- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-11-02
- Bylos Nr.
- 2A-401/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Konstantinas Gurinas, Virginija Čekanauskaitė, Algirdas Gailiūnas
- Atsakovas
- Coface Austria Kreditversicherung AG
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės “Logipolijos polimerai”
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Algirdo Gailiūno, Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Coface Austria Kreditversicherung AG apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. liepos 7 d. sprendimo, kuriuo preliminarus sprendimas paliktas nepakeistas, o ieškinys tenkintas visiškai, civilinėje byloje Nr. 2-3178-553/2010 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės “Logipolijos polimerai” (procesinis teisių perėmėjas – uždaroji akcinė bendrovė „B15“) ieškinį atsakovui Coface Austria Kreditversicherung AG dėl draudimo išmokos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
2007 m. rugpjūčio 30 d. tarp UAB „Logipolijos polimerai“ ir Coface Austria Kreditversicherung AG Lietuvos filialo buvo pasirašytas draudimo liudijimas (polisas), liudijantis Prekinio kredito draudimo sutarties sudarymą pagal atsakovo pasiūlytas standartines draudimo sutarties sąlygas, kurios nustatytos Globalliance prekinio kredito draudimo taisyklėse Nr. 2. Šios sutarties pagrindu atsakovas suteikė draudiminę apsaugą nuo galimų nuostolių, kuriuos ieškovas gali patirti, jeigu ieškovo produkcijos pirkėjai neįvykdys savo prievolės, t.y. neapmokės už pateiktas prekes dėl savo nemokumo ar neįvykdys savo finansinių įsipareigojimų, tačiau neatsiskaitymo priežastis nėra ginčas arba nedraudiminiai įvykiai. Pagal nustatytą tvarką atsakovas įsipareigojo, gavęs ieškovo prašymą dėl kredito limito suteikimo arba peržiūrėjimo, priimti sprendimą dėl kredito limito suteikimo kiekvienam ieškovo pirkėjui, o taip pat numatyta ir atsakovo teisė atsisakyti suteikti kredito limitą konkrečiam pirkėjui.
Šalies argumentai
Ieškovas UAB ,,Logipolijos polimerai“ dokumentinio proceso tvarka kreipėsi į teismą ir ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo Coface Austria Kreditversicherung AG Lietuvos filialo ieškovo naudai 257 965,35 Lt dydžio draudimo išmoką, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas – 3080 Lt žyminio mokesčio. Nurodė, kad 2008 m. kovo 12 d. ieškovas kreipėsi į atsakovą dėl galimos IP „Omniplast“ prekinio kreditavimo sumos. Atsakovas 2008 m. kovo 27 d. atsakė, jog pirkėjui suteikiamas 350 000 Lt pirkėjo kredito limitas. Ieškovas pagrįstai tikėjo gavęs iš atsakovo palankų sprendimą, todėl pardavė pirkėjui IP „Omniplast“ prekių už 122 816,08 USD. Ieškovas, negavęs iš pirkėjo IP „Omniplast“ apmokėjimo už nupirktas prekes, vadovaudamasis Draudimo poliso 5 punktu, pateikė atsakovui pranešimą apie uždelstą skolą su prašymu dėl intervencijos. Atsakovas atsisakė mokėti draudimo išmoką, motyvuodamas tuo, kad pirkėjo kredito limitas buvo suteiktas ne IP „Omniplast“, o kitai įmonei - OOO „Omniplast“. Ieškovas tvirtina, kad atsakovas nepagrįstai atsisako išmokėti draudimo išmoką, nes vadovaujantis CK 6.991 straipsnio 3 dalimi, esant neatitikimų tarp sprendimo dėl pirkėjo kredito limito (poliso) ir ieškovo rašytinio prašymo turinio, pirmenybė turi būti suteikiama ieškovo rašytiniam prašymui.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2009 m. lapkričio 4 d. preliminariu sprendimu ieškinį patenkino visiškai (b. l. 48-49, 69-70), tačiau atsakovas pareiškė prieštaravimus. Atsakovas nurodė, kad 2008 m. kovo 27 d. sprendimu dėl Pirkėjo kredito limito suteikė 350 000 Lt prekinio kredito limitą pirkėjui „Omniplast“ OOO Bolshaya Polyanka str. 41, Bld. 3-4, 113095 Maskva, Rusija. Informacija apie prekinio kredito limito suteikimą 2008 m. kovo 28 d. buvo išsiųsta elektroninių laišku Draudėjui. Atsakovo vertinimu, draudėjas, būdamas rūpestinga ir apdairi šalis, gavęs sprendimą dėl prekinio kredito limito suteikimo pirkėjui, su kuriuo neturi jokių verslo santykių, turėjo kreiptis į atsakovą dėl sprendimo pakeitimo, tačiau to nepadarė ir pardavė prekes pirkėjui IP „Omniplast“, esančiam Baltarusijos Respublikoje.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2010 m. liepos 7 d. sprendimu Vilniaus apygardos teismo 2009 m. lapkričio 4 d. preliminarų sprendimą paliko nepakeistą, ieškovo UAB „Logipolijos polimerai“ ieškinį patenkino visiškai ir priteisė iš atsakovo Coface Austria Kreditversicherung AG ieškovo UAB ,,Logipolijos polimerai“ naudai 257 965,35 Lt skolos, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo 2009 m. spalio 30 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 3080 Lt žyminio mokesčio ir 1000 Lt atstovavimo išlaidų.
Teismas nurodė, kad visuma nustatytų aplinkybių sudaro pagrindą pripažinti, kad atsakovas, ištyręs įmonės IP „Omniplast“ finansinę padėtį apibūdinančius duomenis ir pranešęs ieškovui apie galimo limito šiai įmonei dydį, ieškovo UAB „Logipolijos polimerai“ 2008 m. kovo 26 d. prašymo pagrindu 2008 m. kovo 27 d. priėmė sprendimą „Dėl pirkėjo kredito limito poliso Nr. 840600255“, tačiau jame klaidingai nurodė pirkėjo pavadinimą – vietoj ieškovo prašomo IP “Omniplast”, nurodė OOO „Omniplast“. Tokiu atveju, vadovaujantis Civilinio kodekso 6.991 straipsnio 3 dalimi, jeigu draudimo liudijimas (polisas) neatitinka draudėjo rašytinio prašymo turinio, o sutartis buvo sudaryta akceptuojant draudėjo pasiūlymą sudaryti sutartį, pirmenybė suteikiama draudėjo rašytiniam prašymui. Atsakovo argumentas, kad ieškovas privalėjo pastebėti apsirikimą ir, būdamas sąžiningas ir atidus, kreiptis dėl sprendimo pakeitimo, santykinai patvirtina, kad atsakovas pripažįsta padaręs sprendime klaidą. Teismo vertinimu, šis argumentas nešalina atsakovo pareigos vykdyti sutartį. Atsakovo padaryta klaida nėra akivaizdi ir ieškovui ji yra siurprizinė, ypač, atsižvelgiant į ieškovo tikslus, kurių buvo siekiama draudimo sutartimi. Todėl pirmosios instancijos teismas pripažino, kad ieškovo rizika dėl pirkėjo IP “Omniplast” buvo apdrausta tinkamai ir atsakovui kylą pareiga vykdyti Prekinio kredito draudimo sutarties prievoles. Atitinkamai ieškovo teismui pateiktos neapmokėtų 2008 m. rugpjūčio 26 d. PVM sąskaitų - faktūrų LPO Nr. 000228-1 ir Nr. 000228-2 kopijos patvirtina, kad UAB ,,Logipolijos polimerai“ pardavė UAB IP „Omniplast“ prekių už 122 816,08 USD, už kurias pirkėjas neatsiskaitė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas Coface Austria Kreditversicherung AG prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. liepos 7 d. sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Nurodo šiuos argumentus:
1. Ieškovas nepateikė jokių prekių pardavimo ir pristatymo pirkėjui IP „Omniplast“ faktą pagrindžiančių įrodymų, o taip pat įrodymų, kurie patvirtintų skolos ieškovui egzistavimą. Tuo tarpu 2008 m. rugpjūčio 26 d. sąskaitos – faktūros nėra pasirašytos pirkėjo IP „Omniplast“ atstovų.
2. 2010 m. liepos 14 d. atsakovas elektroniniu laišku kreipėsi į ieškovą, prašydamas pateikti dokumentus, kurie patvirtintų prekių pardavimo faktą, tačiau atsakovas jokių dokumentų iš ieškovo negavo.
3. Atsakovas yra kreipęsis į teisėsaugos institucijas dėl su ieškovu susijusių įmonių veiklos teisėtumo nustatymo, o 2010 m. liepos 26 d., t. y. teismui jau priėmus sprendimą byloje, atsakovas gavo informacijos, kad ieškovo pirkėjo IP „Omniplast“ steigėjai yra įmonė UAB LLG finansai“, kurios dalyvis yra „LLG grupė“, esanti ir ieškovo dalyviu. Tokiu būdu ieškovas ir pirkėjas yra susijusios įmonės, o atsakovas nedraudžia pardavimų su susijusiomis įmonėmis ir toks draudėjo praneštas nuostolis pripažįstamas nedraudiminiu įvykiu.
4. Ieškovą atstovaujantys asmenys yra įmonių, dėl kurių galimai neteisėtos veiklos draudikas kreipėsi į teisėsaugos institucijas, akcininkai, direktoriai, todėl atsakovas turi rimtų teisinių prielaidų atlikti išsamų įvykio tyrimą, kad būtų nustatyta, ar ieškovo pranešta skola, dėl kurios draudikas atliko įvykio tyrimą, faktiškai egzistuoja.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovas UAB „Logipolijos polimerai“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2010 m. liepos 7 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad atsakovas savo apeliaciniame skunde neginčija nei vieno pirmosios instancijos teismo motyvo, o apeliacinį skundą grindžia visiškai naujomis aplinkybėmis, kurios nebuvo atsakovo pateiktos ar reikalaujamos nagrinėti pirmosios instancijos teisme (CPK 306 str. 2 d.). Atitinkamai apeliacinės instancijos teismas turėtų atsisakyti priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme (CPK 314 str.), nes visas naujas aplinkybes ir įrodymus, nurodytus atsakovo apeliaciniame skunde, atsakovas žinojo arba galėjo sužinoti, jog jie egzistuoja, ir galėjo pateikti bei prašyti pirmosios instancijos teisme juos nagrinėti. Ieškovas dar 2009 m. vasario 18 d. pateikė atsakovo nustatytos formos pranešimą apie uždelstą skolą su prašymu dėl intervencijos, todėl nuo to laiko atsakovas galėjo gauti visą jam reikalingą informaciją apie pirkėjo IP „Omniplast“ skolą tiek iš ieškovo, tiek iš pirkėjo IP „Omniplast“, tačiau informacijos apie prekių pristatymą pradėjo reikalauti tik pasibaigus pirmos instancijos teisminiam procesui. Draudimo įstatymo 82 straipsnio 3 dalis įpareigoja draudiką prieš atsisakant išmokėti draudimo išmoką patikrinti visą jam prieinamą informaciją ir įsitikinti draudžiamojo įvykio nebuvimu, todėl atsakovas turėjo patikrinti visą jam prieinamą informaciją iki 2009 m. kovo 18 d. rašto (nurodoma, kad pirkėjui IP „Omniplast“ teikiami prekiniai kreditai nebuvo apdrausti) ieškovui pateikimo. Atsakovas yra pradėjęs nesąžiningus veiksmus prieš ieškovą, nes civilinius ginčus tarp atsakovo ir ieškovo mėgina spręsti teisėsaugos pagalba. Be to, pateikdamas naujus dokumentus atsakovas nenurodo priežasties (motyvo), kodėl jų negalėjo pateikti pirmosios instancijos teisme bei kodėl jų buvimas pakeistų pirmosios instancijos teismo sprendimą. 2010 m. rugsėjo 1 d. ieškovas pateikė atsakovo prašomus dokumentus tiesiogiai atsakovui, kas įrodo prekių pristatymą pagal 2008 m. rugpjūčio 26 d. sąskaitas – faktūras.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo argumentai
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Patenkinęs ieškinį pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovo rizika dėl pirkėjo IP „Omniplast“ buvo apdrausta tinkamai, o atsakovui kyla pareiga (ją teismas grindė IP „Omniplast“ ieškovo sąskaitų - faktūrų LPO Nr. 000228-1 ir LPO Nr. 000228-2 neapmokėjimu) vykdyti prekinio kredito draudimo sutartimi nustatytas prievoles. Toks konstatavimas savaime reiškia atsakovo reikalavimo teisės į IP „Omniplast“ atsiradimą bei pastarojo pareigą padengti uždelstą skolą. Tačiau pasisakydamas dėl IP „Omniplast“ materialiųjų teisių pirmosios instancijos teismas šios įmonės į bylos dalyvių ratą įtraukęs nebuvo, kas sudaro absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą (CPK 47 str. 1 d., 266 str., 329 str. 2 d. 2 p.).
Sprendimą naikinant dėl absoliutaus jo negaliojimo pagrindo, teisėjų kolegija dėl apeliacinio skundo argumentų nepasisako, o atsakovui grąžintinas už apeliacinį skundą sumokėtas 6241 Lt (160 b. l.) žyminis mokestis (CPK 87 str. 1 d. 7 p., 5 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 327 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 329 straipsnio 2 dalies 2 punktu,
nutaria:
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. liepos 7 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Grąžinti Coface Austria Kreditversicherung AG Lietuvos filialui (į. k. 300156205) 6241 Lt (šešis tūkstančius du šimtus keturiasdešimt vieną litą) už apeliacinį skundą sumokėto žyminio mokesčio.