Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Olegas Zaicevas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Rasos Šimonės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su baudžiamąja byla, kurioje

P. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 14 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 4 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį – 1 metų laisvės apribojimo bausme;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 20 d. nuosprendžiu pagal BK 241 straipsnio 1 dalį – 60 parų areštu;

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos), 189 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį – 30 MGL (1 129,80 Eur) dydžio bauda,

4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 4 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dvi nusikalstamos veikos) – subendrinta 7 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 9 dalimis, ši bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 22 d. paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 7 mėnesiams ir 30 MGL (1 129,80 Eur) dydžio bauda;

5) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 28 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 7 mėnesiams. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 31 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 4 d. ir 2015 m. gruodžio 28 d. nuosprendžiais paskirtos bausmės subendrintos, jas iš dalies sudedant, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 11 mėnesių ir 30 MGL (1 129,80 Eur) dydžio bauda, bausmę atlikęs;

6) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 18 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 6 mėnesiams, įpareigojant bausmės laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su mokslu ar darbu; kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį,

7) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 4 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 63 straipsnio 5 dalies 1 punktą, laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose (nuosprendis neįsiteisėjęs),

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 258 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

P. M. neteisėtai disponavo nešaunamuoju ginklu: 2018 m. vasarą, tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, E. B. skvere, Vilniuje, ant suoliuko, esančio prie Neries upės, maišelyje radęs dėžutę su joje buvusiais kasteltu - elektros šoko įtaisu, kuris priskiriamas civilinėje apyvartoje draudžiamiems šaltiesiems nešaunamiesiems ginklams, ir pakrovėju, juos paėmė, tokiu būdu neteisėtai įgijo, parsinešė į namus, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir laikė iki 2019-01-25 12.08 val., kuomet policijos pareigūnai kratos metu spintoje rado ir paėmė minėtą kasteltą - elektros šoko įtaisą, t. y. šiais savo veiksmais P. M. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 258 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis P. M. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2019-01-25, kratos metu, iš jo buvo paimtas kastetas - elektros šoko įtaisas. Kastetą - elektros šoko įtaisą rado 2018 metų vasarą, tikslaus laiko pasakyti negalėjo, neprisiminė. Kastetą - elektros šoko įtaisą jis rado E. B. skvere, Vilniuje, prie Neries upės esančio apvalaus suoliuko. Jis buvo supakuotas į maišelyje nedidelėje, mėlynos spalvos dėžutėje ir paliktas gulėti ant suoliuko. Jis apžiūrėjo dėžutę. Dėžutėje buvo pilna komplektacija: kastetas - elektros šoko įtaisas, pakrovėjas. Jis nepagalvojo, kad kastetas - elektros šoko įtaisas gali būti uždraustas civilinėje apyvartoje, todėl tiesiog nusprendė jį pasiimti su savimi. Radęs kastetą - elektros šoko įtaisą jį iš karto nusinešė į namus ir padėjo su dėžute į spintelę. Laikė kastetą - elektros šoko įtaisą tik savo namuose, niekur kitur nesinešiojo. Niekam nebuvo panaudojęs. Radęs kastetą - elektros šoko įtaisą pasiėmė tik dėl smalsumo, nežinodamas, kad jis yra draudžiamas civilinėje apyvartoje ir neketino jo panaudoti arba parduoti. Dabar, kai žino, kad kastetas - elektros šoko įtaisas priskiriamas draudžiamiems civilinėje apyvartoje nešaunamiesiems ginklams, nuoširdžiai gailisi, kad jį pasisavino niekam apie tai nepranešęs ir laikė savo namuose. Nurodė, kad nevartoja alkoholio, narkotinių medžiagų. Psichiatrinėse įstaigose nėra registruotas, psichinių sutrikimų neturi. (b. l. 60-63)

2019-01-25 kratos metu (ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-00973-19) įtariamojo P. M. gyvenamojoje vietoje - bute ir pagalbinėse patalpose, (duomenys neskelbtini), rasta ir paimta: 2 teleskopinės lazdos; kastetas; 1 pora sportinių batų. Kratos teisėtumas patvirtintas Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2019-01-25 nutartimi. (b.l. 18-28)

Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro 2019-07-22 specialisto išvadoje Nr. 140-(2696)-IS1-3685 nurodyta, kad tirti pateiktas objektas yra pramoninės gamybos kastetas - elektros šoko įtaisas. Kadangi objektas savyje apjungia ir elektros šoko įtaiso ir kasteto savybes, o kastetai pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą priskiriami prie civilinėje apyvartoje draudžiamų smogiamojo pobūdžio šaltųjų nešaunamųjų ginklų, todėl ir pateiktas kastetas - elektros šoko įtaisas, vadovaujantis minėtu įstatymu, yra priskiriamas civilinėje apyvartoje draudžiamiems šaltiesiems nešaunamiesiems ginklams. (b. l. 34-35)

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis P. M. kaltę pripažino visiškai. Jo parodymus patvirtina taip pat specialisto išvada bei kita bylos medžiaga. Šių byloje esančių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, pagrindu nustatytos faktinės aplinkybės sutampa tarpusavyje, patvirtina, papildo viena kitą ir leidžia spręsti, kad yra nustatyti visi BK 258 straipsnio 2 dalyje numatyti nusikalstamos veikos sudėties požymiai. P. M. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 258 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamasis P. M. sutiko su tuo, kad byla būtų baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutiko su prokurorės siūloma bausmės rūšimi (arešto bausme) ir jos dydžiu.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į tai, jog padarytas baudžiamasis nusižengimas, nusikalstama veika baigta, kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Teismas atsižvelgia į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažinimą padarius nusikaltimą ir nuoširdų gailėjimąsi, taip pat ir į tai, kad nėra nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Teismas atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį – nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, teistas 6 kartus (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 4 d. nuosprendis nėra įsiteisėjęs), baustas administracine tvarka. Netaikytas psichiatrinis ar priklausomybės ligų gydymas, į įskaitą neįrašytas.

Teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti skiriant arešto bausmę, mažesnę už šios bausmės rūšies, skiriamos už baudžiamąjį nusižengimą, vidurkį.

P. M. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o įsiteisėjus – panaikintina.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – kastetas-elektros šoko įtaisas, saugomas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriuje (b. l. 110-112) – įsiteisėjus baudžiamajam įsakymui, sunaikintinas. (b. l. 21, 22)

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

P. M. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 258 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 15 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, skirti galutinę 10 parų arešto bausmę, ją atliekant pataisos įstaigoje.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 2 punktu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – kastetą-elektros šoko įtaisą, saugomą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriuje, – įsiteisėjus baudžiamajam įsakymui, sunaikinti.

Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistasis turi teisę per 14 (keturiolika) dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Išaiškinti P. M., kad arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 50-57 straipsniai:

Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio/baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo privalo atvykti į paskirtą pataisos įstaigą (nepilnamečiai ir pilnamečiai vyrai – į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus; nepilnametės ir pilnametės moterys – į Panevėžio pataisos namus) atlikti arešto bausmės.

Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.

Nuteistajam per septynias dienas po nuosprendžio/baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, bus paskelbta nuteistojo paieška.