Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Rasa Valentinienė Teisėja Skaistė Valinskytė Baudžiamoji byla Nr. 1A-481-106-2012 Teisminio proceso Nr. 1-84-1-00198-2011-6 Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.; 2.9.; 1.2.14.10.; (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2012 m. birželio 21 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Rasos Valentinienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo J. J. apeliacinį skundą dėl Skuodo rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 27 d. nuosprendžio, kuriuo V. J. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 1 dalį išteisintas, kadangi nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. J. šioje byloje buvo kaltinamas tuo, kad jis, 2011 m. rugpjūčio 14 d. apie 21.30 val. J. J. priklausančiame 0,42 ha sklype, esančiame Vindeikių k., Skuodo r., tyčia nupjovė 0,3000 ha žalienos iki pat žemės paviršiaus, padarydamas 0,3000 ha ganyklos plotą netinkamu naudoti pagal tikslinę paskirtį bei 500 Lt žalą, kurią sudaro: išlaidos „AGRO 3“ sėklai – sunaudota 13 kg, 1 kg kaina 15 Lt, iš viso 195 Lt, amonio salietrai – 200 kg, 1 kg kaina 1,40 Lt, iš viso 280 Lt, kuro sąnaudoms ir darbui - 30 Lt. Kartu su kaltinimu pareikštas reikalavimas priteisti 5000 Lt neturtinę žalą, motyvuojant tuo, kad nusikalstami V. J. veiksmai, kuriais pažeisti nukentėjusiojo turtiniai interesai, sukėlė fizinius išgyvenimus, sukrėtimą, neigiamas emocijas, dėl žalienos sugadinimo nukentėjusysis turėjo papildomų rūpesčių dėl gyvulių aprūpinimo pašarais, pergyveno, kad kaltinamasis nesugadintų kito jo turto, tai kėlė neigiamas emocijas.

Lietuvos Respublikos įstatymai už turto sunaikinimą ar sugadinimą numato kelių rūšių teisinę atsakomybę — administracinę, baudžiamąją ir civilinę. Administracinės ir baudžiamosios, atsakomybės paskirtis yra kaltininką nubausti, o civilinės - atstatyti pažeistą turtinę teisę. BK 187 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už svetimo turto sunaikinimą ar sugadinimą. Turtas yra svetimas, kai jis kaltininkui nepriklauso nuosavybės teise. Byloje nustatyta, kad 0,4200 ha žemės sklypas, esantis Vindeikių k., Skuodo r. sav., nuosavybės teise priklauso J. J. pagal 2010 m. vasario 11 d. dovanojimo sutartį ir kad šiame žemės sklype 2011 m. rugpjūčio 14 d. išteisintasis V. J. tyčia nupjovė 0,30 ha žalienos iki pat žemės paviršiaus, nepalikdamas žolės gyvuliams ganytis, ganyklos plotas tapo netinkamas naudotis pagal tikslinę paskirtį. V. J. nupjovus žolę, jis nebegalėjo ganykloje ganyti gyvulių, todėl ganykla tapo tam tikrą laiko tarpą netinkama naudotis pagal tikslinę paskirtį. Sugadintą turtą įvertino 500 Lt. Žalos dydis yra susijęs su nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnyje, dalyko verte, nuo kurios priklauso baudžiamosios atsakomybės atsiradimas ir veikos kvalifikavimas.

Pagal BK 187 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė atsiranda, kai sunaikinto ar sugadinto turto vertė pinigine išraiška yra didesnė nei 3 MGL dydžio suma. Kaip yra nurodęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kiekvienu konkrečiu atveju kartu atsižvelgiama tiek į sugadinto turto kiekį, jo paskirtį, tiek į nukentėjusiojo turtinę padėtį, prarasto turto reikšmę. Teismas šių aplinkybių nenustatė ir netyrė. Nupjovus 0,30 ha ganyklos plote žalieną, neturėjo kur ganyti galvijų prieauglį, buvo priverstas išsinuomoti ganyklos plotą ir už nuomą tris dienas atidirbti. Vienos dienos darbo užmokestis 50 Lt, iš viso už 150 Lt. Taip pat teismas neatsižvelgė ir į tą aplinkybę, kad iš sugadinto ploto buvo galima gauti apie 1,5-2 tonas šieno, kai 1 tonos šieno kaina 150-180 Lt. Liudytoja A. G. parodė, kad iš 1 ha žemės sklypo galima prišienauti apie 4 — 5 tonas šieno. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas netinkamai nustatė sugadinto turto vertę, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos kvalifikavimui, todėl nuosprendis keistinas.

Išteisintojo gynėjas prašo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pagal BK 187 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas tyčia sugadino ar sunaikino svetimą turtą, kurio vertė viršija 3 MGL dydžio sumą. Jei tyčia sugadinto svetimo turto vertė yra didesnė nei 1 MGL dydžio suma, tačiau mažesnė už 3 MGL dydžio sumą, kaltininko veiksmai kvalifikuojami kaip baudžiamasis nusižengimas, numatytas BK 187 straipsnio 3 dalį.

Neginčytinai nustatyta, kad V. J. 2011 m. rugpjūčio 14 d. apie 21.30 val. J. J. priklausančiame 0,42 ha sklype, esančiame Vindeikių k., Skuodo r., tyčia nupjovė 0,3000 ha žalienos iki pat žemės paviršiaus, padarydamas 0,3000 ha ganyklos plotą netinkamu naudoti pagal tikslinę paskirtį. Apylinkės teismas nuosprendyje paskaičiavo, kad sugadinto turto vertė yra 77,62 Lt, tai yra mažesnė nei 3 MGL. Pažymėtina, kad sugadinto turto vertė neviršija ir 1 MGL dydžio sumos. Todėl apylinkės teismas V. J. išteisino dėl jam pareikšto kaltinimo pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių.

Apeliantas J. J. teigia, kad teismas netinkamai nustatė sugadinto turto vertę. Iš nuosprendžio matyti, kad sugadinto turto vertė paskaičiuota vadovaujantis liudytojos A. G. parodymais, PVM sąskaitomis – faktūromis bei paties J. J. parodymais. A. G., kuri dirba Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyboje, teisme parodė, jog motiejukų, liucernos mišinio 30 arų reikia apie 8 kg, amonio salietros 1 ha reikia 100 kg, taigi 30 arų reikia apie 30 kg. (b. l. 114). Iš byloje esančių PVM sąskaitų – faktūrų matyti, kad sėklos kaina yra 10,78 Lt, 1 kg amonio salietros kaina yra 1,30 Lt (b. l. 103, 105). Teisme J. J. parodė, kad žolę galima pjauti du kartus per metus, o daugiau patręšus ir tris kartus, vieną kartą ganyklą jis jau buvo šienavęs. Taip pat nurodo, kad kasmet atsėti žolės nereikia, atželia iš naujo (b. l. 113). Taigi, apylinkės teismas paskaičiavo, jog sėklų ir trąšų 30 arų sunaudota už 125,24 Lt (8 kg x 10,78 Lt + 30 kg x 1,30 Lt), už kurą ir darbą patirta 30 Lt išlaidų, iš viso 30 arų ganyklos paruošimui turėta 155,24 Lt išlaidų. Teisėjų kolegija sutinka su tokiu išlaidų paskaičiavimu. Be to, kaip jau minėta, nukentėjusysis J. J. parodė, jog žolę galima pjauti du kartus per metus ir žolės kasmet atsėti nereikia, liudytoja A. G. parodė, kad sėjama kas 5 metus, t.y. kasmet žolės atsėti nereikia, reiškia žolę, neatsėjant, galima pjauti 10 kartų per 5 metus. Taigi, apylinkės teismas pagrįstai V. J. išteisino dėl kaltinimo pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, kadangi nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad V. J. už tyčinį turto sugadinimą patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 50³ straipsnį.

Apeliantas J. J. teigia, jog buvo priverstas išsinuomoti ganyklos plotą ir už nuomą tris dienas atidirbti, iš viso už 150 Lt, bei nurodo, kad teismas neatsižvelgė ir į tą aplinkybę, kad iš sugadinto ploto buvo galima gauti apie 1,5-2 tonas šieno, kai 1 tonos šieno kaina 150-180 Lt. Tačiau, teismo nuomone, nėra pagrindo į sugadinimo turto vertę skaičiuoti išlaidas už ganyklos nuomą ir pelną už parduotą šieną, kadangi tai nėra sugadintas turtas ir tai gali būti vertinama tik kaip papildoma turtinė žala, kurią J. J. patyrė dėl to, kad V. J. tyčia nupjovė 0,3000 ha žalienos.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagrįstai dėl pareikšto kaltinimo V. J. priėmus išteisinamąjį nuosprendį, vadovaujantis BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktu, J. J. civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtu. Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys į tai, kad palikus civilinį ieškinį nenagrinėtu nukentėjusiajam J. J. neužkertamas kelias reikšti civilinį ieškinį civilinio proceso tvarka ir reikalauti priteisti nurodomas išlaidas ir negautas pajamas.

Bylą nagrinėdamas apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, bei patikrina, ar nėra padaryta esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų ( BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nukentėjusiojo J. J. apeliacinį skundą atmesti.