- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2024-01-12
- Bylos Nr.
- e1-186-805/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-49896-2023-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Loreta Radzevičienė
- Kaltinamasis
- Ž. D.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.1.9.1Baudžiamojo poveikio priemonių paskirtis ir rūšys (BK 67 str.)
- 1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
- 1.1.9.8Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
- 1.2.25.4.2.6Kelių transporto priemonės vairavimas arba praktinio vairavimo mokymas apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 str. 7 d.)
- 2.1.16.1.13Kardomosios priemonės panaikinimas ar pakeitimas (BPK 139 str.)
- 2.1.16.2.12Laikinas nuosavybės teisės apribojimas (BPK 151-153 str.)
- 2.12.1.3Teisėjo sprendimai (BPK 420 str.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Loreta Radzevičienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro Rolando Juškevičiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje
Ž. D. , asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietė, gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, netekėjusi, dirbanti VšĮ „A. r.“ pardavėja, neteista,
kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kaltinamoji Ž. D. (duomens neskelbtini), pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo transporto priemonę – automobilį (duomens neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kai jai buvo nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, t. y. kai (duomens neskelbtini) jai nustatytas 2,52 promilių girtumas.
Kaltinamoji Ž. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dėl pareikšto įtarimo kalta prisipažįsta visiškai ir labai gailisi įvykdžiusi nusikalstamą veiką. Teisę vairuoti transporto priemones turi. (duomens neskelbtini) mėnesį už 3 500,00 Eur savo reikmėms už savo santaupas pirko automobilį (duomens neskelbtini), valstybinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilį (duomens neskelbtini) registravo savo vardu ir juo naudojosi vykti į darbą, vežiojo mažametę dukrą į ugdymo įstaigą. Šiuo metu automobilio vertė ta pati – 3 500,00 Eur. (duomens neskelbtini) namuose, esančiuose (duomens neskelbtini), per visą dieną išgėrė gal 7 skardines (apie 3,5 litro) alaus ir išgėrė gal apie 100 ml. trauktinės. Alkoholį baigė gerti apie 21-22 val. Nuo išgerto alkoholio nesijautė apsvaigusi. Apie (duomens neskelbtini) sugalvojo nuvažiuoti aplankyti giminaičius, gyvenančius (duomens neskelbtini), gal už 8-10 kilometrų nuo jos namų. Namo kieme (duomens neskelbtini), sėdo ir išvažiavo į (duomens neskelbtini). Pervažiavo per (duomens neskelbtini), nuvažiavo į giminaičių sodybą (duomens neskelbtini), bet nuvažiavusi persigalvojo, su niekuo nebendravusi ir apsisukusi iš karto nusprendė važiuoti namo. Buvo gal apie (duomens neskelbtini) Automobilį vairavo ji, buvo viena. Sukdama iš sodybos keliuko į pagrindinį kelią, praleido pagrindiniu keliu važiuojantį automobilį ir įsuko į pagrindinį kelią. Mano, kad važiavo saugiai, niekam pavojaus nekėlė, nesijautė neblaivi, apsvaigusi. Jai įsukus nuo sodybos į kelią, įsijungė minėto automobilio švyturėliai, buvo įjungtas garsinis signalas. Ji suprato, kad jos vairuojamą automobilį (duomens neskelbtini) stabdo policijos pareigūnai, važiuodami tarnybiniu policijos automobiliu. Pareigūnų stabdoma, ji sustabdė savo automobilį (duomens neskelbtini). Priėję policijos pareigūnai patikrino bekontaktiniu alkoholio kiekio matuokliu, nustatė alkoholio koncentraciją automobilio salone, kuriame buvo viena. Po to, pareigūnai ją patikrino alkoholio kiekio matuokliu ir nustatė 2,52 promilių, o pakartotinio patikrinimo metu nustatė 2,55 promilių girtumą. Su nustatytu girtumu sutiko, pareigūnams nurodė, kad alkoholį vartojo prieš tris valandas, nors buvo gėrusi gal prieš valandą. Policijos pareigūnai ją nušalino nuo vairavimo, o automobilį priverstinai išgabeno į saugojimo aikštelę. Automobilį vairavo neblaivi pirmą kartą, dėl ko labai gailisi. Vairavo, nes nesijautė apsvaigusi. Šeimoje yra tik šis automobilis. Labai gailisi vairavusi transporto priemonę neblaivi (b. l. 84-90).
Motyvuojamoji dalis
Be pačios kaltinamosios Ž. D. visiško prisipažinimo bei parodymų, jos kaltę patvirtina ir kiti byloje ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei žemiau aptariami duomenys, kurie Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio prasme pripažįstami tinkamais įrodymais.
Alytaus apskrities VPK Kelių policijos skyriaus specialisto A. P. (duomens neskelbtini) tarnybiniame pranešime nurodyta, kad (duomens neskelbtini) dirbo autopatrulyje A1822 kartu su specialiste A. K. ir vyr. specialiste A. A.. Apie (duomens neskelbtini) namu (duomens neskelbtini) buvo sustabdytas automobilis (duomens neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo Ž. D.. Vairuotoją patikrino bekontakčiu alkoholio kiekio detektoriumi, kuris parodė, kad iškvėptame ore yra alkoholio. Paklausus, ar asmuo yra vartojęs alkoholio, Ž. D. pasakė, kad vartojo prieš tris valandas. Patikrinus vairuotoją alkotesteriu Drager Alcotest 7510 Nr. ARRF-0103, sertifikato patikros Nr. 1941620, (duomens neskelbtini) pirmuoju pūtimu alkoholio kiekio matuokliu vairuotojai nustatytas 2,52 promilių girtumas. (duomens neskelbtini) antruoju pūtimu alkoholio kiekio matuokliu vairuotojai nustatytas 2,55 promilių girtumas (b. l. 12-13).
Įvykio vietos apžiūros protokole su fotolentelėmis užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomens neskelbtini) numeriu pažymėtu pastatu (koordinatės: 54.587563, 23.838492), kelias yra asfalto danga su žvyruotu kelkraščiu. Automobilis (duomens neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)stovi galine dalimi į (duomens neskelbtini), priekine dalimi link magistralinio kelio (duomens neskelbtini), dešinėje pusėje yra gyvenamasis namas pažymėtas (duomens neskelbtini) namo numeriu. Automobilis stovi dešinės pusės ratais ant žvyruotos kelio dalies, kairės pusės ratais ant asfaltuotos kelio dangos. Automobilis neužrakintas, automobilio kėbulas turi smulkių apgadinimų. Apžiūrint automobilio vidų, vertingų daiktų nerasta. Automobilyje originali magnetola. Automobilio priekiniame skydelyje matoma automobilio rida 281942 km. Automobilio galinėje salono dalyje ant žemės matomos tuščios alaus skardinės. Po variklio dangčiu dešinėje pusėje matomas automobilio (duomens neskelbtini) (b. l. 14-16, 17-23).
(duomens neskelbtini) neblaivumo nustatymo akte Ž. D. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai; bendros asmens būklės įvertinimas – eiti tiesia linija – pėda po pėdos negali, stovėdama pirštu pataikyti į nosies galą negali; asmeniui nurodžius, kad alkoholį vartojo prieš 3 valandas, atliktas tikrinimas alkoholio kiekio matuokliu Drager Alcotest 7510 Nr. ARRF-0103, sertifikato patikros Nr. 1941620, ir Ž. D. (duomens neskelbtini) pirmu pūtimu nustatytas 2,52 promilių girtumas, antru pūtimu (duomens neskelbtini) nustatytas 2,55 promilių girtumas. Su tikrinimo rezultatais Ž. D. sutiko (b. l. 24).
VšĮ „Emprekis“ išraše nurodyta, kad 2008 m. gamybos automobilio (duomenys neskelbtini) vidutinė kaina su PVM Lietuvoje 2024 m. sausio mėn. yra 3 520,00 Eur (b. l. 28).
Iš informacijos apie kelių transporto priemones pateiktos iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės Informatikos ir ryšių departamento prie VRM programinėmis priemonėmis matyti, kad automobilio (duomens neskelbtini), valstybinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas-savininkas yra Ž. D. (b. l. 27).
Iš VĮ „Regitra“ duomenų išrašo matyti, kad automobilio (duomens neskelbtini), valstybinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra Ž. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (b. l. 59-60).
Iš asmens duomenų išrašo matyti, kad Ž. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomens neskelbtini), (duomens neskelbtini) buvo išduotas vairuotojo pažymėjimas (duomens neskelbtini), kuris galioja iki (duomens neskelbtini) (b. l. 58).
Teismas, įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą, daro išvadą, kad kaltinamosios Ž. D. kaltė dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo įrodyta.
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jai buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Nagrinėjamos bylos aptartais duomenimis nustatyta, kad kaltinamoji Ž. D. vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį (duomens neskelbtini), valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, kai jai nustatytas daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumas (2,52 promilės). Tokie kaltinamosios veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, požymius.
Prokuroras pateikė teismui pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu.
Įstatymas numato, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta, kad šį nusikaltimą padariusi asmuo baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Tai įvertinus, pripažintina, kad nagrinėjamoje byloje gali būti taikomas supaprastintas bylos procesas, t. y. procesas gali būti užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 straipsnis). Pranešus kaltinamajai apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir išaiškinus jai BPK 418–425 straipsniuose numatytą šio proceso tvarką ir pasekmes, kaltinamoji tam neprieštaravo, sutiko su prokuroro siūloma bauda ir jos dydžiu.
Skiriant bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, taip pat atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, kaltės rūšį, pavojingumo laipsnį, kaltinamosios asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kitas teismo nustatytas aplinkybes bei įvertina kiekvienos tokios aplinkybės reikšmę. Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus ir stadiją, kaltininko asmenybę, jo elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo ir kt.). Kaltinamoji Ž. D. padarė tyčinį nusikaltimą, pagal pavojingumą priskiriamą prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamoji anksčiau neteista, administracine tvarka per pastaruosius penkis metus bausta vieną kartą. Ž. D. yra darbingo amžiaus, dirba VšĮ „A. r.“, nepriklauso asmenų, stebimų dėl psichikos ir emocijų priklausomybių, grupei, todėl abejonių dėl jo pakaltinamumo nėra. Kaltinamosios atsakomybę lengvina prokuroro pareiškime nurodyta aplinkybė, jog ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinus pirmiau aptartas bylos aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, padarymo motyvus, kaltinamosios asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, atsakomybę lengvinančias ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, siekiant ne tik nubaudimo, bet ir prevencijos tikslų, Ž. D. sutinkant, skirtina prokuroro pasiūlyta bausmės rūšis – bauda.
Pagal BK 64¹ straipsnį, kai baudžiamoji byla baigiama baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamoji kaltę pripažįsta, jai skiriama bausmė tuo pačiu baudžiamuoju įsakymu sumažinama trečdaliu, todėl kaltinamosios atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Prokuroras, vadovaujantis BK 68 straipsniu, prašo kaltinamajai paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemonę 2 metams. BK 68 straipsnio 2 dalyje, galiojusioje nusikalstamos veikos padarymo metu, reglamentuota, jog teismas uždraudžia naudotis specialiosiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis), kuri pasireiškia: sulaikymu asmenų nuo nusikalstamų veikų darymo, nusikalstamą veiką padariusių asmenų nubaudimu, atėmimu ar apribojimu galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas, atlikusių bausmę asmenų paveikimu, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimu (BK 41 straipsnio 2 dalis). Nepritaikius kaltinamajam BK 68 straipsnio nuostatų, jo teisinė padėtis būtų palankesnė negu to asmens, iš kurio speciali teisė vairuoti transporto priemonę atimama už administracinio nusižengimo padarymą, t. y., kai kaltininkui taikoma švelnesnė už baudžiamąją atsakomybę atsakomybės rūšis. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, į kaltinamajai nustatytą vidutinį (2,52 promilių) girtumo laipsnį, šią baudžiamojo poveikio priemonę jai būtina taikyti siekiant apriboti kaltinamosios galimybes daryti naujas nusikalstamas veikas ir taip užtikrinti visuomenės saugumą bei teisingumo principo įgyvendinimą, o taip pat tikslu pataisyti ir perauklėti nusikaltusį asmenį. Pažymėtina, kad tokios praktikos laikosi ir aukštesnės instancijos teismai (žr. pvz. Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. birželio 23 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-260-107/2010). Esant šioms aplinkybėms teismas mano, kad yra pagrindas Ž. D. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise 2 metams, jos terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. (duomens neskelbtini) (BK 67 straipsnio 1 dalis, 3 dalis, 68 straipsnis).
Prokuroras prašo vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 3 dalimis transporto priemonę – automobilį (duomens neskelbtini), transporto priemonės identifikavimo numeris (toliau – VIN) (duomens neskelbtini), konfiskuoti.
BK 72 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo turinį sudaro priverstinis, neatlygintinas iš nusikalstamos veikos gauto, darant nusikalstamą veiką panaudoto ar nusikalstamai veikai daryti suteikto turto paėmimas valstybės nuosavybėn. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Kartu pažymėtina, kad nusikalstamai veikai daryti naudojamo, kaltininkui nuosavybės teise priklausančio, turto konfiskavimas neišvengiamai riboja nuosavybės teisę, todėl turi ir nubaudimo elementų. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės būtų proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti būtų teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos. Skirtingai pagal BK 72 straipsnio 4 dalį numatytas neprivalomas nerūpestingų asmenų turto konfiskavimas, kuris gali būti taikomas tada, kai turto savininkas nežinojo, tačiau turėjo ir galėjo žinoti, kad kitiems asmenims perduotas turtas (pvz., paskolintas, išnuomotas, suteiktas laikinai pasinaudoti) gali būti panaudotas šio kodekso uždraustai veikai daryti (BK 72 straipsnio 4 dalis).
Nagrinėjamoje byloje automobilis (duomens neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo panaudotas kaltinamajai Ž. D. darant nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, taigi automobilis (duomens neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone. Iš VĮ ,,Regitra“ duomenų bazės išrašo matyti, kad automobilio (duomens neskelbtini), VIN kodas (duomens neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytoja-savininkė yra Ž. D.. Šiuo atveju kaltinamoji, suvokdama, jog vairuoja neblaivi, vairavo jai priklausančią transporto priemonę, todėl, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 ir 4 dalimis, BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, konfiskuotinas kaltinamajai priklausantis automobilis (duomens neskelbtini), VIN kodas (duomens neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė.
Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro Rolando Juškevičiaus nuo (duomens neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas automobiliui (duomens neskelbtini), valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomens neskelbtini), paliekamas galioti iki bus įvykdyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas.
Kaltinamajai paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas, paliktinos iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
Ž. D. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai bausmę – 54 MGL (2 700,00 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir Ž. D. paskirti galutinę bausmę – 36 GL (1 800,00 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, Ž. D. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 2 (dvejiems) metams uždrausti naudotis specialiąja teise – teise vairuoti transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. (duomens neskelbtini)
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2 ir 4 dalimis konfiskuoti Ž. D. priklausantį automobilį (duomens neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomens neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pakvitavimu grąžintą saugoti Ž. D..
Laikiną nuosavybės teisės apribojimą Ž. D. automobiliui (duomens neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomens neskelbtini), palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo dalies dėl automobilio, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės, konfiskavimo įvykdymo.
Ž. D. iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo palikti kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą.
Išaiškinti Ž. D., kad baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą asmens pasirinktame banke per 2 (du) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, nurodant įmokos kodą 6801. Paskirtą baudą ji privalo geranoriškai sumokėti minėtu laikotarpiu, t. y. pats pagal turimas finansines galimybes gali pasiskirstyti, kokio dydžio įmokas atliks kiekvieną mėnesį, arba visą sumą gali sumokėti iš karto nustatyto termino eigoje. Be to, sumokėjęs baudą asmuo teismo baudžiamąjį įsakymą priėmusio teismo raštinės tarnautojui turi pateikti tai patvirtinančius dokumentus. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.
Išaiškinti Ž. D., kad ji, nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajai pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamoji nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.