Kauno apygardos teismo nutartis

nerengdama teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo A. V. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2024 m. birželio 5 d. nutarties, kuria atmestas A. V. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime (toliau – Komisija) 2024 m. balandžio 26 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam A. V. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. A. V. nuteistas Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2022 m. lapkričio 14 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį (6 epizodai), 300 straipsnio 1 dalį (3 epizodai), 182 straipsnio 3 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 64 straipsnio 1, 4 dalimis, 65 straipsniu nuteistajam paskirta subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta trečdaliu ir A. V. paskirta galutinė bausmė – 2 metai laisvės atėmimo. Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 1 d. nuosprendžiu pakeistas Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2022 m. lapkričio 24 d. nuosprendis: A. V. išteisintas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (1 epizodas). Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

3. Be to, jis nuteistas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. sausio 23 d. nuosprendžiu pagal 182 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 4 dalį, BK 64¹ straipsniu paskirta 20 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1,3 dalimis bausmė subendrinta su Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2023 m. kovo 14 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta subendrinta bausmė – 2 metai 7 mėnesiai ir 20 dienų laisvės atėmimo. Kauno apygardos teismo 2024 m. balandžio 3 d. nuosprendžiu pakeistas 2024 m. sausio 23 d. nuosprendis, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, už nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 4 dalyje padarymą paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta subendrinta 9 mėnesių 15 dienų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis paskirta subendrinta bausmė sumažinta trečdaliu ir paskirta 6 mėnesių 10 dienų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 3, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2023 m. kovo 14 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – 2 metai 7 mėnesiai ir 10 dienų laisvės atėmimo.

4. Nuteistajam paskirtos bausmės vykdymo pradžia – 2023 m. gegužės 27 d., bausmės pabaiga – 2026 m. sausio 6 d.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. V. skundas atmetamas.

10. Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs nuteistojo skundo argumentus, susipažinęs su skundžiama nutartimi ir teismui pateikta medžiaga bei įvertinęs pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismas, atmesdamas nuteistojo skundą ir palikdamas galioti Komisijos nutarimą netaikyti nuteistajam A. V. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis gali būti paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos lygtinai ir toliau būti taisomas probacijos metu. Kauno apylinkės teismo nutartis yra argumentuota ir pagrįsta byloje esančiais duomenimis, tinkamai išaiškintos BVK nuostatos, reglamentuojančios lygtinio paleidimo institutą. Aukštesniojo teismo vertinimu, skundžiamos nutarties motyvai yra tinkami, teismas įvertino visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, o tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nedaro šio sprendimo neteisėtu ar nepagrįstu.

11. Įvertinus apygardos teismui pateiktus ir skunde nurodomus A. V. charakterizuojančius bei kitus lygtinio paleidimo klausimo sprendimui reikšmingus duomenis, daroma išvada, kad nuteistasis ir toliau turi būti taisomas laisvės atėmimo vietų įstaigoje. Nors nuteistasis yra atlikęs privalomą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, sudarančią formalų pagrindą svarstyti nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, tačiau svarbu įvertinti ir kitus BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatytus kriterijus – nusikalstamo elgesio riziką ir pastangas ją sumažinti. Nagrinėjamu atveju nuteistojo A. V. pakartotinio nusikalstamumo rizika, vertinant pagal „OASys“ metodiką, priskiriama vidutinei, todėl privalo būti nustatyta akivaizdi ir abejonių nekelianti pažanga, mažinant nusikalstamo elgesio riziką tam, kad nuteistojo atžvilgiu būtų galima taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

12. Abejonių teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais, kurie beje akcentuojami ir skunde, teismui nekyla, tačiau apeliacinės instancijos teismo nuomone, teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių visuma nėra pakanka daryti išvadai, kad A. V. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad aplinkybės, jog nuteistasis užsiima darbine veikla, įsitraukia į resocializacijos plano vykdymą, išsako socialiai priimtinus ateities tikslus, iš gaunamo darbo užmokesčio dengia finansinius įsipareigojimus, rodo A. V. elgesio pokyčius teigiama linkme, tačiau pažymėtina, kad tinkamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nėra vienintelis vertintinas kriterijus, nes tinkamai elgtis, laikytis nustatytų draudimų ir taisyklių yra kiekvieno laisvės atėmimo bausmę atliekančio nuteistojo pareiga. Pažymėtina, kad jei nuteistasis nesilaikytų vidaus tvarkos taisyklių, būtų perkeltas bausmę atlikti į griežtesnio tipo grupę, netektų turimų lengvatų ir panašiai, todėl tinkamas elgesys bausmės atlikimo metu yra naudingas pačiam nuteistajam, nes suteikia galimybę laisvės atėmimo bausmę atlikti švelnesnėmis kalinimo sąlygomis.

13. Nors su nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu susiję aspektai yra svarbūs, vertinant lygtinio paleidimo taikymo galimybę, tačiau negali būti ignoruojami ir duomenys, atskleidžiantys nuteistojo asmenybės pavojingumą, požiūrį į padarytus nusikaltimus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, vien šios aplinkybės, vertinant jas visų nustatytų aplinkybių kontekste, nesudaro pagrindo nuteistajam A. V. taikyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Nors nuteistojo elgesyje, atliekant laisvės atėmimo bausmę, pastebima ir teigiamų aspektų, tačiau Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo resocializacijos skyriaus 2024 m. balandžio 17 d. socialinio tyrimo išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Socialinio tyrimo išvada) patvirtina, jog dar yra nemažai koreguotinų sričių.

14. Kad nuteistasis dar nėra padaręs akivaizdžios pažangos, mažindamas pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, patvirtina minėtoje Socialinio tyrimo išvadoje išdėstyti duomenys, jam išskiriami dinaminiai kriminogeniniai veiksniai. Socialinio tyrimo išvadoje nuteistajam A. V. nustatyta visa eilė dinaminių kriminogeninių veiksnių: turi nestabilią darbo patirtį, turi mažą darbo patirtį, turi skolų, ieškinių ir / ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybės, lėšų valdymo sunkumai, dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą, buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės, būdingas rizikingas / pavojingas elgesys, būdingas pernelyg geras, nepagrįstas savęs vertinimas, būdingas impulsyvus elgesys, negeba atpažinti problemų, stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių, negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių, būdingas konkretus / nelankstus mąstymas, būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas, priežiūros / apribojimų pažeidimai, išreiškia neigiamas nuostatas visuomenės / bendruomenės atžvilgiu. Pažymėtina ir tai, kad nuteistajam nėra nustatytas nei vienas apsauginis kriminogeninis veiksnys.

15. Socialinio tyrimo išvadoje, nurodoma, kad A. V. darbinė patirtis yra menka ir stokoja stabilumo – vyrauja darboviečių kaita, nedarbo laikotarpiai, A. V. nuo 2022 m. vasario 27 d. vykdė individualią veiklą (bausmės atlikimo metu veikla sustabdyta nuo 2024 m. kovo 13 d.). Nors nuteistasis nesutinka, kad jo darbinė patirtis yra menka ir stokoja stabilumo, kadangi jis devynis metus atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę, tačiau pažymėtina, kad laisvės atėmimo bausmę nuteistasis atliko dėl eilės jo padarytų nusikalstamų veikų, t. y. pats nuteistasis pasirinko teisei priešingą veiklą ir atliko už tai paskirtą bausmę. Taip pat įvertina ir tai, kad nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad iki pradėdamas atlikti pirmąją laisvės atėmimo bausmę, nuteistasis būtų kur nors dirbęs, nes kaip pats nurodė pokalbio su specialiste metu, baigęs 12 klasių, jokios specialybės neįgijo. Atlikęs laisvės atėmimo bausmę, nuteistasis įvairiose darbovietėse dirbo maždaug po metus laiko, po ko pradėjo vykdyti individualią veiklą. Įvertinus pastarąsias aplinkybes bei atsižvelgus į nuteistojo amžių, pritartina Komisijos nutarime ir Socialinio tyrimo išvadoje nurodytai aplinkybei, kad vis dėlto nuteistojo darbinė patirtis yra menka ir stokoja stabilumo. Be to, nors nuteistasis bausmės atlikimo metu teigia norintis dirbti, tačiau interviu metu demonstruoja išrankumą darbo pobūdžiui, teigia, kad nedirbs jo orumą žeminančio darbo (valytojų ar valgyklos darbininku). Ši aplinkybė paneigia skundo argumentą, kad byloje jokiais įrodymais nepatvirtinta, kad nuteistasis nedirbtų jo „orumą žeminančio“ darbo, kadangi ši aplinkybė užfiksuota Socialinio tyrimo išvadoje po laisvės atėmimo vietų įstaigos specialistės atlikto interviu su nuteistuoju. Socialinio tyrimo išvadoje pažymima, kad „išsilavinimo, mokymosi ir galimybės įsidarbinti“ sritis yra aktuali, siekiant valdyti nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Taip pat nurodoma, kad nuteistasis A. V. eilę kartų yra teistas už nusikaltimus nuosavybei, siekiant finansinės naudos neteisėtais būdais (sukčiavimas, vagystė), todėl tikėtina, kad pajamos, gaunamos iš nusikalstamos veiklos, buvo vienas pagrindinių A. V. pragyvenimo šaltinių, nors pastarasis tai neigia, teigdamas, jog jis nenusikalto, tik prisiėmė kaltę, kad gautų mažesnę laisvės atėmimo bausmę. Be to, terminuota laisvės atėmimo bausmė nuteistajam skirta, siekiant padaryti poveikį, atgrasant nuteistąjį nuo pakartotinio nusikalstamo elgesio. Remiantis Kalėjimų tarnybos finansų skyriaus 2024 m. sausio 17 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), kad A. V. turi aktualius vykdomuosius patvarkymus, pagal kuriuos privalo išmokėti 647,01 eurų, išieškota suma – 14,13 eurų, savanoriškai dengė – 0 eurų. Nors nuteistasis nesutinka su aplinkybe, kad jis savo noru nedengia skolos, tačiau toks nesutikimas vertintinas kaip deklaratyvus teiginys, kadangi nuteistojo turimi įsiskolinimai dengiami, vykdant antstolio patvarkymus, o ne nuteistojo prašymų pagrindu. Kaip minėta, nuteistasis nuo 2022 m. vasario 27 d. vykdė individualią veiklą, tačiau 2023 m. lapkričio 6 d. buvo nubaustas administracine tvarka (įspėjimu), kadangi teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais Valstybinei mokesčių inspekcijai nepateikė Metinės pajamų deklaracijos, kas suponuoja išvadą apie nuteistojo aplaidų požiūrį į prisiimtas finansines atsakomybes. Socialinio tyrimo išvadoje teigiama, kad A. V. būdingi savanaudiški nusikaltimai, kurie nukreipti į praturtėjimą nusikalstamu būdu. Nuteistasis teistas ne kartą už analogiškų nusikalstamų veikų nuosavybei padarymą, kas pagrįstai leidžia manyti, jog A. V. lėšas pragyvenimui gauna iš nusikalstamos veikos. Be to, tikėtina, jog neturint pastovių pajamų, jam kils sunkumų integruojantis visuomenėje bei gali atsirasti poreikis įvykdyti finansinio pobūdžio nusikaltimą pakartotinai. Pažymėtina, kad nuteistojo turimų įsiskolinimų dengimas reikalauja pastovaus pajamų šaltinio ir lėšų paskirstymo kompetencijos. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodoma, kad nuteistasis palaiko artimus ryšius su savo šeimos nariais, tačiau pritartina Socialinio tyrimo išvadai, kad įvertinus tai, jog ši aplinkybė egzistavo ir jo nusikalstamų veikų metu, spręstina, kad būnant laisvėje santykiai su artimaisiais nebuvo pakankama sąlyga atgrasyti nuteistąjį nuo nusikalstamo elgesio apraiškų, todėl teigiami santykiai su šeimos nariais negali pilnai atlikti nusikalstamo elgesio prevencijos funkcijos. Socialinio tyrimo išvadoje pastebima, kad nuteistasis tiek laisvėje, tiek ankstesnės laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu stokojo atsakingumo, nuoseklaus savęs realizavimo priimtinais būdais bei pozityviose veiklose. Nuteistasis, negebėdamas susikurti struktūros savo gyvenime, jau ankstyvame amžiuje įsitraukė į nusikalstamas veikas, teismo yra pripažintas recidyvistu, o visa eilė nusikaltimų yra modelio dalis, siekiant finansinės naudos. Pažymima, kad nusikalstamas veikas A. V. vykdė tiek veikdamas vienas, tiek ir kartu su kitais asmenimis. Nurodoma, kad nuteistasis nepasižymi stabiliu teigiamu elgesiu, bausmės atlikimo metu ne kartą baustas drausmine tvarka. Nuteistasis 2023 m. lapkričio 7 d. buvo pašalintas iš (duomenys neskelbtini) programos, kadangi jo elgesys neatitiko (duomenys neskelbtini) bendruomenės nuostatų ir vertybių, kūrė nesaugią atmosferą kitiems programos dalyviams. Taigi, nuteistojo gyvenimo stiliaus ir socialinės aplinkos ypatumai pasižymėjo socialinio atsakingumo ar socialinės struktūros stoka, o jo pakartotiniai įsitraukimai į rizikingas situacijas rodo jo netinkamą gyvenimo būdą bei vis dar esamą nepakankamą motyvaciją siekti jį keisti. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodoma, kad nuteistasis A. V. 2024 m. kovo 15 d. buvo nubaustas drausmine tvarka už psichotropinių medžiagų vartojimą ir nors psichiką veikiančių medžiagų vartojimas nebuvo tiesiogiai susijęs su nusikalstamų veikų vykdymu, tačiau bausmės atlikimo metu, kadangi buvo fiksuotas apsvaigimo atvejis, piktnaudžiavimas narkotikais yra laikomas aktualiu kriminogeniniu veiksniu. Atsižvelgiant į pastarąją aplinkybę, nuteistojo nesutikimas, kad vienkartinis narkotikų pabandymas yra aktualus kriminogeninis veiksnys, atmestinas kaip deklaratyvus, kadangi tai tėra subjektyvus nuteistojo vertinimas. Taip pat nurodoma, kad nuteistojo savivertė kiek padidinta, dešimtbalėje sistemoje save vertina 8 balais, be to, kaip pagrindinį, siektiną dalyką įvardina padėtį visuomenėje, siekį būti pripažintam. Pažymėtina ir ta aplinkybė, kad nors nuteistasis nuosprendžių duomenimis kaltę pripažino ir gailėjosi, interviu metu menkina nusikaltimų mąstą, padarytą žalą, teigia kaltę pripažinęs dėl palankesnių bausmės skyrimo sąlygų, ko pasėkoje jam yra sunku suvokti savo veiksmų pasekmes, jų atsiradimo priežastis ir sprendimo galimybes. Akivaizdu, kad nuteistasis nepasimoko iš savo praeities klaidų, sistemingai kartoja to paties pobūdžio nusikalstamas veikas, turėdamas finansinių problemų, renkasi nusikalstamą jų sprendimo būdą, neieškodamas socialiai priimtinų galimybių. Nors asmuo interviu metu įžvelgia tam tikras problemines sritis savo gyvenime, kurios galimai prisideda prie nusikalstamo elgesio raiškos, tačiau Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad šiuo metu nuteistasis visa dar stokoja vidinių resursų imtis konkrečių veiksmų, kurie padėtų ne tik valdyti nusikalstamo elgesio riziką, bet ir pagerinti asmeninio gyvenimo kokybę. Taip pat nurodoma, kad nuteistasis išlieka pasyvus, tik deklaratyviai dėstantis socialiai priimtinus ateities tikslus, kurie yra nukreipti į darbinės veiklos paieškas, socialiai priimtino gyvenimo būdo kūrimą ir pan., be to, vis dar negeba nuosekliai laikytis nustatytų taisyklių, vengia prisiimti atsakomybę už savo veiksmus, siekdamas sudaryti palankų įspūdį, informaciją pateikia/nepateikia tik tiek, kiek jam atrodo naudinga. Socialinio tyrimo išvadoje teigiama, kad nuteistojo impulsyvumas, nepakankamas savo veiksmų pasekmių įvertinimas bei orientavimasis į savo poreikių patenkinimą, menki problemų sprendimo įgūdžiai, negebėjimas sistemingai siekti savo tikslų teisėtomis priemonėmis, yra aktualūs kriminogeniniai poreikiai, kurie galimai tapo jo nusikalstamo elgesio prielaidomis. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nors nuteistasis suvokia, jog norėdamas prisitaikyti visuomenėje, privalo laikytis nustatytų taisyklių bei įstatymų, tačiau laisvėje negebėjo suvaržyti savo elgesio atsižvelgdamas į juos. Taip pat nurodoma, kad nors nuteistojo požiūris į priežiūrą yra teigiamas, tačiau sąmoningai koreguoti savo elgesį pagal režimo reikalavimus jam trūksta valios ir vertybinės motyvacijos. Nuteistasis teigia, jog supranta poreikį laikytis įstatymų ir nustatytų taisyklių, tačiau praeityje elgėsi destruktyviai visuomenės vertybių požiūriu. Socialinio tyrimo išvadoje teigiama, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio raiška gali būti siejama su paviršutinišku požiūriu į jo vykdytas nusikalstamas veikas bei nepakankamu gebėjimu priimti ir laikytis nustatytų taisyklių ir visuotinai priimtų moralinių normų. Šį manymą apeliacinės instancijos teismui taip pat sustiprina ir paties nuteistojo skundo argumentai dėl nuteistojo piktnaudžiavimo narkotikais atvejo laisvės atėmimo vietų įstaigoje. Nors nuteistasis ir nurodo skunde, kad dėl pastarojo savo poelgio gailisi, tačiau taip pat savo kaltę menkina, nurodydamas kad laisvės atėmimo vietų įstaigos vadovybė neužtikrina, kad šioje aplinkoje nebūtų vartojamos narkotinės medžiagos, o šių medžiagų vartojimo faktus tiesiog ignoruoja. Be to, šią aplinkybę patvirtina ir prie nuteistojo 2024 m. birželio 25 d. prašymo, pateikto Kauno apygardos teismui, pridėta Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo 2024 m. balandžio 24 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini) duomenys. Taip pat Socialinio tyrimo išvadoje atkreipiamas dėmesys, jog destabilizuojančios aplinkos įtaka jo elgesiui išlieka aktuali.

16. Taigi, nors nuteistasis ir įsitraukia į resocializacijos procesą, vykdydamas jam sudarytą individualų socialinės reabilitacijos planą, tačiau tai pakankamai reikšmingos įtakos riziką nusikalsti pakartotinai didinančių veiksnių mažinimui ar eliminavimui neturėjo ir pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos teigiamų pokyčių neįtakojo, kadangi, kaip ir minėta, jam nustatomas vis dar reikšmingas galinčių būti pašalintais dinaminių kriminogeninių veiksnių itin didelis skaičius. Kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Pažymėtina, kad kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu ar kitais, Socialinio tyrimo išvadoje pateiktais, duomenimis nėra jokio objektyvaus pagrindo. Be to, šioje dalyje įvertinta ir ta aplinkybė, jog nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo pavyzdingas, nes remiantis Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo 2024 m. gegužės 23 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus, A. V. nuo 2022 m. rugsėjo 23 d. iki 2024 m. kovo 15 d., nesilaikydamas įstaigoje nustatytos tvarkos, nevykdydamas įstaigos administracijos reikalavimų ir dėl psichotropinio apsvaigimo padarė net devynis pažeidimus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu pastarosios aplinkybės parodo nuteistojo neigiamą požiūrį į jam taikomus ribojimus bei tai, kad nuteistasis nėra linkęs laikytis jam taikomų ribojimų, o savo išimtinai teigiamo elgesio negeba išlaikyti ilgą laiką. Nuteistasis, skunde pasisakydamas dėl laisvės atėmimo vietų įstaigoje padarytų pažeidimų, nurodė, kad jis tik atsisakė eiti į jam paskirtą būrį dėl pavojaus savo gyvybei ir šis klausimas yra sprendžiamas teisme. Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO susipažinus su administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priimtu procesiniu sprendimu, nustatyta, kad nuteistasis teikė skundą dėl vienos jam paskirtos nuobaudos, kas aukštesniojo teismo vertinimu, šiuo atveju nepateisina nuteistojo padarytų pažeidimų visumos. Atkreiptinas nuteistojo dėmesys, kad jam išskiriamus kriminogeninius veiksnius, siekdamas daryti akivaizdžią pažangą, mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, nuteistasis savo kryptingu teigiamu elgesiu ir pastangomis gali bent iš dalies eliminuoti, o šiuo atveju esantis didelis dinaminių kriminogeninių veiksnių kiekis sudaro pagrįstą pagrindą manyti, kad nuteistojo pataisos procesas vis dar nėra baigtas. Be to, atkreiptinas nuteistojo dėmesys, kad jo asmens bylos duomenimis nustatyta, kad į Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimą nuteistasis atvyko 2023 m. birželio 5 d., o jo Individualus resocializacijos planas buvo sudarytas 2023 m. birželio 7 d. Taigi, priešingai nei nurodoma skunde, BVK 53 straipsnio reikalavimai nuteistojo atžvilgiu nebuvo pažeisti.

17. Pažymėtina, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos yra specifinis teisės institutas, nes sprendžiant jo taikymo klausimą iš esmės yra prognozuojamas asmens elgesys ateityje – vertinama, ar būdamas laisvėje nuteistasis nepažeis įstatymų. Toks vertinimas yra nukreiptas į ateitį, o tokios prognozės negali būti padaromos jokiu kitu būdu, kaip tik atsižvelgiant į asmens elgesį praeityje ir jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, kurias teisėtai ir pagrįstai įvertino ir pirmosios instancijos teismas.

18. Nors aplinkybės, susijusios su veikomis, už kurių padarymą A. V. šiuo metu atlieka bausmę, ankstesni teisės pažeidimai, neatliktos bausmės dalis, negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau privaloma vertinti visumą aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai kad nuteistasis pirmą kartą buvo nuteistas 22 metų amžiaus dėl vagystės, kad nuteistasis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę pagal tris nuosprendžius paskirtas bausmes už nusikalstamų veikų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams padarymą, taip pat jau antrą kartą atlieka su laisvės atėmimu susijusią bausmę, kad A. V. teistas trisdešimt tris kartus už nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnyje, 182 straipsnyje, 198¹ straipsnyje, 214 straipsnyje, 215 straipsnyje, 300 straipsnyje, taigi priešingai nei teigia nuteistasis skunde, visos jo padarytos nusikalstamos veikos yra analogiško pobūdžio, padarymą, nusikaltimus darė turėdamas neišnykusį teistumą, kai kurios nusikalstamos veikos buvo įvykdytos bendrai su kitais asmenimis, neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, o pasikartojančio finansinio pobūdžio nusikalstamų veikų darymas, siekiant finansinės naudos, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, bet dėl susiformavusių neigiamų vertybių bei sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje. Nors nuteistasis teigia, kad nei vienu nuosprendžiu nebuvo pripažintas recidyvistu, šis skundo teiginys atmestinas kaip deklaratyvus, nes nuteistojo atžvilgiu priimtame Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. sausio 23 d. apkaltinamajame nuosprendyje nurodoma, kad A. V., turėdamas neišnykusį teistumą, padarė naują tyčinį nusikaltimą, todėl jis yra laikomas recidyvistu. Pažymėtina, kad į ankstesnę kriminalinę praeitį atsižvelgiama ir aprobuota „OASys“ metodika, vertinant nuteistojo pakartotinę nusikalstamo elgesio riziką, todėl nuteistojo teisės tokiu būdu nėra pažeidžiamos. Taigi, nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdis ir pavojingumas, sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje ir jo pažangą pataisos proceso metu. Šios aplinkybės, įvertinus jas su kitomis anksčiau paminėtomis aplinkybėmis, leidžia abejoti tuo, kad paleidus nuteistąjį lygtinai iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, jis sugebės prisitaikyti prie bendrųjų visuomenėje priimtų elgesio normų ir jų laikytis lygtinio paleidimo laikotarpiu. Aukštesnysis teismas taip pat atmeta nuteistojo skundo argumentus apie tai, kad nėra pažeidęs probacijos taisyklių, o taip pat niekada nesislapstė ir nebėgo, kadangi šios aplinkybės turi reikšmės, baudžiamojoje byloje spendžiant asmeniui skirtinos bausmės rūšies ir dydžio, kardomųjų priemonių taikymo ir panašius kausimus, bet lygtinio paleidimo instituto taikymo klausimą.

19. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laisvės atėmimo bausme taikomų suvaržymų ir ribojimų teigiamas poveikis nuteistojo elgesio korekcijai neturi kelti jokių abejonių, tačiau aptartos aplinkybės ir faktai kelia pagrįstas abejones dėl laisvės atėmimo bausme taikomų suvaržymų pakankamo poveikio nuteistojo A. V. elgesio, mąstymo, požiūrio pokyčiams bei nuteistojo pasiruošimo laikytis įstatymų reikalavimų ir daugiau nebenusikalsti. Nors ir neabejotina, jog visais atvejais taikant asmeniui lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos siekiama jo tinkamos resocializacijos ir reintegracijos į visuomenę, tačiau toks sprendimas turi būti priimamas tik tinkamai įvertinus asmens, kurį ketinama paleisti į laisvę, asmenybę, jo elgesį laisvės atėmimo vietų įstaigoje bei jo elgesio korekciją, kuri turi sudaryti neabejotiną pagrindą manyti, jog išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nuteistojo neatliktos bausmės dalis, įvertinus ją aptartų aplinkybių kontekste, taip pat neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti.

20. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių visuma sudaro pagrindą spręsti, kad nuteistojo A. V. taisymosi procesas dar turi būti tęsiamas laisvės atėmimo vietų įstaigoje, siekiant valdyti nuteistajam nustatytus riziką nusikalsti pakartotinai didinančius kriminogeninius dinaminius veiksnius bei įtvirtinti teigiamus elgesio modelius, ir formuoti tinkamus problemų sprendimo įgūdžius, kurie padėtų nuteistajam integruotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį. Skundžiama nutartis yra motyvuota, teisėta ir pagrįsta, Kauno apylinkės teismas, atmesdamas nuteistojo skundą ir palikdamas galioti Komisijos nutarimą, nepažeidė nei tarptautinės, nei nacionalinės teisės aktų, taip pat nepažeidė teisingumo ir proporcingumo principų, todėl nuteistojo skundo tenkinti nėra pagrindo, o skundžiama Kauno apylinkės teismo 2024 m. birželio 5 d. nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu ir 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo A. V. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. birželio 5 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.