnaujinimo klausimą ir pareiškėjo argumentas apie didelę mokestinės prievolės apimtį. Kritiškai vertintinas pareiškėjo argumentas, kad pareiškėjas, iš mokesčių administratoriaus sužinojęs apie Mokestinių ginčų komisijos priimtą sprendimą ėmėsi aktyvių veiksmų ir stengėsi kuo operatyviau atsiimti sprendimą. Atkreiptinas dėmesys, kad dabartinis bendrovės vadovas pareigas eina nuo 2012 m. vasario 20 d. Nors pareiškėjas prašyme atnaujinti terminą skundui paduoti nenurodo, kada jis iš mokesčių administratoriaus telefonu sužinojo apie ginčijamą Mokestinių ginčų komisijos sprendimą, tačiau pabrėžtina, kad į Mokestinių ginčų komisiją pareiškėjas raštu kreipėsi tik 2012 m. gegužės 16 d., t.y. praėjus beveik trims mėnesiams po vadovo pasikeitimo. Sprendimą gi pareiškėjo teigimu atsiėmė dar po dvidešimties dienų. Taigi tokio pareiškėjo elgesio negalima laikyti rūpestingu ir operatyviu, siekiant apginti savo tariamai pažeistas teises.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnis kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, garantuoja galimybę kreiptis į teismą, siekiant jas apginti, tačiau ši asmens teisė nėra absoliuti. Įstatymas įpareigoja asmenį minėtą savo teisę realizuoti laikantis įstatymo reikalavimų, tarp jų nustatytų kreipimosi teisminės gynybos terminų (ABTĮ 33 str. 1 d.). Taip yra siekiama ne tik skatinti asmenis operatyviai reaguoti į savo teisių pažeidimą ir įstatymu nustatyta tvarka užtikrinti kaip galima greitesnę jo galimai pažeistų teisių gynybą, bet ir garantuoti teisinių santykių stabilumą, kitai teisinio santykio šaliai užtikrinti apibrėžtumą dėl jos teisinės padėties, nustatyti teisines garantijas, būtinas jos įgytų teisių apsaugai. Atsisakymas atnaujinti skundo padavimo terminą, kai ištyrus kiekvienai konkrečiai bylai reikšmingų aplinkybių visumą nustatoma, jog asmuo praleido įstatymu nustatytą terminą kreiptis į teismą dėl subjektyvaus pobūdžio priežasčių, negali būti vertinamas kaip teisės į gynybą pažeidimas.
Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad nėra pagrindo laikyti, kad pareiškėjas terminą skundui paduoti praleido dėl svarbių priežasčių, o tuo pačiu nėra pagrindo ir šį terminą atnaujinti. Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 8 punktu pareiškėjo skundą atsisakytina priimti.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
UAB „Amžiaus vingis“ prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti atmesti.
Skundą dėl Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. rugpjūčio 18 d. sprendimo Nr. S-187(7-138/2011), Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2011 m. gegužės 23 d. sprendimo Nr. 69-121 ir Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2010 m. rugpjūčio 9 d. sprendimo Nr. (21.26)-256-215 atsisakyti priimti.
Nutarties per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant atskirąjį skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.