Šiaulių apygardos teismo nutartis

Pranešėja Nijolė Matuzevičienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-233-354/2007

Teisėjas Kęstutis Stulginskas Procesinio sprendimo kategorijos:

1.2.14.9., 2.4.

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2007 m. birželio 8 d.

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Nijolės Matuzevičienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios D. J. apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2007 m. balandžio 11 d. nuosprendžio, kuriuo:

D. J. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 183 str. 1 d. ir nubausta 50 MGL (6250 Lt) dydžio bauda, sumokant ją per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Civilinis ieškinys patenkintas iš dalies – iš D. J. priteisti 7800 Lt žalos atlyginimo bankrutuojančios UAB ,,duomenys neskelbtini" “ administratoriui UAB ,,duomenys neskelbtini“ naudai, likusioje dalyje suteikta teisė į civilinio ieškinio patenkinimą, jo dydžio klausimą sprendžiant civilinio proceso tvarka.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. J. nuteista už tai, kad nuo 2005-05-25 iki 2005-08-23, dirbdama UAB ,,duomenys neskelbtini" “ vyr. buhaltere, būdama atsakinga už buhalterinės apskaitos tvarkymą, nesivadovaudama Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 6 str. 2 d. reikalavimais, kurie nurodo, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu bei šio Įstatymo 12 str. 1 d. reikalavimu, kurie nurodo, kad apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimo ,, Dėl Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ 4 punkto reikalavimų, kad pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį. Pinigai išmokami ir pagal kitus atitinkamai įformintus dokumentus (mokėjimo žiniaraštį, prašymą išduoti pinigus, sąskaitas ir kitus dokumentus), išrašius kasos išlaidų orderį, kurį pasirašo įmonės vadovas ir finansininkas, 10 punkto reikalavimų, kurie nurodo, kad į kasą pinigai priimami iš atsakingo asmens, kuris įmonės vardu gavo pinigus iš kitų ūkio subjektų arba gyventojų už jiems parduotą turtą, suteiktas paslaugas arba avansą. Atsakingas asmuo gautus pinigus su jų gavimą įrodančiais dokumentais atiduoda į kasą. Pinigų priėmimas į kasą įforminami kasos pajamų orderiu, atsakingam asmeniui išduodamas kasos pajamų orderio kvitas pervedė iš bendrovei priklausančios sąskaitos ,,duomenys neskelbtini“, esančios AB banke ,,Snoras“, į jai priklausančią asmeninę sąskaitą Nr. ,,duomenys neskelbtini" , esančią AB banke ,,Snoras“, jos žinioje buvusius UAB ,,duomenys neskelbtini" pinigus: 2005 m. gegužės 25 d. – 4400 Lt, 2005 m. rugpjūčio 17 d. – 4090 Lt, 2005 m. rugpjūčio 18 d. – 2200 Lt, 2005 m. rugpjūčio 23 d. – 1200 Lt, ir juos pasisavino, tai yra pasisavino jos žinioje buvusį UAB ,,duomenys neskelbtini" “ turtą – 11890 Lt.

Skunde teigiama, kad teismas negalėjo remtis apeliantės rašytais paaiškinimais 2005-08-24, nes pastaruosius ji parašė verčiama, juose esantis tekstas padrikas ir neinformatyvus, paaiškinimai prieštarauja kitoms bylos aplinkybėms, t. y. apeliantės darbo sutarčiai, L. P. išduotai pažymai apie įmonės įsiskolinimą jai.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė esmines bylos aplinkybes ir byloje surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 str. nuostatų. Teismas pagrįstai pripažino D. J. kalta ir nuteisė pagal BK 183 str. 1 d. Pirmosios instancijos teismo išvados sprendžiant apeliantės kaltės klausimą, kolegijos nuomone, yra argumentuotos ir pagrįstos, atitinkančios bylos aplinkybes.

Apeliantė iš esmės neneigia, kad pažeisdama teisės aktus iš UAB ,,duomenys neskelbtini" “ sąskaitos į savo asmeninę sąskaitą pervedinėjo pinigus, tačiau ginčija nusikaltimo – turto pasisavinimo, numatyto BK 183 str. 1 d., sudėties buvimą jos veikoje. Objektyviosios šio nusikaltimo pusės požymiui – veikai – būdinga tai, kad kaltininkas pasisavina jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą. Turtas yra svetimas, kai jis kaltininkui nepriklauso nuosavybės teise. Patikėtas ar esantis kaltininko žinioje turtas neteisėtai pasisavinamas, kai neatlygintinai paverčiamas savo turtu. Turto pasisavinimo subjektyviajai pusei būdinga tiesioginė tyčia – tai yra kaltininkas, suvokdamas, kad savinasi jam nepriklausomą turtą, pažeidžia savininko interesus, daro jam materialinę žalą ir to nori.

Vienas iš esminių apeliantės skundo argumentų yra tas, kad ji nepasisavino svetimo turto, o tik pervedė į savo asmeninę sąskaitą jai priklausantį neišmokėtą atlyginimą, kuris pagal darbo sutartį jai buvo nustatytas. Iš tokių D. J. argumentų galima suprasti, kad ji iš įmonės sąskaitos banke į savo asmeninę sąskaitą pinigus pervedė realizuodama, jos manymu, savo teisę – gauti už atliktą darbą jai priklausantį atlyginimą.

Iš D. J. darbo sutarties matyti, kad UAB ,,duomenys neskelbtini" “ įsipareigojo D. J. mokėti darbo užmokestį 1200 Lt, bet ne mažesnį, nei LR Vyriausybės nustatytą minimalų darbo užmokestį (t. 2; 117-118). D. J. vyr. buhaltere UAB ,,duomenys neskelbtini" “ pradėjo dirbti nuo 2004-07-20, tačiau jai priskaičiuojamas atlyginimas, kaip skunde nurodė ir pati apeliantė, nebuvo 1200 Lt dydžio. Jai paskaičiuotas atlyginimas svyravo nuo 600 iki 850 Lt. Todėl būtent toks atlyginimas traktuotinas kaip realiai priklausantis darbuotojui, nes nuo realiai buhalteriniuose dokumentuose nurodyto atlyginimo yra skaičiuojami ir mokami mokesčiai valstybei. Tai patvirtina specialisto išvados 10 priedas (t. 1; b. l. 168-169), UAB ,,duomenys neskelbtini" “ darbo užmokesčio žiniaraščių kopijos (t. 1; b. l. 170-178). Taigi, bendrovės buhalterinėje apskaitoje D. J. nefiksavo, jos teigimu, jai priklausančio 1200 Lt atlyginimo, ne nuo tokio dydžio atlyginimo mokėjo mokesčius valstybei ir fiksavo skolą dėl neišmokėto darbo užmokesčio.

Esant tokioms aplinkybėms, kolegija daro išvadą, kad D. J. , būdama įmonės vyr. buhaltere ir pati tvarkydama įmonės buhalterinę apskaitą, privalėjo savo darbe vadovautis Buhalterinės apskaitos įstatymu ir kitais teisės aktais, todėl žinojo apie jai priskaičiuojamą darbo užmokestį ir suprato, kad neturi pagrindo reikalauti bendrovės sumokėti jai didesnį atlyginimą nei priskaičiuotas. Iš to seka, kad ir susidariusi skola dėl neišmokėto atlyginimo negalėjo būti skaičiuojama nuo 1200 Lt, tai yra nuo atlyginimo, kurio pati nuteistoji buhalteriniuose dokumentuose nefiksavo, kaip priklausančio jai sumokėti.

Susidariusią bendrovės skolą dėl neišmokėto atlyginimo D. J. grindžia remdamasi ir UAB ,,duomenys neskelbtini" “ direktorės L. P. jai išduota 2005-04-01 pažymą apie neišmokėtą darbo užmokestį – 5349,87 Lt (t. 3; b. l. 22). Teisiamojo posėdžio metu liudytoja L. P. neigė išdavusi tokią pažymą, o apie tai, kad D. J. į savo sąskaitą persivedė bendrovės pinigus, sužinojo tik patikrinusi įmonės buhalterinę apskaitą (t. 3; b. l. 8-9). Pažymoje nurodytas D. J. neišmokėto atlyginimo dydis neatitinka specialisto išvadoje nurodytai ir pagal buhalterinės apskaitos dokumentus nustatytai pinigų sumai, kurią liko skolinga UAB ,,duomenys neskelbtini" “. Specialisto išvadoje nurodyta, kad bendrovė už 2004 metus D. J. liko skolinga 1373,84 Lt, o už 2005 m. sausio mėn. – kovo mėn. apeliantei buvo paskaičiuojamas 600 Lt dydžio atlyginimas – išmokėtiną sumą sudarė 1439,10 Lt, o sumokėta suma – 1497,70 Lt (t. 1; b. l. 113-116; 168-169). Apeliantės nurodytoje pažymoje pateikti duomenys iš esmės nesutampa su buhalteriniuose dokumentuose užfiksuota informacija, todėl minima pažyma nei patvirtina, nei paneigia D. J. teiginio, kad jai turėjo būti mokamas 1200 Lt mėnesinis atlyginimas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesirėmė minima pažyma.

Apeliantės skunde iškeltą versiją dėl galimų netikslumų specialisto išvadoje nepateikus specialistams dalies įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų, paneigia pirmosios instancijos teismo posėdyje apklausto liudytojo, atlikusio UAB „duomenys neskelbtini“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą, J. R. A. bei FNTT Telšių poskyrio specialistės S. Ž. paaiškinimai, jog teisme naujai pateikti dokumentai specialisto išvadai D. J. atžvilgiu įtakos neturi, jie turės įtakos tik pačios įmonės veiklos vertinimui.

Aptarti ir skundžiamame nuosprendyje išdėstyti įrodymai paneigia apeliantės teiginius apie tai, kad ji iš bendrovės banko sąskaitos į savo asmeninę sąskaitą pervesdavo pinigus, kaip jai priklausantį, tačiau neišmokėtą darbo užmokestį. Akivaizdu, kad D. J. , būdama vyr. buhaltere, žinojo jai priskaičiuoto atlyginimo dydį, neapskaičiusi UAB ,,duomenys neskelbtini" “ buhalterinės apskaitos dokumentuose bei nepateikusi bendrovei pervedamų į jos asmeninę sąskaitą piniginių lėšų (4400 Lt, 4090 Lt, 2200 Lt, 1200 Lt) pagrįstumą įrodančių dokumentų, t. y. mėgindama nuslėpti finansines operacijas, pervedė minėtas pinigų sumas į savo asmeninę sąskaitą, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimus ir neteisėtai pasisavino svetimą turtą – UAB ,,duomenys neskelbtini" “ pinigines lėšas.

Nuteistoji D. J. apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas rėmėsi jos padrikais ir neinformatyviais paaiškinimais, kuriuos ji parašė verčiama, ir kurie prieštarauja kitoms bylos aplinkybėms, be to netyrė, ar jos pateikta darbo sutartis yra suklastota. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio aprašomosios dalies, pirmosios instancijos teismas kartu su kitais bylos duomenimis analizavo bei vertino ir apeliantės minimus raštus. Tuo, kolegijos nuomone, teismas įstatymo (BPK 20 str.) reikalavimų nepažeidė, kadangi teismo išvados grindžiamos įvertinus visumą byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų bei kitų reikšmingų sprendimo priėmimui baudžiamosios bylos dokumentų, gretinant vienus bylos duomenis su kitais. O dėl darbo sutarties tikrumo teismui nekilo abejonių, todėl šis klausimas ir nebuvo sprendžiamas.

Apeliantė taip pat skundu ginčija jai pateikto kaltinimo teisėtumą, nes, jos manymu, ji turėjo būti kaltinama 7800 Lt pervedimu iš įmonės banko sąskaitos į savo asmeninę sąskaitą, tačiau ne tiek, kiek nurodyta kaltinime.

Byloje nustatyta, kad D. J. neteisėtai savindamasi svetimą turtą, į savo asmeninę sąskaitą 2005-05-25 pervedė 4400 Lt, 2005-08-17 – 4090 Lt, 2005-08-18 – 2200 Lt ir 2005-08-23 pervedė 1200 Lt ir taip bendroje sumoje pasisavino 11890 Lt (t. 1; b. l. 113-116). Būtent, minėta suma buvo nurodyta kaltinamajame akte (t. 2; b. l. 84-87), už tokios pinigų sumos pasisavinimą D. J. buvo pripažinta kalta ir skundžiamu nuosprendžiu. Pažymėtina tai, kad apeliantė vėliau, pagal 2005 m. rugpjūčio 17 d. kasos pajamų orderį, sugrąžino UAB ,,duomenys neskelbtini" “ dalį pinigų, o būtent 4090 Lt, tačiau likusių 7800 Lt negrąžino. Turto pasisavinimas laikomas baigtu nusikaltimu – neteisėtai užvaldžius svetimą turtą ir turint realią galimybę juo naudotis ar disponuoti. Iš aptartų duomenų matyti, kad pinigines lėšas (4090 Lt) D. J. buvo pervedusi į savo sąskaitą, tai reiškia, kad ji galėjo valdyti ir disponuoti šiuo turtu, o kokius veiksmus su tais pinigais toliau atliko nuteistoji, veikos kvalifikavimui reikšmės neturi. Aptariama aplinkybė, kad D. J. 4090 Lt grąžino UAB ,,duomenys neskelbtini" “, kolegijos nuomone, nevertintina, kaip jos laisvanoriškas atsisakymas pasisavinti šį turtą. Iš liudytojų L. P. ir P. R. parodymų (t. 3; b. l. 7; 54) matyti, kad jie 2005 m. rugpjūčio mėn. nustatė pinigų trūkumą UAB ,,duomenys neskelbtini" “ sąskaitoje, o pagal banko išrašus paaiškėjo, kad į D. J. sąskaitą buvo padarytas pavedimas, tačiau dėl to D. J. nieko nesakė, tik paprašė grąžinti pinigus. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad tik verčiama susiklosčiusių aplinkybių D. J. grąžino UAB ,,duomenys neskelbtini" “ minėtą pinigų sumą. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteisė apeliantę už 11890 Lt pasisavinimą, o spręsdamas civilinio ieškinio klausimą priteisiamos žalos dydį nustatė atimdamas iš pasisavintos bendros pinigų sumos tą pinigų sumą, kurią D. J. grąžino.

Apeliaciniame skunde nuteistoji nurodo, kad jai pateiktas kaltinimas nekonkretus, neišsamus, neatitinkantis LR BPK 219 str. reikalavimų, kas trukdė nagrinėti bylą, ir dėl to buvo suvaržytos jos teisės tinkamai apsiginti ir įrodyti savo nekaltumą.

Kaltinamasis aktas neatitinka įstatymo nuostatų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme numatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius (pavyzdžiui, veikos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kt.), ir dėl to šio dokumento turinio defektai suvaržo kaltinamojo teisę į gynybą.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, kaltinamojo akto turinys patvirtina, kad jame yra pateiktas D. J. inkriminuotos nusikalstamos veikos aprašymas, nurodant jos padarymo laiką, vietą, būdą, kitas aplinkybes tiek, kiek jos nustatytos bylos medžiaga. Tas aprašymas atitinka BK normos, pagal kurią ši veika buvo kvalifikuota, t. y. BK 183 straipsnio 1 dalies, dispoziciją.

Taigi, kolegijos nuomone, D. J. pateiktas kaltinimas atitinka BPK 219 str. reikalavimus, neprieštarauja šios procesinės normos turiniui ir bylos medžiagai. Be to, pažymėtina, kad priešingai apeliaciniame skunde išdėstytiems argumentams, pati D. J. teisiamojo posėdžio metu pareiškė, jog suprato, kuo yra kaltinama, ir dėl kaltinimo jokių klausimų neturėjo (t. 3, b.l. 4).

Esant tokioms aplinkybėms, nėra teisinio pagrindo naikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendį ir bylą perduoti prokurorui, kaip to prašo apeliantė.

Skirdamas bausmę apeliantei pirmosios instancijos teismas BK 54 str. nuostatų nepažeidė. D. J. paskirta su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – bauda, kuri yra lygi tokios bausmės, numatytos už padarytą nusikalstamą veiką, vidurkiui, savo rūšimi bei dydžiu yra adekvati padarytai nusikalstamai veikai kartu įvertinus ir nuteistosios asmenybę.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, tenkinti nuteistosios D. J. apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistosios D. J. apeliacinį skundą atmesti.