Šiaulių apygardos teismo nutartis

2013-07-01 · Civilinė byla Nr. 2S-528-357/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-07-01
Bylos Nr.
2S-528-357/2013
Teisminio proceso Nr.
2-35-3-00687-2013-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rasa Bartašienė
Pareiškėjas
K. V.
Kategorijos
  • 106.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti

Apeliacinio teismo teisėja R. Bartašienė Civilinė byla Nr. 2S-528-357/2013

Teisėjas A. Mitkus Teisminio proceso Nr. 2-35-3-00687-2013-0

Procesinio sprendimo kategorija 106.3; 122.3 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. liepos 1 d.

ŠiauliaiŠiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo K. V. atskirąjį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 9 d. nutarties, kuria nustatytas terminas pareiškimo trūkumams pašalinti.

Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas K. V. kreipėsi į teismą dėl draudžiamųjų pajamų darbo stažo nustatymo bei pripažinimo (1 b. l.).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Radviliškio rajono apylinkės teismas, spręsdamas pareiškimo priėmimo klausimą, 2013 m. gegužės 9 d. nutartimi, konstatavęs pareiškimo trūkumus, K. V. nustatė terminą iki 2013-05-31 pareiškimo trūkumams pašalinti, įpareigodamas pareiškėją pateikti pareiškimą, atitinkantį civilinio proceso kodekso numatytus reikalavimus (26 b. l.).

Teismas konstatavo, kad pareiškėjas nenurodė savo procesinės padėties byloje, dalyvaujančių byloje asmenų asmens kodų; nenurodė, kas šioje civilinėje byloje yra suinteresuotas asmuo. Teismas pareiškėjui išaiškino, kad suinteresuotuoju asmeniu į bylą tikslinga įtraukti VSDFV Šiaulių skyriaus Radviliškio skyrių. Procesinių dokumentų priedų pateikiamas toks pat skaičius, kaip ir procesinių dokumentų, turi būti pridėti procesinių dokumentų originalai arba nuorašai, patvirtinti notaro, byloje dalyvaujančio advokato, dokumentą išdavusio asmens ar teismo (LR CPK 114 str.).

Teismas nurodė, kad pareiškėjas prašo atleisti nuo žyminio, tačiau tai patvirtinančių dokumentų nepateikė.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 9 d. nutartį ir klausimą perduoti iš naujo nagrinėti kitos sudėties pirmos instancijos teismui. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Pareiškėjo prašymas yra visiškai atitinkantis civilinio proceso kodekso normas, aiškus ir konkretus, duomenys apie liudytojus taip pat yra pateikti, išskyrus jų asmens kodus, kurių pareiškėjas negali gauti. Pareiškėjas neprivalo nurodyti kokiam tikslui ir dėl kokios priežasties prašo pripažinti darbo stažo trukmę draudžiamosioms pajamoms nustatyti, nes nurodyti ar nenurodyti šiuos duomenis yra pareiškėjo teisė.

2. Radviliškio rajono apylinkės teismas pareiškėjo skundą priėmė 2013 m. balandžio 25 d., o nutartis dėl trūkumų pašalinimo priimta 2013 m. gegužės 9 d., taigi, teismas priėmė nutartį 4 dienomis vėliau, nei to reikalauja įstatymo normos.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

Motyvuojamoji dalis

teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja, ar teisėta ir pagrįsta yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria pareiškėjas K. V. įpareigotas pašalinti pareiškimo trūkumus.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą. LR CPK 5 straipsnyje nustatyta, jog kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas. Tačiau ši teisė negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, nes siekiant įgyvendinti visų asmenų vienodą teisę naudotis teismine gynyba bei proceso ekonomiškumo, koncentruotumo, kooperacijos principus ir kitus principus, Civilinio proceso kodekso normos griežtai ir aiškiai reglamentuoja specialią tvarką, kaip asmenys gali įgyvendinti minėtą savo teisę.

Asmens teisė kreiptis į teismą ginčo teisenos tvarka realizuojama ieškinio instituto pagalba. Ieškinio pareiškimui, kaip specialiam procesiniam dokumentui, keliami tam tikri turinio ir formos reikalavimai, nustatyti LR CPK 111, 135 straipsniuose. Šie reikalavimai įstatyme suformuluoti imperatyvia forma, todėl jų privalo laikytis kiekvienas teismui ieškinį paduodantis asmuo. Pagal LR CPK 135 straipsnio pirmosios dalies reikalavimus, kiekviename ieškinyje ieškovas privalo nurodyti ieškinio sumą, jeigu ieškinys turi būti įkainotas, ieškinio dalyką (ieškovo suformuluotą materialinį teisinį reikalavimą atsakovui), faktinį ieškinio pagrindą (aplinkybes, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą) bei įrodymus, kurie patvirtina ieškovo išdėstytas aplinkybes, ieškovo reikalavimą, nuomonę dėl sprendimo už akių priėmimo, informaciją ar byla bus vedama per advokatą. Prie ieškinio turi būti pridėti dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus, taip pat duomenys, kad žyminis mokestis sumokėtas, bei prašymai dėl įrodymų, kurių ieškovas pateikti negali, išreikalavimo, nurodant jų negalėjimo pateikti priežastis (LR CPK 135 str. 2 d.). Tokie pat reikalavimai keliami ir teikiant teismui pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo (CPK 443 str. 2 d.). LR CPK 447 str. 1 p. numatyta, kad pareiškime turi būti nurodoma kuriam tikslui reikia nustatyti juridinę reikšmę turtintį faktą, todėl atskirojo skundo argumentas, kad pareiškėjas neprivalo nurodyti šių aplinkybių, laikytinas nepagrįstu.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad K. V. pateiktas pareiškimas turi tiek turinio, tiek formos trūkumų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareiškėjas turėjo pateikti patikslintą pareiškimą, kuris atitiktų civilinio proceso kodekso normoms, nurodytoms 2013-05-09 nutartyje.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad į teismą besikreipiantis asmuo neturi pareigos įvardinti pasirinktą civilinių teisių gynimo būdą CK 1.138 straipsnio prasme, t. y. neprivalo savo reikalavimo teisiškai kvalifikuoti. Pakanka, jog į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų, ko ir kokia apimtimi jis prašo iš teismo. Atskirajame skunde pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismui pateiktas prašymas yra visiškai aiškus ir konkretus. Apeliacinės instancijos teismas iš pateikto prašymo sprendžia, kad pareiškėjo pareikšti reikalavimai nėra konkretūs, neišdėstytos faktinės aplinkybės, leidžiančios teismui spręsti apie ieškinio (pareiškimo) faktinį bei teisinį pagrindus.

Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad pirmosios instancijos teismas 2013-05-09 nutartyje pagrįstai nurodė pareiškimo trūkumus - byloje būtina nurodyti atsakovą, jo duomenis, pateikti atsakovui prašymo egzempliorių, patvirtinti procesinius dokumentus ar pateikti jų originalus teismui. Teismas 2013-05-09 nutartyje teisingai nurodė, kad nepateikti įrodymai apie pareiškėjo turtinę padėtį, kas yra būtina, sprendžiant apie galimybę iš dalies atleisti pareiškėją nuo žyminio mokesčio sumokėjimo.

Atleidimą nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo reglamentuoja LR CPK 83 straipsnis, kuris nenumato, kad pareiškėjas gali būti visiškai atleistas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Asmens prašymu teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę rašytinio proceso tvarka iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo (CPK 83 str. 3 d.). Prašymas atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo turi būti motyvuotas, prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys prašymo pagrįstumą. Pareiškėjas, pateikdamas prašymą, nurodė, kad jis yra antros grupės negalios pilietis, tačiau dokumentų, įrodančių jo sunkią turtinę padėtį, dėl kurios jis prašo atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, pirmosios instancijos teismui nepateikė.

Atskirajame skunde K. V. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas 2013 m. gegužės 9 d. nutartį, pažeidė nutarties priėmimo terminą, priimdamas ją 4 dienomis vėliau. LR CPK 137 str. 3 dalis numato, kad teismo nutartis dėl ieškinio priėmimo turi būti priimta ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo atitinkamo ieškinio registravimo teise dienos. Kadangi pareiškėjo prašymas teisme gautas 2013-04-29, o nutartis priimta 2013-05-09, laikytina, kad nutartis priimta nepažeidus CPK 137 str. 3 d. nurodyto termino.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pareiškėjo procesinius dokumentus, siūlo pareiškėjui pasinaudoti kvalifikuota teisine pagalba, ar kreiptis dėl galimybės gauti valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą ruošiant teismui procesinius dokumentus (LR CPK 160 str. 1 d. 7 p.).

Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad Radviliškio rajono apylinkės teismas ieškinio priėmimo stadijoje pagrįstai nustatė prašymo trūkumus, šioje nutartyje nurodytas trūkumų šalinimo terminas (2013-05-31) yra pasibaigęs, todėl apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, nustato naują terminą iki 2013 m. rugpjūčio 16 d. pareiškimo trūkumams pašalinti.

Vadovaujantis nurodytais motyvais, skundžiama teismo nutartis paliktina nepakeista, pareiškėjui K. V. nustatytinas terminas pareiškimo trūkumams pašalinti iki 2013 m. rugpjūčio 16 dienos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti pareiškėjui K. V. terminą iki 2013 m. rugpjūčio 16 d. pašalinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013-05-09 nutartyje nurodytus pareiškimo trūkumus.

Teisėja Rasa Bartašienė