- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-06-16
- Bylos Nr.
- Ik-2551-426/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00778-2011-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Dirvonas, Rūta Miliuvienė, Mefodija Povilaitienė
- Pareiškėjas
- J. R.
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų, Elektrėnų
- Advokatai
- Evanželina Tumėnienė
- Kategorijos
- 11.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 11.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arūno Dirvono ir Mefodijos Povilaitienės, sekretoriaujant Anetai Seržantovič, dalyvaujant pareiškėjos atstovei advokato padėjėjai Evanželinai Tumėnienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. R. pareiškimą dėl terminų prašymui ir dokumentams dėl nuosavybės teisių atkūrimo paduoti atnaujinimo (trečiasis suinteresuotas asmuo – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų ir Elektrėnų žemėtvarkos skyrius).
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja J. R. prašo atnaujinti terminus pateikti prašymą atkurti nuosavybės teises bei nuosavybės teises ir giminystės ryšį su buvusiu savininku patvirtinančius dokumentus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į T. ir M. (M.) Z. iki nacionalizacijos valdytą nekilnojamąjį turtą Vilniaus-Trakų apskrities (duomenys neskelbtini) (S.) kaime.
Pareiškime (b. l. 1-3) paaiškino, kad jos senelis J. S., gimęs 1865 m., miręs 1937 m. kovo 7 d., iki mirties Vilniaus-Trakų apskrities (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) kaime nuosavybės teise valdė 8 ha žemės sklypą. J. S. mirė palikęs testamentą, pagal kurį visą jam nuosavybės teise priklausantį turtą, susidedantį iš nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, esantį (duomenys neskelbtini) kaime, Trakų valsčiuje, Vilniaus-Trakų apskrityje, o būtent 8 ha žemės su gyvenamuoju namu, klojimu ir tvartu bei visu gyvuoju bei negyvuoju ūkiniu inventoriumi, esančiais žemėje, kartu su visais priklausiniais be jokios išimties paliko pareiškėjos motinai T. Z. (ikisantuokinė pavardė S.), gim. 1910 m., ir jos tėvui M. Z., gim. 1906 m. Šias aplinkybes patvirtina gimimo, santuokos, mirties liudijimų nuorašai, 1938 m. rugsėjo 22 d. Vilniaus apygardos teismo I civilinių bylų skyriaus patvirtinto testamento su vertimu nuorašas, Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2011 m. kovo 4 d. pažyma apie nekilnojamąjį turtą Nr. (duomenys neskelbtini).
Tvirtina, kad įstatymo numatytą terminą kreiptis su prašymu dėl nuosavybės atkūrimo į tėvų T. ir M. Z. valdytą nekilnojamąjį turtą bei pateikti nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus praleido dėl svarbių priežasčių, nes:
1) neturėjo dokumentų, patvirtinančių, kad jos senelis J S. iki mirties valdė 8 ha žemės, nežinojo apie J. S. surašytą testamentą, kuriuo visas turtas nuosavybės teise buvo paliktas jos tėvams, neturėjo dokumentų, patvirtinančių T. ir M. Z. nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą bei patvirtinančių giminystės ryšį, nežinojo apie tai, kad būtent jos tėvai ir būtent nuosavybės teise iki nacionalizacijos valdė nekilnojamąjį turtą. Apie tai sužinojo tik 2010 m. pabaigoje, iš tolimo giminaičio gavusi 1938 m. rugsėjo 22 d. Vilniaus apygardos teismo patvirtintą testamentą. Iki 2010 m. pabaigos nieko nežinojo apie iki nacionalizacijos valdytą nekilnojamąjį turtą. Jos senelis J. S. mirė 1937 m. kovo 7 d., t. y. kai jai buvo tik dveji su puse metų. Močiutė A. S. mirė 1941 m. spalio 17 d., kai jai buvo septyneri metai. Jos motina T. Z. mirė 1962 m. balandžio 15 d., o tėvas M. Z. – 1988 m. rugsėjo 25 d., t. y. dar neprasidėjus nuosavybės teisių atkūrimo procesui. Jie niekada neužsiminė apie paveldėtą ir iki nacionalizacijos valdytą nekilnojamąjį turtą;
2) ne tik dėl savo teisinio neišprusimo, bet daugiausia dėl savo neraštingumo (baigusi 4 klases kaimo mokykloje) nežinojo bei nesuvokė, kad vyksta nuosavybės grąžinimo procesas, kad prašymo nuosavybei atkurti padavimas ir papildomų dokumentų pateikimas ribojamas terminais;
3) jau daugiau nei 20 metų turi sveikatos sutrikimų, daug kartų gydėsi įvairiose ligoninėse, jai diagnozuota pirminė arterinė hipertenzija (labai didelė rizikos grupė), hipertenzinė-fibrodegeneracinė kardiopatija su diastolinės funkcijos sutrikimu, abipusis klausos nervų neuritas, lėtinis laringitas, remisija, diskogeninė radikulopatija, ūmus skausminis sindromas, juosmens tarpslankstelinių diskų degeneracija ir protrūzija su abipuse nervų angų stenoze, hiatinė išvarža, gastroezofaginis refliuksas didelės rizikos grupės, kepenų ir inkstų cistos, širdies nepakankamumas, kardialinė astma, cukrinis diabetas, gimdos kaklelio vėžys ir kitos ligos. Šias aplinkybes patvirtina sveikatos istorija.
Nurodo, kad kitų pretendentų į T. ir M. Z. paveldėtą ir iki nacionalizacijos valdytą nekilnojamąjį turtą nėra.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų ir Elektrėnų žemėtvarkos skyrius atsiliepime į pareiškimą (b. l. 25-26) paaiškino, kad iš J. R. paaiškinimų bei jos pateiktų dokumentų galima daryti prielaidą, kad pareiškėja praleido terminą dėl svarbių priežasčių. Todėl jei teismas nustatys, jog yra pagrindas tenkinti pareiškėjos pareiškimą ir atnaujinti jai praleistą terminą, tam neprieštaraus. Atkreipia dėmesį į tai, kad (duomenys neskelbtini) kaime, Trakų rajone laisvos žemės nėra, todėl jeigu pareiškėjos pareiškimas būtų patenkintas, vadovaujantis Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau Atkūrimo įstatymas) 16 str., jai galima būtų atkurti nuosavybės teises tik perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės sklypą kitoje vietoje.
Teismo posėdyje pareiškėjos atstovė pareiškimą palaikė remdamasi jame nurodytais motyvais.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 17 str. 1 d. piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, mišką ir vandens telkinius nagrinėja Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Atkūrimo įstatymo 10 str. (iki 2004 m. spalio 26 d. galiojusi įstatymo redakcija) nustatytas prašymų atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą padavimo terminas (iki 2001 m. gruodžio 31 d.) ir nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų pateikimo terminas (iki 2003 m. gruodžio 31 d.) turėjo naikinamųjų terminų pobūdį, nes, pagal tuomet galiojusias įstatymo redakcijas, šių terminų praleidimo faktas buvo siejamas su teisės į nuosavybės teisių atkūrimą netekimu, nesvarbu, dėl kokių priežasčių (objektyvių ar subjektyvių) šie terminai buvo praleisti. Pagal šio straipsnio 2004 m. spalio 12 d. įstatymo Nr. IX-489 redakciją (įsigaliojusią nuo 2004 m. spalio 26 d.), nurodyti terminai prarado naikinamąją reikšmę ir tapo atnaujintinais terminais. Tai rodo straipsnio 1 ir 4 d. nuostatos, kad piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas.
Atkūrimo įstatymo normose nėra nurodyta, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, todėl, sprendžiant šį klausimą, kiekvienu konkrečiu atveju būtina vadovautis bendraisiais Atkūrimo įstatymo pradmenimis ir jo prasme, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 str. 6 d.). Vadovaujantis pastarąja nuostata, pripažintina, jog termino praleidimo priežasčių svarbumą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nepriklausė nuo terminą praleidusio asmens valios ir jo pasirinkto konkrečioje teisinėje situacijoje elgesio modelio ir kurios sudarė jam objektyvias kliūtis paduoti atitinkamą prašymą (pateikti atitinkamus dokumentus) arba turėjo įtakos jo valiai bei jo pasirinktam elgesiui taip, kad jis (elgdamasis protingai) galėjo neteisingai suvokti šią teisinę situaciją.
Rašytiniai bylos įrodymai patvirtina, kad nuosavybės teisių atkūrimo procesui reikalingos Lietuvos centrinio valstybės archyvo ir Lietuvos valstybės istorijos archyvo pažymos pareiškėjos atstovui buvo išduotos tik 2011 m. vasario - kovo mėn. (b. l. 5-6, 8-10).
Byloje esanti asmens sveikatos istorija patvirtina, kad pareiškėja pastoviai turėjo sveikatos sutrikimų, kurie neabejotinai darė įtaką jos gyvenimo kokybei, pilnavertiškumui, bendravimui su kitais visuomenės nariais, galimybei veikti taip, kaip galėtų veikti visapusiškai pajėgus žmogus. Tai objektyviai taip pat apsunkino galimybes laiku gauti ir pateikti kompetentingai institucijai dokumentus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusių savininkų iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą nekilnojamąjį turtą.
Atitinkamų veiksmų atlikimą taip pat apsunkino ir senyvas J. R. amžius (gim. 1934 metais).
Pareiškime išvardintos aplinkybės, kolegijos nuomone, objektyviai apsunkino galimybę žemėtvarkos skyriui laiku pateikti prašymą bei reikiamus dokumentus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į T. ir M. Z. iki nacionalizacijos valdytą nekilnojamąjį turtą Vilniaus-Trakų apskrities (duomenys neskelbtini) kaime.
Byloje nėra duomenų, kad, atnaujinus praleistus terminus, bus pažeistos kitų asmenų teisės ir (ar) teisėti interesai.
Teisėjų kolegijos nuomone, J. R. prašymo atkurti nuosavybės teises ir nuosavybės teises bei giminystės ryšį su buvusiu savininku patvirtinančių dokumentų pateikimo atitinkamam žemėtvarkos skyriui terminus praleido dėl svarbių priežasčių.
Išsamiai ir objektyviai išnagrinėjęs byloje surinktus įrodymus, remdamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas tvirtina, kad pareiškėjos pareiškimas yra tenkintinas, atnaujinant jai praleistus terminus pateikti prašymą atkurti nuosavybės teises, nuosavybės teises ir giminystės ryšį su buvusiu savininku patvirtinančius dokumentus tikslu atkurti nuosavybės teises į buvusių savininkų T. ir M. Z. iki nacionalizacijos valdytą nekilnojamąjį turtą Vilniaus-Trakų apskrities (duomenys neskelbtini) kaime.
Nustatytinas dviejų mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos terminas prašymui ir dokumentams pateikti.
Kaip matyti iš 2011 m. balandžio 4 d. įmokos mokėjimo kvito (b. l. 4), pareiškėja, teikdamas teismui skundą, sumokėjo 135 Lt žyminio mokesčio, t. y. daugiau nei įpareigoja įstatymas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 39 str. 1 d. numato, kad administracinėse bylose už kiekvieną skundą (prašymą), nepaisant to, kiek jame keliama reikalavimų, mokamas 100 Lt žyminis mokestis), todėl remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 42 str. 1 d. 1 p., Valstybinė mokesčių inspekcija įpareigotina grąžinti J. R. dalį (35 Lt) sumokėto žyminio mokesčio.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 88 str. 1 d. 4 p., 127 str. 1 d.,
nusprendė:
pareiškėjos J. R. pareiškimą tenkinti.
Atnaujinti pareiškėjai J. R.praleistus terminus pateikti prašymą atkurti nuosavybės teises, nuosavybės teises ir giminystės ryšį su buvusiu savininku patvirtinančius dokumentus tikslu atkurti nuosavybės teises į buvusių savininkų T. ir M. Z. iki nacionalizacijos valdytą nekilnojamąjį turtą Vilniaus-Trakų apskrities (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) kaime.
Nustatyti dviejų mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos terminą prašymui ir dokumentams pateikti.
Įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją grąžinti J. R. 35 Lt sumokėto žyminio mokesčio.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.