- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2023-10-16
- Bylos Nr.
- II-141-1007/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-00102-2023-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Daiva Domeikienė
- Pažeidėjas
- V. M.
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam V. M., jo įgaliotajai atstovei advokatei N. L.,
ne teismo tvarka priėmusios institucijos – Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato – atstovams J. V., D. M.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto V. M. skundą dėl ne teismo tvarka Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos E. R. 2023 m. kovo 20 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 40-ANR_N-2330-2023 panaikinimo ir administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos E. R. 2023 m. kovo 20 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 40-ANR_N-2330-2023 V. M. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau –ANK) 428 straipsnio 6 dalyje, padarymą nubaustas 11 eurų bauda už tai, jog 2022 m. kovo 26 d. 13 val. 20 min, (duomenys neskelbtini), vairuodamas elektrinį paspirtuką bei artėdamas prie vietos, kur reikia kirsti važiuojamąją dalį, laiku nesumažino greičio, kad galėtų saugiai kirsti važiuojamąją dalį, dėl ko, atsiradus kliūčiai (į dešinę sukantis automobilis), reaguodamas į susidariusią situaciją, staigiai stabdė, nesuvaldė vairuojamo paspirtuko ir nuo jo nukrito bei susižalojo, dėl ko pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950, 9 ir 59 punktų reikalavimus.
Šalies argumentai
2. Nesutikdamas su priimtu nutarimu, V. M. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams pateikė skundą, prašydamas panaikinti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos E. R. 2023 m. kovo 20 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 40-ANR_N-2330-2023 ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.
2.1. Skunde nurodė, jog ANK 1 straipsnyje yra nurodyta, kad Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso paskirtis yra teisės priemonėmis ginti žmogaus teises ir laisves, visuomenės ir valstybės interesus nuo administracinių nusižengimų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, skatinti taikų valstybės ir žmogaus, visuomenės narių sugyvenimą. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 47¹ punkte yra nurodyta, kad pažeidžiamas eismo dalyvis - pėsčiasis, dviračio, motorinio dviračio vairuotojas ar keleivis, kitas eismo dalyvis – mopedo, motociklo, triračio, lengvojo keturračio, keturračio ar galingojo keturračio vairuotojas ar keleivis, kurie eisme dalyvauja nebūdami motorinėje transporto priemonėje (kabinoje (salone) arba kėbule). To paties įstatymo 12 straipsnyje yra nurodyta, kad bendrosios eismo dalyvių pareigos – eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu, 13 straipsnyje – bendrosios transporto priemonių vairuotojų pareigos, 16 punkte nurodyta, kad transporto priemonių vairuotojai privalo kelyje visada elgtis taip, kad nesukeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams ir nesudarytų kliūčių jų eismui. KET 101 punkte yra nurodyta, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams; 103 punkte – išvažiuodamas iš kelio, vairuotojas privalo duoti kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms (dviračiams ir kitoms); 3.2. punkte – duoti kelią – reikalavimas eismo dalyviui sustoti ar nepradėti važiuoti, nedaryti jokio manevro, kuris priverstų kitus eismo dalyvius keisti judėjimo kryptį arba greitį. Tuo tarpu 60 punkte yra nurodyta, kad dviračio vairuotojas, ketindamas kirsti važiuojamąją dalį ten, kur eismas nereguliuojamas arba nėra eismo pirmumą nustatančių kelio ženklų, privalo praleisti važiuojamąja dalimi važiuojančias transporto priemones, išskyrus tuos atvejus, kai kerta išvažiavimus iš šalia kelio esančių teritorijų, gyvenamosios zonos, kiemo, stovėjimo aikštelės, kai kerta važiuojamąją dalį, į kurią kiti vairuotojai suka. ANK 567 straipsnis numato, kad pagal šį kodeksą įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes.
2.2. Lietuvos teismo ekspertizės centro (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) pažymėta, kad tirti pateiktoje medžiagoje nėra objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima atkurti transporto priemonių suartėjimo mechanizmą, todėl negalima nustatyti, kokiu atstumu nuo transporto priemonių judėjimo trajektorijų susikirtimo vietos, buvo V. M. vairuojamas paspirtukas, kai automobiliu „S. O.“ važiuojantis S. J. dešiniojo posūkio kreive įvažiavo į šio paspirtuko judėjimo krypties eismo juostą. Šioje specialisto išvadoje yra nurodoma, kad eismo įvykio apžiūros metu buvo sudarytas eismo įvykio vietos planas. Eismo įvykio vietoje elektrinio paspirtuko padėtis nefiksuota. Po eismo įvykio automobilis „S. O.“ užfiksuotas stovintis įvažiavęs į šalutinį kelią, pasisukęs nedideliu smailiu kampu į kairę pusę, galine dalimi pravažiavęs šaligatvį. Skunde atkreiptas dėmesys į tai, kad eismo įvykio apžiūros metu V. M. nedalyvavo, kadangi buvo išvežtas į ligoninę nesulaukus policijos pareigūnų, todėl dėl sudaryto plano negalėjo išreikšti savo nuomonės ir planas buvo sudaromas jam nedalyvaujant, tik pagal automobilio „S. O.“ vairuotojo žodžius. Todėl mano, kad buvo pažeistas ANK 567 straipsnis dėl visapusiško ir objektyvaus bylos aplinkybių ištyrimo. Po eismo įvykio duodamas paaiškinimus sakė, kad nesulaukęs policijos pareigūnų, automobilio vairuotojas bandė ištraukti po automobilio galiniu ratu prispaustą paspirtuką, tačiau tai jam padaryti nepavykus, jis automobiliu pavažiavo apie metrą į priekį. Mano, į šias tuoj po įvykio jo nurodytas aplinkybes specialisto tyrimo metu nebuvo atsižvelgta.
2.3. Lietuvos teismo ekspertizės centro Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) pažymėta, kad iš eismo įvykio darytų nuotraukų matyti, kad automobilio „S. O.“ važiavimo kryptimi, šaligatvio apžvelgiamumo neriboja jokie objektai, todėl tyrimui pateiktoje medžiagoje esantys duomenys neduoda pagrindo teigti, kad automobilio „S. O.“ vairuotojas S. J., stebėdamas aplinką, neturėjo objektyvios galimybės matyti šaligatviu, link kelių sankirtos artėjančio paspirtuko vairuojamo V. M.. V. M. nurodo, jog jo nuomone, jis yra visiškai nepagrįstai nubaustas pagal ANK 428 straipsnio 6 dalį, kaip pažeidęs kelių eismo taisykles: KET 9 punktą – eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti; KET 59 punktą – dviračio vairuotojas, artėdamas prie vietos, kur reikia kirsti važiuojamąją dalį, visais atvejais privalo sumažinti važiavimo greitį ir gali tęsti judėjimą tik įsitikinęs, kad važiuoti saugu, kadangi jis kelių eismo taisyklių reikalavimų nepažeidė, priešingai jomis vadovavosi ir ėmėsi visų saugumo priemonių eismo įvykiui išvengti – buvo atidus, priartėjęs prie važiuojamosios kelio dalies sulėtino paspirtuko greitį iki minimumo, įvažiavęs į važiuojamąją kelio dalį ir pamatęs joje važiuojantį ir net nestabdantį automobilį, stabdė. Tuo tarpu automobilio „S. O.“ vairuotojas kelių eismo taisykles pažeidė ir vairuodamas padidinto pavojaus šaltinį – transporto priemonę nebuvo atidus, nors šaligatvio apžvelgiamumo neriboja jokie objektai, nematė jo važiuojančio šaligatviu ir bekertančio važiuojamąją kelio dalį, nesustojo, taip nedarydamas jokio manevro, kuris priverstų kitus eismo dalyvius keisti judėjimo kryptį arba greitį ir nedavė jam kelio, dėl ko jis patyrė sveikatos bei turto sužalojimus. Be to, nesulaukęs policijos pareigūnų, automobilio „S. O.“ vairuotojas automobiliu pavažiavo į priekį, ištraukė po automobilio ratu prispaustą paspirtuką, taip pakeisdamas eismo įvykio vietą. Nurodo, jog jo atžvilgiu sprendimas priimtas formaliai, realiai net nesigilinus ir nesiaiškinus visos įvykusios situacijos.
Atsiliepimas
3. Nutarimą ne teismo tvarka priėmusi institucija – Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariatas, teismui pateikė atsiliepimą į skundą, kuriuo prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, jog institucija mano, jog Skundžiamas nutarimas yra teisėtas bei pagrįstas, priimtas vadovaujantis ANK 32 straipsniu ir 617-619 straipsniais. Administracinio nusižengimo byloje yra surinkta pakankamai įrodymų (įskaitant ir 2023 m. sausio 31 d. ekspertizės aktą Nr. (duomenys neskelbtini)) V. M. kaltei dėl padaryto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 428 straipsnio 6 dalyje, bei Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 9 ir 59 punktų nuostatų pažeidimui, konstatuoti. Administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ne teismo tvarka metu teisingai nustatyta, kad V. M. 2022 m. kovo 26 d., apie 13 val. 20 min. (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėtu pastatu vairuodamas elektrinį paspirtuką bei artėdamas prie vietos, kur reikia kirsti važiuojamąją dalį, laiku nesumažino greičio, kad galėtų saugiai kirsti važiuojamąją dalį, dėl ko, atsiradus kliūčiai (į dešinę sukantis automobilis), reaguodamas į susidariusią situaciją, staigiai stabdė, nesuvaldė vairuojamo paspirtuko ir nuo jo nukrito bei susižalojo. Pažymėta, kad administracinio nusižengimo byloje Nr. 22163108610 kitas šio eismo įvykio dalyvis S. J. taip pat buvo pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 423 straipsnio 2 dalyje, tai yra dėl šio eismo įvykio sukėlimo buvo pripažinti kalti abu šio eismo įvykio dalyviai. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmeniui nepriimtinos pareigūno išvados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo, savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui.
Žemesnės instancijos teismas
4. Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas V. M. prašė teismo tenkinti jo skundą. Nurodė, jog praėjusių metų kovo 28 d. iš vaistinės paspirtuku vyko į kitą vaistinę ir įvyko eismo įvykis. Įsukus į (duomenys neskelbtini) gatvę pamatė dideliu greičiu atlekiantį automobilį. Jis stengėsi išvengti susidūrimo ir krito. Atsitrenkęs į asfaltą patyrė sužalojimus, ištino rankos. Automobilio vairuotojas paklausė ar kviesti policiją, jis pasakė, kad reiks ir greitosios pagalbos. Pirma atvyko greitoji ir nesulaukę pareigūnų jį nuvežė į ligoninę. Jis nieko nežino kas įvyko po to. Automobilio vairuotojas buvo likęs vienas. Automobilio vairuotojas bandė ištraukti paspirtuką iš po savo automobilio galinių ratų. Jis pavažiavo metrą į priekį ir tada ištraukė paspirtuką. Institucija eismo įvykio kaltininku buvo pripažinusi vairuotoją. Po ekspertizės kalti paliko abu - automobilio vairuotojas ir jis. Jis nesutinka su šiuo kaltinimu. Už sugadintus daiktus iš draudimo jis negavo nei cento. Tą pačią dieną po ligoninės skambino iš policijos ir prašė nuvykti į komisariatą. Jis nuvyko ir parašė paaiškinimą. Buvo sukrėstas ir juto stresą, dabar tiksliai neprisimena ką darė. Tada nustatė, kad vairuotojas buvo kaltas ir jam buvo skirta nuobauda. Jis buvo pripažintas nukentėjusiuoju. Kai nusprendė skirti ekspertizę, jis taip pat tapo kaltu. Atsakydamas į klausimus nurodė, jog po įvykio nuvyko į ligoninę ir paaiškinimuose gali būti netikslumų, nes juto stresą. Teikdamas papildymus tikslino aplinkybes. Teikė rašytinius paaiškinimus, o apklaustas buvo vieną kartą. Papildymuose konkrečiau nurodė visą situaciją, nurodė, kad įvažiuodamas į (duomenys neskelbtini) gatvelę pamatė automobilį ir savisaugos instinkto vedamas krito ant šono, nes kitu atveju būtų papuolęs po ratais. Papildomą paaiškinimą raštu pateikė savo noru. Tuo metu dar nebuvo nuspręsta atlikti ekspertinį tyrimą. Vėliau jam paskambino ir paklausė ar jis turi klausimų ekspertei. Jis juos pateikė raštu, bet gavęs išvadą pamatė, kad į juos nebuvo atsakyta. Prašė ekspertės paklausti, kaip galėjo automobilio galinis ratas atsidurti ant paspirtuko vairo. Šis klausimas nebuvo įtrauktas. Po ligoninės kažkokie dokumentai jam buvo pateikti susipažinimui. Pateikė įvykio schemą, policijos surašytą protokolą apie eismo įvykį, kurį jam davė pasirašyti. Su juo susipažino ir turėjo pastabų, nes nebuvo pavaizduotas paspirtukas. Apie tai žodžiu sakė tyrėjui, raštu papildymo nepateikė, nes tuo metu buvo labai sutrikęs. Dokumentus jam pateikė tyrėjas, kuris ir paėmė jo paaiškinimą. Po eismo įvykio automobilio vairuotojas negalėjo ištraukti paspirtuko, todėl jis pavažiavo metrą į priekį, paspirtuką ištraukė ir pastatė šalia. Medicinos darbuotojai nusprendė kartu su juo į ligoninę išvežti ir paspirtuką. Nežino kodėl jis nebuvo paliktas eismo įvykio vietoje. Medikai patiesino vairą. Su greitąja važiavo į ligoninę ir paspirtukas pasiliko priimamajame. Medikai jį apžiūrėjo, surašė dokumentus. Vėliau jo pasiimti atvažiavo žmona. Ji ir paėmė paspirtuką. Važiuojant namo paskambino iš policijos ir iš karto nuvyko į komisariatą. Paspirtuką turėjo bagažinėje ir jį nufotografavo pareigūnai. Jis buvo kabinete ir viena darbuotoja pasakė, kad reikia pasidaryti pasirtuko nuotrauką. Jis pasakė, kad žmona laukia automobilyje, prie jos buvo padarytos nuotraukos. Jis nežino ar tos nuotraukos yra byloje. Ekspertizės akte esančios nuotraukos darytos ne iš karto po eismo įvykio. Byloje nematėu paspirtuko nuotraukų, darytų iš karto po įvykio. Nematė paspirtuko apžiūros akto. Ekspertizės akte esančios nuotraukos padarytos jo kieme. Neatsimena kokiomis aplinkybėmis ir kada jos buvo padarytos. Gali būti, kad jo paprašė padaryti nuotraukas ir jas atsiųsti. Jis nufotografavo pažeidimus vaire. Neatsimena ar nufotografavo jau sutvarkytą paspirtuką ar dar ne. Gali būti, kad fotografavo jau sutvarkytą paspirtuką. Tas nuotraukas siuntė draudimui. Ekspertizei atlikti siuntė jau sutvarkyto paspirtuko nuotraukas. Jis pasakė, kad paspirtukas jau buvo sutvarkytas. Sąskaitų faktūrų apie sutvarkytą paspirtuką niekas neprašė ir jis jų nepateikė. Šiuo metu tų sąskaitų neturi, bet galėtų pateikti. Prie charakteristikos apie paspirtuką pridėjo duomenis apie įmonę, iš kurios jį pirko. Paspirtukas buvo pirktas turguje, (duomenys neskelbtini) gatvėje. Jį įsigijo 2000 metais. Juo naudojosi jis ir jį pirko sau. Už jį sumokėjo apie 700 eurų. Iki įvykio juo važinėjo ir mokėjo naudotis. Iki įvykio jis neturėjo jokių pažeidimų. Pagal dokumentus buvo maksimalus 30 km/h greitis, bet kadangi jo svoris yra 105 kg, tai greitis buvo mažesnis. Jis nevažinėdavo greitai. Žmona turi automobilį ir jį vairuoja. Jis su automobiliu važiuoti nenori ir važinėja paspirtuku. Jo sveika leidžia juo naudotis. Instrukciją teikė paprašytas tyrėjos prieš kreipiantis į ekspertus. Po eismo įvykio buvo vairo apgadinimai, nes jis buvo pervažiuotas automobilio priekinio rato ir vėliau atsistojo galiniais ratais. Remontuojant buvo keista vairo ašis, spidometras. Už remontą sumokėjo 88 eurus ir pateikė sąskaitą faktūrą. PVM sąskaitos faktūros data ir buvo remontuotas paspirtukas. Tyrėja nieko nesakė, kad negali tvarkyti paspirtuko. Ekspertizės akte nurodyta, kad sugadintos rankenėlės. Ekspertė tyrė sutvarkytą paspirtuką, nes jau buvo pakeista vairo ašis, ne ten kur yra rankenėlės. Užvažiuota buvo ant vairo. Rankenėlės buvo nubrozdintos. Reikia pažiūrėti kada kreipėsi į (duomenys neskelbtini) draudimo kompaniją. Žmona draudė namą ir kartu apdraudė daiktus. Išmokos negavo, nes draudėjai laukia kada baigsis procesas. Paspirtuką iki šiol tebeturi. Juo jis nebesinaudoja ir naujų sužalojimų ant jo nėra. Įvykio metu kitoje pusėje buvo keli žmonės, bet tuo metu eismo įvykio niekas nematė. Jis turi klausos problemų. Turi akustinę traumą. Įvykio metu problemų su klausa neturėjo. Su aparatu jis girdi normaliai. Tuo metu jis buvo su akiniais ir jie buvo sugadinti. Tuo metu buvo geros oro sąlygos ir geras matomumas. Buvo blaivus, nes blaivumą nustatė greitojoje. Šiuo metu neprisimena savo pirminių parodymų. Juto stresą ir galėjo kažką suklysti. Po to teikė savo rašytinius paaiškinus ir detaliai aprašė kas įvyko. Tie parodymai yra teisingesni. Po to naujesnių aplinkybių nebeprisiminė.
4.1. Posėdžio metu teismas balsu perskaitė 2022 m. kovo 26 d. V. M. duotus paaiškinimus. V. M. nurodė, kad 2022 m. kovo 26 d., apie 13 val. 20 min. važiavo savo nuosavu elektriniu paspirtuku šalia (duomenys neskelbtini) g. esančiu šaligatviu („(duomenys neskelbtini)“ viešbučio pusėje) nuo J. J. g. link pietinės miesto dalies. Kad pravažiuot „(duomenys neskelbtini)“ viešbučio teritoriją, reikia pravažiuoti kelią, kuris veda link (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) namo. Norėdamas saugiai kirsti važiuojamąją kelio dalį, prieš įvažiuojant į kelią šiek tiek pristabdė, apsižvalgė, tačiau jokios kliūties nepastebėjo. Prieš pat įvažiuojant į kelią pamatė, kaip iš (duomenys neskelbtini) g. įsuko į kelią, kurį aš norėjo kirsti, automobilis. Kadangi jis jau buvo prie pat gatvės, siekdamas išvengti susidūrimo, staigiai stabdė, ir dėl išgąsčio nesuvaldęs savo vairuojamo elektrinio paspirtuko, nuo jo nukrito ir susižalojo. Tiksliai negali pasakyti, bet mano, kad kritimo metu galėjau atsitrenkti į automobilio galinę dalį. Kadangi patyrė įvairius sužalojimus, nubrozdinimus, automobilio vairuotojo paprašė, kad iškviestų pagalbą. Atvykęs GMP ekipažas jį nusprendė vežti į ligoninę detalesnei apžiūrai. Įsidėjo elektrinį paspirtuką į GMP automobilį ir jį išvežė į ligoninę.
Šalies argumentai
4.2. V. M. nurodė, jog šiuose parodymuose daug netikslumų, paspirtuko jis neįsidėjo, o jį įdėjo medikai. Jis neatsitrenkė į galinę automobilio dalį, nes automobiliui nebuvo jokių sužalojimų.
4.3. Teismas balsu perskaitė 2022 m. balandžio 21 d. V. M. rašytinius paaiškinimus, kuriuose jis nurodė, jog 2022-03-26 paaiškinime policijai nepilnai užfiksuotos žemiau išdėstytos eismo įvykio aplinkybės. Kaip ir buvo minėta 2022-03-26 paaiškinime, jis, V. M., paspirtuku važiavo šaligatviu, kuo arčiau dešiniojo kelio krašto, palei (duomenys neskelbtini) gatvę. Privažiavus (duomenys neskelbtini) kelią (prie viešbučio (duomenys neskelbtini)) sulėtino paspirtuko greitį iki minimumo ir dar neįvažiavus į (duomenys neskelbtini) kelią, prieš pat eismo įvykį, pastebėjo, kad automobilis suka ir kerta jo važiavimo trajektoriją, kiek galėjo, tiek suko vairą į dešinę pusę, bet eismo įvykio išvengti nepavyko. Taigi, norėdamas išvengti susidūrimo su automobiliu teko paspirtuko vairą sukti į šoną bei stabdyti, nes jeigu būtų šiakryptimi važiavęs toliau, greičiausiai nebūtų išvengęs susidūrimo su automobiliu ir po susidūrimo pasekmės galėjo būti žymiai rimtesnės. Automobilio vairuotojas jo klausė, ar reikia kviesti policiją. Atsakė, kad būtinai policiją ir greitosios medicinos pagalbą. Greitosios medicinos pagalbos tarnyba jį pristatė į (duomenys neskelbtini) Respublikinės ligoninės traumatologinį skyrių, kur buvo atlikti rentgeno diagnostiniai tyrimai. Po eismo įvykio patyrė sukrėtimą, nubrozdinimus veido srityje (smakras, nosis ir kakta), stiprius abiejų rankų plaštakų sumušimus su kraujosruvomis, kairės kojos kelio sumušimą bei patinimą ir kairiojo šono (šonkaulių) sumušimą, sunku buvo kvėpuoti. Po eismo įvykio patyrė ne tik neturtinę (moralinę), bet ir turtinę (materialinę) žalą. Apgadintas paspirtukas, nes automobilio ratas buvo užvažiavęs ant paspirtuko vairo. Automobilio vairuotojas bandė ištraukti paspirtuką iš po automobilio, bet jam neišėjo, dėl to jis automobiliu pavažiavo į priekį, kad galėtų ištraukti dviratę važiavimo priemonę. Akiniai sugadinti nepataisomai, turėjo kontaktą su asfaltu, fotochrominiai lęšiai su antirefleksine danga subraižyti, akinių rėmelis taip pat subraižytas, viena rėmelio auselė nulaužta. Mūvėjo apsaugines pirštines, viena pirštinė suplyšusi. Pagal KET, dviratininkams ir paspirtukininkams kiti vairuotojai turi suteikti pirmenybę, kai šie kerta išvažiavimus iš šalia kelio esančių teritorijų — gyvenamosios zonos, kiemo, stovėjimo aikštelės - ar važiuojamąją dalį, į kurią kiti vairuotojai suka. Tai reiškia, kad į šias teritorijas įvažiuojantys ar iš jų išvažiuojantys kiti eismo dalyviai riedančius dviratėmis transporto priemonėmis praleisti privalo. Tad važiuodami ar išvažiuodami iš kiemų, degalinių, parduotuvių stovėjimo aikštelių vairuotojai privalo būti ypač atidūs ir gerai apsižvalgyti, ar neatvažiuoja dviratininkai ar elektrinių paspirtukų vairuotojai. KET 60 punktas taip pat numato, kad minėtose vietose, kur pirmumo teisė numatyta dviratininkams ir paspirtukininkams, šiems eismo dalyviams nereikia nulipti nuo savo transporto priemonės ir jos vestis. Kai dviračių tako, dviračių juostos, kelkraščio nėra arba jais važiuoti negalima (netinkamai prižiūrėti), leidžiama važiuoti šaligatviu arba viena eile važiuojamosios dalies kraštine dešine eismo juosta, kuo arčiau jos dešiniojo krašto. Dviračio vairuotojas, norėdamas kirsti važiuojamąją dalį ten, kur eismas nereguliuojamas, privalo praleisti važiuojamąja dalimi važiuojančias transporto priemones, išskyrus atvejus, kai kerta išvažiavimus iš šalia kelio esančių teritorijų, gyvenamosios zonos, kiemo, stovėjimo aikštelės, kai kerta važiuojamąją dalį, į kurią kiti vairuotojai suka. Padarė išvadą, kad automobilio vairuotojas šioje situacijoje, privalėjo jį praleisti, bet nepraleido, dėl ko jis patyrė turtinę (materialinę), bet ir neturtinę (moralinę) žalą.
4.4. V. M. nurodė, jog dėl streso rašytiniuose paaiškinimuose nenurodė duotų aplinkybių. Jam nekilo abejonių, kad viskas įvyko dėl vairuotojo kaltės. Prie savo namų užsuko į „(duomenys neskelbtini)“ vaistinę (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), priešais elektros tinklus. Ta vaistinė buvo uždaryta ir nutarė nuvažiuoti į kitą. Jis tuo šaligatviu ir važiavo. Kirto vieną sankryžą su posūkiu į (duomenys neskelbtini). Iki sankryžos važiavo šaligatviu. Ten yra šaligatvis ir nėra jokių draudžiančių ženklų. Dviračių tako ten nėra. Jis kirto sankryžą ir persivarė paspirtuką. Važiavo šaligatviu ir laikėsi dešinės pusės. Toje pusėje dviračių tako nebuvo. Jis vyko į vaistinę šalia gėlių parduotuvės. Vaistinė yra toje pačioje kelio pusėje. Kitoje kelio pusėje (duomenys neskelbtini) vaistinės nėra. Ten yra „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“. Nuo įvykio vietos iki „(duomenys neskelbtini)“ vaistinės yra apie 40 metrų atstumas. Nuo (duomenys neskelbtini) būtų sukęs į pirmą įvažiavimą. Būtų pravažiavęs autobusų stotelę, statybų aikštelę. Kitoje gatvės pusėje esančiu dviračių taku nevažiavo, nes taip būtų neekonomiška, nes būtų du kartus kirtęs (duomenys neskelbtini) gatvę. Jei nėra draudžiamųjų ženklų, mano, gali važiuoti pėsčiųjų taku. (duomenys neskelbtini) gatvę būtų kirtęs ties pėsčiųjų perėja, nereguliuojama šviesoforu, už vykdomų statybų. Iki vaistinės vis tiek būtų važiavęs šaligatviu. Tą dieną kitų pėsčiųjų ar dviračių nebuvo. Prie (duomenys neskelbtini) nieko nepamatė, nes apsidairė likus keliems metrams iki sankryžos. Jis nepasuko tiek, kad matytų vaizdą sau už nugaros. Jis nužvelgė pakankamą kelio dalį, kad saugiai važiuotų. Vairuotojas turėjo pamatyti paspirtuką. Jis bandė pervažiuoti gatvelę ir priekinis ratas jau buvo gatvėje, kai pamatė automobilį. Įvažiavo pusės metrų atstumą. Gatvelė yra kokių 3 metrų pločio. Automobilis jo atžvilgiu judėjo dešiniau link jo. Jis iki jo buvo 2 metrų atstumu. Nežino ar transporto priemonė stabdė, nes jis krito. Kai atsipeikėjo, pamatė automobilio užpakalinį ratą ant paspirtuko. Negirdėjo nei signalo, nei apvažinėjimo garsų. Jam atsikėlus, matė galinį ratą ir jo galva buvo pusės metro atstumu. Jis buvo prie dešinės automobilio pusės. Automobilio priekinis ratas pervažiavo paspirtuką ir sustojo galiniu ratu. Nežino kokiu greičiu važiavo automobilis. Jis jokių stabdymo žymių nematė. Vairuotojas buvo pats pasimetęs, davė jam servetėlę nusivalyti veidą. Jis aiškino, kad, ko gero, jo kaltė ir klausė ar kviesti policiją. Kiek matė, vairuotojas buvo vienas ir jokių kitų pašalinių asmenų nebuvo. Paspirtukas ištrauktas vairuotojo iniciatyva. Jis bandė ištraukti, bet nepavyko, todėl pavažiavo į priekį. Jis juto stresą ir neprašė vairuotojo netraukti paspirtuko. Neatsimena ar paspirtuką ištraukė po to, kai iškvietė policiją, ar prieš tai. Jis važiavo 5-10 km/h greičiu. Iki pristabdymo važiavau 15 km/h greičiu. Nevažinėja greitai, nes paspirtukas reikalingas kaip transporto priemonė. Su ekspertės išvada susipažino ir ją vertina neigiamai. Išvados yra neobjektyvios. Reikės paklausti ekspertės, kaip ji nustatė greitį. Objektyviai nustatyti greičio yra neįmanoma. Kaip galėjo automobilio užpakalinis ratas atsidurti ant paspirtuko. Schemoje nėra pažymėtas paspirtukas ir kaip tada galima viską nustatyti. Tyrimo metu man niekas nieko nepranešė ir savo teisių policijoje negynė. Jis žinojo apie bylos nagrinėjimą policijoje. Ją iškvietė tyrėja ir įteikė protokolą. Bylos nagrinėjime nedalyvavo ir nepamena kodėl. Dėl nemokamos teisinės pagalbos kreipėsi po nutarimo priėmimo. Su ekspertizės aktu susipažino, kai buvo surašinėjamas protokolas. Jam neišaiškino, kad jis gali teikti pastabas. Jam išvykus į ligoninę policija dar nebuvo atvykusi. Medikai, ko gero, įtarė, kad turi rimtus sužalojimus ir jį išvežė. Įvykio vietos apžiūroje nedalyvavo. Paspirtukui sudužo stikliukas ir jis turėjo likti įvykio vietoje. Daugiau nulūžusių detalių nerado. Turėjo likti kraujo pėdsakų, nes kraujas bėgo iš veido, rankos buvo sutinusios. Pareigūnei fotografuojant paspirtuką dalyvavo jo žmona, jis nedalyvavo. Neprisimena ar ta pareigūnė grįžo į kabinetą. Fotografavo jo pirmo paaiškinimo metu. Po remonto nežino kur meistrai padėjo sugadintas detales, jam grąžino tik paspirtuką. Jis gavo el. laišką iš I. P. ir jo buvo prašoma pateikti klausimus ekspertei. Į tą laišką jis atsakė ir nusiuntė savo klausimus. V. M. papildomai nurodė, jog įvykio metu jis važiavo šaligatvio dešiniuoju kraštu. Priartėjęs prie šaligatvio pabaigos (įvažiavimo), priartėjo prie dešinio krašto, nes ten yra kokių 5 cm bortukas. Dėl to, kad buvo bortelis, jis įvažiavo į asfaltuotą kelio dalį ir ten buvo lygus nusileidimas. Važiuodamas šaligatviu jis sukosi šiek tiek dešiniau. Paspirtukas lietėsi su automobiliu, nes automobilis jį pervažiavo. Stabdydamas jis nukrito ir jam krentant automobilis pervažiavo per paspirtuką. Užpakalinis automobilio ratas buvo pervažiavęs paspirtuką. Išlipęs vairuotojas pats bandė ištraukti paspirtuką, bet nepavykus, jis pavažiavo į priekį. Paspirtuku jis važiavo visai pristabdęs ir judėjo ne daugiau 10 km/h. Būdamas ant šaligatvio važiavo 15 km/h. Kad paspirtukas pajudėtų iš vietos reikia važiuoti 5 km/h greičiu. Jis galėjo judėti 5-10 km/h greičiu. Techninės galimybės saugiai sustabdyti jis neturėjo, jis buvo priverstas kristi. Pamačius kliūtį įvyko savisaugos reakcija, jis stabdė ir pats krito. Jei būtų dar pavažiavęs, jį būtų pertrenkę automobilis. Papildė, jog jis iš karto pamatė į jį atlekiantį automobilį, jis buvo įsukęs į kelią ir nuo jo buvo 1-1,5 metro atstumu. Jis stabdė ir nugriuvo ne todėl, kad nesuvaldė, o todėl, kad nenorėjo, kad jį pervažiuotų. Nežino kokiu greičiu važiavo automobilis.
Žemesnės instancijos teismas
5. Teismo posėdžio metu S. J. nurodė, jog jo advokatas jam nurodė, kad kaip liudytojui advokatas nėra reikalingas, todėl atvyko be jo. Sutinka būti apklausiamas be atstovo. Jis važiavo (duomenys neskelbtini) gatve. Nebuvo jokios kliūties ir artėdamas prie sankryžos apsidairė ir suko. Pasigirdo dunkstelėjimas ir veidrodėlyje pamatė žmogų. Paspirtukas buvo po galine automobilio dalimi. Paklausė žmogaus ar reikia pagalbos. Jis nurodė, kad reikia. Atsakydamas į klausimus nurodė, jog savo kaltės nepripažįsta. Paspirtukas net neatsitrenkė į automobilį. Jis nugriuvo, nes gal stabdė, gal nesuvaldė, gal paslydo. Įvykis įvyko kovo mėnesį. Buvo šaltas vėjas, nedebesuota. Buvo diena ir matomumas buvo geras. Jis vyko į namus. Tas įvažiavimas yra į jo namus ir juo važiuoja dažnai. Vyko vienas jam priklausiančiu (duomenys neskelbtini) automobiliu. Buvo blaivus. Teisę vairuoti turi nuo 1986 metų. Administracine tvarka nebuvo baustas. Yra atbulas du kartus atsitrenkęs į stovintį automobilį. Yra susipažinęs su kelių eismo taisyklėmis. Už „(duomenys neskelbtini)“ kavinės ruošėsi sukti į dešinę. Buvo sustojęs prie šviesoforo. Važiavo negreitai, nes priešais jį buvo autobusas, kažkas važiavo už jo, kažkas antroje eismo uostoje. Važiavo apie 40 km/h greičiu, o prieš posūkį sulėtino gal iki 20 km/h. Judant nuo sankryžos iki posūkio šaligatvis yra matomas ir artėdamas prie posūkio jį stebėjo. Nematė nieko atvykstant. Važiuojant ir likus gal 15-20 metrų stebėjo šaligatvį ir nematė nei skundą pateikusio asmens, nei kitų objektų. Kliūčių nematė. Po posūkio išgirdo dunkstelėjimą ir per veidrodėlį pamatė besikeliantį žmogų. Dunkstelėjimą išgirdo pasukus 90 laipsnių kampu. Pajutus dunkstelėjimą sustojo ir transporto priemonės nejudino. Atvykę pareigūnai užfiksavo įvykį. Po dunkstelėjimo pavažiavo gal pusę mašinos korpuso, gal 1-2 metrus. Jis pirma pasižiūrėjo į veidrodėlį, pamatė nugriuvusį žmogų ir tada sustojo. Žmogus buvo pasilenkęs ties galiniu ratu. Išlipęs pamatė apsibraižiusį žmogų. Paklausė ar reikia pagalbos ir iškvietė policiją. Pagal taisykles kažkam nutikus reikia iškviesti pareigūnus. Jo automobilis nebuvo sugadintas. Aplinkybių su žmogumi nesiaiškino. Jis sakė nepastebėjo, jis sakė, kad irgi nepastebėjo. Jam atrodo asmuo tikrai sakė, kad nepastebėjo. Paspirtuko ratas buvo po galine mašinos dalimi. Paspirtuko ratas buvo palindęs už jo galinio rato. Paspirtuką į mašiną įdėjo greitosios vairuotojas. Negali pasakyti iš kokios vietos jį paėmė. Tą dieną jis paspirtuko nelietė ir netraukė. Jo automobilis nebuvo judintas. Matė, kad paspirtukas buvo juodas ir tiek. Apgadinimų nematė, buvau susinervinęs. Jokių nuotraukų įvykio vietoje nedarė. Kažkoks žmogus buvo priėjęs prie greitosios ir sakė, kad yra liudytojas. Jis jam pasakė savo telefono numerį ir nuvažiavo. Nurodė, kad yra viešbučio gyventojas. Telefono numerį nurodė ir pareigūnams. Policijos pareigūnų laukė apie valandą. Liudytojas buvo lietuvis, jis neprisistatė ir nurodė tik telefoną. Su liudytoju jis nebandė susisiekti. Įvykio vietoje tas žmogus nurodė, kad čia gyvena ir kažką matė per langą. Liudytojas jam pasakė, kad matė įvykį. Skambindamas pagalbai galėjo pasakyti, kad atsitrenkė, nes išgirdo dunkstelėjimą. Tas garsas galėjo būti ir dėl paspirtuko pervažiavimo. Nežino kas iš po transporto priemonės paėmė paspirtuką. Jis jo neėmė. Iki atvažiavo greitoji pagalba, jis buvo savo automobilyje. Greitosios laukė apie 5-15 minučių. Nukentėjusysis buvo lauke ir stovėjo. Visi buvo vienoje vietoje. Ne jis nusprendė paimti paspirtuką. Tuo metu pasirodė normalu, kad žmogus į ligoninę išvažiuoja su savo daiktais. Jis nevažiavo į priekį, kad ištrauktų paspirtuką. Paspirtukas buvo už galinio rato į transporto priemonės galą. Jis galėjo pervažiuoti paspirtuką. Nežino, kaip jam stebint 10-15 metrų šaligatvio atstumą, galėjo atsirasti paspirtukininkas. Jis ir nematė, ir nepastebėjo paspirtuko. Jo vertinimu, kai jis įsukinėjo į kelią, nežino kur buvo paspirtukas. Įvažiuodamas į įvažiavimą jis stebėjo eismą, mašinas dešinėje ir kairėje, stebėjo šaligatvį, žiūrėjo ar iš kiemo neišvažiuoja mašina. Darant posūkį paspirtuko nematė. Matomumui jokių kliūčių nebuvo, gal jis jį pasivijo. Jis skundė nutarimą ir nesutiko, kad jis yra kaltas. Visų pirma nebuvo susidūrimo, o paspirtukininkas tiesiog nukrito. Gatvėje nebuvo jokios priemonės, o kokioje dalyje jis buvo ant šaligatvio, jis negali pasakyti, nes jo nematė ir nepastebėjo. Paspirtukininkas nukrito, nes gal nesuvaldė paspirtuko. Jeigu jis nestabdė, tai jo automobilis galėjo būti jam kliūtis. Jis nejuto, kad užvažiavo ant paspirtuko. Kol laukė pareigūnų nenusibraižė įvykio schemos. Paspirtuko vairas kažkur buvo. Nežino į kurią pusę jis buvo pakrypęs. Paspirtuko priekinis ratas lietėsi su automobilio galiniu dešiniu ratu. Vairas buvo nukritęs arba į dešinę, arba į kairę pusę, tiksliai nepamena. Matė, kaip greitosios vairuotojas nešė paspirtuką į automobilį. Vairuotojas buvo nuo 30 iki 60 metų amžiaus. Greitojoje buvo du asmenys. Jis buvo prie savo automobilio priekio. Greitoji sustojo iš jo automobilio galo. Jis stovėjo ir laukė. Buvo ir savo automobilio viduje, ir lauke. Greitoji sustojo taip, kad neužstotų įvažiavimo į kiemą. Visi stovėjo dešinėje jo automobilio pusėje. Jo automobilio dešinys šonas ribojosi su „(duomenys neskelbtini)“ kavine. Šaligatvis eina pagal (duomenys neskelbtini) gatvę ir jo automobilis buvo už arba ties šaligatviu. Greitoji sustojo ant šaligatvio prie „(duomenys neskelbtini)“ kavinės. Jis stovėjo prie savo automobilio priekio, paskui vaikščiojo. Paspirtukininką įsisodino į greitąją ir jis nebelindo. Liudytojas atėjo iš „(duomenys neskelbtini)“ kavinės. Jis savo automobilį pasižiūrėjo iš visų pusių, bet po automobiliu nežiūrėjo. Tik paspirtuko ratas buvo po automobiliu, o daugiau visas ne. Rankena ir vairas nebuvo po mašina. Liudytojas nupiešė automobilio ir paspirtuko padėtį įvykio metu. Įvykio vietoje viskas buvo taip, kaip piešinyje. Kai nupiešė, jam atrodo viskas buvo taip. Jis suko į dešinę pusę ir nežiūrėjo į kairę pusę. Žiūrėjo į dešinę ir į važiavimo kryptį.
6. Teismo posėdžio metu liudytojas A. M. nurodė, jog skundą pateikusio asmens nepažįsta, jokių ryšių neturi. Dirbu (duomenys neskelbtini) greitosios pagalbos tarnyboje slaugytoju. Nežino dėl kokio įvykio yra pakviestas. Asmuo gal kažkada ir matytas, bet nepasakys kur. Jo pareigos yra skubios medicinos pagalbos slaugytojas. Jis nevairuoja greitosios pagalbos automobilio. Jis dirba su kolega A. G. ir su juo ne kartą yra dirbęs. Jis vairuoja automobilį, o paciento sveikatos duomenis pildo jis. Teismas gali remtis medicininėje kortelėje nurodytais duomenimis. Kvietimo kortelėje apie iškvietimo pobūdį pildo dispečeriai. Jis pildo grafą apie asmens sveikatos duomenis. Kvietimo priežastis užpildo dispečeris, sužalojimo skausmo vietą pildau jis, papildomoje grafoje aprašo kuo asmuo skundžiasi. Informaciją apie jo patirtus sužalojimus ir kaip juos patyrė, nurodo pacientas. Jeigu paciento sužalojimai nesudėtingi, jie susirenka savo daiktus, padeda ir jie susirinkti. Neprisimena apie įvykio vietoje paimtą paspirtuką. Kolega A. G. atsakingas už vairavimą ir, jei reikia, jam padeda. Darbo metu jie vilki vienodas uniformas. Nežino ar nusprendus paimti daiktus jie tai fiksuoja dokumentuose. Negali atsakyti ar galėjo savo nuožiūra paimti paspirtuką. Jis neprisimena, kuris iš darbuotojų galėjo įkelti paspirtuką. Neprisimena ar galėjo padėti susirinkti daiktus, jeigu kortelėje nurodyta, kad asmuo negalėjo pasirašyti ant dokumentų.
7. Teismo posėdžio metu liudytojas A. G. nurodė, jog skundą pateikusio asmens nepažįsta, jokių ryšių neturi. Dirba (duomenys neskelbtini) greitosios pagalbos tarnyboje vairuotoju. Nežino kodėl yra pakviestas ir salėje esantis asmuo jam nematytas. Neprisimena pagarsinto įvykio. Jokių dokumentų jis nepildo. Jie neima nieko. Jeigu žmonės patys daiktų nepasiima, tai jie nieko neima. Jis nieko nesprendė ir nieko žmonėms nesiūlo. Jis neima nieko, jeigu patys žmonės daiktus pasiima, tai pasiima. Negali pasakyti ar paprašytas jis galėjo paimti paspirtuką. Būna situacijų, kad veža paspirtuku susižalojusius asmenis.
8. Teismo posėdžio metu liudytojas A. A. nurodė, jog dirba (duomenys neskelbtini) AVPK vyresniuoju tyrėju Reagavimo skyriuje. 2022 metų kovo mėnesį dirbo ten pat tyrėju arba vyresniuoju tyrėju. Skundą pateikusio asmens nepažįsta, jokių giminystės ryšių neturi. Jo pareigos yra tokios, kad jis reaguoja į iškvietimus ir užtikrina viešąją tvarką. Reaguoja ir į eismo įvykius. Įvykio aplinkybės jam nieko neprimena. Teismas gali remtis jo surašytais dokumentais. Teismui pagarsinus liudytojo 2022-03-28 tarnybinį pranešimą (b. l. 32), nurodė, jog tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės yra teisingos, nors dabar šio įvykio neprisimena. Į tarnybinį pranešimą jie rašome tai, ką jiems paaiškina. Negali paaiškinti įvykio vietos plano pasirašymo aplinkybių. Gali būti, kad, kai asmenį paleido iš ligoninės, jis galėjo atvykti ir pasirašyti schemoje, bet tada turėjo atlikti kitus veiksmus ir asmenį apklausti. Įprastai nupiešia planą, apklausia liudytojus, paima paaiškinimus, padaro nuotraukas. Jeigu ligoninėje esantį asmenį paleidžia, tai apkalusia ir jį. Jeigu aprašė paspirtuko apgadinimus, reiškia, jis juos turėjo matyti ir įsitikinti, kad apgadinimai yra. Jie įrašo tai, ką mato patys, o ne ką jiems pasako. Nežino,u kodėl S. J. nepasirašė dėl įvykio schemos. Ekipaže jie įvairiai pasiskirsto darbus. Jeigu apžiūros aktas pasirašytas jo, reiškia paspirtuką jis apžiūrėjo. Dažniausiai jie viską fotografuoja. Nuotraukas kelia į eismo įvykio registrą arba į atitinkamą laikmeną. Neatsimena, gal po susidūrimo automobilis liko sveikas. Įvykio vietą jie apžiūrėjo bendrai, patikrina ar matosi stabdymo žymės. Jeigu būtų matę kokias duženas, būtų tai nurodę tarnybiniame. Neprisimena ar jis, ar kolegė apžiūrėjo įvykio vietą. Schemos juodraštis būna daromas įvykio vietoje, nes nurodome matavimus, o paskui iš naujo perbraižo komisariate. Automobilis negalėjo judėti, todėl vairuotojas turėjo dalyvauti. Jie fiksuoja automobilį toje vietoje, kurioje jį randa. Dažniausiai braižo originalą tą pačią dieną. Plane laiką turėtų nurodyti eismo įvykio laiką. Juodraštį daro įvykio vietoje ir ant jo pasirašo įvykyje esantis asmuo. Jeigu kito asmens nebuvo, tai subraižę originalų planą davė pasirašyti iš ligoninės paleistam asmeniui. Galimą susidūrimo vietą, jei nėra pėdsakų, pažymi remdamiesi liudytojo parodymais. Jeigu transporto priemonė buvo patraukta, tai jie nurodo tarnybiniame. Jeigu buvo aišku, kad galimas liudytojas negyvena „(duomenys neskelbtini)“ viešbutyje, tai jie jo ir neieškojo. Įprastai susidūrimo vietą riša prie tos vietos, kuri yra arčiau, šiuo atveju prie galinio rato. Nežino ar vairuotojas sakė, kur buvo paspirtukas. Paėmus nukentėjusiojo paaiškinimą neatsimenua ar aš fotografavo paspirtuką ar jo kolegė. Neprisimena aplinkybių, kaip buvo paimtas V. M. paaiškinimas. Paaiškinimo aplinkybes surašė iš asmens žodžių. Ką asmuo pasakė, tą jis ir parašė. V. M. parašas reiškia, kad su savo parodymais jis sutiko. Jie rašo tai, ką sako apklausiamas žmogus.
9. Teismo posėdžio metu liudytoja A. V. nurodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) AVPK. Skundą pateikusio asmens nepažįsta, jokių giminystės ryšių neturi. Neprisimena jokio įvykio su salėje esančiu asmeniu. Pamena, kad reagavome į įvykį su paspirtuku ir automobiliu. Pamena, kad atvykus į įvykio vietą buvo tik automobilis, o paspirtukininko nebuvo. Asmens neapklausė, nes buvo išvežtas. Jie įvykio vietoje suformino įvykį. Automobilio vairuotojas nurodė, kur buvo paspirtukas. Įvykio vietoje pildė schemą, turėjo išduoti eismo įvykio schemą, turėjo rašyti tarnybinį parnešimą. Asmeniškai ji neprisimena kokius dokumentus pildė. Jei kolega braižė schemą, tai papildomus duomenis turėjo pildyti ji. Gali būti, kad fotografavo paspirtuką, nes moteris buvo jį atvežusi į komisariatą. Padarytos nuotraukos turėjo būti įkeltos į registrą. Šiuo metu neprisimena kokie buvo fiksuoti pažeidimai. Ji neprisimena ką matė ant paspirtuko, bet jeigu buvo fiksuoti apgadinimai, reiškia jie buvo. Plano ji nepildė ir jo paaiškinti negali. Įvykio vietą apžiūrėjo, bet neprisimena ar matė susidūrimo žymes. Jie turėjo klausti kur buvo susidūrimo vieta. Ko gero, abu su kolega turėjo apžiūrėti automobilį. Neatsimena ar klausė, ar automobilis buvo judintas iš įvykio vietos. Teismui parodžius byloje esančias nuotraukas, liudytoja nurodė, jog įvykio vieta jai yra matyta. Nuotrauka, kurioje moteris laiko paspirtuką, yra jos aptarta nuotrauka, kurią ji padarė. Moteris, atrodo, aiškino, kad kažkas vaire stringa. Sutinka su teismu, kad akivaizdžių apgadinimų nematyti. Išimant paspirtuką iš automobilio jis strigo ir nesusilenkė.
10. Teismo posėdžio metu liudytoja I. P. nurodė, jog skundą pateikusio asmens nepažįsta, jokių ryšių neturi. Teko jį matyti bylos nagrinėjimo metu. Kažkiek šį įvykį prisimena. Tyrimo nebuvo, bet buvo nagrinėjama eismo įvykio administracinio nusižengimo byla. Kadangi buvo neaiškumų, siekiant nustatyti eismo įvykio situaciją, buvo nuspręsta paskirti eismo įvykio ekspertizę. Ekspertui buvo išsiųsti klausimai, kad nustatytų reikšmingas aplinkybes. Ji surašė nutarimą skirti ekspertinį tyrimą. Kadangi tiek administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, tiek nukentėjusysis nesutiko, buvo paskirta ekspertizė, kad nustatyti reikšmingas aplinkybes. Ekspertui pateikė visą surinktą administracinio nusižengimo bylą ir eismo įvykyje užfiksuotas foto nuotraukas. Iš V. M. buvo paprašyta el. paštu pateiki klausimus, kuriuos jie išsiuntė ekspertui. Negali pasakyti ar papildomas V. M. paaiškinimas buvo siųstas ekspertui. Buvo išsiųsta visa tai dienai surinkta byla, tik ekspertai prašė atsiųsti papildomų nuotraukų, todėl pareigūnas R. S., kuris tyrė šį eismo įvykį, jai pateikė papildomų nuotraukų ir ji jas išsiuntė ekspertui. Jai buvo paskirta administracinio nusižengimo byla, kurioje V. M. buvo nukentėjusysis. Po to, kai buvo gauta eksperto išvada, ji pati V. M. surašė protokolą su administraciniu nurodymu. R. S. tyrė šį eismo įvykį. Ji tyrimo neatliko. R. S. surašė protokolą automobilio vairuotojui. Medžiagą ji gavo, kai jau buvo surašytas R. S. protokolas. Gavus medžiagą, buvo atvykęs V. M.. Kilus neaiškumams buvo nuspręsta skirti eismo įvykio ekspertizę. R. S. atliko visus tyrimo veiksmus ir nustatė, kad kaltininkas yra automobilio vairuotojas. Negali atsakyti kodėl nebuvo išsaugoti pareigūnų kūno kamerų įrašai ir kodėl nebuvo ieškota miesto kamerų įrašų. Su byla buvo gautos nuotraukos, registruotos eismo įvykio registre. Gavus eksperto išvadą nustatyta, kad buvo abipusė kaltė ir tuomet nuspręsta V. M. surašyti protokolą. Atrodo automobilio vairuotojas irgi buvo nubaustas. Gavus ekspertizė aktą, ji pradėjo atskirą administracinio nusižengimo bylą ir surašė protokolą V. M.. Po ekspertizės akto S. J. atžvilgiu ji priėmė nutarimą ir pradėjo teiseną V. M. atžvilgiu. Abipusę kaltę nustatė iš eksperto išvados. Negali atsakyti kokiais išvados punktais remiantis buvo nubaustas ir V. M., nes dabar neturi ekspertizės akto. Paspirtuko greitį sužinojo iš bylos medžiagos, asmenų paaiškinimų. Abipusė kaltė nustatyta remiantis ekspertizės išvada. Prieš siunčiant bylą ekspertizei abu asmenys pateikė klausimus ekspertei el. paštu. Šie dokumentai buvo prijungti prie bylos. Kiek atsimena, kad buvo pateikti ne tiek klausimai, kiek komentarai ar pamąstymai. Ji neprisimena ar V. M. klausimai buvo pateikti žodžiu ar raštu. Įprastai prie bylos yra pridedama viskas, kokius dokumentus jie gauna. Ekspertui buvo išsiųsta viskas, kas buvo eismo įvykio registre. Paspirtuko nuotraukos įvykio registre buvo ir jas ji matė. Nepasimena ar nuotraukos buvo pridėtos, ar jas papildomai pateikė V. M.. Neatsimena kaip atrodė paspirtukas.
11. Teismo posėdžio metu liudytoja I. M. nurodė, jog V. M. yra jos vyras. Parodymus duoti sutinka. Tą dieną ji dirbo ir jai paskambino, kad įvyko eismo įvykis ir jos vyras yra ligoninėje. Jai atvykus į ligoninę jis jau buvo pilnai apžiūrėtas ir jie ėjo į automobilį važiuoti namo. Vyras į ligoninę buvo atvežtas kartu su paspirtuku. Paspirtuko įsikelti į automobilį ji negalėjo, nes vairas buvo susuktas, todėl paprašė svetimo žmogaus, kad padėtų. Jie ištiesino vairą ir tik taip pavyko paspirtuką sulenkti ir įsidėti į automobilį. Jiems važiuojant namo paskambino policija ir pakvietė atvykti. Su vyru kartu į komisariatą ji nėjo, pasiliko automobilyje. Po kurio laiko atėjo pareigūnė ir norėjo nufotografuoti paspirtuką. Joms taip pat sekėsi sunkiai, nes paspirtukas buvo deformuotas. Atsakydama į klausimus nurodė, jog pareigūnė fotografuodama paspirtuką jokių klausimų jai neuždavinėjo. Atrodo, ji jai pasakė, kad prie ligoninės prašė žmonių pagalbos, kad galėtų sulenkti paspirtuką. Kadangi vairas nesilankstė, nes buvo susuktas, ji paprašė jį ištiesinti ir tik tada pavyko paspirtuką sulenkti ir įsidėti į automobilį. Paspirtukas buvo deformuotas, subraižytas, atrodo išdužęs stikliukas, bet daugiau nieko nepastebėjo. Jai labiau rūpėjo vyras, o ne paspirtukas. Paspirtuką iki įvykio matė ir juo naudojosi. Jis neturėjo jokių subraižymų, nes buvo naujas. Paspirtuku daugiau naudojosi vyras, nes ji su savo automobiliu būnu darbe, o vyras turi nuvykti slaugyti mamą. Vyras turi vairuotojo teises, bet automobiliu daugiau naudojasi ji. Ji nežino kokiu greičiu galima važiuoti jų paspirtuku. Jie su vyru nešioja akinius ir dideliu greičiu nevažiuoja, nes vėjas pučia pro akiniais ir tada ašaroja akys. Vyras turi sutrikimų su ausimis, bet nėra, kad negirdėtų. Jis visada nešioja klausos aparatą ir naudotis paspirtuku tai netrukdo. Kai pareigūnė fotografavo paspirtuką, ji vilkėjo geltoną puspaltį, nes buvo labai šalta. Abi su pareigūne bandė su jėga pastatyti paspirtuką, nes jis buvo užsikirtęs. Kai pareigūnė fotografavo, vairas jau buvo ištiesintas. Buvo deformuotas vairas ir pasisukęs šonu, todėl jos jį ištiesino. Vairo vamzdis buvo subraižytas. Vamzdis iki pat paspirtuko apačios buvo subraižytas, bet ar deformuotas, neprisimena. Kažkurioje vietoje vamzdis buvo suspaustas ir dėl to sunkiai sekėsi atsukti vairą. Vyras aiškino, kad važiavo pro „(duomenys neskelbtini)“ kavinę iki vaistinės ir greitai lėkė vairuotojas. Jos vyras dar pristabdė, nes buvo kalnelis, nuolydis arba bortelis. Vyras sakė, kad greitis nebuvo didelis, nes jis greitai niekada nevažinėja. Šis įvykis buvo pirmas, o vyras paspirtuku važinėjo daugiau nei vieną sezoną. Žino, kad buvo tvarkomas vairas. Šiuos klausimus sprendė vyras, ji nesikišo. Po remonto, atrodo, keitė ašis, bet nėra tikra. Kažkokią detalę tikrai keitė, bet negali pasakyti kokią.
12. Teismo posėdžio metu institucijos atstovas D. M. nurodė, jog teismui pateikta visa bylos medžiaga. Liudytoja I. P. jam pateikė visą medžiagą, kurią jai pateikė V. M. ir S. J.. Bendraujant su liudytoja I. P. ji įtarė, kad galėjo žodžiu paprašyti proceso dalyvių pateikti klausimus ekspertui. Ekspertui klausimai turi būti užduoti raštu ir tik raštu suformuluoti klausimai įtraukiami į užduotį atlikti ekspertinį tyrimą. Jeigu būtų tinkama forma pateiktas V. M. klausimas, I. P. jį būtų pateikusi ekspertui. Tyrėjos pareiga yra prijungti visus dokumentus ir klausimus prie užduoties atlikti ekspertinį tyrimą. Kitos galimybės eismo įvykio dalyviai neturėjo, kaip klausimus pateikti raštu. Institucija mano, kad nagrinėjamu atveju yra abipusė kaltė. Iš pradžių teisena pradėta S. J. atžvilgiu. Paskyrus ekspertizę ir gavus išvadą, kad V. M. nežymiai sutrikdyta sveikata, buvo nuspręsta S. J. surašyti protokolą dėl padaryto nusižengimo. S. J. byla paskirta nagrinėti I. P. ir, kaip ji nurodė, gavusi medžiagą ir gavusi S. J. nesutikimą dėl kaltės, ji priėmė sprendimą skirti eismo įvykio ekspertizę, nes byloje buvo neaiškumų. Proceso dalyvių buvo paprašyta užduoti klausimus ir ekspertė pasisakė, kad techniniu požiūriu dėl eismo įvykio yra ir V. M. kaltė. Išvados trečias punktas sako, kad V. M. laiku nemažino važiavimo greičio ir dėl to reaguodamas į susidariusią situaciją stabdydamas vairuojamą paspirtuką jo nesuvaldė, nugriuvo ir techniniu požiūriu tai buvo nepriimtina. Pasisakoma, kad V. M. laiku nestabdė ir po to techniniu požiūriu tas eismo įvykis atsitiko. Toje pačioje išvadoje pasisakyta, kad tikėtina, kad ir (duomenys neskelbtini) vairuotojas nedavė kelio šaligatviu paspirtuku važiavusiam V. M.. Teismų praktikoje yra pasisakyti, kad techniniu požiūriu tai nėra teisinis pagrindas eismo dalyvių veikų įvertinimui, tačiau taip pat yra vertinami ir kiti byloje esantys duomenys. Byloje surinkti duomenys buvo įvertinti ekspertų ir nuspręsta, kad ir V. M. yra padaręs šį kelių eismo taisyklių pažeidimą. Institucijos vertinimu, V. M. yra kaltas pažeidęs nutarime nurodytą straipsnį, dėl ko jis buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn. Išvada, kad laiku nestabdė ir laiku nemažino greičio, padaryta remiantis byloje esančiais duomenimis, bet čia klausimas daugiau ekspertui. Niekas greičio nematavo ir ekspertas pasisakė, kad to padaryti nėra įmanoma, bet iš visų byloje esančių duomenų ir techninių parametrų, duotas toks įvertinimas. Ekspertas davė ne tikėtiną išvadą, o konkrečią, kad laiku nestabdė. Išvadoje nurodyta, kad nėra galimybės nustatyti greičio, todėl į antrą klausimą negalėjo atsakyti. Jų nuomone išvadą reiktų vertinti bendroje apimtyje, neišskiriant kažkokių atskirų aplinkybių. Žiūrint bendrai, kaip sako išvados trečias punktas, V. M. veiksmai buvo nepriimtini techniniu požiūriu, tai yra jis laiku nemažino važiavimo greičio. Negali tiksliai pasakyti ar į vietą atvykę policijos pareigūnai tinkamai atliko savo pareigas, nes tai ne jo kompetencija. Jeigu dėl pareigūnų neatlikto darbo kyla kažkokių pasekmių, galima kreiptis į teismą civiline tvarka. Paspirtukas nebuvo fiksuotas eismo įvykio vietoje, nes atvykus pareigūnams jo nebebuvo. Fiksuojama yra tai, kas yra eismo įvykyje. Neturi atsakymo, koks buvo paspirtuko greitis.
13. Teismo posėdžio metu specialistė K. N. nurodė, jog tvirtina savo išvadą. Paaiškino, jog atliekant tyrimus galima duoti kategorišką išvadą, tikėtiną išvadą. Gali būti priežastinis ryšys ir gali būti sąlygotas ryšys. Priežastinis ryšys, kai turi įtakos su šiuo eismo įvykio kilimu eismo įvykio dalyvio veiksmai. Pagrindinė sąlyga tai kas sudaro dėl ko įvyksta eismo įvykis. Sąlygoto ryšio pagrindinė sąlyga būtent dėl šio eismo įvykio kilimo. Akte duota išvada, kad tikėtina, kad šioje eismo situacijoje automobilio (duomenys neskelbtini) vairuotojas S. J. nedavė kelio šaligatviu paspirtuku važiavusiam V. M., bei tikėtina, kad sudarė kliūtį jo judėjimui. Techniniu požiūriu tai buvo nepriimtina ir tikėtina tai sąlygojo šio eismo įvykio kilimą. Paspirtuko vairuotojo V. M. eismo situacijoje nurodyta, kad artėdamas prie sankirtos laiku nemažino važiavimo greičio ir dėl to reaguodamas į susidariusią eismo situaciją stabdydamas vairuojamą paspirtuką jo nesuvaldęs nugriuvo ir techniniu požiūriu tai buvo nepriimtina ir sąlygojo šio eismo įvykio kilimą. Pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti yra ir vieno, ir kito veiksmai. Iš tyrimui pateiktos medžiagos negali nustatyti transporto priemonių tarpusavio suartėjimo, kadangi ir iš bylos duomenų matyti, kad tarpusavio kontakto nebuvo, todėl negalima atkurti jų suartėjimo trajektorijų ir dėl to šioje eismo situacijoje buvo duota tikėtina išvada ir taip pat sąlygojo (duomenys neskelbtini) vairuotojo veiksmai. Jeigu būtų galima atkurti suartėjimo mechanizmą, išvada galėtų keistis. Tyrimo išvada parengta pagal tyrimo medžiagoje esančius duomenis. Tyrimo medžiagoje nebuvo nurodyta, kad buvo atlikti kažkokie darbai, kurie turėtų įtakos transporto priemonės būklės pakitimui, todėl tyrimas buvo atliekamas iš to, kas buvo pateikta medžiagoje. Išvadoje buvo remtasi abiejų vairuotojų paaiškinimais. Išklausius liudytojus ir papildomus V. M. paaiškinimus, reiktų pasižiūrėti kokie nustatyti transporto priemonės sugadinimai, kaip jie buvo padaryti ir ar ji turėjo kontaktą su kita transporto priemone ir pagal tai reiktų spręsti ar keistųsi išvada. Sunku pasakyti ar keistųsi išvada gavus papildomos informacijos, bet vis tiek transporto priemonių kontakto nebuvo, o, kaip nurodo vairuotojas, jis nuvirto ir tik tada paspirtuką pervažiavo. Labai sunku nustatyti tarpusavio padėtis kur jie vienas kito atžvilgiu buvo, kadangi paspirtuko vairuotojas nuvirto. Tuo momentu, kai paspirtukas virto, nėra galima nustatyti kur buvo automobilis. El. paspirtukas yra priskiriamas prie motorinio dviračio, todėl tokio paspirtuko vairuotojas turi laikytis KET reikalavimų, kurie taikomi dviračių vairuotojams. Dviračių vairuotojui yra nurodyta, kad artėdamas prie vietos, kur reikia kirsti važiuojamąją dalį visais atvejais privaloma mažinti važiavimo greitį ir tęsti judėjimą tik įsitikinus, kad važiuoti saugu ir nebus trukdoma kitiems eismo dalyviams. Šiuo atveju, kadangi pats paspirtuko vairuotojas nurodė, kad mažino važiavimo greitį, nesuvaldė ir nuvirto, tai ir duoda pagrindą duoti išvadai, kad paspirtukas artėdamas prie kelių sankirtos laiku nemažino važiavimo greičio. Tas laiku nemažino važiavimo greičio yra tai, kad turi pasirinkti tokį važiavimo greitį, kad iškilus grėsmei ir eismo saugumui, kaip šiuo atveju, atsiradus kliūčiai, paspirtuko vairuotojas būtų spėjęs sustabdyti vairuojamą transporto priemonę išlikdamas vertikalioje padėtyje. Paspirtuko vairuotojas nurodė, kad stabdė, nesuvaldė ir nugriuvo, dėl to ir buvo duota tokia išvada. Iš tyrimui pateiktos medžiagos negalima nustatyti transporto priemonių suartėjimo ir kur jie vienas kito atžvilgiu buvo, kokie buvo jų važiavimo greičiai ir kaip jie judėjo kelyje ar pirma paspirtukas artėjo prie kelių sankirtos, ar automobilis. Kaip ir minėjo pagal KET artėjant prie vietos, kur reikia kirsti važiuojamąją dalį, visais atvejais privaloma mažinti važiavimo greitį ir tęsti judėjimą tik įsitikinus, kad važiuoti saugu. Bet kokiu atveju būtų atsižvelgta į tai, ar paspirtukininkas turėjo techninę galimybę sustabdyti ir būtų teikiama išvada pagal naujai gautus duomenis. Bet kokiu atveju šioje situacijoje atsižvelgiama į tai, ko reikalauja KET. Kadangi šioje situacijoje nėra kitų duomenų, todėl ir buvo vertinami KET reikalavimai ir pagal šiuos reikalavimus duota išvada. Trečia išvada duota remiantis tyrimo medžiagoje esančiais duomenimis, nes buvo vertinami veiksmai. Pagal automobilio važiavimo kryptį ir paspirtuko važiavimo kryptį toje vietoje nėra matomumą ribojančių pastatų ar medžių. Šeštoje išvadoje nurodyta, tikėtina, kad (duomenys neskelbtini) automobilio vairuotojas važiuodamas iš pagrindinio kelio į šalutinį kelią nedavė kelio šaligatviu paspirtuku važiavusiam V. M.. Duota tikėtina išvada todėl, kad nebuvo galima iš tyrimo medžiagoje esančių duomenų nustatyti tarpusavio kontakto, tačiau pagal V. M. nurodytas aplinkybes, kad jis reagavo į automobilį ir tikėtina, kad automobilio vairuotojas sudarė kliūtį paspirtuko judėjimui. Sunku įvertinti, kurioje vietoje buvo automobilis V. M. nugriuvus pagal objektyvius duomenis. Išvada duota pagal tai, kokia tyrimui buvo pateikta medžiaga. Išvada ir buvo tokia, kad paspirtuko vairuotojo veiksmai ir automobilio vairuotojo veiksmai sąlygojo šio eismo įvykio kilimą, tikėtinoje formoje. Jeigu eismo dalyviai būtų vienas kitą matę, tai automobilio vairuotojas prieš įvažiuodamas iš pagrindinio į šalutinį kelią turėjo sustoti ir duoti kelią paspirtuko vairuotojui, o paspirtuko vairuotojas artėdamas prie šios vietos turėjo sumažinti greitį ir įsitikinti, kad jį automobilis praleidžia. Šiuo atveju, ir vieno, ir kito dalyvio veiksmai sąlygojo šio eismo įvykio kilimą. Tikėtina išvada duota todėl, kad nesant objektyvių duomenų, pagal kuriuos būtų galima atkurti transporto priemonių suartėjimo mechanizmą, priimta pagal paspirtuko vairuotojo nurodytas aplinkybes. Jie negali įvertinti ar automobilio vairuotojas matė ar nematė paspirtuko, nes tai yra subjektyvus požiūris. Išvadoje nurodė, kad matomumą ribojančių objektų nėra. Jeigu tyrimo medžiagoje atsirado naujos aplinkybės, aktualiausia būtų padaryti papildomą tyrimą. Ekspertizės metu buvo vertinta tai, kas užfiksuota plane, nes tai yra objektyvūs duomenys. Kiek prisimena, medžiagoje nebuvo nurodyta, kad transporto priemonė buvo judinta po eismo įvykio. Tyrimą atlieka pagal tuos klausimus, kurie suformuoti ir pateikti užduotyje. Įvykio vietos apžiūros protokole nebuvo nurodyta, kad automobilis buvo patrauktas, o tyrimą jie atlieka pagal tai, kas yra užfiksuota įvykio vietos apžiūros protokole. Neturėjo duomenų, kad buvo keistas paspirtuko vairo mechanizmas. Tyrimą atliko pagal byloje pateiktas nuotraukas. Šioje išvadoje nėra nustatytas paspirtuko greitis ir nėra duota išvada, kad būtų viršytas leidžiamas važiavimo greitis. Negali nustatyti koks buvo transporto priemonių važiavimo greitis.
14. Baigiamojoje kalboje institucijos atstovas D. M. nurodė, jog, nepaisant to, kad pareiškėjas mano, kad jis yra nekaltas dėl eismo įvykio aplinkybių, institucijos nuomone, byloje esantys duomenys sako ką kitą. Šiandien išgirdo naujų paaiškinimų, kad V. M. greitis buvo tikrai nedidelis, todėl kaip galima važiuojant nedideliu greičiu su paspirtuku jo nesuvalgyti prie kelių sankirtos. Kelių eismo taisyklėse nurodyta ir specialistė patvirto, kad asmuo privalo sulėtinti greitį taip, kad galėtų išvengti staiga atsiradusios kliūties. V. M. tuo ir kaltinamas, jog laiku nestabdė, kad galėtų saugiai sustoti, dėl ko iš dalies ir atsitiko šis eismo įvykis. Prašo teismo skundo netenkinti ir palikti institucijos nutarimą nepakeistu. Nurodė, jog greitis tikrai buvo nemažas, nes jeigu asmuo būtų važiavęs tokiu greičiu, kokiu teigia, tikrai būtų galėjęs sustoti. Mato, kad asmuo patyrė nežymų sveikatos sutrikdymą ir akivaizdu, kad greitis nebuvo iki 5 km/h. Jų nuomone, greitis tikrai buvo nemažas ir dėl to vairuotojas galėjo nepastebėti paspirtuko.
14.1. Administracinėn atsakomybėn patrauktas V. M. baigiamojoje kalboje nurodė, jog policija pasirinko lengviausią kelią apkaltinti abu eismo įvykio dalyvius. Jis savo kaltės tikrai nepripažįsta. Greičio įvertinti nebuvo įmanoma. Turi priekaištų ir atvykusiems policijos pareigūnams, nes jie savo darbą atliko netinkamai ir nenustatė paspirtuko vietos, jokių įkalčių nerado. Pats automobilio vairuotojas pripažino, kad jis turėjo pakankamai laiko iki atvykstant pareigūnams ir turėjo pareigą pats nubraižyti schemą. Vairuotojas pats ištraukė paspirtuką iš po automobilio ir pastatė šalia. Atvykę medikai paėmė paspirtuką ir jį pristatė kartu su juo į ligoninę. Gatvėje yra kameros, bet policija jomis nepasidomėjo. Mano, darbas atliktas netinkamai ir savo kaltės jis nepripažįsta. Prašo Skundžiamą nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti.
Šalies argumentai
14.2. Baigiamojoje kalboje atstovė advokatė N. L. prašė panaikinti paskirtą nuobaudą. Pradžioje policija buvo tokios pačios nuomonės ir nuobauda buvo paskirta tik automobilio vairuotojui. Mano, jog skunde nurodytos aplinkybės yra objektyvios ir jomis prašo remtis. Atkeipė dėmesį į tai, kad jos atstovaujamojo parodymai nekito, jie buvo nuoseklūs viso tyrimo metu. Teigia, kad parodymai buvo netinkamai užfiksuoti, kadangi apklausos metu tyrėja net nepaklausė kokiu greičiu važiavo, nei kurioje vietoje įvyko susidūrimas. Paspirtuko apžiūra paliudija tą patį, kadangi padarytos nuotraukos tik iš vienos pusės, pareigūnė matė, kad yra pažeidimai ir paspirtukas nesusilanksto, bet šios aplinkybės nenurodomos. Liudytojos I. M. parodymai dėl paspirtuko sugadinimo vertintini kaip objektyvūs duomenys, kadangi duomenų, kad jais nebūtų galima remtis byloje nėra, be to, jos duotus parodymus dėl paspirtuko sugadinimo patvirtina ir pati policijos pareigūnė, kuri buvo apklausta posėdžio metu. Labai svarbi aplinkybė ir ta, kad automobilio vairuotojas, kuris vairuoja padidinto pavojaus šaltinį, turi būti ypatingai pastabus ir atidus. Tačiau jis nurodė, kad šaligatviu važiavusio paspirtuko jis nematė. Sustojo tik išgirdęs garsą. Paspirtuko vairuotojas buvo būtent tas dalyvis, kuris sureagavo į situaciją. Jis vairuotoją matė ir matė staigiai atvažiuojantį ir ėmėsi priemonių. Pamatęs automobilį, paspirtuką pristabdė ir virto. Virto ne dėl to, kad jo nesuvaldė, o dėl to, kad siekė išvengti susidūrimo.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas, nutarimas naikintinas, administracinio nusižengimo teisena nutrauktina.
15. Bylos dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje nagrinėjimo ribos apylinkės teisme reglamentuotos ANK 641 straipsnyje, kuriame nurodoma, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Žemesnės instancijos teismas
16. Šioje byloje V. M. skundžia Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos E. R. 2023 m. kovo 20 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 40-ANR_N-2330-2023, kuriuo jis nubaustas pagal ANK 428 straipsnio 6 dalį, už tai, jog 2022 m. kovo 26 d. 13 val. 20 min, (duomenys neskelbtini), vairuodamas elektrinį paspirtuką bei artėdamas prie vietos, kur reikia kirsti važiuojamąją dalį, laiku nesumažino greičio, kad galėtų saugiai kirsti važiuojamąją dalį, dėl ko, atsiradus kliūčiai (į dešinę sukantis automobilis), reaguodamas į susidariusią situaciją, staigiai stabdė, nesuvaldė vairuojamo paspirtuko ir nuo jo nukrito bei susižalojo, dėl ko pažeidė KET 9 ir 59 punktų reikalavimus.
17. V. M. kaltės padarius ANK 428 straipsnio 6 dalyje numatytą administracinį nusižengimą nepripažįsta, tuo pačiu nurodo, jog jis nepažeidė ir KET 9 ir 59 punktų reikalavimų. Teisme nurodė, jog 2022 m. kovo 26 d., apie 13 val. 20 min. važiavo elektriniu paspirtuku šalia (duomenys neskelbtini) gatvėje esančiu šaligatviu („(duomenys neskelbtini)“ viešbučio pusėje) nuo J. J. g. link pietinės miesto dalies, ruošėsi pravažiuoti įvažiavimą link (duomenys neskelbtini) g. 61 namo. Norėdamas saugiai kirsti įvažiavimą, prieš įvažiuodamas į jį šiek tiek pristabdė, apsižvalgė, jokios kliūties nepastebėjo. Prieš pat įvažiuojant į įvažiavimą pamatė, kaip iš (duomenys neskelbtini) g. į jį įsuka automobilis. Siekdamas išvengti susidūrimo, staigiai stabdė, ir dėl išgąsčio nesuvaldęs savo vairuojamo elektrinio paspirtuko, nuo jo nukrito ir susižalojo. Patikslino, jog prie įvažiavimo privažiavo važiuodamas šaligatvio dešiniuoju kraštu, nuo jo nuvažiavo nuvažiavimui skirta žemėjančia šaligatvio dalimi, nes tiesiai važiuojant yra įrengtas apie 5 cm bortas. Šaligatviu važiavo 15 km/h greičiu, privažiavęs nuvažiavimo nuo šaligatvio vietos visai pristabdė ir judėjo ne daugiau 10 km/h. Įvažiuodamas į įvažiavimą galėjo judėti 5-10 km/h greičiu, tikslaus greičio negali pasakyti, tačiau kad paspirtukas pajudėtų iš vietos, reikia važiuoti 5 km/h greičiu. Įvažiuodamas į įvažiavimą jis nužvelgė pakankamą kelio dalį, kad saugiai važiuotų, automobilio nematė. Jis buvo įvažiavęs į įvažiavimą apie puse metro (įvažiavimas yra apie trijų metrų pločio), kai pamatė į jį atlekiantį automobilį. Automobilis buvo įsukęs į įvažiavimą, važiavo link jo ir nuo jo buvo 1-1,5 metro atstumu, kokiu greičiu važiavo, negali pasakyti. Automobilio vairuotojas turėjo jį matyti. Pamačius kliūtį, įvyko savisaugos reakcija, jis stabdė ir pats krito. Jei būtų dar pavažiavęs, automobilis jį būtų partrenkęs. Jis stabdė ir nugriuvo ne todėl, kad nesuvaldė paspirtuko, o todėl, kad siekė išvengti susidūrimo su automobiliu. Techninės galimybės saugiai sustabdyti jis neturėjo, jis buvo priverstas stabdyti ir kristi. Stabdydamas jis nukrito nuo paspirtuko, o automobilis jį pervažiavo. Užpakalinis automobilio ratas buvo pervažiavęs paspirtuką. Išlipęs automobilio vairuotojas pats bandė ištraukti paspirtuką, bet to padaryti nepavykus, jis patraukė automobilį į priekį. Nežino ar transporto priemonė stabdė, nes tuo metu krito nuo paspirtuko, tačiau jis negirdėjo nei signalo, nei apvažinėjimo ar stabdymo garsų, taip pat nematė automobilio stabdymo žymių. Įvykio metu buvo apgadintas paspirtuko vairas, išdužo spidometro stikliukas, nubraižytos vairo rankenėles, dėl ko buvo keista vairo ašis, spidometras, taip pat jis patyrė kūno sužalojimus bei kito turto sugadinimą.
18. Teisme liudytoju apklausiamas automobilio vairuotojas S. J. nurodė, jog jis važiavo (duomenys neskelbtini) gatve. Nebuvo jokios kliūties ir artėdamas prie sankryžos apsidairė ir suko. Pasigirdo dunkstelėjimas ir veidrodėlyje pamatė žmogų. Paspirtukas buvo po galine automobilio dalimi. Savo kaltės nepripažįsta. Paspirtukas net neatsitrenkė į automobilį. Jis nugriuvo, nes gal stabdė, gal nesuvaldė, gal paslydo. Patikslino, jog už „(duomenys neskelbtini)“ kavinės ruošėsi sukti į dešinę, buvo sustojęs prie šviesoforo, važiavo negreitai, nes priešais jį važiavo autobusas, kažkas važiavo už jo, kažkas antroje eismo uostoje. Važiavo apie 40 km/h greičiu, o prieš posūkį sulėtino gal iki 20 km/h. Judant nuo sankryžos iki posūkio, šaligatvis yra matomas ir artėdamas prie posūkio jį stebėjo. Nematė nieko atvykstant. Važiuojant ir likus gal 15-20 metrų, stebėjo šaligatvį ir nematė nei skundą pateikusio asmens, nei kitų objektų. Kliūčių nematė. Po posūkio išgirdo dunkstelėjimą ir per veidrodėlį pamatė besikeliantį žmogų. Dunkstelėjimą išgirdo į įvažiavimą pasukus 90 laipsnių kampu. Pajutus dunkstelėjimą sustojo ir transporto priemonės nejudino. Atvykę pareigūnai užfiksavo įvykį. Po dunkstelėjimo pavažiavo gal pusę mašinos korpuso, gal 1-2 metrus. Jis pirma pasižiūrėjo į veidrodėlį, pamatė nugriuvusį žmogų ir tada sustojo. Žmogus buvo pasilenkęs ties galiniu ratu. Išlipęs pamatė apsibraižiusį žmogų. Jo automobilis nebuvo sugadintas. Paspirtuko ratas buvo po galine automobilio dalimi. Paspirtuko ratas buvo palindęs už jo automobilio galinio rato. Paspirtuką į automobilį įdėjo greitosios vairuotojas. Negali pasakyti, iš kokios vietos jį paėmė. Tą dieną jis paspirtuko nelietė ir netraukė. Jo automobilis nebuvo judintas. Matė, kad paspirtukas buvo juodas ir tiek. Apgadinimų nematė, buvo susinervinęs. Skambindamas pagalbai, galėjo pasakyti, kad atsitrenkė, nes išgirdo dunkstelėjimą, tas garsas galėjo būti ir dėl paspirtuko pervažiavimo. Nežino kas iš po transporto priemonės paėmė paspirtuką. Jis jo neėmė. Jis nevažiavo į priekį, kad ištrauktų paspirtuką. Paspirtukas buvo už galinio rato į transporto priemonės galą. Jis galėjo pervažiuoti paspirtuką. Nežino, kaip jam stebint 10-15 metrų šaligatvio atstumą, galėjo atsirasti paspirtukininkas. Jis ir nematė, ir nepastebėjo paspirtuko. Kai jis įsukinėjo į kelią, nežino kur buvo paspirtukas. Įvažiuodamas į įvažiavimą jis stebėjo eismą, automobilius dešinėje ir kairėje, stebėjo šaligatvį, žiūrėjo ar iš kiemo neišvažiuoja automobilis. Sukant paspirtuko nematė. Matomumui jokių kliūčių nebuvo, svarsto, gal paspirtukininkas jį pasivijo. Visų pirma nebuvo susidūrimo, o paspirtukininkas tiesiog nukrito. Paspirtukininkas nukrito, nes gal nesuvaldė paspirtuko. Jeigu jis nestabdė, tai jo automobilis galėjo būti jam kliūtis. Jis nejuto, kad užvažiavo ant paspirtuko. Jis suko į dešinę pusę ir nežiūrėjo į kairę pusę, žiūrėjo į dešinę ir į važiavimo kryptį.
19. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog 2022 m. kovo 26 d. 13.26 val. telefoniniu skambučiu S. J. Bendrajam pagalbos centrui pranešė, jog 2022 m. kovo 26 d. 13.26 val., (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), „įsukus į namo kiemą, į pranešėjo automobilį atsitrenkė paspirtukininkas, vyras, apie į 50 metų, krito, susižalojo ranką. Ranka nubrozdinta, abu laukia vietoje“. Į įvykio vietą policijos pajėgos – (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini)miesto ir rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus 1-ojo poskyrio vyresnysis tyrėjas A. A. ir vyriausioji patrulė A. V., atvyko 2022 m. kovo 26 d. 13.59 val. (ROIK 0122000178082). I. G. medicinos pagalbos ekipažas į įvykio vietą atvyko 2022 m. kovo 26 d. 13.32 val., išvyko - 13.43 val. 16.25 val. iš VšĮ Respublikinės (duomenys neskelbtini)ligoninės priėmimo skyriaus gautas pranešimas, jog dėl abiejų rankų plaštakų sumušimo, krūtinės ląstos sumušimo, GMP ekipažas 13.50 val. pristatė blaivų V. M., kuris patyrė traumą važiuodamas paspirtuku, išleistas gydytis ambulatoriškai. Į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai suformino eismo įvykį ROIK 07-22-9570463 – 2022 m. kovo 26 d. surašė eismo įvykio planą, papildomus duomenis apie eismo įvykį, įvykio vietą nufotografavo, apžiūrėjo automobilį S. O., valstybinis numeris MN6063 (nurodė, jog automobilis eismo įvykio metu neapgadintas), surašė S. J. paaiškinimą, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus 1-ojo poskyrio vyresnysis tyrėjas A. A. surašė tarnybinį pranešimą dėl eismo įvykio, po ko policijos komisariato patalpose surašė V. M. paaiškinimą ir policijos komisariato kieme apžiūrėjo elektrinį paspirtuką (nustatė vairo mechanizmo techninius defektus), jį nufotografavo. Įvykio vietoje buvo filmuota policijos pareigūnų „Bodycam“ Nr. B0F1 EC6171C0, B0F1EC5F50C6, tačiau vaizdo įrašai tiriant eismo įvykį nebuvo pridėti prie administracinio nusižengimo bylos, ir pasibaigus jų policijos įstaigoje saugojimo terminui, sunaikinti, teismui nepateikti. Skambučio Bendrajam pagalbos centrui prie garso prie administracinio nusižengimo bylos taip pat nepridėtas, pasibaigus vienerių metų saugojimo laikotarpiui, sunaikintas, teismui nepateiktas.
20. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Antrajame veiklos skyriuje atliekamame tyrime administracinio nusižengimo medžiagoje Nr. 0122000178082, 2022 m. gegužės 10 d. specialisto išvada nustačius, jog V. M. 2022-03-26, apie 13.59 val., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. ties (duomenys neskelbtini) namu, eismo įvykio metu padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, 2022 m. gegužės 19 d. S. J. atžvilgiu surašytas administracinio nusižengimo protokolas (ROIK 22163108610) pagal ANK 423 straipsnio 2 dalį, 2022 m. birželio 16 d. priimtas nutarimas, kuriuo dėl to, kad jis 2022 m. kovo 26 d. 13.20 val., Šiaulių mieste, (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini) išvažiuodamas iš kelio sukdamas į dešinę, nedavė kelio lygiagrečiai ta pačia kryptimi šaligatviu tiesiai važiavusiam ir norėjusiam kirsti įvažiavimą elektrinio paspirtuko vairuotojui, kuris vengdamas susidūrimo staigiai stabdydamas, nukrito nuo elektrinio paspirtuko ir susižalojo, paspirtuko vairuotojui nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, apgadintas paspirtukas ir vairuotojo daiktai, už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 423 straipsnio 2 dalyje, padarymą nubaustas 150 Eur bauda. Byloje nukentėjusiuoju pripažintas V. M.. 2022 m. liepos 7 d. Šiaulių apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus nutarimu, tenkinus S. J. skundą, 2022 m. birželio 16 d. nutarimas panaikintas, byla grąžinta naujo procesinio sprendimo priėmimui. Pasibaigus teisiniam ginčui dėl minėto nutarimo teisėtumo, 2022 m. spalio 24 d. S. J. atžvilgiu surašytas administracinio nusižengimo protokolas (ROIK 22163108610) pagal ANK 423 straipsnio 2 dalį, dėl to, jog S. J. 2022 m. kovo mėn. 26 d. 13 val. 20 min., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini) nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, išvažiuodamas iš kelio sukdamas į dešinę, nedavė kelio, lygiagrečiai ta pačia kryptimi šaligatviu tiesiai važiavusiam ir norėjusiam kirsti įvažiavimą elektrinio paspirtuko vairuotojui, kuris vengdamas susidūrimo staigiai stabdydamas, nukrito nuo elektrinio paspirtuko ir susižalojo. Įvykio metu elektrinio paspirtuko vairuotojui specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, bei apgadintas paspirtukas ir vairuotojo daiktai.
21. Administracinio nusižengimo byla Nr. 22163108610 perduota nagrinėti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniajai tyrėjai I. P., kuri 2022 m. gruodžio 13 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje paskyrė atlikti eismo įvykio tyrimą, atsakant į klausimus: 1. Kurio eismo įvykio dalyvio veiksmai buvo pagrindinė sąlyga kilti šiam eismo įvykiui?; 2. Ar elektrinio paspirtuko vairuotojas turėjo techninę galimybę sustabdyti vairuojamą paspirtuką iki atsiradusios kliūties?; 3. Ar elektrinio paspirtuko vairuotojo veiksmai techniniu požiūriu buvo priimtini šioje situacijoje?; 4. Kokiu atstumu nuo automobilio elektrinio paspirtuko vairuotojas turėjo galimybę sustoti?; 5. Ar automobilio vairuotojas turėjo techninę galimybę laiku pastebėti elektrinio paspirtuko vairuotoją ir sustabdyti automobilį?; 6. Ar automobilio vairuotojas sukdamas iš kelio į teritoriją sudarė kliūtį elektrinio paspirtuko vairuotojui?. 2023 m. sausio 31 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akte nurodytos išvados: 1. Šioje eismo situacijoje automobilio „S. O.“ vairuotojas S. J., važiuodamas dešiniojo posūkio kreive iš pagrindinio kelio į šalutinį kelią, nedavė kelio šaligatviu paspirtuku važiavusiam V. M. bei tikėtina sudarė kliūtį jo judėjimui, techniniu požiūriu tai buvo nepriimtina ir tikėtina sąlygojo šio eismo įvykio kilimą. Paspirtuko vairuotojo V. M. nurodytoje eismo situacijoje, artėdamas prie (duomenys neskelbtini) g. ir šalutinio kelio sankirtos, laiku nemažino važiavimo greičio ir dėl to reaguodamas į susidariusią eismo situaciją stabdymu, stabdydamas vairuojamą paspirtuką, jo nesuvaldęs nugriuvo, techniniu požiūriu tai buvo nepriimtina ir sąlygojo šio eismo įvykio kilimą. 2. Tirti pateiktoje medžiagoje nėra objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima atkurti transporto priemonių suartėjimo mechanizmą, todėl negalima nustatyti, kokiu atstumu nuo transporto priemonių judėjimo trajektorijų susikirtimo vietos, buvo V. M. vairuojamas paspirtukas, kai automobiliu „S. O.“ važiuojantis S. J. dešiniojo posūkio kreive įvažiavo į šio paspirtuko judėjimo krypties eismo juostą. 3. Paspirtuko vairuotojo V. M. nurodytoje eismo situacijoje, artėdamas prie (duomenys neskelbtini) g. ir šalutinio kelio sankirtos, laiku nemažino važiavimo greičio ir dėl to reaguodamas į susidariusią eismo situaciją stabdymu, stabdydamas vairuojamą paspirtuką, jo nesuvaldęs nugriuvo, ir techniniu požiūriu tai buvo nepriimtina. 4. Negalima nustatyti, kokiu atstumu nuo transporto priemonių judėjimo trajektorijų susikirtimo vietos, buvo V. M. vairuojamas paspirtukas, kai automobiliu „S. O.“ važiuojantis S. J. dešiniojo posūkio kreive įvažiavo į šio paspirtuko judėjimo krypties eismo juostą. 5. Tyrimui pateiktoje medžiagoje esantys duomenys neduoda pagrindo teigti, kad automobilio „S. O.“ vairuotojas S. J., stebėdamas aplinką, neturėjo objektyvios galimybės matyti šaligatviu, link kelių sankirtos artėjančio paspirtuko vairuojamo V. M.. 6. Tikėtina, kad automobilio „S. O.“ vairuotojas S. J., važiuodamas dešiniojo posūkio kreive iš pagrindinio kelio į šalutinį kelią, nedavė kelio šaligatviu paspirtuku važiavusiam V. M..
22. Administracinio nusižengimo byloje Nr. 22163108610 gavus minėtą Ekspertizės aktą, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresnioji tyrėja I. P. 2023 m. kovo 9 d. priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 40-ANR N-1999-2023, kuriuo S. J. nubaudė 225 Eur bauda už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 423 straipsnio 2 dalyje, padarymą, dėl to, jog S. J. (duomenys neskelbtini), 2022 m. kovo mėn. 26 d. 13 val. 20 min., vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini) nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, išvažiuodamas iš kelio sukdamas į dešinę, nedavė kelio, lygiagrečiai ta pačia kryptimi šaligatviu tiesiai važiavusiam ir norėjusiam kirsti įvažiavimą elektrinio paspirtuko vairuotojui, kuris vengdamas susidūrimo staigiai stabdydamas, nukrito nuo elektrinio paspirtuko ir susižalojo. Įvykio metu elektrinio paspirtuko vairuotojui specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, bei apgadintas paspirtukas ir vairuotojo daiktai. Pažeidė KET 9 ir 103 punktų reikalavimus. Minėtas nutarimas neįsiteisėjęs, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose nagrinėjama administracinio nusižengimo byla Nr. II-234-771/2023. Be to, pradėjo administracinio nusižengimo bylą Nr. 23197538442 V. M. atžvilgiu, 2023 m. vasario 15 d. jam surašydama administracinio nusižengimo protokolą dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 428 straipsnio 6 dalyje, padarymo, už tai, jog jis 2022 m. kovo mėn. 26 d, 13 vai. 20 min., (duomenys neskelbtini), vairuodamas elektrinį paspirtuką bei artėdamas prie vietos, kur reikia kirsti važiuojamąją dalį, laiku nesumažino greičio, kad galėtų saugiai kirsti važiuojamąją dalį, dėl ko, atsiradus kliūčiai (į dešinę sukantis automobilis), reaguodamas į susidariusią situaciją, staigiai stabdė, nesuvaldė vairuojamo paspirtuko ir nuo jo nukrito bei susižalojo, kuo pažeidė KET 9, 59 punktų reikalavimus. Ko pasėkoje, šioje byloje Skundžiamu nutarimu V. M. pripažintas kaltu padarius ANK 428 straipsnio 6 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.
23. Teisme liudytoja apklausta vyresnioji tyrėja I. P. nurodė, jog gavusi Ekspertizės aktą, kuriame buvo nustatyta abipusė kaltė, S. J. atžvilgiu ji priėmė nutarimą, o V. M. atžvilgiu ji pradėjo atskirą administracinio nusižengimo bylą, jo atžvilgiu surašė protokolą. Abipusę kaltę nustatė iš eksperto išvados, tačiau negalėjo atsakyti kokiais išvados punktais remiantis buvo nustatyta V. M. kaltė. Tyrimo atlikimui, ji perdavė visą administracinio nusižengimo bylos medžiagą, nuotraukas. Prieš byloje skiriant eismo įvykio tyrimą, abu asmenys (S. J., V. M.) pateikė klausimus ekspertei el. paštu. Šie dokumentai buvo prijungti prie bylos.
24. Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. Pagrindinės administracinės atsakomybės nuostatos nustatytos ANK 2 straipsnyje, kurio 3 dalyje nurodyta, kad asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo, o 4 dalyje – kad pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Taigi administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tada, kai byloje įrodymų pagrindu yra konstatuojama, kad jo padaryta veika atitinka jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtį. Administracinio teisės pažeidimo sudėtis – tai įstatyme nurodytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina veiką kaip tam tikrą administracinį nusižengimą, visuma. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir administracinio teisės pažeidimo sudėties.
25. Pagal ANK 569 straipsnį, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.
26. Skundžiamu nutarimu V. M. patrauktas administracinėn atsakomybėn už pėsčiųjų ir kitų kelių eismo dalyvių padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nenumatytą ANK kodekse, tai yra už tai, jog jis 2022 m. kovo 26 d. 13 val. 20 min, (duomenys neskelbtini), vairuodamas elektrinį paspirtuką bei artėdamas prie vietos, kur reikia kirsti važiuojamąją dalį, laiku nesumažino greičio, kad galėtų saugiai kirsti važiuojamąją dalį, dėl ko, atsiradus kliūčiai (į dešinę sukantis automobilis), reaguodamas į susidariusią situaciją, staigiai stabdė, nesuvaldė vairuojamo paspirtuko ir nuo jo nukrito bei susižalojo, tai yra dėl Kelių eismo taisyklių 9, kuriame numatyta, jog eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti, ir 59, kuriame dviračio vairuotojas, artėdamas prie vietos, kur reikia kirsti važiuojamąją dalį, visais atvejais privalo sumažinti važiavimo greitį ir gali tęsti judėjimą tik įsitikinęs, kad važiuoti saugu, punktų reikalavimus.
27. Matyti, jog V. M. kaltė iš esmės grindžiama Ekspertizės akto išvadomis, kurios pateiktos byloje nesant objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima atkurti transporto priemonių suartėjimo mechanizmą, nustatyti, ar elektrinio vairuotojo paspirtukas turėjo techninę galimybę sustabdyti vairuojamą paspirtuką iki atsiradusios kliūties. Teismo vertinimu, ši aplinkybė nagrinėjamu atveju labai svarbi, kadangi kaip ir reikalavimas duoti kelią, taip ir reikalavimas sumažinti važiavimo greitį ir tęsti judėjimą tik įsitikinus, kad važiuoti saugu ir nebus trukdoma kitiems eismo dalyviams, nėra absoliutus ir turi būti vertinamas atsižvelgiant į visas įvykio aplinkybes ir eismo dalyvių veiksmus. Reikalavimas duoti kelią negali būti konstatuojamas vien dėl to, kad įvyko eismo įvykis. Transporto priemonės vairuotojas ar kitas kelių eismo dalyvis neprivalo duoti kelio ar stabdyti transporto priemonę vien tik dėl to, jog yra teorinė tikimybė, kad kiti eismo dalyviai gali nesilaikyti eismo taisyklių, kol dar nėra tiesioginio pavojaus eismo saugumui. Pažymėtina, kad vairuojant transporto priemonę, tiek elektrinį paspirtuką, galioja pasitikėjimo principas, kuris reiškia, kad transporto priemonę vairuojantis asmuo turi pagrįstą teisę tikėtis, jog kiti eismo dalyviai nepažeis Kelių eismo taisyklių ir nesukels pavojaus eismo saugumui (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-195/2007, 2K-368/2015). Dėl to, nagrinėjamu atveju, teismo nuomone, būtina nustatyti, ar nagrinėjamoje situacijoje kitas eismo dalyvis – transporto priemonės vairuotojas pažeidė KET reikalavimų ir ar dėl šių pažeidimų elektrinio paspirtuko vairuotojas turėjo galimybę saugiai sustoti.
28. Ekspertizės akte pateiktos išvados, jog šioje eismo situacijoje automobilio „S. O.“ vairuotojas S. J., važiuodamas dešiniojo posūkio kreive iš pagrindinio kelio į šalutinį kelią, nedavė kelio šaligatviu paspirtuku važiavusiam V. M. bei tikėtina sudarė kliūtį jo judėjimui, techniniu požiūriu tai buvo nepriimtina ir tikėtina sąlygojo šio eismo įvykio kilimą. Paspirtuko vairuotojo V. M. nurodytoje eismo situacijoje, artėdamas prie (duomenys neskelbtini) g. ir šalutinio kelio sankirtos, laiku nemažino važiavimo greičio ir dėl to reaguodamas į susidariusią eismo situaciją stabdymu, stabdydamas vairuojamą paspirtuką, jo nesuvaldęs nugriuvo, techniniu požiūriu tai buvo nepriimtina ir sąlygojo šio eismo įvykio kilimą. 3 išvadoje nurodoma, jog paspirtuko vairuotojo V. M. nurodytoje eismo situacijoje, artėdamas prie (duomenys neskelbtini) g. ir šalutinio kelio sankirtos, laiku nemažino važiavimo greičio ir dėl to reaguodamas į susidariusią eismo situaciją stabdymu, stabdydamas vairuojamą paspirtuką, jo nesuvaldęs nugriuvo, ir techniniu požiūriu tai buvo nepriimtina.
29. Teismo posėdžio metu specialistė K. N. patvirtindama pateiktas išvadas, nurodė, jog tyrimas atliktas pagal jai pateiktą medžiagą, remiantis abiejų vairuotojų paaiškinimais. Specialistė ne kartą pažymėjo, jog kadangi pats paspirtuko vairuotojas nurodė, kad mažino važiavimo greitį, nesuvaldė ir nuvirto, tai ir duoda pagrindą duoti išvadai, kad paspirtukas artėdamas prie kelių sankirtos laiku nemažino važiavimo greičio. Paspirtuko vairuotojas nurodė, kad stabdė, nesuvaldė ir nugriuvo, dėl to ir buvo duota tokia išvada. Specialistė nurodė, jog tyrimą atliko iš jai pateiktos medžiagos, kurioje nebuvo nurodyta, kad transporto priemonė buvo judinta po eismo įvykio; neturėjo duomenų, kad buvo keistas paspirtuko vairo mechanizmas.
30. Taigi, šioje byloje išklausius V. M. paaiškinimus, apklausus kitus liudytojus, įvertinus Ekspertizės akto tyrime nurodytas faktines aplinkybes, akivaizdu, jog ekspertės išvados pateiktos remiantis pirminiais ir neišsamiais 2022 m. kovo 26 d. V. M. paaiškinimais, kurie jo iniciatyva patikslinti dar iki tyrimo atlikimo pateikiant rašytinius paaiškinimus, tikslinti ir teismo posėdžio metu. Be to, iki Ekspertizės atlikimo esant medžiagoje duomenų apie galimą automobilio patraukimą iš įvykio vietos, šios aplinkybės nebuvo išsiaiškintos, bei pateiktos ekspertės vertinimui; Tyrimo metu įvertinti tik elektrinio paspirtuko kairės pusės stabdžių rankenėlės dažų dangos pažeidimai, kai tuo tarpu bylą nagrinėjant teisme, nustatyta, jog eismo įvykio metu buvo sugadintas elektrinio paspirtuko vairo mechanizmas (remonto metu keistas vairo vamzdis). Būtent šie nurodyti argumentai duoda pagrindą teismui abejoti Lietuvos teismo ekspertizės centro pateikto ekspertizės akto patikimu ir objektyvumu, bei duotų išvadų teisingumu.
31. Pažymėtina, jog teismo posėdžio metu specialistei K. N. nurodžius, jog išklausius liudytojus ir papildomus V. M. paaiškinimus, gavus papildomos informacijos, atliekant papildomą tyrimą vis tik būtų vertinami subjektyvūs duomenys – liudytojų parodymai, nes transporto priemonių kontakto nebuvus, paspirtuką pervažiavus vairuotojui nuo jo nukritus, būtų labai sunku nustatyti tarpusavio padėtis, kur jie vienas kito atžvilgiu buvo, kadangi paspirtuko vairuotojas nuvirto, tuo momentu, kai paspirtukas virto, nebūtų galima nustatyti kur buvo automobilis, teismui sprendus, jog byloje nėra nustatyta naujų objektyvių duomenų, kurių pagrindu papildomo tyrimo metu būtų galima atkurti transporto priemonių suartėjimo mechanizmą, atsakyti į šios bylos nagrinėjimui svarbius klausimus, ar elektrinio paspirtumo vairuotojas turėjo techninę galimybę saugiai sustabdyti paspirtuką iki atsiradusio kliūties, buvo nuspręsta papildomo tyrimo byloje neskirti, o šios bylos išnagrinėjimui ir V. M. kaltei įrodyti teisiškai reikšmingus faktus nustatyti įvertinant byloje surinktų įrodymų visumą, vadovaujantis bendrosiomis įrodymų vertinimo taisyklėmis.
32. Teismo vertinimu, byloje neabejotinai nustatyta, jog „S. O.“ vairuotojas S. J., važiuodamas ta pačia kryptimi (duomenys neskelbtini) gatve link (duomenys neskelbtini) gatvės, kaip ir V. M., stebėdamas aplinką turėjo visas objektyvias galimybes matyti šalia važiuojamosios dalies esančiu šaligatviu paspirtuku važiuojantį V. M., taip pat jį matyti įvažiuojantį į sankirtą, tačiau dėl nenustatytų aplinkybių ar gynybinės pozicijos, nurodo, jog paspirtuko vairuotojo nematė, dėl ko transporto priemonės nestabdė ar kitaip nekeitė važiavimo kryptį, ir, teismo vertinimu, sudarė kliūtį, dėl kurios V. M. privalėjo staiga stabdyti, imtis kitų veiksmų savo saugumui užtikrinti, tai yra staiga stabdant nuo elektrinio paspirtuko nukristi.
33. Teismas neturi pagrindo netikėti V. M. parodymais, nurodytais 17 punkte, o visas abejones, atsižvelgdamas į įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles, t. y. kad visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka administracinio nusižengimo protokolą surašiusiai institucijai, vertinta V. M. naudai.
34. V. M. nurodė, jog prie įvažiavimo privažiavo važiuodamas šaligatvio dešiniuoju kraštu, nuo jo nuvažiavo nuvažiavimui skirta žemėjančia šaligatvio dalimi. Šaligatviu važiavo 15 km/h greičiu, privažiavęs nuvažiavimo nuo šaligatvio vietos visai pristabdė ir judėjo ne daugiau 10 km/h. Įvažiuodamas į įvažiavimą galėjo judėti 5-10 km/h greičiu, tikslaus greičio negali pasakyti, tačiau kad paspirtukas pajudėtų iš vietos, reikia važiuoti 5 km/h greičiu. Įvažiuodamas į įvažiavimą jis nužvelgė pakankamą kelio dalį, kad saugiai važiuotų, tačiau automobilio nematė. Jis buvo įvažiavęs į įvažiavimą apie puse metro (įvažiavimas yra apie trijų metrų pločio), kai pamatė į jį atvažiuojantį automobilį. Automobilis buvo įsukęs į įvažiavimą, važiavo link jo ir nuo jo buvo 1-1,5 metro atstumu, kokiu greičiu važiavo, negali pasakyti. Automobilio vairuotojas turėjo jį matyti. Pamatęs kliūtį, stabdė ir pats krito. Jei būtų dar pavažiavęs, automobilis jį būtų partrenkęs. Jis stabdė ir nugriuvo ne todėl, kad nesuvaldė paspirtuko, o todėl, kad siekė išvengti susidūrimo su automobiliu. Nurodė, jog techninės galimybės saugiai sustabdyti jis neturėjo, jis buvo priverstas staiga stabdyti ir kristi. Nežino ar transporto priemonė stabdė, nes tuo metu krito nuo paspirtuko, tačiau jis negirdėjo nei signalo, nei apvažinėjimo ar stabdymo garsų.
35. Apibendrindamas išsakytas faktines aplinkybes, teismas sprendžia, jog byloje nėra pagrindo daryti išvadą, jog V. M., artėdamas prie vietos, kur reikia kirsti važiuojamąją dalį, nesumažino važiavimo greičio ir netęsė judėjimo įsitikinęs, kad važiuoti saugu, tai yra jog jis pažeidė KET 9 ir 59 punktų reikalavimus. Konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju V. M. veiksmuose nenustatyta kaltė padarius jam Skundžiamu nutarimu inkriminuotą administracinį nusižengimą, todėl Skundžiamas nutarimas naikinamas, administracinio nusižengimo teisena V. M. atžvilgiu pagal ANK 428 straipsnio 6 dalį nutraukiama, nepadarius veikos, turinčios administracinio nusižengimo požymių (ANK 591 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas
nutaria:
Skundą tenkinti.
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos E. R. 2023 m. kovo 20 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 40-ANR_N-2330-2023 panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną V. M. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 428 straipsnio 6 dalį nutraukti, nepadarius veikos, turinčios administracinio nusižengimo požymių.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per bet kuriuos Šiaulių apylinkės teismo rūmus.