Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Vaclavas Karšulis, supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros 3-iojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Galinos Seniut pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinęs su baudžiamąja byla, kurioje S. K., gimęs (duomenys neskelbtini), Rusijos Federacijos pilietis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis adresu (duomenys neskelbtini), vedęs, bedarbis, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- BK) 227 straipsnio 4 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. K. 2021 m. lapkričio 18 d. apie 21:25 val. atvykęs su lengvąja transporto priemone „M. B.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš Lietuvos Respublikos į Vilniaus teritorinės muitinės Lavoriškių kelio postą, esantį (duomenys neskelbtini), muitinio tikrinimo vietoje, o būtent išvykstančių iš Lietuvos Respublikos krovininių automobilių muitinio tikrinimo vietoje, siekdamas neteisėtos paperkamos valstybės tarnautojo veikos, vykdant įgaliojimus, tai yra siekdamas uždaryti T1 deklaraciją, nesant transporto priemonei „Hyundai H1“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su prekėmis muitinio tikrinimo vietoje, valstybės tarnautojui – Vilniaus teritorinės muitinės Lavoriškių kelio posto vyresniajam inspektoriui J. C. davė 500 eurų kyšį,

t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 straipsnio 2 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu S. K. kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir nurodė, kad 2021 m. lapkričio 5 d. kartu su sugyventine J. K. važiavo iš Kaliningrado į Lietuvą per Kybartų kelio postą, su dviem transporto priemonėmis. Jis vairavo automobilį ,,M. B.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), J. K. vairavo automobilį ,,Hyundai H1“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su kroviniu. J. K. įformino tranzitinę deklaraciją pravažiavimui per Lietuvą. Deklaracijoje buvo deklaruota, kad veža krovinį - džiovintus vaisius ir riešutus. 2021 m. lapkričio 18 d. apie 19.00 val. važiavo kartu su dviem transporto priemonėmis į Baltarusiją. Netoli Vilniaus sugedo J. K. vairuojamas automobilis, sugedo automobilio aušinimo sistema ir ištekėjo skystis. J. K. liko prie transporto priemonės kažkur prie Gariūnų turgavietės, nes negalėjo toliau važiuoti. Iki deklaracijos uždarymo liko keletas valandų, t. y. 2021 m. lapkričio 18 d. 23.59 val. Jis nutarė padėti J. K. uždaryti deklaraciją, kad negauti baudos, todėl 21.10 val. nuvyko į Lavoriškių kelio postą. Važiavo su transporto priemone ,,M. B.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Jis turėjo dokumentus - deklaraciją (paimtą iš J. K.), pasą ir grynuosius pinigus (apie 8000 eurų). Jis nuėjo pas muitinės pareigūną, kuris dirba su deklaracijomis. Priėjo prie langelio, kuriame sėdėjo muitinės pareigūnas. Jis jam davė dokumentus - deklaraciją, važtaraštį, savo pasą. Pase įdėjo 500 eurų, pasakė, kad reikia uždaryti tranzitinę deklaraciją, nes baigiasi terminas. Davė suprasti muitinės pareigūnui, kad už tą veiksmą nori atsilyginti, nes neuždarius deklaracijos būtų praradęs užstatui paliktus pinigus (500 eurų) ir gautų baudą. Neprisimena, ką atsakė muitinės pareigūnas, bet jis jam liepė kartu su juo eiti pas viršininką. Jis jam dokumentų negrąžino. Dėl įvykusios situacijos labai gailisi. Jis supranta, kad negalima duoti kyšio pareigūnui, bet šiuo atveju, galvojo, kad tai geriausias sprendimo būdas (b. l. 58-59).

Be visiško prisipažinimo, kaltinamojo kaltė grindžiama šiais įrodymais ir duomenimis:

Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, iš kurio matyti, kad 2021 m. lapkričio 23 d. S. K. pateikė dokumentus, patvirtinančius apie transporto priemonės „Hyundai H1“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), gedimą (b. l. 60-65).

Liudytojo J. C. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kur jis parodė, kad 2021 m. lapkričio 18 d. 07.45 val. pradėjo darbą VTM Lavoriškių kelio poste, adresu (duomenys neskelbtini), pagal iš anksto numatytą grafiką. Pamainos viršininkas Š. P., vadovaujantis Lavoriškių kelio posto vidaus tvarkos taisyklėmis (kurios numato darbo vietas, darbo vietose dirbančių posto pareigūnų funkcijas, bei suteiktus įgaliojimus) 21.00 val. paskyrė jį dirbti į 9,10,11 darbo vietas, kur buvo atsakingas už lengvųjų, krovininio transporto priemonių pateiktų muitinės deklaracijų duomenų, dokumentinį muitinį tikrinimą, transporto priemonių ir gabenamų prekių tikrinimą. Apie 21.25 val. atėjus į 10 darbo vietą, pastebėjo stovintį vyriškį, kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo Rusijos Federacijos pilietis S. K. (asmens duomenis iš Rusijos federacijos paso Nr. (duomenys neskelbtini)). Minėtas pilietis muitiniam tikrinimui padavė jam T1 tranzito deklaraciją MRN (duomenys neskelbtini) ir važtaraštį Nr. (duomenys neskelbtini). taip pat pasakė: ,,man reikia uždaryti T1 deklaraciją“. Paklausė, kur stovi transporto priemonė, su kuria gabena krovinį ir kuri yra deklaruota minėtoje deklaracijoje. Jis pasakė, kad jos nėra ir vėl pakartojo, kad jam reikia uždaryti minėtą T1 tranzito deklaraciją. Tuomet iš karto padavė Rusijos federacijos vidinį pasą Nr. (duomenys neskelbtini), kurį pravėrus pamatė įdėtus pinigus, 5 kupiūras po 100 eurų, viso 500 eurų. Paklausė, ar jis nepamiršo pašalinių daiktų pase, o būtent minėtų pinigų, jis atsakė, kad tie pinigai yra skirti jam, kad uždarytų T1 deklaraciją, netikrinant transporto priemonės, kuriame yra krovinys. Minėtą pilietį įspėjo, dėl gresiančios baudžiamosios atsakomybės, jis jam nusišypsojo ir dar kartą pasakė, kad jam reikia uždaryti deklaraciją. Jis suprato, kad pagal minėtą deklaraciją, krovinys (džiovinti vaisiai ir riešutai) iš Kaliningrado į Baltarusiją, tranzitu per Lietuvą turi išvažiuoti iki 2021 m. lapkričio 18 d. 23.59 val., o tas krovinys nėra atvažiavęs į Lavoriškių kelio postą. Tuomet paėmė pateiktus dokumentus ir 500 eurų kyšį ir kartu su Rusijos piliečiu nuėjo į administracines patalpas pas pamainos viršininką, pranešė dėl kyšio bei dėl susiklosčiusios situacijos (b. l. 14).

Apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad atvykus į Vilniaus teritorinės muitinės Lavoriškių kelio postą, esantį (duomenys neskelbtini), matyti, kad posto viduryje yra administracinis pastatas. Iš šio pastato dešinės pusės yra transporto priemonių tikrinimo kanalai (išvykimo iš Lietuvos Respublikos). Minimas tikrinimo kanalas - po stogu nedidelis pastatas, kuriame yra darbo vietos. Langeliuose priimami dokumentai muitiniam tikrinimui. Ant langų yra užrašas „Muitinė“ (b. l. 9-12).

Daiktų apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad buvo apžiūrėti grynieji pinigai: 500 eurų, po 100 eurų nominalo kupiūros, kurios 2021 m. lapkričio 19 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu (1 t., b. l. 15-19) pateikė VTM Lavoriškių kelio posto pamainos viršininkas Š. P. 2021-11-23 minėtos kupiūros priduotos saugoti į Muitinės departamento depozitinę sąskaitą ( b. l. 22-25).

Vilniaus teritorinės muitinės Lavoriškių kelio posto vyresniojo inspektoriaus J. C. 2021 m. lapkričio 18 d. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodo, kad š. m. lapkričio 18 d. dirbant pamainoje nuo 07.45 val. iki vasario 12 d. 08.00 val. Lavoriškių pasienio kelio poste, (duomenys neskelbtini). Pamainos viršininkas, vadovaujantis Lavoriškių kelio posto vidaus tvarkos taisyklėmis (kurios numato darbo vietas, darbo vietose dirbančių posto pareigūnų funkcijas, bei suteiktus įgaliojimus) 21.00 val. paskyrė jį dirbti į 9,10,11 darbo vietas, kur buvo atsakingas už lengvųjų, krovininio transporto priemonių pateiktų muitinės deklaracijų duomenų, dokumentinį muitinį tikrinimą, transporto priemonių ir gabenamų prekių tikrinimą. Apie 21.25 val. atėjus jam į 10 darbo vietą, pastebėjo stovintį vyriškį, kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo Rusijos Federacijos pilietis S. K. (asmens duomenis iš Rusijos federacijos paso Nr. (duomenys neskelbtini)). Minėtas pilietis muitiniam tikrinimui padavė T1 tranzito deklaraciją MRN (duomenys neskelbtini), važtarašti Nr. (duomenys neskelbtini). Paklausus, kur stovi transporto priemonė, paaiškino, kad jos nėra ir jam reikia uždaryti minėtą T1 tranzito deklaracija ir iškarto padavė Rusijos federacijos vidinį pasą Nr. (duomenys neskelbtini), kurį pravėrus pamatė įdėtus pinigus, 5 kupiūras po 100 eurų, viso 500 eurų. Paklausus S. K., ar jis nepamiršo pašalinių daiktų, o būtent minėtų pinigų, jis atsakė, kad tie pinigai yra skirti jam, kad uždarytų T1 deklaracija, be krovinio. Minėtą pilietį įspėjo, dėl gresiančios baudžiamosios atsakomybės, bei įsitikino, kad kyšį davė už pageidautiną kyšio davėjui valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veiklą, nors BK 227 straipsnyje numatyta papirkimo sudėtis yra formali, todėl kyšio davimas yra baigtas nuo minėtų alternatyvių veiksmų padarymo momento, bet jo argumentai buvo išsakyti tokie, kad jam būtinai reikia uždaryti minėtą deklaraciją. Šiais savo veiksmais S. K. pažeidė BK 227 straipsnį. Dėl įvykio informavo pamainos viršininką, vadovaujantis muitinės departamento prie Lietuvos respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus įsakymų Nr. 1 B-711 užpildė pranešimą, apie gautus grynuosius pinigus atliekant tarnybines pareigas, bei vairuotoją S. K. supažindino su BK 227 straipsnio nuostatomis rusų kalba pasirašytinai (b. l. 20).

Valstybės sienos apsaugos tarnybos duomenimis, iš kurių matyti, kad šių metų lapkričio mėnesį S. K. buvo atvykęs į Lietuvą ir išvykęs iš jos 2021-11-08, 2021-11-12, 2021-11-13, 2021-11-15, 2021-11-16, 2021-11-18 (b. l. 49).

Motyvuojamoji dalis

Dėl veikos kvalifikavimo

Įvertinus aukščiau išdėstytus duomenis, kurie pripažintini įrodymais, kaip tai įtvirtinta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK 20) straipsnyje, ir jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad S. K. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis padarė nusikalstamą veiką – siekdamas neteisėtos paperkamos valstybės tarnautojo veikos, vykdant įgaliojimus, tai yra siekdamas uždaryti T1 deklaraciją, nesant transporto priemonei „Hyundai H1“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su prekėmis muitinio tikrinimo vietoje, valstybės tarnautojui – Vilniaus teritorinės muitinės Lavoriškių kelio posto vyresniajam inspektoriui J. C. davė 500 eurų kyšį. Šias išvadas teismas daro įvertinęs kaltinamojo ir liudytojo parodymus ikiteisminio tyrimo metu, proceso veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuotus duomenis ir kitą bylos medžiagą. Aptarti duomenys sutampa tarpusavyje, vieni kitus papildo, ir yra pakankami S. K. objektyviai atliktiems veiksmams nustatyti ir jo kaltei pagrįsti. Kaltinamojo veiksmus, pagal nustatytas aplinkybes, teismas kvalifikuoja pagal BK 227 straipsnio 2 dalį.

Prokurorė siūlo procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu ir už BK 227 straipsnio 4 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą skirti kaltinamajam baudą. Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu pateiktas laikantis BPK 419 straipsnio reikalavimų.

Kaltinamajam paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, jis pareiškė, kad sutinka su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 96).

Dėl baudžiamosios atsakomybės individualizavimo ir kitų klausimų

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, ir atsižvelgia į tai, kad S. K. padarė vieną apysunkį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 4 dalis), kaltės formą - tiesioginę tyčią, į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis: neteistas, baustas administracine tvarka, vedęs, nedirbantis. Išdėstytos aplinkybės, taip pat kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė bei jo sutikimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sudaro pagrindą pripažinti, kad šioje byloje BK 41 straipsnio numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatytą ir prokuroro pareiškime teismui siūlomą bausmę – baudą, jos dydį parenkant artimą sankcijoje numatytam minimumui.

BK 64¹ straipsnyje įtvirtinta, kad tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas bei baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas, atsižvelgęs į šią įstatymo nuostatą, taip pat į nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad kaltinamajam skirtina bausmė turi būti mažinama vienu trečdaliu.

Į paskirtą bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo laikas, kai S. K. buvo laikinai sulaikytas nuo 2021 m. lapkričio 19 d. 01:00 val. iki 2021 m. lapkričio 19 d. 15:28 val. (b. l. 66, 74), vieną sulaikyme išbūtą dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai.

Vilniaus apygardos prokuratūros 3-iojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės 2021 m. lapkričio 23 d. nutarimu taikytas laikinasis nuosavybės teisių apribojimas gryniesiems pinigams (500 eurų), paliktinas galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo (b. l. 30-31, 33-34).

Kardomoji priemonė- 3300 eurų užstatas, paliktina iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, 500 eurų (po 100 eurų nominalo banknotai), saugomi Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos UAB Medicinos banko depozitinėje sąskaitoje Nr. LT807230000000120020, kaip nusikalstamos veikos priemonė, konfiskuotina ir perduotina valstybės nuosavybėn (b. l. 26-28).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendė:

S. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 102 MGL (5100 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti 68 MGL (3400 (penkių šimtų) eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, BPK 140 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką, kai S. K. buvo laikinai sulaikytas nuo 2021 m. lapkričio 19 d. 01:00 val. iki 2021 m. lapkričio 19 d. 15:28 val., vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir S. K. skirti galutinę bausmę- 66 (šešiasdešimt šešių) MGL (3300 (trijų tūkstančių trijų šimtų) eurų) dydžio baudą.

S. K. paskirtą kardomąją priemonę – 3300 eurų užstatą palikti nepakeistą iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti ir užstatą nukreipti į S. K. paskirtos baudos išieškojimą, įpareigojant Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus S. K. 2021 m. lapkričio 23 d. mokėjimo nurodymu (kvito Nr. (duomenys neskelbtini)), įmokėtą 3300 eurų užstatą pervesti Valstybinei mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 6801, kaip S. K. paskirtos baudos mokėjimą.

Vilniaus apygardos prokuratūros 3-iojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės 2021 m. lapkričio 23 d. nutarimu taikytą laikiną nuosavybės teisių apribojimą gryniesiems pinigams (500 eurų), palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 500 eurų (5 kupiūros po 100 Eur, kurių unikalūs numeriai: (duomenys neskelbtini)), saugomus Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos UAB Medicinos banko depozitinėje sąskaitoje Nr. LT807230000000120020, konfiskuoti ir perduoti valstybės nuosavybėn.

Išaiškinti S. K., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs jį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudos, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra neskundžiamas.