- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-04-02
- Bylos Nr.
- 2A-269/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Audronė Jarackaitė, Marytė Mitkuvienė, Danutė Gasiūnienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „NORFOS MAŽMENA“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Nekilnojamojo turto valdymas“
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė ,,SERNETA“
- Kategorijos
- 2.1.5.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Audronės Jarackaitės ir Marytės Mitkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „NORFOS MAŽMENA“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-4448-577/2011 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Nekilnojamojo turto valdymas“ ieškinį dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo, pareikštą atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,NORFOS MAŽMENA“, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė ,,SERNETA“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB ,,Nekilnojamojo turto valdymas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovo UAB ,,NORFOS MAŽMENA“ 227710,20 Lt skolą už patalpų nuomą, 5578,90 Lt delspinigių, 929,82 Lt palūkanų, 8,05 procentų dydžio palūkanas pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymą, bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad trečiasis asmuo UAB ,, SERNETA“ ir atsakovas 2005 m. sausio 21 d. sudarė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, kuria atsakovui už 94095,12 Lt (be PVM) nuomos mokestį, mokamą kas mėnesį, buvo išnuomotos negyvenamosios patalpos su kiemo statiniais, esančios Raudondvario pl. 127, Kaune. Trečiasis asmuo 2008 m. gegužės 22 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu perleido ieškovui nuosavybės teises į nurodytas negyvenamąsias patalpas, taip pat ieškovas perėmė ir visus trečiojo asmens sutartinius įsipareigojimus. Už patalpų nuomą ieškovas 2010 m. gruodžio 21 d. pateikė atsakovui PVM sąskaitą-faktūrą NTV Nr. 4670 už 2010 m. gruodžio mėnesį – 113 855,10 Lt sumai, 2011 m. sausio 7 d. PVM sąskaitą-faktūrą NTV Nr. 4784 už 2011 m. sausio mėn. – 113 855,10 Lt sumai. Atsakovui, sumokėjus ieškovui 113855,10 Lt skolą, ieškovas ieškinio šioje dalyje nepalaikė.
Atsakovas su ieškiniu sutiko dalyje dėl 113855,10 Lt nesumokėtos skolos už patalpų nuomą bei dėl 387,10 Lt delspinigių, kitoje dalyje ieškovo reikalavimus prašė atmesti. Paaiškino, kad PVM sąskaitą-faktūrą NTV Nr. 4784, išrašytą 113855,10 Lt sumai, apmokėjo 2011 m. vasario 25 d. Likusio nuomos mokesčio atsakovas nemokėjo, nes už 2010 m. gruodį buvo išrašytos dvi sąskaitos-faktūros – ir ieškovo, ir trečiojo asmens. Atsakovas apie sąskaitos, išrašytos trečiajam asmeniui, anuliavimą sužinojo tik posėdžio metu.
Trečiasis asmuo prašė ieškinį tenkinti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. rugsėjo 20 d. sprendimu ieškovo ,,Nekilnojamojo turto valdymas“ ieškinį tenkino – priteisė iš atsakovo UAB ,,NORFOS MAŽMENA“ 113855,10 Lt skolą, 5578,90 Lt delspinigius, 929,82 Lt palūkanas bei 8,05 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos 120 363,82 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2011 m. vasario 9 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 5684 Lt žyminio mokesčio ieškovo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ naudai. Nustatė, kad trečiasis asmuo UAB „SERNETA“ ir atsakovas 2005 m. sausio 21 d. sudarė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, pagal kurią trečiasis asmuo išnuomojo atsakovui patalpas už 94095,12 Lt (be PVM) nuomos mokestį, mokamą kas mėnesį, esančias Raudondvario pl. 127, Kauno mieste. Trečiasis asmuo 2008 m. gegužės 22 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu perleido ieškovui nuosavybės teises į nurodytas negyvenamąsias patalpas, taip pat ieškovas perėmė ir visus trečiojo asmens sutartinius įsipareigojimus. Trečiasis asmuo ir ieškovas 2008 m. gegužės 27 d. sutartimi susitarė, kad trečiasis asmuo iki 2010 m. gruodžio 31 d. iš atsakovo gaus nuomos mokestį pagal 2005 m. sausio 21 d. nuomos sutartį bei išrašys atsakovui sąskaitas-faktūras (b.l. 145). Trečiasis asmuo ir ieškovas 2010 m. gruodžio 10 d. susitarimu pakeitė 2008 m. gegužės 27 d. sutarties dėl nuomos mokėjimų sąlygas – trečiasis asmuo iš atsakovo nuomos mokestį pagal 2005 m. sausio 21 d. nuomos sutartį turėjo gauti iki 2010 m. lapkričio 30 d. (b.l. 148). Ieškovas 2010 m. gruodžio 21 d. pateikė atsakovui PVM sąskaitą-faktūrą NTV Nr. 4670 už 2010 m. gruodžio mėnesį 113 855,10 Lt sumai ir 2011 m. sausio 7 d. - PVM sąskaitą-faktūrą NTV Nr. 4784 už 2011 m. sausio mėnesį 113 855,10 Lt sumai (b.l. 21, 22). Atsakovas 2011 m. vasario 23 d., po ieškinio priėmimo, mokėjimo nurodymu Nr. SW0900002961 apmokėjo ieškovo sąskaitą-faktūrą NTV Nr. 4784 už 2011 m. sausio mėnesį (b.l. 95). Taip pat trečiasis asmuo atsakovui už tų pačių patalpų nuomą už 2010 m. gruodžio mėnesį 113 855,10 Lt sumai išrašė PVM sąskaitą-faktūrą serija GFA Nr. 04541 (b.l. 94), tačiau trečiasis asmuo 2010 m. gruodžio 14 d. pranešimu atsakovą informavo apie paminėtos PVM sąskaitos-faktūros anuliavimą bei apie tai, kad nuomos mokestį atsakovas turi mokėti ieškovui (b.l. 155). Pirmosios instancijos teismui nustačius, kad atsakovas iki šiol nesumokėjo ieškovui už patalpų nuomą už 2010 m. gruodžio mėnesį, priteisė iš atsakovo 113855,10 Lt įsiskolinimą už patalpų nuomą už 2010 m. gruodžio mėnesį.
Pirmosios instancijos teismui nustačius, jog atsakovas savo įsipareigojimų mokėti nuompinigius nustatytu laiku tinkamai nevykdė, įvertino, jog nėra pagrindo mažinti nuomos sutartimi sutarto delspinigių dydžio, kadangi abi šalys yra verslo subjektai, patalpos nuomotos verslo tikslais. Ieškovas dar 2011 m. sausio 7 d. pretenzija informavo atsakovą, kam turi būti sumokėtas nuomos mokestis. Be to, delspinigiai, remiantis teismų praktika, teisingumo, protingumo kriterijais, nepripažintini esantys pernelyg dideli. Atsakovas dar 2010 m. lapkričio 30 d. rašte ieškovui pats nurodė, kad jam yra žinoma apie pasikeitusį patalpų savininką, todėl gavęs ieškovo išrašytą sąskaitą už 2010 m. gruodžio mėn. patalpų nuomą, turėjo suprasti, kam turi mokėti už patalpų nuomą. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas atsakovo veiksmus (neveikimą) vertintino kaip nesąžiningus.
Pirmosios instancijos teismas sutiko, kad šalys negyvenamųjų patalpų nuomos sutartyje nenumatė palūkanų dydžio, tačiau jas nustato CK 6.210 straipsnis. Kadangi abi sutarties šalys -privatūs juridiniai asmenys, todėl ieškovui CK 6.210 straipsnio 2 dalies pagrindu pirmosios instancijos teismas priteisė 926,82 Lt palūkanų. Taip pat pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovo prašymą ir vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi bei Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 3 dalies nuostatomis, priteisė iš atsakovo 8,05 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad procesinės palūkanos, skaičiuojamos nuo teismo priteistos sumos, nėra dvigubos palūkanos CK 6.37 straipsnio 4 dalies prasme, todėl tokio pobūdžio palūkanų nelaikė dviguba sankcija už prievolės nevykdymą.
Pirmosios instancijos teismas taip pat priteisė iš atsakovo 5684 Lt žyminio mokesčio.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovas UAB „NORFOS MAŽMENA“ apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 20 d. sprendimą pakeisti ir priteisti UAB „NORFOS MAŽMENA“ 568,8 Lt delspinigių, 2011 m. vasario 3 d. UAB ,,Nekilnojamojo turto valdymas“ ieškinį dalyje atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Delspinigiai pagal PVM sąskaitą – faktūrą serija NTV Nr. 4670 neskaičiuotini, kadangi už tą patį laikotarpį ir už tas pačias nuomojamas patalpas UAB ,,Nekilnojamojo turto valdymas“ (PVM sąskaita – faktūra serija NTV Nr. 4670) ir UAB ,,SERNETA“ (PVM sąskaita – faktūra serija GFA Nr. 04541) atsakovui išrašė analogiškas PVM sąskaitas – faktūras. Be to, tik 2011 m. rugsėjo 6 d. (teismo posėdžio metu) atsakovas gavo pranešimą apie tai, kad UAB ,,SERNETA“ anuliavo atsakovui išrašytą PVM sąskaitą – faktūrą.
2. Pagal nuomos sutartį šalys susitarė, kad atsakovui, gavusiam sąskaitą – faktūrą už patalpų nuomą, suteikiamas 10 darbo dienų terminas, per kurį atsakovas privalo apmokėti pateiktą sąskaitą – faktūrą. Taip pat šalys nuomos sutartimi susitarė dėl 0,1 procentų dydžio delspinigių nuo uždelstos nuomos mokesčio sumos už kiekvieną uždelstą dieną, todėl atsakovui laiku neapmokėjus PVM sąskaitos – faktūros serija NTV Nr. 4784 ir pradelsus 25 dienas, atsakovas ieškovui turėtų sumokėti 2843,87 Lt dydžio delspinigius. Atkreipė dėmesį, kad teismas turi teisę kontroliuoti šalių interesų pusiausvyrą ir tais atvejais, kai šalys susitaria dėl netesybų dydžio. Pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalį ir 6.258 straipsnio 3 dalį, sutartimi nustatytos netesybos teismo gali būti mažinamos, jeigu jos yra neprotingai didelės arba skolininkui įvykužius dalį prievolės. Todėl prašo sumažinti delspinigius iki teismo praktikos suformuotų 0,02 procentų dydžio už kiekvieną pradelstą dieną ir priteisti 568,78 Lt.
3. Ieškovas, prašydamas priteisti 929,82 Lt dydžio palūkanas už analogišką laikotarpį, atlieka netesybų ir palūkanų pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymą kumuliaciją. Ieškovas šį reikalavimą grindė CK 6.210, 6.260 ir 6.261 straipsnių nuostatomis, tačiau nuomos sutartimi šalys nesitarė dėl mokėjimo funkciją atliekamų palūkanų mokėjimo, todėl ieškovo paskaičiuotos 929,82 Lt sumos palūkanos yra kompensacinio pobūdžio, t.y. atlieka netesybų funkciją. Vadinasi, ieškovo reikalavimas dėl delspinigių ir palūkanų už tą patį laikotarpį priteisimą pažeistų apelianto teisėtus interesus, kadangi būtų įgyvendintas neteisėtas dvigubos atsakomybės principo turinys.
Atsiliepimas
Ieškovas UAB ,,Nekilnojamojo turto valdymas“ atsiliepimu į atsakovo UAB „NORFOS MAŽMENA “ apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 20 d. sprendimą palikti nepakeistą, apelaicinį skundą atmesti.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės,
Motyvuojamoji dalis
teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.), t. y. apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą. Apskųsto teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas pagal apeliacinio skundo argumentus.
Dėl 113855,10 Lt skolos priteisimo
Nuomos teisinių santykių turinį sudaro veiksmai, kuriuos šalys atlieka įgyvendindamos teises ir vykdydamos pareigas, atsiradusias iš sutarties. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 str. 1 d.). Pagal CK 6.38 straipsnio 1 dalį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai nurodymų nėra - vadovaujantis protingumo principais. CK 6.200 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai, analogiškas reikalavimas elgtis sąžiningai sutartiniuose santykiuose įtvirtintas CK 6.158 straipsnyje. Pagal nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti kitai šaliai daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį (CK 6.477 str.). Nuomininkas privalo sutartyje nustatytu laiku mokėti nuomos mokestį (CK 6.487 str. 1 d. ). Nuomos mokesčio (nuompinigių) mokėjimas yra viena iš pagrindinių nuomininko pareigų.
Nagrinėjamu atveju, apeliantas 2005 m. sausio 21 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties 4.3 punktu įsipareigojo trečiajam asmeniui mokėti kasmėnesinį nuomos mokestį už patalpas, esančias Raudondvario pl. 127, Kauno mieste (b.l. 8). 2008 m. gegužės 22 d. susitarimu trečiasis asmuo pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu perleido ieškovui nuosavybės teises į nurodytas negyvenamąsias patalpas, taip pat trečiasis asmuo ir ieškovas 2008 m. gegužės 27 d. sutartimi papildomai susitarė, kad trečiasis asmuo iki 2010 m. gruodžio 31 d. iš atsakovo gaus nuomos mokestį pagal 2005 m. sausio 21 d. nuomos sutartį bei išrašys atsakovui sąskaitas-faktūras (b.l. 145). Tačiau trečiasis asmuo ir ieškovas 2010 m. gruodžio 10 d. susitarimu pakeitė 2008 m. gegužės 27 d. sutarties dėl nuomos mokėjimų sąlygas – trečiasis asmuo iš atsakovo nuomos mokestį pagal 2005 m. sausio 21 d. nuomos sutartį turėjo gauti iki 2010 m. lapkričio 30 d. (b.l. 148). Ginčo dėl to, kad pasikeitus nuomotojui, apeliantui išliko įstatymu ir sutartimi nustatyta pareiga mokėti sutartimi sulygtą nuomos mokestį nėra. Šiuo atveju, ginčas kyla dėl 113855,10 Lt skolos priteisimo pagal 2010 m. gruodžio 21 d. PVM sąskaitą – faktūrą NTV Nr. 4670.
Ieškovas pateikė apeliantui 2010 m. gruodžio 15 d. PVM sąskaitą-faktūrą NTV Nr. 4670 už 2010 m. gruodžio mėnesį 113855,10 Lt sumai (b.l. 21). Trečiasis asmuo apeliantui už tų pačių patalpų nuomą už 2010 m. gruodžio mėnesį 113 855,10 Lt sumai taip pat išrašė 2010 gruodžio 1 d. PVM sąskaitą-faktūrą serija GFA Nr. 04541 (b.l. 94), kurią 2010 m. gruodžio 14 d. anuliavo. Tai patvirtina byloje esantis 2010 m. gruodžio 14 d. pranešimas apeliantui (b.l. 155). Teisėjų kolegija apelianto argumentą, jog pastarasis apie 2010 gruodžio 1 d. PVM sąskaitos-faktūros serija GFA Nr. 04541 anuliavimą sužinojo tik posėdžio metu vertina kritiškai. Iš byloje esančio 2010 m. lapkričio 30 d. apelianto prašymo ieškovui matyti, jog apeliantas žinojo apie pasikeitusį nuomotoją (b.l. 104). Taip pat apie tai, jog apeliantas žinojo apie pasikeitusį nuomotoją patvirtina 2011 m. sausio 7 d. ieškovo pranešimas dėl sutarties netinkamo vykdymo (b.l. 18-19) apeliantui, iš kurio matyti, jog pastarasis apie neapmokėtą 2010 m. gruodžio 15 d. PVM sąskaitą-faktūrą NTV Nr. 4670 žinojo dar iki 2011 m. rugsėjo 6 d. įvykusio teismo posėdžio. Be to, teisėjų kolegija pažymi, jog kiekviena sutarties šalis turėdama sutartinių santykių, privalo elgtis sąžiningai (CK 6.158 str. 1 d.). Tiek apeliantas, tiek ieškovas bei trečiasis asmuo yra juridiniai asmenys, užsiimantys komercine veikla, todėl privalo elgtis ne tik sąžiningai, bet ir rūpestingai bei apdairiai. Apeliantas, gavęs dvi PVM sąskaitas – faktūras už tą patį laikotarpį tik iš skirtingų juridinių asmenų, privalėjo elgtis apdairiai bei rūpestingai, spręsti iškilusį nesusipratimą. Šiuo atveju, apelianto pasyvus elgesys laikytinas ne tik nerūpestingas, bet ir nesąžiningas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš apelianto 113855,10 Lt įsiskolinimą už negyvenamųjų patalpų, esančių Raudondvario pl. 127, Kauno mieste, nuomą už 2010 m. gruodžio mėnesį pagal 2010 m. gruodžio 15 d. PVM sąskaitą-faktūrą NTV Nr. 4670.
Dėl 5587,90 Lt delspinigių priteisimo
Kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Už sutartinių prievolių nevykdymą ar netinkamą vykdymą pažeidusiai sutartį šaliai gali būti taikomos netesybos (CK 6.73, 6.258 straipsniai). Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (CK 6.71 str. 1 d.). Delspinigiai – viena iš netesybų rūšių. Šalys 2005 m. sausio 21 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties 12.1 punkto pagrindu susitarė dėl 0,1 proc. dydžio delspinigių nuo uždelstos nuomos mokesčio sumos už kiekvieną uždelstą dieną.
Teisėjų kolegija apelianto argumentą, jog delspinigiai pagal PVM sąskaitą – faktūrą serija NTV Nr. 4670 neturi būti skaičiuojami, vertina kritiškai, kadangi kaip jau minėta, apeliantas, gavęs dvi PVM sąskaitas – faktūras už tą patį laikotarpį, turėjo elgtis apdairai ir informuoti apie minėtas PVM sąskaitas-faktūras tiek ieškovą, tiek trečiąjį asmenį, bei išsiaiškinti kuriam iš jų sumokėti priklausantį mokėti nuomos mokestį, nes laiku mokėti nuomos mokestį buvo atsakovo prievolė.
Apeliantas prašo pirmosios instancijos teismo priteistus delspinigius mažinti. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantu, jog teismas turi teisę kontroliuoti šalių interesų pusiausvyrą, kai šalys susitaria dėl netesybų dydžio ir vadovautis CK 6.73 straipsnio 2 dalyje, 6.258 straipsnio 3 dalyje nustatyta netesybų mažinimo tvarka ir pagrindais, t.y. teismas turi teisę mažinti netesybas, jeigu netesybos yra neprotingai didelės arba jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės.
Sąvokos „aiškiai per didelės netesybos“ (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) arba „neprotingai didelės netesybos“ (CK 6.258 straipsnio 3 dalis) įstatymo nesukonkretintos. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką teismas, nustatydamas, ar yra pagal CK 6.73 ir 6.258 straipsnių nuostatas pagrindas pripažinti netesybas neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio jas mažinti, kiekvienu atveju turi vertinti konkrečios bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.), vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais ir siekti nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-409-2010 ir kt.).
Kaip jau buvo minėta, teisėjų kolegija apelianto elgesį laiko nesąžiningu, kadangi pastarasis apie pasikeitusį nuomotoją žinojo dar iki 2011 m. rugsėjo 6 d. įvykusio teismo posėdžio. Be to, pažymėtina, kad apeliantas - juridinis asmuo, užsiimantis komercine veikla, todėl darytina išvada, kad sudarydamas 2005 m. sausio 21 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį įsipareigojo savalaikiai mokėti nuomos mokestį. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai apelianto veiksmus (neveikimą) vertino kaip nesąžiningus ir pagristai nusprendė apelianto prašymo netenkinti ir priteisti iš apelianto 5587,90 Lt delspinigių.
Dėl 929,82 Lt palūkanų priteisimo
Palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai (CK 6.37 str. 1 d.). Ginčo dėl to, jog šalys negyvenamųjų patalpų nuomos sutartyje nenumatė palūkanų dydžio, nėra, tačiau palūkanas taip pat reglamentuoja CK 6.210 straipsnis. CK 6.210 straipsnio 1 ir 2 dalys nustato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio; kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Šalys – subjektai, vykdantys komercinę veiklą, todėl pastariesiems taikytinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos.
Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš apelianto 929,82 Lt palūkanas CK 6.210 straipsnio 2 dalies pagrindu.
Dėl 8,05 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų priteisimo
Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu priteisė iš apelianto 8,05 procento dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taikydamas Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymą.
CK 6.37 straipsnio 1 ir 2 dalys nustato, kad palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai; skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. kurios taip pat atlieka minimalių kreditoriaus nuostolių kompensavimo funkciją. Teisėjų kolegija pažymi, jog pagrindas priteisti šias palūkanas yra asmeninė skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą.
Palūkanų norma už atliekamus pagal komercinius sandorius pavėluotus mokėjimus nustatomos vadovaujantis Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymą. Šis įstatymas numato palūkanas už pavėluotus mokėjimus pagal komercinius sandorius – vieno mėnesio VILIBOR palūkanų norma padidinta 7 procentiniais punktais (Įstatymo 2 str. 3 d.), taip pat šių palūkanų mokėjimo terminus. Tai – specialusis įstatymas, turintis pirmenybę prieš CK 6.210 straipsnį nustatant palūkanas už atliekamus pagal komercinius sandorius pavėluotus mokėjimus (CK 1.3 str. 3 d.). Nurodyta Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo norma yra dispozityvi, ir šalys gali susitarti kitaip apskaičiuoti palūkanų dydį. Nagrinėjamu atveju šalys yra ūkio subjektai, o jų sudaryta sutartis yra komercinis sandoris, nes susijęs su abiejų šalių verslu ir yra atlygintinis. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad šalių sudaryta sutartis atitinka Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatyme nurodytus komercinių sandorių požymius, be to, tokio pobūdžio palūkanos nėra dviguba sankcija už prievolės nevykdymą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš apelianto ieškovo naudai 8,05 procentų dydžio procesines palūkanas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, jog apeliantas ieškinį pripažino tik iš dalies, o pirmosios instancijos teismas likusioje dalyje ieškinį tenkino visiškai, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš apelianto 5684 Lt žyminį mokestį ieškovo naudai.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas, o apeliacinių skundų argumentai nesudaro pagrindo jam naikinti ar keisti.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.