- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-09-12
- Bylos Nr.
- eB2-2712-794/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01137-2024-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaclovas Paulikas
- Pareiškėjas
- kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Gaudus“
- Kreditorius
- uždarosios akcinės bendrovės „Gaudus“
- Kategorijos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Gaudus“ skundą dėl likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „AC3 grupė“ 2025 m. liepos 18 d. kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. lapkričio 19 d. nutartimi iškėlė atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „AC3 grupė“ bankroto bylą; nemokumo administratoriumi paskyrė UAB „Apertus“, administravimo paslaugas teikiančių asmenų sąrašo Nr. N-JA0183. Nutartis įsiteisėjo 2024 m. lapkričio 28 d.
2. Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 8 d., 2025 m. sausio 16 d., 2025 m. kovo 3 d., 2025 m. balandžio 7 d., 2025 m. rugpjūčio 20 d., 2025 m. rugsėjo 10 d. nutartimis patvirtintas įmonės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas.
3. Vilniaus apygardos teismo 2025 m. balandžio 3 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.
Šalies argumentai
4. Pareiškėja kreditorė UAB „Gaudus“ 2025 m. liepos 30 d. pateikė teismui skundą (DOK-26743) ir prašo: panaikinti skundžiamą 2025-07-18 BUAB „AC3grupė“ kreditorių susirinkimo nutarimą darbotvarkės klausimu „Dėl įmonės turto pardavimo“, t. y. „Žemės sklypą (duomenys neskelbtini) bei lentelėje pirmajam susirinkimui nurodytą kilnojamą turtą (įrangą) pardavinėti viešosiose varžytynėse atskirai, nustatyti, kad Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) pradinė kaina yra lygi 100.000 Eur, kilnojamojo turto kaina yra lygi 100.000 Eur“.
5. Pareiškėja nurodo, jog 2025-07-18 įvyko kreditorių susirinkimas, kuriame buvo sprendžiamas klausimas dėl įmonės turto pardavimo. Kreditorių balsų dauguma 283 582,24 Eur prieš 234 870,75 Eur buvo nutarta: „Žemės sklypą (duomenys neskelbtini) bei lentelėje pirmajam susirinkimui nurodytą kilnojamą turtą (įrangą) pardavinėti viešosiose varžytynėse atskirai, nustatyti, kad Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) pradinė kaina yra lygi 100.000 Eur, kilnojamojo turto kaina yra lygi 100.000 Eur.“. Kreditorius UAB „Gaudus“ šiame susirinkime balsavo už alternatyvų pasiūlymą, t. y. kad įranga ir nekilnojamas turtas būtų pardavinėjami kartu viešose varžytinėse už pradinę 200 000 Eur kainą. Tačiau šiam pasiūlymui kreditorių susirinkimas nepritarė. Mano, jog vertinant, kad parduodant įrangą ir žemės sklypą kartu už 200 000 Eur bendrą kainą, būtų gaunama geresnė kaina už patį žemės sklypą, o įrangos nereikėtų utilizuoti ar nurašinėti, nes ji būtų parduodama kartu. Tai tuo pačiu reikštų ir tai, kad bankroto procesas vyktų greičiau, nes vienu pardavimu, būtų realizuojami keli įmonės turtiniai vienetai. Nepaisant šių ekonominių argumentų, kreditorių susirinkimas priėmė kitokį sprendimą – įrangą ir žemės sklypą pardavinėti atskirai už neadekvačias kainas, t. y. įrangą siekti parduoti už nerealistiškai didelę kainą, o žemės sklypą – ženkliai per pigiai. Pažymi, kad 2023-10-30 buvo atliktas nepriklausomas žemės sklypo rinkos vertinimas, kurį atliko „Newsec“ ir nustatė, kad žemės sklypo (vieno) rinkos vertė 2023-10-30 buvo 290 000 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad nekilnojamojo turto rinkos vertė laikui einant tik kyla, tikėtina žemės sklypo rinkos vertė šiai dienai yra dar didesnė. Mano, kad kreditorių susirinkimo sprendimas pardavinėti šį žemės sklypą už 100 000 Eur yra akivaizdžiai neteisėtas ir turi būti panaikintas kartu naikinant ir ekonomiškai nelogišką sprendimą pardavinėti įrangą už 100 000 Eur pradinę kainą (JANĮ 55 straipsnis).
Atsiliepimas
6. Nemokumo administratorius atsiliepimu (DOK-27690) prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad šiuo atveju ginčijamas sprendimas (nutarimas) buvo priimtas kreditorių balsų dauguma, taigi galima pagrįstai daryti išvadą, kad priimtas sprendimas yra kreditorių daugumos valios išraiška. Įmonė įrangą įsigijo už daugiau nei 500 000 Eur, o likutinė vertė viršija 300 000 Eur. Kad įranga yra gerokai mažiau verta negu likutinė vertė nemokumo administratorius sutinka, kadangi paskutinėse vykusiose varžytynėse žemės sklypas ir įranga nebuvo parduoti už bendrą 270 000 Eur sumą, nebuvo nei vieno susidomėjusio asmens. Žemės sklypą įmonė įsigijo 2023 m. už 128 469,72 Eur, tad ginčijamame kreditorių susirinkime nustatyta pradinė žemės sklypo kaina 100 000 Eur nemokumo administratoriaus nuomone yra adekvati ir teisinga. Pažymi, kad tai yra pradinė viešųjų varžytynių kaina, kas reiškia, kad esant potencialiems pirkėjams, turtas gali būti parduodamas ir už didesnę nei pradinė kainą. Turtą parduodant atskirai, padidėja galimybė pritraukti daugiau pirkėjų ir užtikrinti operatyvesnį pardavimą. Pareiškėjo siūlymas parduoti žemę ir įrangą kartu už bendrą 200 000 Eur pradinę kainą, priešingai nei jis teigia, nebūtinai užtikrintų didesnes pajamas, nes tokie „kompleksiniai“ objektai dažnai gali būti mažiau patrauklūs rinkoje. Faktas, kad hipotekos kreditorius pasiūlė konkretų pardavimo būdą, savaime nėra nei neteisėtas, nei pagrindas sprendimo panaikinimui. Kiekvienas kreditorius turi teisę siūlyti nutarimų projektus, o galutinį sprendimą priima kreditorių susirinkimas balsų dauguma.
7. Suinteresuotas asmuo (kreditorius) UAB „TLO“ atsiliepimu (DOK-28233) prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad bendras turto pardavimas už 200 000 Eur ribotų pirkėjų ratą tik iki tų, kurie nori įsigyti abu objektus kartu. Tai gali mažinti konkurenciją ir galutinę kainą. Be kita ko, po pirmojo bendrovės kreditorių susirinkimo ir sprendimo turtą pardavinėti kompleksiškai, vykusiose turto varžytynėse neatsirado nei vienas turto pirkėjas, kas patvirtina, kad kompleksinis turto pardavimas nėra patrauklus ir ribojantis galimybes realizuoti turtą. Turto pardavimas atskirais turtiniais vienetais leidžia maksimaliai išnaudoti kiekvieno turto vieneto rinkos potencialą, pasiekti didesnį bendrą pardavimo rezultatą, jei bent vienas objektas bus parduotas už gerokai daugiau nei pradinė kaina. Kreditorių dauguma, o ne vienas skundžiantis kreditorius, turi spręsti, koks būdas atitinka bendrą visų kreditorių interesą, dėl to 2025-07-18 kreditorių susirinkime, bendrovės kreditorių dauguma priėmė sprendimą turtą pardavinėti atskirais turtiniais vienetais. Pareiškėjas skunde remiasi 2023-10-30 atliktu žemės sklypo vertinimu (290 000 Eur), tačiau šis vertinimas yra beveik dvejų metų senumo ir neatspindi dabartinės rinkos bei specifinės pardavimo situacijos bendrovės bankroto byloje. Pažymi, kad pats pareiškėjas pradiniame bankroto proceso etape iš viso nekvestionavo nemokumo administratoriaus pateiktų turto įkainių atskirai ir net nesiekė jų sumažinti ar padidinti. Priešingai – pareiškėjas pateikė savarankišką pasiūlymą dėl bendrovės turto pardavimo tvarkos, kuriame buvo numatyta pardavinėti visą turtą – žemės sklypą ir kilnojamąjį turtą – kaip vientisą kompleksą už pradinę 270 000 Eur kainą, kai turtas nemokumo administratoriaus įvertintas – 128 469,72 Eur (siūloma žemės sklypo pardavimo kaina) ir 156 793,64 Eur (siūloma įrangos pardavimo kaina). Tokiu būdu pareiškėjas savo ankstesne pozicija pats patvirtino, kad atskirų turto vienetų (žemės sklypo ir įrangos) vertės nėra lygiavertės ir kad jų bendras realizavimas turi būti siejamas su aukštesne pradine kaina. Dabartiniame skunde pateikti argumentai, esą žemės sklypo pradinė kaina 100 000 Eur yra „akivaizdžiai neteisėta“ ar „neadekvati“, prieštarauja jo ankstesniam dalyvavimui kreditorių sprendimų formavime, kai pareiškėjas pats pritarė bendrai kainai, kuri buvo išvestinė iš tų pačių turto įkainių.
8. Nemokumo administratorius 2025 m. rugsėjo 4 d. teismui pateikė informaciją (DOK-30582), apie tai, kad pagal kreditorių susirinkime priimtą sprendimą nemokumo administratorius vykdė turto pardavimą varžytynėse, nuo 2025-07-25 iki 2025-08-25 vykusiose varžytynėse nei vienas turto objektas nebuvo parduotas neatsiradus nei vienam pirkėjui, kas rodo turto nepatrauklumą potencialiems pirkėjams už nurodytą kainą. Atsižvelgiant į tai, 2025-09-19 nemokumo administratorius sušaukė kitą įmonės kreditorių susirinkimą dėl turto pardavimo kainų ir tvarkos nustatymo jas sumažinant 30 proc. Nemokumo administratoriaus nuomone bylos nagrinėjimas pagal kreditoriaus UAB „Gaudus“ skundą, turi būti nutrauktas.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo UAB „Gaudus“ skundas dėl kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo netenkintinas
9. Bylos duomenimis, iš 2023 m. spalio 30 d. Turto vertinimo ataskaitos matyti, kad vertinamo nekilnojamojo turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), vertė, nustatyta taikant lyginamąjį metodą, 2023 m. spalio 30 dienai yra 290 000 Eur.
10. Iš 2025 m. kovo 13 d. nemokumo administratoriaus pateiktos informacijos pirmajam kreditorių susirinkimui matyti, kad nustatyta, jog įmonei nuosavybės teise priklauso 2023 m. kovo 15 d. įsigytas žemės sklypas (duomenys neskelbtini), kurio siūloma pardavimo kaina nurodyta 128 469,72 Eur. Taip pat įmonei nuosavybės teise priklauso 10 skyriuje pateiktoje lentelėje nurodytas kilnojamasis turtas, kurio siūloma bendra pardavimo kaina nurodyta 156 793,64 Eur. Nemokumo administratorius siūlė kreditoriams patvirtinti įmonei priklausančio turto pardavimo tvarką ir kainas, t. y. turtą pardavinėti viešose varžytynėse kaip vientisą turtinį kompleksą tokiomis kainomis, t. y.: 1 varžytynėse turto kaina bus lygi 285 264 Eur; 2 varžytynėse turto kaina būtų lygi 228 211 Eur (80 proc. pirmųjų varžytynių kainos); 3 varžytynėse kaina būtų lygi 171 158 Eur (60 proc. pirmųjų varžytynių kainos).
11. 2025 m. kovo 28 d. įvyko LUAB „AC3 grupė“ kreditorių susirinkimas, kurio metu 3-uoju kreditorių susirinkimo darbotvarkės klausimu buvo sprendžiama „Dėl įmonės turto pardavimo“ ir priimtas nutarimas – Administratoriaus pateiktame dokumente „Informacija pirmajam kreditorių susirinkimui“, 10 dalyje nurodytą turtą, t. y. žemės sklypas, (duomenys neskelbtini), bei lentelėje nurodytą kilnojamą turtą pardavinėti viešosiose varžytynėse kaip vientisą turtinį kompleksą, t. y. visą turtą parduoti kartu nustatant šio Turto pradinę pardavimo kainą pirmosiose varžytynėse - 270 000 Eur. Turto nepardavus pirmosiose varžytynėse už ne mažesnę kaip 270 000 Eur kainą, nedelsiant šaukti kreditorių susirinkimą ir spręsti klausimą dėl Turto, kaip vientiso komplekso, pardavimo kainos nustatymo antrosiose varžytinėse. Kreditorių susirinkimui patvirtinus Turto pardavimo antrose varžytinėse kainą, Turtą už šią kainą pardavinėti viešosiose varžytynėse kaip vientisą turtinį kompleksą, t. y. visą Turtą parduoti kartu. Nepardavus Turto antrosiose varžytinėse, šaukti kreditorių susirinkimą ir spręsti klausimą dėl tolimesnės Turto pardavimo tvarkos nustatymo.
12. 2025 m. liepos 18 d. įvyko LUAB „AC3 grupė“ kreditorių susirinkimas, kurio metu 1-uoju kreditorių susirinkimo darbotvarkės klausimu buvo sprendžiama „Dėl įmonės turto pardavimo“ ir priimtas nutarimas – žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), bei lentelėje pirmajam susirinkimui nurodytą kilnojamą turtą (įrangą) pardavinėti viešosiose varžytynėse atskirai, nustatyti, kad žemės sklypo (duomenys neskelbtini) pradinė kaina yra lygi 100.000 Eur, kilnojamojo turto kaina yra lygi 100.000 Eur. Balsuota: „UŽ" — 283 582,24 Eur kreditorinių reikalavimų turinčių kreditorių dalyvaujančių susirinkime, „PRIEŠ" — 234 870,75 Eur kreditorinių reikalavimų turinčių kreditorių dalyvaujančių susirinkime.
13. Iš nemokumo administratoriaus pateikto 2025 m. rugpjūčio 25 d. elektroninio laiško matyti, kad vykusiose varžytinėse nuo 2025 m. liepos 25 d. iki 2025 m. rugpjūčio 25 d. dėl LUAB „AC3 grupė“ turto iš varžytinių pardavimo, varžytynėse nedalyvavo nė vienas varžytynių dalyvis, todėl varžytynės paskelbtos neįvykusiomis automatiškai.
14. Lietuvos apeliacinis teismas yra pažymėjęs, jog šiuo metu galiojant Juridinių asmenų nemokumo įstatymui (toliau – JANĮ), išlieka aktuali kasacinio teismo praktika kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo klausimais. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nagrinėjant skundus dėl kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo reikia patikrinti, ar buvo laikytasi kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2007), nes šie procedūrų veiksmai reikšmingi ir gali lemti neteisėtų nutarimų priėmimą. Tai reiškia, kad kreditorių susirinkimo nutarimai gali būti naikinami dviem alternatyviais pagrindais, t. y. dėl esminių procedūrinių pažeidimų, susijusių su kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimu, padarymo, galėjusio nulemti neteisėtą tokio nutarimo turinį, arba dėl materialinių aspektų (turinio) neteisėtumo, kuris pasireiškia imperatyvių įstatymo nuostatų pažeidimu, prieštaravimu teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnis) bei kreditorių ir (ar) bankrutuojančios įmonės interesų esminiu pažeidimu (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1786-798/2020).
15. Pagal JANĮ, kreditoriai savo teises bankroto procese įgyvendina per kreditorių susirinkimą (JANĮ 43 straipsnio 1 ir 2 punktas, 44 straipsnis). Kreditorių, kaip visumos, teisė spręsti bankrutuojančios įmonės reikalus yra kreditorių autonomijos principo išraiška ir ši teisė įgyvendinama kreditorių balsų dauguma priimant nutarimus kreditorių susirinkime (JANĮ 51 straipsnis). JANĮ 55 straipsnyje reglamentuojamas kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto sprendimų apskundimas ir panaikinimas.
16. JANĮ 55 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto sprendimas gali būti skundžiamas nemokumo bylą nagrinėjančiam teismui per 14 dienų nuo dienos, kurią šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyti asmenys sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo priėmimą. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kreditorių susirinkimo sprendimą turi teisę skųsti teismui šie asmenys: kreditorius, balsavęs prieš kreditorių susirinkimo sprendimą (1 punktas); kreditorių susirinkime nedalyvavęs kreditorius, jeigu nebuvo tinkamai apie jį informuotas (2 punktas); nemokumo administratorius (3 punktas); restruktūrizuojamas juridinis asmuo (4 punktas).
17. JANĮ 55 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad teismas gali panaikinti kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto sprendimą, jeigu jis priimtas pažeidžiant JANĮ nuostatas ir šis pažeidimas galėjo turėti įtakos sprendimo turiniui, taip pat jeigu kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto sprendimas prieštarauja įstatymams arba pažeidžia prieš šį sprendimą balsavusių kreditorių arba kitų asmenų teises ir įstatymų saugomus interesus.
18. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad priimant ginčijamą sprendimą buvo laikytasi kreditorių susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, balsavimo ir sprendimų priėmimo tvarkos. Tokių procedūrinių pažeidimų, susijusių su ginčijamo kreditorių susirinkimo sprendimo priėmimu, pareiškėja nenurodo, jų nenustatė ir teismas. Atsižvelgdamas į tai, teismas toliau vertina skundžiamo kreditorių susirinkimo nutarimo, priimto 1-uoju darbotvarkės klausimu, turinio teisėtumą ir pareiškėjos skundo argumentus dėl kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo pagrindo dėl materialiųjų aspektų.
19. Pareiškėja skunde nurodo šiuos pagrindinius argumentus: 1) parduodant įrangą ir žemės sklypą kartu už 200 000 Eur bendrą kainą, būtų gaunama geresnė kaina už patį žemės sklypą, o įrangos nereikėtų utilizuoti ar nurašinėti, nes ji būtų parduodama kartu, 2) bankroto procesas vyktų greičiau, nes vienu pardavimu, būtų realizuojami keli įmonės turtiniai vienetai, 3) kreditorių susirinkimas priėmė sprendimą įrangą ir žemės sklypą pardavinėti atskirai už neadekvačias kainas, 4) pagal „Newsec“ atliktą žemės sklypo rinkos vertinimą nustatyta, kad žemės sklypo rinkos vertė 2023-10-30 buvo 290 000 Eur, 5) tikėtina žemės sklypo rinkos vertė šiai dienai yra dar didesnė.
20. Nemokumo administratorius atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodo argumentus, kad: 1) ginčijamas sprendimas (nutarimas) buvo priimtas kreditorių balsų dauguma, 2) paskutinėse vykusiose varžytynėse žemės sklypas ir įranga nebuvo parduoti už bendrą 270 000 Eur sumą, nebuvo nei vieno susidomėjusio asmens, 3) tai yra pradinė viešųjų varžytynių kaina, kas reiškia, kad esant potencialiems pirkėjams, turtas gali būti parduodamas ir už didesnę nei pradinė kainą, 4) turtą parduodant atskirai, padidėja galimybė pritraukti daugiau pirkėjų ir užtikrinti operatyvesnį pardavimą, 5) kiekvienas kreditorius turi teisę siūlyti nutarimų projektus, o galutinį sprendimą priima kreditorių susirinkimas balsų dauguma.
21. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad įstatymas būtent kreditorių susirinkimui suteikia kompetenciją spręsti pagrindinius klausimus, susijusius su juridinio asmens turto pardavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-99-381/2023, 49 ir 51 punktai).
22. Kreditorių susirinkimo kompetencijai priklauso bankrutuojančios įmonės turto pardavimo tvarkos nustatymas. Šis klausimas susijęs su ekonominio tikslingumo vertinimu. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta tai, kad kai kreditorių susirinkimas sprendžia ekonominio pobūdžio klausimus, teisminė tokių sprendimų kontrolė yra ribota. Teismas iš esmės negali kreditorių susirinkimui nurodyti konkretaus turto pardavimo būdo arba nustatyti pradinės turto pardavimo kainos. Tačiau nustatęs, kad kreditorių priimtas nutarimas pažeidžia imperatyviąsias teisės normas arba prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnis), teismas gali panaikinti kreditorių susirinkimo nutarimą ir perduoti klausimą kreditorių susirinkimui svarstyti iš naujo, nurodydamas padarytus pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-313/2017, 25 punktas). Nustatęs, kad kreditorių susirinkimas vengia įgyvendinti savo kompetenciją, arba dėl kreditorių grupės intereso nulemiama situacija, kai priimamais sprendimais pažeidžiamas bankroto proceso operatyvumas, vilkinamas būtinųjų procedūrų atlikimas, teismas, siekdamas bankroto procedūrų efektyvumo, bankroto proceso operatyvumo, tam tikrais išskirtiniais atvejais gali įsiterpti į kreditorių kompetencijai priklausančio klausimo sprendimą. Tam turi būti konstatuotas bankroto proceso vilkinimas ir kreditorių susirinkimo kompetencijos neįgyvendinimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-313/2017; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-99-381/2023 40–41 punktus).
23. Taigi kasacinio teismo praktikoje pabrėžiamas ne tik teismo galimybių įsiterpti į kreditorių kompetencijai priskirtų klausimų sprendimą išimtinumas, bet ir teismo įsiterpimui būtinos sąlygos – bankroto proceso vilkinimo bei kreditorių susirinkimo kompetencijos neįgyvendinimo konstatavimas.
24. Teismo vertinimu, pareiškėjos skunde nurodomas argumentas, kad žemės sklypo pardavimas už nustatytą 100 000 Eur yra akivaizdžiai neteisėtas, nes žemės sklypo rinkos vertė šiai dienai yra dar didesnė, atsižvelgiant ir į tai, kad žemės sklypo rinkos vertė pagal 2023 m. spalio 30 d. „Newsec“ atliktą vertinimą buvo 290 000 Eur, laikytinas deklaratyviu. Pažymėtina, kad bylos duomenimis, nei per pirmąsias bendrovės turto pardavimo varžytines visą turtą parduodant kartu už 270 000 Eur, nei per antrąsias bendrovės turto pardavimo varžytines turtą parduodant atskirai – žemės sklypą už 100 000 Eur ir įrangą už 100 000 Eur, turtas nebuvo parduotas nesant pirkėjų (nebuvo nei vieno susidomėjusio asmens). Šiuo atveju teismas sutinka su nemokumo administratoriaus nurodytu argumentu, jog kreditorių susirinkimo nustatyta pardavimo kaina yra pradinė viešųjų varžytynių kaina, kas reiškia, kad esant potencialiems pirkėjams, turtas gali būti parduodamas ir už didesnę nei pradinė kainą. Todėl jeigu, kaip teigia pareiškėja, rinkos vertė yra didesnė, tuomet akivaizdu, jog žemės sklypas būtų buvęs parduotas anksčiau ir už didesnę nei pradinė viešųjų varžytynių kaina, tačiau per dvejas varžytines turtas nebuvo parduotas nei kartu už 270 000 Eur, nei atskirai po 100 000 Eur, nes nebuvo nei vieno susidomėjusio asmens.
25. Pareiškėja skunde taip pat nurodo argumentą, kad parduodant įrangą ir žemės sklypą kartu, bankroto procesas vyktų greičiau, nes vienu pardavimu būtų realizuojami keli įmonės turtiniai vienetai. Suinteresuotas asmuo UAB „TLO“ atsiliepime į pareiškėjos skundą su tokia pareiškėjos pozicija nesutinka ir nurodo, kad bendras turto pardavimas ribotų pirkėjų ratą tik iki tų, kurie nori įsigyti abu objektus kartu, o tai gali mažinti konkurenciją ir galutinę kainą. Be kita ko, po pirmojo bendrovės kreditorių susirinkimo ir sprendimo turtą pardavinėti kompleksiškai, vykusiose turto varžytynėse neatsirado nei vienas turto pirkėjas, kas patvirtina, kad kompleksinis turto pardavimas nėra patrauklus ir ribojantis galimybes realizuoti turtą. Nemokumo administratorius atsiliepime su pareiškėjos pozicija taip pat nesutinka ir nurodo, kad turtą parduodant atskirai, padidėja galimybė pritraukti daugiau pirkėjų ir užtikrinti operatyvesnį pardavimą; be to, „kompleksiniai“ objektai dažnai gali būti mažiau patrauklūs rinkoje. Tačiau šiuo aspektu teismas atsižvelgia į anksčiau aptarus duomenis, jog bendrovės turtą per pirmąsias bendrovės turto pardavimo varžytines buvo siekiama parduoti kaip vientisą turtinį kompleksą, o per antrąsias - buvo siekiama bendrovės turtą pardavinėti varžytynėse jau atskirais objektais, tačiau šiai dienai nėra duomenų, kad kuris nors iš šių pardavimo būdų būtų buvęs rezultatyvus.
26. Teismas pažymi, kad nemokumo administratorius pateikė informaciją, jog 2025 m. rugsėjo 19 d. jis sušaukė bendrovės kreditorių susirinkimą, kuriame numatyta svarstyti klausimą dėl bendrovės turto pardavimo tvarkos ir kainų nustatymo, jas sumažinant 30 procentų. Šiuo aspektu teismas atkreipia dėmesį, jog pareiškėja bei kiti bendrovės kreditoriai turi teisę šiame susirinkime teikti pasiūlymus dėl turto pardavimo būdo, tvarkos ir kainos nustatymo (JANĮ 43 straipsnis). Ši aplinkybė laikytina reikšminga vertinant pareiškėjos skundą, kadangi turto pardavimo klausimai dar bus sprendžiami sekančiame kreditorių susirinkime.
27. Taigi šiuo atveju nėra jokių duomenų, kad kreditorių susirinkimo sprendimas parduoti turtą atskirai būtų akivaizdžiai nesąžiningas ar neprotingas. Be to, toks kreditorių sprendimas priimtas daugumos.
28. Teismo vertinimu, byloje esantys duomenys šioje proceso stadijoje nesudaro pagrindo konstatuoti, kad skundžiamas kreditorių susirinkimo nutarimas tiesiogiai nesiejamas su pagrįstu kreditorių siekiu gauti kuo didesnį savo reikalavimų patenkinimą ir kad juo nepagrįstai vilkinama bankroto procedūra. Nenustatyta pagrindo pripažinti, kad skundžiamas nutarimas prieštarauja įstatymams, pažeidžia prieš šį sprendimą balsavusių kreditorių arba kitų asmenų teises ir įstatymų saugomus interesus ar neatitinka bendrųjų protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų. Teismas, atsižvelgdamas į nurodytą teisinį reglamentavimą ir byloje nustatytas faktines aplinkybes, nenustatė pagrindo tenkinti pareiškėjos skundo ir panaikinti 2025 m. liepos 18 d. įvykusio LUAB „AC3grupė“ kreditorių susirinkimo priimtą nutarimą 1-uoju darbotvarkės klausimu „Dėl įmonės turto pardavimo“, dėl to pareiškėjos skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
29. Bylinėjimosi išlaidų klausimas, byloje dalyvaujantiems asmenims nepateikus prašymų dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir jas pagrindžiančių įrodymų, nespręstinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 55 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais,
nutaria:
pareiškėjos kreditorės UAB „Gaudus“ skundo netenkinti.
Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti apskųsta Lietuvos apeliaciniam teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.