- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-08-31
- Bylos Nr.
- eI2-3610-535/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01718-2021-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Jūratė Gaidytė-Lavrinovič (pirm.), Ina Kirkutienė, Jolanta Vėgelienė
- Pareiškėjas
- A. A.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos lygių galimybių kontrolierius
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Inos Kirkutienės, Jolantos Vėgelienės,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. A. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. A. pateikė teismui skundą, kuriuo prašo: panaikinti Lietuvos Respublikos lygių galimybių kontrolieriaus 2021-04-22 raštą Nr.(21)SN-67)S-199 ir Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2021-05-03 sprendimą Nr.21R-332(AG-338/03-2021) kaip nepagrįstus ir neteisėtus bei įpareigoti Lietuvos Respublikos lygių galimybių kontrolierių iš naujo išnagrinėti jo 2021-04-16 skundą. Pareiškėjas skunde nurodo, kad 2021 m. balandžio 16 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos lygių galimybių kontrolierių dėl diskriminacijos amžiaus prasme ir nurodė, kad 2021 m. kovo 31 d. vyko viešas Seimo Švietimo ir mokslo komiteto nuotolinis posėdis, kuriame buvo svarstoma Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos 2020 metų veiklos ataskaita (parlamentinė kontrolė). Seimo Švietimo ir mokslo komitetui jis pateikė savo pastabas ir pastebėjimus dėl viešam svarstymui parlamentinei kontrolei pateiktos ataskaitos (pateikta kontrolieriui); Seimo Švietimo ir mokslo komiteto posėdžio metu, kuris vyko 2021 m. kovo 31 d. ir buvo transliuojamas tiesiogiai (vaizdo įrašo prieiga internete: (duomenys neskelbtini) ), buvo pagarsinta , kad jis pateikė minėtas pastabas, joms viso posėdžio metu buvo skirtas dėmesys, jos ne kartą buvo minimos, įskaitant ir pareiškėjo kaip autoriaus pavardę. Atsižvelgdamas į mano pastabas ir nurodydamas mane kaip pastabų autorių, Seimo Švietimo ir mokslo komiteto narys akademikas E. J. uždavė specialų klausimą posėdyje dalyvavusiai akademinės etikos ir procedūrų kontrolierei L. T., susijusį su jo pateiktomis pastabomis, ir tai akcentuodamas, tačiau kontrolierė L. T., atsakydama į klausimą, atkirto vienu argumentu: nurodė, kad jas pateikė jaunas tyrėjas ir jo pastabų dėl to net nevertino, tuo pareiškėją diskriminuodama amžiaus prasme; valstybės pareigūnė L. T. tuo pačiu sąmoningai leido suprasti, o ir nepagrįstai nenurodė, kokią gi patirtį ir amžių turintis asmuo turi teisę ir galėtų pateikti pastabas, kurias ji apskritai imtųsi analizuoti, vertinti ir pateikti atsakymus piliečiams, kurių teisės juk yra lygios. Kartu valstybės pareigūnė L. T. leido suprasti, kad pastabų turinys jai net neįdomus ir ji piliečių negerbia, nes juos rūšiuoja ir tuo diskriminuoja. Neaišku, ar garbaus amžiaus mokslininko pastabos susilauktų minėtos pareigūnės dėmesio ir atsakymų, nes galbūt būtų per seno asmens ar kitų su amžiumi susijusių priežasčių (abejonės protiniais gebėjimais ar pan.);tokie valstybės pareigūnės L. T. vieši piliečių ir jų argumentų skirstymai prašosi teisinio įvertinimo. Nurodo, kad po 2021 m. kovo 31 d. įvykusio viešo Seimo Švietimo ir mokslo komiteto posėdžio taip ir liko neaišku, į kokias ir kieno gi pastabas kontrolierė L. T. reaguotų ir yra linkusi sureaguoti, pateikti atsakymus iš demokratijos ir lygių teisių perspektyvos. Pareiškėjas, vadovaudamasis LR Lygių galimybių įstatymo 24 str. 1 dalimi, 29 str. 2 d. 2 ir 6 punktais, Lietuvos Respublikos lygių galimybių kontrolieriaus paprašė kreiptis į akademinės etikos ir procedūrų kontrolierę L. T. ir siūlyti jai nutraukti lygias galimybes pažeidžiančius veiksmus arba įspėti ją dėl padaryto pažeidimo.
Lietuvos Respublikos lygių galimybių kontrolierius 2021-04-22 raštu Nr.(21)SN-67)S-199, vertindamas skunde nurodytas aplinkybes LR Lygių galimybių įstatymo 5-9 straipsnių prasmėmis, nurodė, kad negali vertinti valstybės pareigūnų veiksmų ir pasiūlė kreiptis į Seimo valdybą, informuojant apie tai ir Lietuvos mokslo tarybą. Lietuvos Respublikos lygių galimybių kontrolierius padarė išvadą, kad skundu nebuvo pateikta duomenų, patvirtinančių galimą diskriminavimą dėl LR Lygių galimybių įstatyme įtvirtintų socialinių santykių (veiklos sričių). Lietuvos Respublikos lygių galimybių kontrolierius savo spendimo juridiniu pagrindu nurodė LR Lygių galimybių įstatymo 14 straipsnį ir 27 str. 1 d. 3 punktą.
2021 m. balandžio 27 d. skundu dėl Lietuvos Respublikos lygių galimybių kontrolierius 2021-04-22 rašto Nr.(21)SN-67)S-199 pareiškėjas kreipėsi į Lietuvos administracinių ginčų komisiją , prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos lygių galimybių kontrolieriaus 2021-04-22 raštą Nr.(21)SN-67)S-199 kaip nepagrįstą ir neteisėtą bei įpareigoti Lietuvos Respublikos lygių galimybių kontrolierių iš naujo išnagrinėti jo 2021-04-16 skundą įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos administracinių ginčų komisija 2021-05-03 sprendimu Nr.21R-332(AG-338/03-2021) atsisakė priimti nagrinėti jo skundą kaip nepriskirtą Lietuvos administracinių ginčų komisijos kompetencijai. Toks sprendimas grindžiamas LR Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 1 punktu.
Nurodo, kad jis skundžia Lietuvos Respublikos lygių galimybių kontrolieriaus sprendimą, įformintą 2021-04-22 raštu Nr.(21)SN-67)S-199, kuriuo atsisakyta nagrinėti pateiktą skundą – laiko, kad LR Lygių galimybių įstatymo 9 straipsnyje yra nustatytas draudimas diskriminuoti organizacijose ir asociacijose, o straipsnio turinyje detalizuojamas draudimas: draudžiama diskriminacija lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu (1) priimant į darbuotojų ir darbdavių organizacijas ar kitas organizacijas (asociacijas), kurių nariai turi tam tikrą profesiją, (2) dalyvaujant organizacijų (asociacijų) veikloje, įskaitant tokių organizacijų (asociacijų) teikiamą naudą; Lietuvos Respublikos lygių galimybių kontrolierius 2021-04-22 raštu Nr.(21)SN-67)S-199 LR Lygių galimybių įstatymo 9 straipsnio nuostatas nepagrįstai aiškina siaurinamai – nurodo, kad LR Lygių galimybių įstatymo 9 straipsnis skirtas tik darbuotojams ir darbdavių asociacijoms, nors šio straipsnio pavadinimas yra „Draudimas diskriminuoti organizacijose ir asociacijose“ ;pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją Seimas yra Tautos atstovybė, kuri pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnį laikytina visiems teikianti naudą organizacija, joje klausimai svarstomi viešai, demokratiškai. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnį įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs, o žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu. Lietuvos Respublikos lygių galimybių kontrolierius 2021-04-22 raštu Nr.(21)SN-67)S-199 iš esmės kontrolierei L. T. kaip valstybei pareigūnei suteikia išimtines sąlygas nesilaikyti LR Lygių galimybių įstatymo 9 straipsnyje įtvirtinto draudimo ir tuo yra pažeidžiamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnis. Akademinės etikos ir procedūrų kontrolierės L. T. veiksmai 2021 m. kovo 31 d. viešo Seimo Švietimo ir mokslo komiteto posėdžio metu, kuomet posėdyje nuolat buvo aptariamos pareiškėjo pateiktos pastabos, įskaitant ir jo asmenį (LR Lygių galimybių įstatymo 25 str. 1 d. 4 punktas) (vaizdo įrašo prieiga internete: (duomenys neskelbtini) ), sudaro faktinį pagrindą, dėl kurio turi būti atliekamas tyrimas iš esmės pagal LR Lygių galimybių įstatymą. LR Lygių galimybių įstatyme nenustatyta jokia Lietuvos Respublikos lygių galimybių kontrolieriaus sprendimų ar veiksmų apskundimo tvarka. Dėl to jie skųstini bendra LR Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Kartu dėl to jokių išimčių nėra numatyta ir LR Administracinių bylų teisenos įstatymo 18 straipsnyje ar LR Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatyme.
Nors Lietuvos Respublikos lygių galimybių kontrolierius 2021-04-22 rašte Nr.(21)SN-67)S-199, kuriuo įformintas sprendimas atsisakyti nagrinėti skundą, nurodo, kad toks sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos administracinių ginčų komisijai, tačiau Lietuvos administracinių ginčų komisija 2021-05-03 skundžiamu sprendimu Nr.21R-332 (AG-338/03-2021) nurodė priešingai. Lietuvos administracinių ginčų komisija 2021-05-03 sprendimo Nr.21R-332 (AG-338/03-2021) juridiniu pagrindu nurodo LR Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymas 10 str. 2 d. 1 punktą – Lietuvos administracinių ginčų komisija atsisako nagrinėti skundą, jei jis nepriskirtinas administracinių ginčų komisijos kompetencijai. Skundo nepriskirtinumas administracinių ginčų komisijos kompetencijai motyvuojamas tuo, kad pareiškėjas siekia inicijuoti akademinės etikos ir procedūrų kontrolierės L. T. kaip valstybės pareigūnės atliktų veiksmų įvertinimą, t. y. kelia klausimą dėl drausminės atsakomybės, kuris jokios tiesioginės įtakos jo teisėms ar teisėtiems interesams neturėtų. Lietuvos administracinių ginčų komisija laiko, kad pareiškėjas kelia ginčą dėl tarnybinės atsakomybės klausimo (ir su juo susijusia diskriminacija dėl amžiaus), o tai nėra priskirtina Lietuvos administracinių ginčų komisijos kompetencijai. Su tokiu vertinimu jis nesutinku.
Pažymi, kad į Lietuvos Respublikos lygių galimybių kontrolierių kreipėsi, siekdamas apginti savo lygias teises, kurias jam garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija ir LR Lygių galimybių įstatymas. Pastarojo įstatymo paskirtis yra užtikrinti, kad būtų įgyvendintos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio nuostatos, įtvirtinančios asmenų lygybę ir draudimą varžyti žmogaus teises ir teikti jam privilegijas lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu, o ne spręsti ar kelti drausminės atsakomybės klausimus – tai neteisingai nurodyta ir interpretuota Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2021-05-03 sprendime Nr.21R-332 (AG-338/03-2021), kurį skundžia. LR Lygių galimybių įstatymo 12 str. 1 dalis asmeniui, manančiam, kad buvo pažeistos jo lygios galimybės, įtvirtina ir kartu garantuoja teisę kreiptis į lygių galimybių kontrolierių, kuris atlieka minėto įstatymo vykdymo priežiūrą (to paties įstatymo 14 str. 1 dalis), taigi, įstatymas garantuoja tyrimo teisę.
Pabrėžia, kad net ir pats Lietuvos Respublikos lygių galimybių kontrolierius 2021-04-22 rašte Nr.(21)SN-67)S-199 nurodo ir pripažįsta, kad nei amžius, nei patirtis negali būti priežastis atsisakyti vertinti pateiktas pastabas (jas ignoruoti). LR Lygių galimybių įstatymo 2 str. 1 dalyje yra apibrėžta diskriminacija, o 5 ir 9 dalyse – tiesioginės ir netiesioginės diskriminacijos definicijos .Nurodo, kad Lietuvos Respublikos lygių galimybių kontrolierius 2021-04-22 raštu Nr.(21)SN-67)S-199 nepagrįstai ir neteisėtai atsisakė tirti skundą. Dėl to Lietuvos administracinių ginčų komisijai nurodė, kad Lietuvos Respublikos lygių galimybių kontrolieriaus 2021-04-22 raštas Nr.(21)SN-67)S-199 pripažintinas nepagrįstu ir neteisėtu, jis naikintinas, o Lietuvos Respublikos lygių galimybių kontrolierius įpareigotinas iš naujo išnagrinėti jo 2021-04-16 skundą įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Laiko, kad Lietuvos administracinių ginčų komisija 2021-05-03 sprendimu Nr.21R-332(AG-338/03-2021) įformino savo veiksmą – atsisakymą veikti. Pagal LR Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 str. 1 d. 1 punktą administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus (toliau – vilkinimas atlikti veiksmus). Bylose dėl viešojo administravimo subjekto neveikimo, tai yra pareigų nevykdymo, ar vilkinimo atlikti veiksmus administracinis teismas savo sprendimu gali įpareigoti tą viešojo administravimo subjektą per teismo nustatytą laiką priimti reikiamą teisės aktą arba įvykdyti kitokį teismo patvarkymą (LR ABTĮ 92 straipsnis).
Atsiliepimas
Atsakovė Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo atmesti, kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą nurodo, kad 2021 m. balandžio 16 d. gautas pareiškėjo skundas, kuriame nurodoma, kad 2021 m. kovo 31d. vyko viešas Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo ir mokslo komiteto (toliau - Komitetas) nuotolinis posėdis, kuriame buvo svarstoma Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos 2020 metų veiklos ataskaita. Svarstymo išvakarėse Komitetui bei suinteresuotiems asmenims pareiškėjas pateikė savo pastabas ir pastebėjimus dėl Ataskaitos. Komiteto posėdžio metu buvo pagarsinta, kad jis pateikė pastabas. Atsižvelgdamas į pareiškėjo pastabas, Seimo narys, akademikas E. J. posėdyje dalyvavusiai akademinės etikos ir procedūrų kontrolierei L. T. pateikė klausimą dėl pastabų. Kaip teigiama pareiškėjo skunde, kontrolierė atsakydama į klausimą pažymėjo, kad jas pateikė jaunas tyrėjas, todėl jų nevertino. Pareiškėjas teigė, kad tokiu pasisakymu L. T. diskriminavo jį amžiaus pagrindu. Lietuvos Respublikos lygių galimybių kontrolierė B. S., įvertinusi pareiškėjo skunde išdėstytus argumentus bei vadovaudamasi Lygių galimybių įstatymo 14 str. ir 27 str. 1 d. 3 p., 2021 m. balandžio 22 d. sprendimu Nr. (21)SN-67)S- 199 (toliau - Sprendimas) atsisakė nagrinėti pareiškėjo skundą, kai skunde nurodytų aplinkybių tyrimas nepriklauso lygių galimybių kontrolieriaus kompetencijai.
Pažymi, kad tiek E. S., tiek nacionaliniuose teisės aktuose diskriminacija, pačia bendriausia šio žodžio prasme, reiškia teisių sumažinimą arba atėmimą tam tikrai kategorijai asmenų dėl kokių nors požymių. Diskriminacijos sąvoka paprastai siejama su lygių galimybių, lygiateisiškumo pažeidimu, o nediskriminavimas - su asmenų lygaus traktavimo, lygių galimybių realizavimo kategorijomis. Konstitucinė diskriminacijos samprata atskleidžiama pasiremiant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsniu, kuriame numatyta, kad įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs, ir nurodoma, jog žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu. Atliekant tyrimą dėl galimos diskriminacijos ir siekiant išsiaiškinti, ar skunde (prašyme) aprašyti veiksmai (neveikimas) gali būti vertinami dėl galimo prieštaravimo Lygių galimybių įstatymui bei Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymui, būtina nustatyti, ar požymis, pagrindas (dėl kurio žmogus galimai patyrė arba patiria mažiau palankų vertinimą) patenka į Lygių galimybių įstatyme bei Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatyme įtvirtintą draudžiamų diskriminavimo pagrindų sąrašą bei ar galimai diskriminacinis elgesys priskirtinas Lygių galimybių įstatymo bei Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo reguliuojamų santykių sričiai.
Pagal Lietuvos antidiskriminaciniuose įstatymuose įtvirtintą teisinį reguliavimą diskriminacija siejama su konkrečiu asmeniu, kuris buvo traktuojamas mažiau palankiai tam tikroje situacijoje nei kitas asmuo dėl lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos.
Šalies argumentai
Pareiškėjas teigė, kad yra diskriminuojamas amžiaus pagrindu, nes B. T. Komiteto posėdžio metu, atsakydama į klausimą dėl jo pastabų, pasakė, kad jis yra jaunas tyrėjas, todėl jų nevertino. Atkreipia dėmesį, kad Lygių galimybių įstatymas ir Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymas taikomas tik nustatytų subjektų veiklai bei atitinkamiems socialiniams santykiams, t. y.: valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms (Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 4 str. bei Lygių galimybių įstatymo 5 str.); švietimo įstaigoms, mokslo ir studijų institucijoms (Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 5 str. bei Lygių galimybių įstatymo 6 str.);visų nuosavybės formų darbdaviams (Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 6 str. bei Lygių galimybių įstatymo 7 str.); prekių bei paslaugų teikėjams, reklamos gamintojams bei platintojams (Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 7 str. bei Lygių galimybių įstatymo 8 str.);darbuotojų ir darbdavių organizacijoms ar kitoms organizacijoms (asociacijoms), kurių nariai turi tam tikrą profesiją (Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 8 str. bei Lygių galimybių įstatymo 9 str.). Kitaip tariant, Lygių galimybių kontrolierė gali pradėti tyrimą tik tuo atveju, jei skundžiami santykiai, subjektai patenką į Lygių galimybių įstatymų reguliuojamų santykių, subjektų sritį. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašė įvertinti valstybės pareigūno - Kontrolierės - elgesį (pasisakymą). Lygių galimybių įstatyme yra nustatyta valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms pareiga įgyvendinti lygias galimybes, tačiau tik priimant teisės aktus.
Pagal Lygių galimybių įstatymo 5 str., valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos pagal kompetenciją privalo: 1) užtikrinti, kad visuose teisės aktuose būtų įtvirtintos lygios teisės ir galimybės nepaisant lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos; 2) rengti, tvirtinti ir įgyvendinti priemones, skirtas lygioms galimybėms užtikrinti nepaisant lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos; 3) įstatymų nustatyta tvarka remti religinių bendruomenių ir bendrijų, viešųjų įstaigų, asociacijų ir labdaros bei paramos fondų programas, kurios padeda įgyvendinti lygias asmenų galimybes lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu. Remiantis minėtu reglamentavimu, lygių galimybių kontrolierius negali vertinti valstybės pareigūnų veiksmų ir jų viešų pasisakymų.
A. P. argumentas, jog Lygių galimybių kontrolierė Lygių galimybių įstatymo 9 str. nuostatas nepagrįstai aiškina siaurinamai - nurodo, kad Lygių galimybių įstatymo 9 straipsnis skirtas tik darbuotojams ir darbdavių asociacijoms, nors šio straipsnio pavadinimas yra „Draudimas diskriminuoti organizacijose ir asociacijose“. Lygių galimybių įstatymo 9 str. nustato, kad diskriminacijos draudimą lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu priimant į darbuotojų ir darbdavių organizacijas ar kitas organizacijas (asociacijas), kurių nariai turi tam tikrą profesiją, dalyvaujant organizacijų (asociacijų) veikloje, įskaitant tokių organizacijų (asociacijų) teikiamą naudą. Minėtoje nuostatoje aiškiai apibrėžiamas subjektų ratas, kuriam ji yra taikoma, t.y. išskirtinai darbuotojų ir darbdavių organizacijoms ar kitoms organizacijoms (asociacijoms), kurių nariai turi tam tikrą profesiją. Pažymi, kad Komiteto posėdžio metu nebuvo svarstomi klausimai susiję su pareiškėjo ar kitų asmenų priėmimu į tam tikrą organizaciją. Posėdžio metu buvo svarstoma Ataskaita, kuriai pareiškėjas teikė pastabas. Be to pareikėjo skunde buvo išdėstytas aiškus prašymas - kreiptis į Kontrolierę ir siūlyti nutraukti lygias galimybes pažeidžiančius veiksmus. Pareiškėjo skunde nebuvo nurodyta aplinkybių, kurių pagrindu galima būtų pradėti tyrimą dėl galimos diskriminacijos amžiaus pagrindu remiantis Lygių galimybių įstatymo 9 str. išdėstyta nuostata. Atsakovė kritiškai vertina pareiškėjo argumentą, jog Sprendime klaidingai nurodyta, jog jis gali būti skundžiamas Lietuvos administracinių ginčų komisijai, nes ji atsisakė nagrinėti skundą, kaip neteismingą. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjo skundas Lietuvos administracinių ginčų komisijai buvo atmestas dėl to, kad jis nenurodė (neginčijo) vilkinimo atlikti veiksmus ar nepateikto (-ų) atsakymo (-ų) į pareiškėjo prašymą (-us) bei kėlė ginčą dėl tarnybinės atsakomybės klausimo, kas nėra priskirtina Lietuvos administracinių ginčų komisijos kompetencijai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje sprendžiamas klausimas dėl Lietuvos Respublikos lygių galimybių kontrolieriaus 2021 m. balandžio 22 d. rašto Nr.(21)SN-67)S-199, teisėtumo ir pagrįstumo. Be to pareiškėjas prašo panaikinti LAGK2021-05-03 sprendimą Nr.21R-(AG-338/03-2021) „Dėl atsisakymo priimti skundą nagrinėti“.
Remiantis bylos rašytiniais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas 2021 m. balandžio 16 d. kreipėsi su skundu į Lietuvos Respublikos lygių galimybių kontrolierių, skunde nurodoma, kad 2021-03-31 vyko viešas Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo ir mokslo komiteto nuotolinis posėdis, kuriame buvo svarstoma Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos 2020 m. veiklos ataskaita. Pareiškėjas svarstymo išvakarėse pateikė Komitetui ir suinteresuotiems asmenims savo pastabas dėl ataskaitos. Komiteto posėdžio metu buvo pagarsinta, kad jis pateikė pastabas. Seimo narys, akademikas E. J. posėdyje dalyvavusiai Kontrolierei L. T. pateikė klausimą dėl pastabų. Kaip nurodyta pareiškėjo skunde, Kontrolierė , atsakydama į klausimą pažymėjo, kad pastabas pateikė jaunas tyrėjas, todėl jų nevertino. Pareiškėjas nurodo, kad tokiu pasisakymu Kontrolierė diskriminavo jį amžiaus pagrindu. Išnagrinėjusi A. A. skundą, LR lygių galimybių kontrolierė B. S. 2021-04-22 sprendimu Nr.(21)SN-67)S-199 atsisakė nagrinėti pareiškėjo skundą, kai skunde nurodytų aplinkybių tyrimas nepriklauso lygių galimybių kontrolieriaus kompetencijai. Pareiškėjas, nesutikdamas su ginčijamu Raštu, kreipėsi į Lietuvos administracinių ginčų komisiją su skundu dėl jo panaikinimo. LAGK 2021-05-03 sprendimu Nr.21R-(AG-338/03-2021) atsisakė priimti pareiškėjo skundą nagrinėti kaip nepriskirtiną Komisijos kompetencijai. Pareiškėjas prašo panaikinti LAGK Sprendimą bei Lygių galimybių kontrolieriaus Raštą kaip nepagrįstus ir neteisėtus ir įpareigoti Lygių galimybių kontrolierių iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2021-04-16 skundą įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
Ginčo klausimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas (toliau - VAĮ), Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymas, Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymas. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba atlieka tyrimus ir teikia išvadas dėl Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatyme įtvirtintų draudžiamų diskriminavimo pagrindų, t.y. dėl lyties, rasės , tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos. Tarnyba taip pat atlieka LR moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo vykdymo priežiūrą.
Lygių galimybių kontrolierius yra valstybės pareigūnas, pagal LGĮ 12 straipsnį atliekantis Lygių galimybių įstatymo vykdymo priežiūrą Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatyme nustatyta tvarka. Kontrolierius yra viešojo administravimo subjektas, todėl jo veiklai taikytinas VAĮ bei jame nustatyta skundų nagrinėjimo procedūra bei 10 straipsnyje įtvirtinti reikalavimai. Kontrolieriaus veikla grindžiama teisėtumo, nešališkumo, teisingumo ir viešumo principais.
Nagrinėjamu atveju iš ginčijamo Rašto turinio matyti, kad jame buvo konstatuota, kad kontrolierius savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymu, Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymu. Pareiškėjui buvo išaiškinta, kad tyrimas dėl galimos diskriminacijos galimas tik esant pagrindui, įtvirtintam draudžiamų diskriminavimo pagrindų sąraše, ir diskriminacinį elgesį galint priskirti Lygių galimybių įstatymo ir Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo reguliuojamų santykių sričiai. Kontrolierius Rašte pagrįstai nurodė, kad nei amžius, nei patirtis negali būti priežastis atsisakyti vertinti pastabas (jas ignoruoti), tačiau kartu nurodyta, jog tyrimas negali būti pradėtas, nes Lygių galimybių įstatymas ir Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymas, reglamentuojantys lygių galimybių kontrolieriaus kompetenciją, taikomi tik nustatytų subjektų veiklai ir atitinkamiems socialiniams santykiams. Pareiškėjas gi prašo iš esmės įvertinti valstybės pareigūno Akademinės etikos ir procedūrų kontrolierės L. T. elgesį (pasisakymą). Tokiu būdu tyrimas dėl galimos diskriminacijos galimas tik esant pagrindui, įtvirtintam draudžiamų diskriminavimo pagrindų sąraše ir diskriminacinį elgesį galint priskirti Lygių galimybių įstatymo bei Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo reguliuojamų santykių sričiai. Lygių galimybių įstatymo 5 str. numatyta, kad valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos pagal kompetenciją privalo užtikrinti, kad visuose teisės aktuose būtų įtvirtintos lygios teisės ir galimybės nepaisant lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos; rengti , tvirtinti ir įgyvendinti priemones, skirtas lygioms galimybėms užtikrinti; įstatymų nustatyta tvarka remti religinių bendruomenių ir bendrijų, viešųjų įstaigų, asociacijų ir labdaros bei paramos fondų programas, kurios padeda įgyvendinti lygias asmenų galimybes. Atsakovas pagrįstai nurodo, kad lygių galimybių kontrolierius negali vertinti valstybės pareigūnų veiksmų. Pareiškėjui išaiškinta, kad tuo atveju, jei jis mano, kad Kontrolierės elgesys turėtų būti apsvarstytas, jis gali kreiptis į LR Seimo valdybą, informuojant apie tai ir Lietuvos mokslo tarybą, o jeigu mano, kad Kontrolierės pasisakymas įžeidė jo orumą, turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą su ieškiniu dėl garbės ir orumo gynimo LR CPK nustatyta tvarka. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Lygių galimybių įstatymo 9 str. nustato, kad diskriminacijos draudimą lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu priimant į darbuotojų ir darbdavių organizacijas ar kitas organizacijas (asociacijas), kurių nariai turi tam tikrą profesiją, dalyvaujant organizacijų (asociacijų) veikloje, įskaitant tokių organizacijų (asociacijų) teikiamą naudą, t.y. aiškiai apibrėžiamas subjektų ratas, kuriam ji yra taikoma, t.y. išskirtinai darbuotojų ir darbdavių organizacijoms ar kitoms organizacijoms (asociacijoms), kurių nariai turi tam tikrą profesiją. Sprendžiant Kontrolieriaus surinktų įrodymų pakankamumo klausimą pažymėtina, kad vienas iš demokratinės valstybės administravimo principų, įtvirtintų VAĮ 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte, yra objektyvumo principas. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjekto sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs. Laikantis objektyvumo principo viešojo administravimo subjekto sprendimai turi atitikti tikrąsias faktines aplinkybes, kurios nustatomos išaiškinus visas aplinkybes, turinčias reikšmės priimant sprendimą ir kritiškai, nešališkai vertinant įrodymus (LVAT administracinėje byloje Nr. A662-1010/2014 ir kt.). Taigi, konstatuotina, kad ir teisės normos skundžiamame Rašte pritaikytos tinkamai. Teismas, įvertinęs ginčijamo Rašto turinį, laiko, kad ginčijamas sprendimas atitinka VAĮ 10 straipsnio reikalavimus, nes yra pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis, buvo laikytasi esminių (pagrindinių) procedūrinių reikalavimų.
Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad ginčijamas Raštas atitinka teisės aktų reikalavimus, jame teisingai nurodytos nustatytos faktinės aplinkybės, jos tinkamai įvertinos, teisės aktų nuostatos pritaikytos tinkamai, šiame Rašte motyvų išdėstymas yra adekvatus, paremtas surinktais duomenimis. Taigi nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo ir panaikinti ginčijamą Raštą. Kadangi Tarnyba priėmė teisėtą ir pagrįstą aktą, kurio naikinti nėra pagrindo, netenkintinas iš išvestinis pareiškėjo skundo reikalavimas įpareigoti lygių galimybių kontrolierių iš naujo išnagrinėti pareiškėjo pateiktą skundą įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka . Kartu netenkintinas ir pareiškėjo reikalavimas panaikinti LAGK 2021-05-03 Sprendimą, kuriuo buvo atsisakyta priimti pareiškėjo skundą dėl 2021-04-22 Lygių galimybių kontrolieriaus Rašto. LAGK Sprendime nurodyta, kad pareiškėjas nenurodo (neginčija) vilkinimo atlikti veiksmus ar nepateikto atsakymo į pareiškėjo prašymą , o kelia ginčą dėl tarnybinės atsakomybės klausimo ( ir su juo susijusia diskriminacija dėl amžiaus), kas nėra priskirta LAGK kompetencijai, dėl ko pareiškėjo skundą pagrįstai ir teisėtai buvo atsisakyta priimti. Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–133 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškėjo A. A. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.