Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Jolita Cirulienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. K. ieškinį atsakovui K. N. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir bendravimo tvarkos nustatymo (išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Jonavos rajono savivaldybėje).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

· tėvas su dukra bendrauja kas antrą šeštadienį dukros gyvenamoje vietoje iki dukrai sukaks 7 metai nuo 10 val. iki 19 val., o vėliau dukrai sukakus 7 metams, pasiimdamas ją iš nuolatinės gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžindamas į nuolatinę gyvenamąją vietą ne vėliau kaip 19 val.

· Šv. Kalėdų pirmąją dieną dukra poriniais metais praleidžia su motina, antrą – su tėvu, neporiniais metais – pirmąją Šv. Kalėdų dieną praleidžia su tėvu, antrąją – su motina.;

· Šv. Velykų pirmąją dieną poriniais metais dukra praleidžia su tėvu, antrąją Šv. Velykų dieną – su motina, neporiniais metais – pirmąją dieną su motina, antrąją dieną su tėvu;

· motinos dieną vaikas praleidžia su motina;

· tėvo dieną dukra praleidžia su tėvu;

· dukros gimimo dieną dukra praleidžia su motina, tėvui nedraudžiama dalyvauti vaiko gimtadienio šventėje ir materialiai prie jos prisidėti;

· Rasos (Joninių) šventę vaikas poriniais metais praleidžia su motina, neporiniais – su tėvu; Valstybės dieną (liepos 6-ąją) vaikas poriniais metais praleidžia su tėvu, neporiniais – su motina;

· Žolinės (rugpjūčio 15-ąją) dieną vaikas poriniais metais praleidžia su motina, neporiniais – su tėvu;

· vasaros metu nustatoma įprasta bendravimo tvarka – kas antrą šeštadienį nuo 10 val. iki 19 val.;

· dukra (sukakus 7 metams) iš jos nuolatinės gyvenamosios vietos paimama ir į ją grąžinama tėvo sąskaita; atsižvelgiant į vaiko amžių, tėvui išsivežti vaiką su nakvyne neleidžiama iki vaikas sulauks mokyklinio amžiaus (7 metų),

· aukščiau nurodyta susitikinėjimo ir bendravimo tvarka su dukra gali būti koreguojama ir keičiama, atsižvelgiantį į tokias abiems nepilnamečio vaiko tėvams reikšmingas aplinkybes, kaip šalių artimiausių giminaičių, numatytų CK 3.133 ir 3.135 straipsniuose, jubiliejai, gimtadieniai, atsižvelgiant į pačių šalių užimtumą darbe, išvykas į komandiruotes, sveikatos būklę, o taip pat nepilnamečio vaiko sveikatos būklę, poreikius ir kitas aplinkybes ir patvirtina, kad abiejų tėvų raštišku tarpusavio susitarimu laikinai gali būti keičiama aukščiau išdėstyta susitikinėjimo ir bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka.

· įvykus nenumatytoms aplinkybėms – dukros liga, renginiai ikimokyklinio ar mokyklinio ugdymo įstaigoje, vizitai pas gydytoją – nepilnametės dukros tėvai nedelsiant informuoja vienas kitą apie visus įvykius, turinčius įtakos nepilnamečio vaiko sugrąžinimui į jo gyvenamą vietą ar bendravimui su tėvu, bei informuoja vienas kitą apie jų gyvenamosios vietos bei ryšių priemonių numerių ar adresų pasikeitimą.

4. Priteisti atsakovo bylinėjimosi išlaidas valstybei.

Teismas 2020 m. balandžio 14 d. rezoliucija ieškinį priėmė ir nustatė 14 dienų terminą atsiliepimui į ieškinį pateikti. Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti 2020 m. gegužės 5 d., procesinius dokumentus įteikiant atsakovui asmeniškai. Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

2020 m. gegužės 13 d. teisme gauta išvadą teikiančios institucijos išvada, kurioje nurodoma, kad galutinė išvada bus pateikta išklausius šalių parodymus.

2020 m. birželio 9 d. teisme registruota tarp šalių sudaryta taikos sutartis.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas dėl taikos sutarties tenkintinas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Vadovaujantis CK 6.985 straipsnio 1 dalies nuostatomis, tik teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 140 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad šalys bet kurioje proceso stadijoje gali baigti bylą taikos sutartimi. Teismas, tvirtindamas taikos sutartį, priima nutartį, kuria nutraukia bylą ir kurioje nurodomos tvirtinamos šalių taikos sutarties sąlygos.

Teismas, įvertinęs pateiktos tvirtinti 2020 m. birželio 9 d. taikos sutarties nuostatas, konstatuoja, kad pateikta taikos sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešam interesui, nepažeidžia kitų asmenų teisių bei įstatymo saugomų interesų, taikos sutartį sudarė pačios šalys (CPK 42 straipsnio 2 dalis, CK 6.983–6.986 straipsniai). Taikos sutartyje šalys nurodė, kad taikos sutarties sudarymo ir bylos nutraukimo pasekmės šalims žinomos (CPK 294 straipsnio 2 dalis). Esant nurodytoms aplinkybėms, taikos sutartis tvirtintina, ištaisius stiliaus ir rašybos klaidas, nekeičiančias Taikos sutarties esmės, o civilinė byla nutrauktina (CK 6.983–6.986 straipsniai, CPK 140 straipsnio 3 dalis, 293 straipsnio 5 punktas).

Jeigu ieškinys atsiimamas pradėjus bylą nagrinėti iš esmės arba ieškovas atsisako pareikšto ieškinio, arba šalys sudaro taikos sutartį, šalims grąžinama 75 procentai pirmosios instancijos teismui sumokėto žyminio mokesčio sumos (CPK 87 straipsnio 2 dalis).

Šioje byloje ieškovė, jeigu nebūtų įstatymu atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, būtų turėjusi mokėti 143 Eur (68 Eur už išlaikymą (250 x 12 x 0,03 x 0,75) ir 75 Eur už kitus ieškinio reikalavimus (100 x 0,75)) žyminį mokestį. Vadovaujantis CPK 87 straipsnio 2 dalimi ir 96 straipsnio 1 dalies, ieškovė, jei nurodytą žyminį mokestį būtų mokėjusi, sudariusi taikos sutartį, pagal kurią išlaikymo dydis yra 200 Eur, iš atsakovo turėtų teisę prisiteisti 32,25 Eur (200 x 12 x 0,03 x 0,75 + 75) x 0,25) žyminio mokesčio, kurio neturėtų teisės susigrąžinti iš valstybės proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. Kadangi ieškovė įstatymu yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, ta dalis žyminio mokesčio, paskaičiuota proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, kurios ieškovė neturėtų teisės susigrąžinti, tvirtinant taikos sutartį turėtų būti priteista iš atsakovo.

Šioje byloje nustatyta, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimu ieškovei buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, valstybei apmokant 100 proc. pagalbos teikimo išlaidų. Kaip matyti iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2020 m. gegužės 26 d. pažymos, už ieškovei advokatės V. B. suteiktą pagal šį sprendimą antrinę teisinę pagalbą yra apskaičiuota 336 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Kadangi taikos sutartimi yra patenkinta tik 0,8 dalis ieškinio reikalavimų, vadovaujantis CPK 99 straipsniu ir 96 straipsnio 1 dalimi, iš atsako turėtų būti priteista 268,8 Eur šių išlaidų.

Tačiau parengiamajame teismo posėdyje atsakovas prašė jį atleisti nuo žyminio mokesčio ir bylinėjimosi išlaidų valstybei mokėjimo, kadangi jis, šiuo metu būdamas registruotas darbo biržoje, vienas turi išlaikyti ir neįgalų nepilnametį sūnų bei jų gyvenamąjį būstą.

Asmens prašymu teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę rašytinio proceso tvarka iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 3 dalis) ir nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei, kai priverstinis bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą išieškojimas iš esmės pablogintų atsakovo ar jo šeimos turtinę padėtį (CPK 96 straipsnio 7 dalis).

Teismas, atsakovo turtinę padėtį vertindamas kaip itin sunkią, konstatuodamas, jog priverstinis bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą išieškojimas iš esmės pablogintų atsakovo ir jo šeimos turtinę padėtį, vadovaudamasis CPK 96 straipsnio 7 dalimi, atsakovą iš dalies atleidžia nuo žyminio mokesčio ir bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei, iš atsakovo valstybei priteisiant tik vieną dešimtąją dalį šio žyminio mokesčio, t. y. 3,23 Eur, ir vieną dešimtąją dalį bylinėjimosi išlaidų, t. y. 26,88 Eur.

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei nepriteisiamos, kadangi jų dydis mažesnis už minimalią 5 Eur valstybei priteisiamą bylinėjimosi išlaidų sumą, nustatytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakyme Nr. 1R-19/1K-2 (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalimi, 290–291 straipsniais, 293 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 294 straipsniu,

nutaria:

Patvirtinti 2020 m. birželio 9 d. taikos sutartį šiomis sąlygomis:

,,Mes, ieškovė R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ir atsakovas K. N., a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), civilinėje byloje Nr. e2-11441-527/2020 dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir bendravimo tvarkos nustatymo, nutarėme ginčą išspręsti taikiai šiomis sąlygomis:

1. Ieškovė R. K. ir atsakovas K. N. susitaria, kad nepilnametės dukros L. N., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti kartu su ieškove R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) jos gyvenamoje vietoje.

2. Ieškovė R. K. sumažina ieškinio reikalavimus dalyje dėl išlaikymo nepilnametei dukrai L. N. nuo 250 Eur iki 200 Eur.

3. Atsakovas K. N. įsipareigoja mokėti išlaikymą nepilnametei dukrai L. N., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 200 eurų nuo 2019 m. birželio 1 d., indeksuojant išlaikymą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į esančią infliaciją. Išlaikymą nepilnametei dukrai uzufrukto teise tvarkysiu aš, ieškovė R. K. nepilnametės dukros poreikių patenkinimui, išlaikymą pervedant į nurodytą sąskaitą ar kitu šalių sutartu būdu.

4. Atsakovas K. N., a. k. (duomenys neskelbtini) sumokės išlaikymo už praeito laikotarpio įsiskolinimą 2 400 Eur iki 2021 m. birželio 1 dienos imtinai, išlaikymą pervedant į nurodytą sąskaitą ar kitu šalių susitartu būdu.

5. Ieškovė R. K. ir atsakovas K. N. susitaria nustatyti atsakovo K. N., a. k. (duomenys neskelbtini) ir nepilnametės dukros L. N., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), tokią susitikinėjimo ir bendravimo tvarką:

· tėvas su dukra bendrauja kas antrą šeštadienį dukros gyvenamoje vietoje iki dukrai sukaks 7 metai nuo 10 val. iki 19 val. arba kitoje šalių susitartoje vietoje, dalyvaujant ieškovei, o vėliau, dukrai sukakus 7 metams, pasiimdamas ją iš nuolatinės gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžindamas į nuolatinę gyvenamąją vietą ne vėliau kaip 19 val., atsižvelgiant į vaiko pageidavimus, užimtumą, galimybes ir sveikatos būklę.

· Šv. Kalėdų pirmąją dieną dukra poriniais metais praleidžia su motina, antrą – su tėvu, neporiniais metais – pirmąją Šv. Kalėdų dieną praleidžia su tėvu, antrąją – su motina. Atsižvelgiant į vaiko pageidavimus, sveikatos būklę.

· Šv. Velykų pirmąją dieną poriniais metais dukra praleidžia su tėvu, antrąją Šv. Velykų dieną – su motina, neporiniais metais – pirmąją dieną su motina, antrąją dieną su tėvu, atsižvelgiant į vaiko pageidavimus, sveikatos būklę.

· motinos dieną vaikas praleidžia su motina;

· tėvo dieną dukra praleidžia su tėvu, atsižvelgiant į vaiko pageidavimus, sveikatos būklę.

· dukros gimimo dieną dukra praleidžia su motina, tėvui nedraudžiama dalyvauti vaiko gimtadienio šventėje ir materialiai prie jos prisidėti;

· vasaros metu nustatoma įprasta bendravimo tvarka – kas antrą šeštadienį nuo 10 val. iki 19 val.;

· dukra (sukakus 7 metams) iš jos nuolatinės gyvenamosios vietos paimama ir į ją grąžinama tėvo sąskaita; atsižvelgiant į vaiko amžių, tėvui išsivežti vaiką su nakvyne neleidžiama iki vaikas sulauks mokyklinio amžiaus (7 metų),

· aukščiau nurodyta susitikinėjimo ir bendravimo tvarka su dukra gali būti koreguojama ir keičiama, atsižvelgiantį į tokias abiems nepilnamečio vaiko tėvams reikšmingas aplinkybes, kaip šalių artimiausių giminaičių, numatytų CK 3.133 ir 3.135 straipsniuose, jubiliejai, gimtadieniai, atsižvelgiant į pačių šalių užimtumą darbe, išvykas į komandiruotes, sveikatos būklę, o taip pat nepilnamečio vaiko sveikatos būklę, poreikius ir kitas aplinkybes ir patvirtina, kad abiejų tėvų raštišku tarpusavio susitarimu laikinai gali būti keičiama aukščiau išdėstyta susitikinėjimo ir bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka.

· įvykus nenumatytoms aplinkybėms- dukros liga, renginiai ikimokyklinio ar mokyklinio ugdymo įstaigoje, vizitai pas gydytoją nepilnametės dukros tėvai nedelsiant informuoja vienas kitą apie visus įvykius, turinčius įtakos nepilnamečio vaiko sugrąžinimui į jo gyvenamą vietą ar bendravimui su tėvu, bei informuoja vienas kitą apie jų gyvenamosios vietos bei ryšių priemonių numerių ar adresų pasikeitimą.

· Ieškovė įsipareigoja sudaryti sąlygas atsakovui bendrauti su nepilnamete dukra telefonu, įvairiomis telekomunikacijos ir kitomis priemonėmis.

6. Šalys prašo teismo patvirtinti taikos sutartį ir civilinę bylą Nr. e2-11441-527/2020 nutraukti.

7. Sutarties šalys yra susipažinę su CPK 42, 142, 293, 294, 584 ir 587 straipsniais ir šalims yra žinoma, kad sudarius Taikos sutartį, ją patvirtinus teisme, civilinė byla nutraukiama ir vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties pagrindo ir dėl to paties dalyko neleidžiama. Šalims yra žinoma, kad, pasikeitus iš esmės aplinkybėms, reikalavimai dėl vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos ir išlaikymo gali būti persvarstomi.

8. Pasirašydamos šią sutartį, šalys patvirtina, kad yra susipažinusios su sutarties sąlygomis ir reikalavimais ir pasižada jų laikytis.

9. Ši taikos sutartis sudaryta keturiais egzemplioriais, kurių vienas pateikiamas teismui į civilinę bylą, o kiti šios sutarties šalims.

Civilinę bylą Nr. e2-11441-527/2020 pagal ieškovės R. K. ieškinį atsakovui K. N. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir bendravimo tvarkos nustatymo (išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Jonavos rajono savivaldybėje) nutraukti.

Šalims išaiškinti taikos sutarties sudarymo ir patvirtinimo teisme teisines pasekmes, kad, teismui patvirtinus šalių sudarytą taikos sutartį ir bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CK 6.985 straipsnis, CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas, 293 straipsnio 5 punktas, 294 straipsnis), o, nevykdant taikos sutarties, ji gali būti ieškovės pateikta vykdyti antstoliui (CPK 584 straipsnis).

Priteisti iš atsakovo K. N. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) valstybei 3,23 Eur žyminio mokesčio (mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, nurodant įmokos kodą – 5660 ir mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis ir procesinių dokumentų įteikimo išlaidos) ir 26,88 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų ((mokama Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), banke Swedbank, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5630, įmokos paskirtis – už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Nutartis per 7 (septynias) dienas gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.