Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamai A. D., jos atstovui advokatui Edmundui Rusinui,

Lietuvos transporto saugos administracijos įgaliotam atstovui Rimantui Stasiui Stanevičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje 2018-10-05 priimtas nutarimas, kuriuo A. D., gimusi (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), dirbanti UAB „A.“ direktore, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 127 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos transporto saugos administracijos Teisės skyriaus vyriausias specialistas 2018 m. liepos 12 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą A. D. dėl to, kad vadovaujantis keleivės G. J. 2018 m. gegužės 23 d. skundu dėl UAB „A.“ nekokybiškų paslaugų suteikimo, buvo nustatyta, kad 2018 m. balandžio 28 d. buvo vykdomas aštuonių keleivių vežimas maršrutu Marijampolė-Danija UAB „A.“, įm. k. 302543688, priklausančiu M1 klasės lengvuoju automobiliu Ford Transit, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Iš prie skundo pridėto pinigų priėmimo kvito nustatyta, kad UAB „A.“ teikė keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais paslaugas. UAB „A.“ teisės aktų nustatyta tvarka nėra pateikusi deklaracijos apie ketinimą vykdyti veiklą savivaldybės institucijai pagal vežėjo įmonės buveinės registracijos vietą ir todėl neturi leidimo vykdyti šią veiklą. Taip pat nustatyta, kad vieni iš keleivių vartojo alkoholį, kiti ne. Tarp minėtų keleivių kilo konfliktas, vieni kitus įžeidinėjo. Vairuotojas nesiėmė visų būtinų priemonių užtikrinti tinkamą keleivių vežimą. Administracinio nusižengimo protokole nurodoma, kad A. D., būdama UAB „A.“ direktore ir būdama atsakinga už keleivių vežimą įmonėje bei veždama keleivius už atlygį lengvuoju automobiliu, neturėdama atitinkamo leidimo ir neužtikrindama keleivių kultūringo aptarnavimo, pažeidė Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012-01-27 įsakymu Nr. 3-80 patvirtintų „Keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais ir lengvaisiais automobiliais taksi taisyklių“ 3 punkto ir Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 18 straipsnio 14 dalies reikalavimus, padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 150 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą. Administraciniu nurodymu buvo siūloma iki 2018 m. liepos 27 d. sumokėti 150 eurų baudą. (b.l.8)

Lietuvos transporto saugos administracijos Teisės skyriaus vyriausiasis specialistas R.S.Stanevičius 2018 m. spalio 5 d. išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, dalyvaujant A. D. ir jos įgaliotam atstovui advokatui Edmundui Rusinui, nustatė, kad UAB „A.“ direktorė A. D. ėmėsi visų būtinų veiksmų užtikrinti vežamų keleivių kultūringą aptarnavimą, todėl jos veikoje nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 150 straipsnio 1 dalyje, požymių. 2018 m. spalio 5d. nutarime taip pat nurodyta, kad keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais paslaugos, neturint atitinkamo leidimo, negali užtraukti administracinės atsakomybės, numatytos ANK 150 straipsnyje, nes ši veika nesusijusi su prekyba, finansų sistema ir oficialiąja statistika. Konstatavo, kad už šią veiką atsakomybė numatyta ANK 127 straipsnio 1 dalyje, o už šią veiką administracijos pareigūnai taip pat turi teisę surašyti administracinių nusižengimų protokolus, todėl A. D. veika perkvalifikuota į administracinį nusižengimą, numatytą ANK 127 straipsnio 1 dalyje. Nurodoma, kad vadovaujantis ANK 617 straipsnio 2 dalies nuostatomis, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, pareigūnas turi teisę pakeisti nuorodą į šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, kuriame nustatyta atsakomybė už šį nusižengimą, jeigu administracinio nusižengimo protokole nurodyta administracinio nusižengimo esmė yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, kuriame nustatyta atsakomybė už padarytą administracinį nužengimą (b.l. 3-5).

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiama A. D. kaltės nepripažino ir paaiškino, kad jau 10 metų vykdo tarptautinių pervežimų su mikroautobusais veiklą, kai buvo reikalinga licencija, ją išsilaikė, tačiau reikalavimas turėti tokią licenciją buvo panaikintas. Jos nuomone tokia veikla kaip taksi paslaugos ir pavežėjimo veikla nėra susijusi su tarptautiniais reisais. Lietuvoje įmonė tokių paslaugų neteikia. Yra įsitikinusi, kad tarptautinių maršrutų veikla skiriasi nuo Lietuvos teritorijoje vykdomų keleivių pervežimo veiklos. Įmonė pildo atskaitomybės lapus, moka mokesčius. Įmonei buvo pasakyta, kad pakanka pateikti prašymą ir deklaraciją. Tokie dokumentai yra rodomi tiek muitinei, tiek policijai, tiek mokesčiams ir visiems viskas tiko. Veikla yra vykdoma pildant kelionės lapus ir vežamų keleivių lapus. Dalis kelionės vyksta Lietuvoje, tačiau veikla yra vykdoma griežtesne atskaitomybe negu pervežimams Lietuvoje. Anksčiau kai buvo reikalinga licencija tikrai žinojo, kad tai dokumentas leidžiantis užsiimti ta veikla, o dabar yra tik prašymas. Jai yra žinoma apie konfliktą įvykusi kelionės į Daniją metu. Mergina užsipuolė vyrus, vyrai buvo įspėti. Mergina sėdėjo šalia vairuotojo. Kiti keleiviai sakė, kad ji pati iškėlė skandalą. Visko pasitaiko autobuse. Vairuotojas irgi ją ramino, ir kiti keleiviai ją ramino.

Teismo posėdžio metu institucijos atstovas Rimantas Stasys Stanevičius parodė, kad A. D. su kaltinimu yra supažindinta ir pagal teismų praktiką bei akcinių bendrovių įstatymą yra tinkamas administracinio nusižengimo subjektas, kadangi pažeidimo metu buvo įmonės vadovė. Kelių transporto kodeksas reikalauja turėti leidimą, direktyvos taip pat. Būtent į pavežėjimo paslaugų operatorių veiklą įeina visų lengvųjų automobilių veikla. Tai numatyta kodekse. A. D. minėjo, kad ta veikla buvo licencijuojama. Tarptautiniai teisės aktai apibrėžia, kad autobusais pripažįstama, kai vežama ne mažiau negu 10 žmonių. Atsižvelgiant į tarptautinių teisės aktų reglamentavimą, visi mažiau vežantys žmonių pateko į lengvųjų automobilių kategoriją. Tada atsirado niša. Transporto priemonė ta pati, tik keleivių skaičius mažesnis. Kodekse buvo padaryta pataisa reglamentuojanti analogišką veiklą, kuri numatė, kad būtent ir lengvųjų automobilių vežėjai turi turėti tam tikrą leidimą, kurį išduotų savivaldybė. Toks reglamentavimas šiai dienai yra išlikęs. Akivaizdu, kad užsiimti tokia veikla galima tik turint leidimą, kurį šiuo atveju išduoda savivaldybė. Kodekse yra nurodyta, kad pavežėjimo veikla galima užsiimti tik turint leidimą. Institucijos manymu, A. D. vykdė veiklą neturėdama tokio leidimo. Taikant ANK 127 straipsnį, teismų praktikoje yra akcentuojama, kad būtina įrodyti veiklos versliškumą, kas nagrinėjamu atveju yra akivaizdu, tai patvirtina ir pati A. D., bei kiti dokumentai. Atstovas neginčija fakto, kad yra užsakomųjų reisų veikla, tačiau visi teisės aktai ir Kelių transporto kodeksas numato, kad tokią veiklą gali vykdyti tik autobusai. Šiuo atveju veikla yra vykdoma ne autobusais. Lengvųjų automobilių vežimo už atlygį veikla turi būti licencijuojama. Tik supaprastinta licencijos išdavimo tvarka. Teisės aktai aiškiai nurodo, kad šia veikla gali užsiimti tik turint leidimą, kitu atveju ši veikla būtų nelegali. VMI žiūri tik į mokesčių tinkama sumokėjimą, ne VMI kompetencija yra vertinti ar įmonė turi leidimą veiklai ar ne. Tai yra institucijos kompetencija. Institucija tikrina, kad veikla atitiktų teisės aktų reikalavimus. Dėl protokolo surašymo, atstovas paaiškino, kad tiek institucijos nuomone, tiek iš teismų praktikos, teismas gali ištaisyti protokolo klaidas ir priimti tinkamą sprendimą. Teismų praktikoje aiškiai pasakyta, kad toks protokolas gali būti pripažintas tinkamu. Atstovas pažymėjo, kad ANK 127 straipsnis numato atsakomybę tik tokiu atveju, kai asmenys verčiasi veikla be leidimo ar kitokiu neteisėtu būdu, kai iš tos veiklos gaunamos pajamos neviršija penkių šimtų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Nagrinėjamu atveju yra žinoma, kad per metus UAB „A.“ gavo 83700 Eur pajamų ir ši suma yra didesnė negu nurodyta ANK 127 straipsnyje. Institucija prašo įvertinti šitą faktą ir jei teismas mato pagrindą, perduoti šitą bylą nagrinėti baudžiamojo proceso tvarka.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamos A. D. atstovas advokatas Edmundas Rusinas nesutinka su kaltinimu. Paaiškino kad Kelių transporto kodekso 18 straipsnyje nustatyta, kad tai nėra viena veiklos rūšis. Įmonė vykdė užsakomuosius reisus. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kokie reisai yra užsakomieji. Būtent tokią veiklą ir vykdo įmonė. Anksčiau tai veiklai reikėjo licencijos, dabar reikalingi kiti dokumentai –važtaraštis ir sutartis. Būtent taip įmonė veiklą ir vykdė, tačiau institucija nusprendė, kad ji vykdė neužsakomuosius reisus. Užsakomieji reisai šiai dienai yra nauja veikla atsiradusi kad reglamentuoti pavežėjimą. Institucija be pagrindo traktuoja tą veiklą kita rūšimi. Licencijos tai veiklai nebereikia. Reikia turėti keleivių vežimo sutartis ir keleivių vežimo lapus. Šitos veiklos esmė yra kita. Įmonė moka mokesčius, veda apskaitą. Institucijai yra svarbus deklaracijos neturėjimas. ANK 127 straipsnis negali būti taikomas šiuo atveju, nes veikla yra vykdoma teisėtai. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad vien tik tai, kad asmuo pradėjo vykdyti veiklą, tačiau apie tai nepranešė, nedaro šios veiklos kaip tokios, neteisėta. Vien dėl deklaracijos neturėjimo teigti, kad veikla neteisėta, nėra pagrindo. Nagrinėjamu atveju protokolas šiai dienai yra kaltinamasis dokumentas, kurio inkriminuojamas ANK 150 straipsnis. Įmonė turi visus reikalingus dokumentus, vykdo veiklą, todėl prašo administracinę teiseną nutraukti.

Iš Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2018-06-26 rašto Nr. (476)-R2-1887 dėl informacijos pateikimo matyti, kad savivaldybės administracija „<...išduoda leidimus vežti keleivius lengvaisiais automobiliais taksi, priima deklaracijas apie ketinimą vykdyti keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais veikla...>“ (b.l.9).

Iš Lietuvos transporto saugos administracijos atsakymo į skundą matyti, kad Lietuvos transporto saugos administracija informavo, jog UAB „A.“ Bendrijos licencija vežti keleivius už atlygį tarptautiniais maršrutais nereikalinga, kadangi įmonė keleivius veža lengvaisiais automobiliais. (b.l. 16).

Iš valstybinės kelių transporto inspekcijos prie susisiekimo ministerijos 2012-04-03 rašte Nr. (13)15B-2061 nurodyta, kad „<...nuo 2011 m. gruodžio 4 d. licencija verstis keleivių vežimu reikalinga tik kai vežama autobusais. Verstis keleivių vežimu lengvaisiais automobiliais licencija nereikalinga...>“. Rašte atkreipiamas dėmesys, kad kiti keleivių vežimo užsakomaisiais reisais reikalavimai nepasikeitė, keleivių vežimą lengvaisiais automobiliais užsakomaisiais reisais ir toliau reguliuoja Lietuvos Respublikos kelių kodekso 18 straipsnis, Keleivių ir bagažo vežimo kelių transportu taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2011 m. balandžio 13 d. įsakymu Nr. 3-223, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2003 m. sausio 16 d. įsakymas Nr. 3-24 „Dėl keleivių vežimo lapų formos, jų apskaitos, užsakymo, gamybos, technologinės apsaugos, platinimo, įsigijimo, naudojimo ir sunaikinimo tvarkos patvirtinimo“ (b.l. 23).

Iš Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos rašto dėl informacijos pateikimo matyti, kad „<...UAB „A.“ Klaipėdos miesto administracijos savivaldybei 2018-09-25 pateikė 3 prašymus priimti deklaraciją apie ketinimą vykdyti keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais veiklą. UAB „A.“ Deklaracijose apie ketinimą vykdyti keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais veiklą numatomą veiklos vykdymo pradžią nurodė 2018-09-26....>.

Iš Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2018-12-12 rašto Nr. (10.2)-D2-2401 dėl informacijos pateikimo matyti, kad Klaipėdos apskrities Kontrolės departamento operatyvaus kontrolės skyriaus specialistams atlikus operatyvų patikrinimą nustatyta, kad UAB „A.“ pajamos iš keleivių vežimo veiklos, už laikotarpį nuo 2017-07-12 iki 2018-07-12 sudarė 83700,00 Eur.

Motyvuojamoji dalis

kons tatuoja:

A. D. administracinio nusižengimo protokolas surašytas pagal ANK 150 straipsnio 1 dalį, tačiau iš administracinio nusižengimo protokole išdėstytos jos veikos, nustatyta, kad A. D. trauktina administracinėn atsakomybėn pagal ANK 127 straipsnio 1 dalį, nes jos veikla susijusi su ekonomika ir verslo tvarka. Todėl, vadovaujantis ANK 635 straipsnio 3 dalimi, A. D. veikos kvalifikavimas keistinas iš ANK 150 straipsnio 1 dalies į ANK 127 straipsnio 1 dalį.

ANK 127 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už vertimąsi komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla neturint licencijos (leidimo) veiklai, kuriai reikalinga licencija (leidimas), ar kitokiu neteisėtu būdu. Šio straipsnio 5 dalyje numatyta, kad pagal šį straipsnį atsako asmenys, kurie verčiasi komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla neturėdami licencijos (leidimo) veiklai, kuriai reikalinga Lietuvos Respublikos įstatymuose numatyta licencija (leidimas), ar kitokiu neteisėtu būdu ir kurių gaunamos pajamos (įplaukos) ar paskutinių dvylikos mėnesių pajamos (įplaukos), ar nustatyta tvarka neįtrauktų į apskaitą prekių vertė neviršija penkių šimtų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.

Teismas įvertinęs byloje surinktus ir teismo posėdyje ištirtus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone nustatė ir pripažįsta, kad A. D. pažeidė privalomas teisės normas ir yra kalta dėl jų reikalavimų nevykdymo.

Ištyręs byloje esančią medžiagą, išklausęs paaiškinimų teismo posėdžio metu, teismas daro išvadą, kad byloje esančiais duomenimis įrodyta, jog A. D., UAB „A.“ direktorė, būdama atsakinga už įstaigos kasdienės veiklos organizavimą ir jos veiklos tikslų įgyvendinimą, organizuodama įmonės darbą, t.y. veždama keleivius už atlygį lengvuoju automobiliu neturėdama atitinkamo leidimo pažeidė Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 18 straipsnio 14 dalies nuostatas, kadangi UAB „A.“ vykdė keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais paslaugas neturėdama leidimo.

Keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais ir lengvaisiais automobiliais taksi taisyklių, patvirtintų 2012 m. sausio 27 d. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymu Nr. 3-80 „Dėl Keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais ir lengvaisiais automobiliais taksi taisyklių patvirtinimo“ (toliau - Taisyklės) 27, 28 ir 29 punktuose nurodyta, kad „27. Vežėjai teikti keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais paslaugas gali, jeigu atitinka Kodekso 18 straipsnio 14 dalies nuostatas. 28. Vežėjas, ketinantis vykdyti keleivių vežimo už atlygį lengvuoju automobiliu veiklų, privalo savivaldybės institucijai pagal vežėjo įmonės buveinės registracijos vietų arba gyvenamųjų vietų, jeigu vežėjas yra fizinis asmuo, pateikti Taisyklių 2 priede nustatytos pavyzdinės formos deklaracijų apie ketinimo vykdyti keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais veiklų (toliau - deklaracija). 29. Vežėjui leidimas teikti keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais paslaugas laikomas išduotu kitų dienų nuo deklaracijos pateikimo savivaldybės institucijai dienos arba nuo deklaracijoje nurodytos dienos, jeigu ši diena yra vėlesnė negu deklaracijos pateikimo savivaldybės institucijai diena. Paaiškėjus, kad pateiktoje deklaracijoje pateikta netiksli, neišsami (ne visa) informacija, klaidingi duomenys, bet šie trūkumai nėra tokie, dėl kurių būtų pripažinta, kad vežėjas neatitinka Kodekso 18 straipsnio 14 dalies nuostatų, savivaldybės institucija per 5 darbo dienas informuoja vežėjų apie nustatytus trūkumus ir nustato protingų terminų šiems trūkumams pašalinti. Nustatant šį terminų, turi būti atsižvelgiama į trūkumų pobūdį ir kitas svarbias aplinkybes, ir šitas terminas turi būti toks, kad vežėjas turėtų realių galimybę nustatytus trūkumus pašalinti per šį terminų. Vežėjas, pašalinęs trūkumus, turi informuoti savivaldybės instituciją nedelsiant, bet ne vėliau kaip kitų dienų po savivaldybės institucijos nustatyto termino trūkumams ištaisyti.

Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusi nauja Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 18 straipsnio redakcija įpareigojo A. D. norint teikti keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais paslaugas: 1) turėti teisėtai valdomą lengvąjį automobilį, atitinkantį bendruosius motorinių transporto priemonių reikalavimus, nustatytus Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme; 2) keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais ir lengvaisiais automobiliais taksi taisyklėse nustatyta tvarka pateikti deklaraciją apie ketinimą vykdyti veiklą savivaldybės institucijai pagal vežėjo įmonės buveinės registracijos vietą arba gyvenamąją vietą. A. D. nepateikė savivaldybei deklaracijos apie ketinimą teikti šias paslaugas, todėl teikė keleivių pervežimo paslaugas ir gavo pajamų iš keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais veiklos iš esmės neturėdama leidimo. Tuo A. D. pažeidė Kelių transporto kodekso normas, bei 2012 m. sausio 27 d. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymu Nr. 3-80 (aktuali redakcija, įsigaliojusi nuo 2017 m. sausio 3 d.) patvirtintų „Keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais ir lengvaisiais automobiliais taksi taisyklių“ 27, 28 ir 29 punktų nuostatas, numatančias šių taisyklių privalomumą keleivius už atlygį vežantiems lengvųjų automobilių vairuotojams, kurie privalo savivaldybės institucijai pagal vežėjo įmonės buveinės registracijos vietą arba gyvenamąją vietą, jeigu vežėjas yra fizinis asmuo, pateikti nustatytos pavyzdinės formos deklaraciją apie ketinimo vykdyti keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais veiklą. Išanalizavus paminėtą teisinį reglamentavimą, visi vežėjai - tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, siekiantys teikti vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais paslaugas, savivaldybės institucijai privalo pateikti deklaraciją. Fiziniai asmenys nuo juridinių skiriasi tuo, kad pagal skirtingus kriterijus deklaracijas teikia atitinkamai savivaldybės institucijai. Juridiniai asmenys teikia pagal vežėjo įmonės buveinės vietą.

Nors A. D. savo kaltę neigia, akcentuodama, jog kai buvo reikalinga licencija, ją išsilaikė, tačiau reikalavimas turėti tokią licenciją buvo panaikintas ir veikla vykdoma teisėtai, pildant važtaraščius ir sutartis, gaunamas pajamas apmokestinant, tačiau teismui nekyla abejonių, jog šiuo konkrečiu atveju būtent nustatytų požymių visuma rodo, kad A. D. veikla atitinka keleivių vežimo už atlygį veiklą. Pažeidimo padarymo metu galiojęs teisinis reguliavimas numato reikalavimus keleivių vežimui už atlygį lengvuoju automobiliu, kurių privaloma laikytis. Iš byloje esančio Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos rašto dėl informacijos pateikimo matyti, kad UAB „A.“ Klaipėdos miesto administracijos savivaldybei 2018-09-25 pateikė 3 prašymus priimti deklaraciją apie ketinimą vykdyti keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais veiklą. UAB „A.“ Deklaracijose apie ketinimą vykdyti keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais veiklą numatomą veiklos vykdymo pradžią nurodė 2018-09-26. Prašymai pateikti po užfiksuoto administracinio nusižengimo padarymo.

Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį, į pažeidėjos asmenybę (ji anksčiau nėra bausta už analogiškus nusižengimus administracine tvarka, neteista, dirba). Jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių ir aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, į tai, kad ji pirmą kartą padarė tokio pobūdžio nusižengimą bei vykdydama veiklą neturėjo tikslo jos nuslėpti, sąžiningai deklaravo iš jos gaunamas pajamas, žalos valstybei nepadarė, o nusižengimas padarytas dėl norminių aktų reikalavimų nežinojimo, nustatyti trūkumai ištaisyti, taip pat ir tai, kad įstatymų leidėjas iš esmės neturėjo tikslo uždrausti tokią veiklą, bet skatino jos vykdymą, įvesdamas atitinkamą teisinį reglamentavimą, todėl pažeidimas tik formalus. Esant tokioms aplinkybėms, yra pagrindas A. D. taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir skirti švelnesnę nei numatyta sankcijoje nuobaudą – įspėjimą, netaikant ANK 127 straipsnio 4 dalyje numatytos administracinio poveikio priemonės – iš veiklos gautų pajamų ir įrankio – transporto priemonės konfiskavimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 23, 24, 34, 35, 629, 635, 636 ir 646 straipsniais., teismas

nutaria:

Pripažinti A. D. kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 127 straipsnio 1 dalyje ir skirti jai administracinę nuobaudą – įspėjimą.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.