Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, eI-5483-815/2016

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2016-09-30
Bylos Nr.: eI-5483-815/2016
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-00142-2016-9
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjas: Ernestas Spruogis
Pareiškėjas: A. G.
Atsakovas: Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
Advokatai: Remigijus Rinkevičius

Kategorijos

Administracinė byla Nr. eI-5483-815/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00142-2016-9Procesinio sprendimo kategorija 1.15.1; 1.15.2.3.2; 1.21; 1.37.2.3; 1.37.3; 3.21 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. rugsėjo 30 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Ernestas Spruogis, dalyvaujant pareiškėjo A. G. (A. G.) atstovui advokatui Remigijui Rinkevičiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. G. (A. G.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I

1. Pareiškėjas A. G. (A. G.) (toliau – ir pareiškėjas), atstovaujamas advokato Remigijaus Rinkevičiaus (2015 m. lapkričio 27 d. atstovavimo sutartis), kreipėsi į teismą su 2016 m. sausio 11 d. skundu, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas skunde nurodo, kad jis Lukiškių TI-K nuo 2013 m. sausio 14 d. iki išvykimo į kitą bausmės atlikimo vietą laikytas nežmoniškomis, antisanitarinėmis, sveikatai kenksmingomis, asmens garbę bei orumą žeminančiomis sąlygomis. Pareiškėjo skundas grindžiamas iš esmės tokiais argumentais.

2.1. Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 72 straipsnį laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, išskyrus laisvės atėmimo vietų gydymo įstaigas, atliekantys nuteistieji suskirstomi į paprastąją, lengvąją ir drausmės grupes, tačiau pareiškėjas nebuvo tinkamai supažindintas, į kokią grupę jis buvo paskirtas ir kokias, priklausomai nuo grupės, turi teises ir pareigas (atsižvelgiant į BVK 73 straipsnį, bausmę atliekančio asmens teisių apimtys priklauso nuo to, kuriai grupei jis yra priskirtas).

2.2. BVK 11 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta įsakmi nuostata, kad nuteistieji turi teisę gauti rašytinę informaciją apie bausmės atlikimo tvarką ir sąlygas, savo teises bei pareigas. Šią informaciją bausmės vykdymo institucija pateikia lietuvių kalba arba nuteistojo gimtąja kalba, arba ta kalba, kurią nuteistasis supranta. Pažymėtina, kad pareiškėjas nebuvo supažindintas su Lukiškių TI-K vidaus tvarkos taisyklėmis, jam nebuvo pateikta informacija apie sveikatos priežiūros sąlygų teikimo Lukiškių TI-K tvarką, pacientų teises ir pareigas, pareiškėjas nebuvo supažindintas su Lietuvos higienos norma Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. spalio 22 d. įsakyme Nr. 461 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76: 1999 „Laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigos. Įrengimas, eksploatavimo tvarka, sveikatos priežiūra“ (toliau – ir HN 76:1999). Pareiškėjui buvo pateikti tik kažkokie dokumentai, kuriuos jis privalėjo pasirašyti greitai, nesigilindamas į jų turinį, be to, pateikti dokumentai nebuvo išversti į kalbą, suprantamą pareiškėjui. Kameroje taip pat neiškabinta jokia informacija apie suimtųjų teises ir pareigas, apie teisės aktus. Taigi, dėl šios priežasties buvo apribotos pareiškėjo galimybės žinoti savo teises ir pareigas ir pažeistas BVK 11 straipsnio 1 dalies 1 punktas.

2.3. Pagal BVK įtvirtintą humanizmo principą, vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą, o pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakyme Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 76:2010) 6 punktą laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – ir įsakymas Nr. V-124) 1.3.1 punkte nustatyta, jog vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 m². Pareiškėjo vertinimu, ši nuostata akivaizdžiai prieštarauja Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikai, todėl šiuo atveju reikia vadovautis HN 76:1999, pagal kurią kamerų tipo patalpos plotas, tenkantis asmeniui, turi būti ne mažesnis kaip 5 m².

Pareiškėjas laikytas kamerose su dar 2 kaliniais, nors anksčiau ilgą laiką buvo laikomas su dar 3 asmenimis. Nepaisant to, kameroje buvo maža vietos, vienu metu po ją galėjo vaikščioti tik vienas asmuo, kiti privalėjo sėdėti arba gulėti gultuose. Dėl per didelio asmenų skaičiaus kamerose būdavo tvanku, nuolat trūko gaivaus ir švaraus oro, privatumo. Net valgyti vienu metu visiems kalintiems nebūdavo galimybės, kadangi tik 2 asmenys gali sėdėti prie metalinio staliuko su kėdutėmis, likusieji priversti valgyti atsisėdę ant žemės, gultų arba laukti, kol kiti pavalgys, ir tada valgyti atšalusį maistą. Taigi, akivaizdu, kad 3 suaugusiems vyrams būnant mažoje (mažose) patalpoje iš esmės visą parą ir dar tokiomis nežmoniškomis sąlygomis, sunku ne tik judėti, bet ir kvėpuoti, trūksta oro, elementariausio privatumo.

Taigi, Lukiškių TI-K buvo šiurkščiai pažeista pareiškėjo teisė į minimalų gyvenamąjį plotą.

2.4. Kamerose būdavo įrengtas unitazas, tačiau kamerose nuolat tvyro neapsakomas dvokas, sanitarinis mazgas (tualetas) neturėdavo atskiros ventiliacijos, todėl žinant ar bent jau įsivaizduojant, kiek suimtųjų kali ir naudojasi sanitariniu mazgu vidutiniškai per dieną, nesudėtinga įsivaizduoti, kokios oro sąlygos buvo kamerose, kurioje laikytas pareiškėjas. Pareiškėjui naudotis tualetu tekdavo iš esmės viešai, o žinant kameros dydį, nesunku suprasti, kad kiti kameros gyventojai iš esmės stebi šį procesą. Tualetas būdavo atitvertas menka ir jokio privatumo nesuteikiančia sienele, paprastai nuo durų jokios pertvaros iš viso nebūdavo. Pareiškėjas dėl tokios situacijos jausdavosi ypač suvaržytas, pažemintas ir psichologiškai nuolat gniuždomas, be to, iki šiol jaučia fizines tokio ilgalaikio žeminimo ir gėdos pasekmes (negali normaliai tuštintis). Kamerose nuolat tvyrodavo išmatų ir šlapimo dvokas, o kamera vėdinama tik per langą, tame dvoke pareiškėjas turėjo valgyti, miegoti ir tiesiog būti. Be to, kamerų langai uždengti keliomis eilėmis grotų ir daugiau jokia ventiliacija neįrengta, todėl naivu tikėti, kad kamerų vėdinimas gali atitikti kokius nors higienos reikalavimus. Perpildytose kamerose, esant tokioms sąlygoms, tvyrojo nuolatinė įtampa, tarp kalinių dažnai kildavo įvairūs nepasitenkinimai, nesutarimai, konfliktai, kurie bet kada galėjo baigtis smurtu, kuriuos tekdavo kęsti pareiškėjui. Tokios žeminančios gyvenimo sąlygos sukelia susierzinimą, dirglumą, kamerose tvyro nuolatinė įtampa, kylanti būtent dėl nepatogumų, susijusių su gyvenamojo ploto trūkumu. Dėl šių priežasčių pareiškėjas pasidarė irzlus, nervingas, sunkiai gali užmigti, o dėl tokių gyvenimo sąlygų sudarymo jaučiasi pažemintas.

Be to, pagal HN 76:2010 kamerose turi būti veidrodis bei tualeto reikmenų spintelė, tačiau jų nebuvo.

Taigi, Lukiškių TI-K kameros neatitiko HN 76:2010 21 punkte nustatytų reikalavimų.

2.5. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakyme Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir PĮ taisyklės) 235 punktą nuteistieji, perkelti į kamerų tipo patalpas pagal BVK 70 straipsnio 6 dalyje nustatytą tvarką, turi teisę kasdien ne mažiau kaip 2 valandas pasivaikščioti gryname ore, tačiau pareiškėjas per dieną į lauką paprastai buvo išleidžiamas tik 1 valandai, o jeigu būdavo blogas oras, į kiemelį pareiškėjas iš viso nebuvo vedamas.

Taigi, nebuvo užtikrinta pareiškėjo teisė būti gryname ore.

2.6. Kameroje pareiškėjas laikytas su rūkančiais asmenimis, nors Lukiškių TI-K apie tai, kad pareiškėjas yra nerūkantis, buvo informuotas nuo pat pradžių. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio 3 dalį Lietuvos Respublikoje rūkyti (vartoti tabako gaminius) draudžiama bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimosi patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais ir užterštu oru. Pareiškėjas buvo priverstas kankintis su rūkančiais asmenimis, kameroje iš 4 arba 3 suimtųjų (kalinčių) rūkydavo 3 arba 2 asmenys.

Taigi, nebuvo užtikrinta pareiškėjo teisė į sveiką aplinką.

2.7. Kameros paprastai buvo vėdinamos tik per mažus langus, per kuriuos neprasiskverbia natūrali šviesa, o ir patys langai neatsidarydavo iki galo, dar daugiau, langus užstodavo kelios eilės grotų, tinklelis, taigi, gryno oro patekimas į vidų būdavo itin ribotas.

2.8. Daugelis kamerų, kuriose laikytas pareiškėjas, buvo labai blogos būklės, visos sienos ir lubos buvo padengtos pelėsiu, sienų dažai, tinkas vietomis buvo iškritęs, be to, kamerose buvo labai drėgna. Akivaizdu, jog kameroms buvo būtinas remontas.

Visą parą kamerose šviesdavo dirbtinis apšvietimas, o tai kenkdavo ne tik pareiškėjo sveikatai ir regėjimui. Nusiprausti šiltu vandeniu paprastai būdavo galima tik 15 min. kartą per savaitę. Gyvenamosiose kamerose maistui laikyti skirtos spintelės buvo pakabintos ant sienos tik 1 m atstumu nuo tualeto, kuris paprastai būdavo atviras, be to, spintelės buvo neuždaromos. Pagal HN 76:2010 nuostatas turi būti sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti viršutinius ir apatinius drabužius, čiužiniai ir pagalvės turi būti su užvalkalais, prie sporto salės turi būti persirengimo kambarys, dušas, tualetas, tačiau Lukiškių TI-K viso to nebuvo.

2.9. Pareiškėjas, pagrįsdamas skundą, remiasi, be kita ko, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – ir Konvencija), jos 3 straipsniu, Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą (toliau – ir CPT) Antrąja bendrąja ataskaita [CPT/Inf (92)3] (toliau – ir ataskaita CPT/Inf (92)3), Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250, 6,271 straipsniais, BVK nuostatomis, HN 76:2010, jos 18.4, 21, 56, 62 punktais, PĮ taisyklėmis, EŽTT praktika (bylomis Mandic ir Jovic prieš Slovėniją, Štrucl ir kiti prieš Slovėniją, Labita prieš Italiją, Kudla prieš Lenkiją, Valašinas prieš Lietuvą), Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika (administracinėmis bylomis Nr. A143-1966/2008, Nr. A444-619/2008, Nr. A502-734/2009, Nr. A438-121/2009, Nr. A525-1181/2010, Nr. A822-1053/2013, A261-1802/2013, A858-757/2013, Nr. A822-1546/2013, Nr. A602-608/2013, Nr. A602-369/2013), protingumo ir teisingumo principais, nurodo, kad: Lukiškių TI-K pažeidė pareiškėjo teisę į tinkamas kalinimo sąlygas, dėl to pareiškėjas patyrė ne tik nepatogumus, bet ir buvo sukrėstas emociškai, buvo nuolatinio streso būsenoje, o dėl to pablogėjo jo sveikata, t. y. dėl Lukiškių TI-K neteisėtų veikų pareiškėjas patyrė moralinę žalą: psichologinį ir dvasinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, papildomus nepatogumus, diskomfortą, emocinę depresiją, pablogėjo pareiškėjo sveikata (pareiškėją kankina nuolatiniai galvos skausmai, nemiga, dėl blogo apšvietimo pablogėjo regėjimas, o dėl nuolatinės įtampos ir streso ir bendra savijauta), sumažėjo pasitikėjimas savimi, sutriko visavertis gyvenimas ir socialiniai įgūdžiai, dėl nuolatinio neigiamo psichologinio ir fizinio poveikio pareiškėjas negali ramiai miegoti, tapo dirglus, užsidaręs, jaučia padidėjusią fobiją aplinkai, dėl ko sumažėjo jo bendravimo galimybės; pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš to, kad Lukiškių TI-K nebuvo sudarytos tinkamos kalinimo sąlygos; atsižvelgiant į nurodytas faktines aplinkybes, pažeidimo mastą ir trukmę, aktualią EŽTT ir Lietuvos teismų praktiką, pareiškėjui turi būti atlyginta jo patirta moralinė žala, t. y. pareiškėjui turi būti priteistas adekvatus ir pagrįstas 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

II

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, kad pareiškėjo reikalavimas yra nepagrįstas, prašo skundo netenkinti, savo poziciją grindžia iš esmės tokiais argumentais.

1. Nuo 2010 balandžio 11 d. įsigaliojo HN 76:2010, kurioje minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nebuvo nustatyta; įsakyme Nr. V-124 buvo nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 m² ploto.

2. Iš pareiškėjo asmens įskaitos kortelės kopijų matyti pareiškėjo judėjimas, laikymo Lukiškių TI-K laikotarpiai bei kameros, kuriose jis buvo laikomas. Pažymėtina, kad 2013 m. spalio 18 d., 2013 m. gruodžio 18 d., 2014 m. vasario 18 d., 2014 m. balandžio 24 d., 2014 m. birželio 2 d., 2014 m. liepos 9 d., 2014 m. rugpjūčio 11 d. – 2014 m. rugpjūčio 19 d., 2014 m. rugsėjo 5 d., 2014 m. rugsėjo 11 d. – 2014 m. spalio 16 d. asmeniui tenkantis kameros plotas visiškai atitiko nustatytus reikalavimus.

3. Lukiškių TI-K administracija stengiasi, kiek įmanydama, mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis.

4. Lukiškių TI-K – specifinė įstaiga, atliekanti tardymo izoliatoriaus ir kalėjimo funkcijas. Vadovaujantis įsakymu Nr. V-124 ir PĮ taisyklių 11.1 punktu, maksimalus leistinas Lukiškių TI-K laikomų asmenų skaičius yra 954, tačiau šis skaičius nuolat viršijamas, gali siekti daugiau kaip 1 000. Didžiausią dalį Lukiškių TI-K esančių asmenų sudaro suimtieji, taip pat laikomi asmenys, nuteisti laisvės atėmimu iki gyvos galvos, ir nuteistieji, palikti įstaigoje atlikti ūkio darbus. Nuteistieji iki gyvos galvos užima kameras nuo 1 iki 75, atsižvelgiant į teisės aktų reikalavimus, jie laikomi po vieną (tik labai retais atvejais, jiems prašant, jie gali būti laikomi po 2).

5. Lukiškių TI-K yra pataisos įstaiga, atliekanti teismų nutarčių, sprendimų vykdymo funkcijas, užtikrinant įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytas laikymo sąlygas nuteistiesiems bei suimtiesiems. Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 8 straipsnis nustato asmenų pristatymą į tardymo izoliatorių. Asmenys, kuriems paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, pristatomi į tardymo izoliatorių pagal ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo paskirtą nutartį ar nuosprendį. Pagal ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartį asmenys perkeliami ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti arba dėl bylų nagrinėjimo teisme. Taigi, Lukiškių TI-K administracija negali turėti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje, skaičiui, o jų nepriimti į įstaigą neturi teisinio pagrindo.

Skirstant atvykusius asmenis į kameras, laikomasi BVK 70 straipsnyje nustatytų nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose reikalavimų ir Įstatymo 10 straipsnyje nustatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų.

6. Dėl nurodytų aplinkybių kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytą ribą. Esant tokiai situacijai, Lukiškių TI-K administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką, t. y. atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras. Kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, švarus patalynės komplektas, kitas teisės aktuose nustatytas inventorius.

7. Lukiškių TI-K administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys nuteistieji ir suimtieji. Reikalingas inventorius (šluota, samtis, šiukšliadėžė, kibiras, taip pat kalcinuota soda, skirta kamerų, kriauklių ir unitazų valymui) visą laiką išduodami į kameras. Už administracijos reikalavimų nevykdymą skiriamos nuobaudos. Karantino kameras valo iš ūkio brigados paskirtas nuteistasis, jas plauna bei dezinfekuoja su išduotais valikliais. Siekdamas palaikyti švarą kamerose, Lukiškių TI-K 2013 m. gruodžio 30 d. buvo sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Dezinfa“, pagal kurią vykdytojai nuolat atlikdavo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus.

8. Dėl kamerų remonto

Kamerų remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip pat gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Pažymėtina, kad suimtieji ir nuteistieji asmenys neretai piktybiškai niokoja valstybės turtą, gadina elektros instaliaciją, daužo apšvietimo lemputes, laužo langus, daužo stiklus, klozetus, griauna atitvarines sieneles, skiriančias klozetą nuo miegamųjų vietų ir pan. Todėl visiškai suremontuotose Lukiškių TI-K kamerose neretai vėl tenka daryti pakartotiną remontą.

9. Dėl kamerų įrengimo, valgymo prie stalo

Tardymo izoliatorių kamerų įrengimas įtvirtintas Departamento direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakyme Nr. V-176 patvirtintose Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse (toliau – ir TI taisyklės), pagal kurių 14.6 punktą kameroje turi būti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai). Visose Lukiškių TI-K kamerose įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams ir higienos priemonėms laikyti. Atsižvelgiant į miegamųjų vietų skaičių kamerose, įrengtos atitinkamo dydžio lentynos, kad visiems asmenims užtektų vietos maistui ir higienos reikmenims sudėti. Kamerų plotas yra pakankamai mažas, dėl to ne visada įmanoma įrengti daugiau papildomų spintelių, lentynų ar taburečių ir kitų baldų.

Pažymėtina, kad stalai kamerose įrengti, vadovaujantis protingumo principais: nedidelėje kameroje negali būti didelis stalas. Standartinėse kamerose stalai pagaminti su 2 pasukamomis kėdutėmis. Daugelis laikomų asmenų naudoja medinę spintelę kaip stalą, tai reiškia, kad kameroje, kurios plotas – apie 8 m² ir kurioje apgyvendinti 4 asmenys, visi gali valgyti tuo pačiu metu: dviese – atsisėdę prie stalo, dviese – ant lovų prie spintelės.

10. Dėl sanitarinio mazgo, veidrodžio

Pagal HN 76:2010 21 punktą pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas, jame turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema taip pat įrengti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė); sanitarinis mazgas turi turėti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą. Pažymėtina, kad HN 76:2010 taikoma projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms, o veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. HN 76:2010 privaloma asmenims, projektuojantiems, statantiems, kapitaliai remontuojantiems, rekonstruojantiems, įrengiantiems, eksploatuojantiems laisvės atėmimo vietas bei vykdantiems valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymo Nr. 1R-139 „Dėl Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir įsakymas Nr. 1R-139) skirsnyje „Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normos: tardymo izoliatorių, kalėjimų ir areštinių kameros bei pataisos namų kamerų tipo patalpos“ nurodyta. kokie baldai ir koks inventorius turi būti, tačiau nenurodyta. kad kamerose turi būti veidrodis.

11. Dėl ventiliacijos, vėdinimo

13. Dėl dušų

Pagal HN 76:2010 68 punktą laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Vadovaujantis Lukiškių TI-K direktoriaus įsakymu „Dėl Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjime laikomų asmenų išvedimo į dušą tvarkos aprašo patvirtinimo“, Lukiškių TI-K laikomiems asmenims vieną kartą per savaitę iki 15 min. suteikiama teisė nusiprausti duše ir tai atitinka higienos normų reikalavimus, todėl Lukiškių TI-K savo veiksmais šio dalyko nepažeidė.

14. Dėl pasivaikščiojimo ir pasivaikščiojimo kiemelių

Motyvuojamoji dalis

14.1. Pagal Įstatymo 29 straipsnį suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip 1 valandą pasivaikščioti gryname ore, pasivaikščioti vienu metu vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji, kurie turi būti apsirengę pagal metų laiką ir oro temperatūrą; suimtųjų pasivaikščiojimas vyksta dienos metu, specialiai tam skirtoje tardymo izoliatoriaus teritorijoje, laikantis Įstatymo 10 straipsnio reikalavimų; pasivaikščiojimo gali nebūti arba jo trukmė gali būti sutrumpinama tik dėl nepalankių oro sąlygų, jeigu su tuo sutinka suimtasis. Pažymėtina, kad pasivaikščiojimas gali būti nutrauktas, jeigu suimtasis pažeidžia Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse nustatytą pasivaikščiojimų tvarką. Be to, pasivaikščiojimas gryname ore yra suimtųjų teisė, bet ne pareiga.

14.2. Pasivaikščiojimo kiemeliai pastoviai valomi, esant būtinumui, visada yra barstomi. Pasivaikščiojimo kiemelius valo kiemsargis, taip pat pagal BVK 134 straipsnio 1 dalį, nemokant už darbą, nuteistieji gali būti įtraukti tik į pataisos įstaigų ir gretimų teritorijų tvarkymo, taip pat nuteistųjų kultūros ir buities sąlygų gerinimo darbus. Įstatymas tiksliai apibrėžia darbų, kuriuos nuteistieji privalo atlikti nemokamai, pobūdį: pataisos įstaigų ir gretimų teritorijų tvarkymo darbai; nuteistųjų kultūros ir buities sąlygų gerinimo darbai; tai yra specialaus pasirengimo nereikalaujantys darbai, kurie skirti nuolat prižiūrėti bei gerinti nuteistųjų buities ir kultūros sąlygas. Taigi, dalis nuteistųjų padeda tvarkyti Lukiškių TI-K teritoriją, taip pat ir pasivaikščiojimo kiemelius.

14.3. Pasivaikščiojimo kiemeliai Lukiškių TI-K yra I, II bei III korpusuose, I korpuse yra 29 atskiri pasivaikščiojimo kiemeliai, kurių plotas – nuo 17,34 m² iki 23,14 m², II korpuse yra 14 atskiri pasivaikščiojimo kiemelių, kurių plotas – nuo 34,16 m² iki 37,40 m², III korpuse yra 5 atskiri pasivaikščiojimo kiemeliai, kurių plotas – nuo 15,55 m² iki 31,05 m².

15. Dėl asbesto

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 28 d. nutarimo Nr. 1163 ,,Dėl asbesto ir jo turinčių gaminių importo, gamybos ir naudojimo ribojimo“ (toliau – ir nutarimas Nr. 1163) 3.1 punktu, nuo 2001 m. sausio 1 d. draudžiama naudoti asbestcemenčio šiferio lakštus naujai statomose gyvenamosiose namuose ir visuomeninės paskirties objektuose (ligoninėse, mokyklose, vaikų darželiuose), nuo 2002 m. sausio 1 d. naudoti asbestcemenčio šiferio lakštai ir kiti gaminiai žmogaus sveikatai nekenkia. Lukiškių TI-K šiferio lakštais padengti tik I ir III korpuso pasivaikščiojimo kiemelių kontūrai. Šiferio lakštai nėra laužomi, asbesto plaušeliai konstrukcijose yra tvirtai surišti su užpildu, todėl jie į aplinką neišsiskiria ir sveikatai nepavojingi. Be to, pasivaikščiojimo kiemeliai įrengti prieš įsigaliojant nutarimui Nr. 1163.

16. Dėl laikymo kartu su rūkančiais / nerūkančiais asmenimis

16.1. Lukiškių TI-K nėra specialiai įrengtų atskirų kamerų rūkantiems asmenims, kadangi tokių kamerų įrengimas neįtvirtintas TI taisyklėse ar kituose teisės aktuose. Lukiškių TI-K pareigūnai, priimdami ir paskirstydami asmenis į gyvenamąsias kameras, privalo užtikrinti nerūkančių asmenų teises ir laikyti juos atskirai nuo rūkančių asmenų. Atsižvelgiant į tai bei vadovaujantis Lukiškių TI-K suimtųjų (nuteistųjų) paskirstymo į kameras tvarkos aprašo 7 punktu, suimtieji (nuteistieji) 8 priežiūros poste ( kameros nuo Nr. 104 iki Nr. 125) skirstomi, atsižvelgiant į laisvų miegamųjų vietų ir kamerų skaičių, taip pat griežtai vadovaujantis BVK 52 ir 70 straipsnių ir Įstatymo 10 straipsnio reikalavimais. Šiame priežiūros poste suimtieji ir nuteistieji asmenys laikomi tol, kol bus atliktas jų sveikatos patikrinimas, sanitarinis paruošimas, kol įvyks pokalbis su Psichologinės tarnybos, Socialinės reabilitacijos ir kitų tarnybų pareigūnais. Kitą darbo dieną po atvykimo, išnagrinėję visus žodinius ir rašytinius suimtųjų (nuteistųjų) prašymus, Vidaus tyrimų skyriaus (Kriminalinės žvalgybos skyrius) pareigūnai, atsižvelgę į Socialinės reabilitacijos skyriaus bei Psichologinės tarnybos pareigūnų rekomendacijas bei pastabas dėl atskirų asmenų, skiria suimtuosius (nuteistuosius) į gyvenamąsias kameras. Pagal tvarkos aprašą suimtieji (nuteistieji) skirstomi į kameras atsižvelgus ir į įstaigos užpildymą, kriminogeninę būklę įstaigoje, o taip pat į suimtojo (nuteistojo) prašymą laikyti jį atskirai nuo rūkančių asmenų.

16.2. Asmenims pirmą kartą atvykus į Lukiškių, yra pildomas blankas apie asmens asmeninių duomenų tvarkymą, su tuo asmuo supažindinamas ir patvirtina savo parašu. Tame pačiame blanke yra eilutė, kurioje įrašytas sakinys ,,Būti kameroje kartu su rūkančiais asmenimis“, po kurio paliktas laisvas plotas, kuriame asmuo turi parašyti, ar sutinka būti kartu su rūkančiais asmenimis ar nesutinka, tai patvirtinti savo parašu. Tai, ką asmuo nurodo, patvirtina, ar sutinka / nesutinka būti kameroje kartu su rūkančiais / nerūkančiais asmenimis, todėl, atsižvelgiant į turimus duomenis, asmenys toliau laikomi taip , kaip jie pageidavo.

16.3. Vėliau Lukiškių TI-K keitėsi forma dėk duomenų užpildymo, ar įstaigoje laikomi asmenys pageidauja būti laikomi gyvenamosiose kamerose kartu su rūkančiais / nerūkančiais asmenimis. Asmenims atvykus į Lukiškių TI-K, užpildoma Asmenų, atvykusių į Lukiškių TI-K pirmą kartą, apklausos anketa, ji pildoma, siekiant užtikrinti suimtųjų / nuteistųjų teises, kurios nustatytos įstatymuose. Atsižvelgiant į tai, asmenys, kurie atvyksta į Lukiškių TI-K, turi atsakyti į pateiktus klausimus, įrašydami jiems tinkamą atsakymo variantą. Anketos antru klausimu klausiama, ar suimtasis / nuteistasis nori būti laikomas Lukiškių TI-K gyvenamojoje kameroje kartu su rūkančiais asmenimis, suimtieji / nuteistieji turi įrašyti ,,taip“ arba ,,ne“ bei patvirtinti savo parašu. Remiantis turimais duomenimis, kaip suimtasis (nuteistasis) pageidavo būti laikomas (kartu ar ne su rūkančiais asmenimis), jis taip ir laikomas įstaigoje.

17. Dėl supažindinimo

Pažymėtina, kad suimtieji / nuteistieji, atvykę į Lukiškių TI-K, supažindinami su įstatymais, tvarkos taisyklėmis ir kitais teisės aktais, kurių jie turi laikytis ir jų nepažeidinėti. Pareiškėjas, atvykęs į Lukiškių TI-K, buvo supažindintas su BVK, Įstatymo, PĮ taisyklių, Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių reikalavimais, dienotvarke, vidaus tvarkos taisyklėmis, jo teisėmis, pareigomis bei draudimais. Pareiškėjas buvo įspėtas už minėtų teisės aktų pažeidimą. Tai, kad pareiškėjas buvo supažindintas su minėtais įstatymais, taisyklėmis ir pan. patvirtina jo parašas blanke „Supažindinimas“, šis blankas įsiuvamas į asmens bylą.

18. Pareiškėjas skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškia bendro pobūdžio nusiskundimus, nėra konkretumo. Pažymėtina, kad būtina įrodyti, jog tam tikri pareiškėjo skunde minimi Lukiškių TI-K trūkumai tiesiogiai darė įtaką pareiškėjui ir tokia įtaka sukėlė jam konkrečias neigiamas pasekmes. Tam tikras suimtųjų / nuteistųjų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, kuris lėmė pareiškėjo patekimą į laisvės atėmimo vietą. Pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą traktuotinas kaip nesąžiningas noras pasipelnyti valstybės (visų sąžiningų mokesčių mokėtojų) sąskaita.

19. Administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo. Šios žalos atlyginimą įstatymas sieja su žalos atsiradimu dėl neteisėtų viešojo administravimo subjektų veiksmų / neveikimo viešojo administravimo srityje, t. y. žala atlygintina tais atvejais, kai minėti subjektai neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos arba atliko įstatymuose draudžiamus atlikti veiksmus, arba pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnis). CK 6.271 straipsnyje nustatyta deliktinė atsakomybė, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų; pagal šio straipsnio 4 dalį valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos / jų darbuotojai privalėjo veikti. Deliktinė atsakomybė – viena iš civilinės atsakomybės rūšių, jai atsirasti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246–6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Sprendžiant dėl pareiškėjo skundo pagrįstumo nepakanka nustatyti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) neteisėtai veikė / neveikė, bet būtina nustatyti ir tai, ar toks veikimas / neveikimas tiesiogiai lėmė pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Civilinė atsakomybė gali būti taikoma tik tuo atveju, jeigu nustatytas žalos padarymo faktas. Žala yra vienas iš civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindų, kurio neįrodžius, civilinės atsakomybės santykiai neatsiranda, nes nėra delikto. Nagrinėjamu atveju nėra būtinos CK 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.

III

Teismo posėdyje pareiškėjo A. G. atstovas advokatas Remigijus Rinkevičius rėmėsi pareiškėjo skundu ir prašė priteisti prašomą neturtinės žalos atlyginimą.

Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,

konstatuoja:

I

Šioje administracinėje byloje inter alia nustatyta:

1. Pareiškėjas A. G. Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime buvo laikomas šiose kamerose (žr. atsiliepimą į pareiškėjo skundą, asmens įskaitos kortelės kopiją):

– pareiškėjas 2013 m. spalio 17 d. atvyko į Lukiškių TI-K ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 105 (plotas – 7,38 m²), kameroje buvo 3 asmenys;

– 2013 m. spalio 18 d. perkeltas į kamerą Nr. 152 (plotas – 7,94 m²), kameroje buvo 1 asmuo;

– 2013 m. spalio 19 d. – 2013 m. spalio 21 d. kameroje Nr. 152 buvo 3 asmenys;

– 2013 m. spalio 22 d. – 2013 m. spalio 30 d. kameroje Nr. 152 buvo 4 asmenys;

– 2013 m. spalio 31 d. kameroje Nr. 152 buvo 3 asmenys;

– 2013 m. lapkričio 1 d. – 2013 m. lapkričio 6 d. kameroje Nr. 152 buvo 4 asmenys;

– 2013 m. lapkričio 7 d. kameroje Nr. 152 buvo 3 asmenys;

– 2013 m. lapkričio 8 d. – 2013 m. lapkričio 10 d. kameroje Nr. 152 buvo 4 asmenys;

– 2013 m. lapkričio 11 d. kameroje Nr. 152 buvo 3 asmenys;

– 2013 m. lapkričio 12 d. – 2013 m. lapkričio 28 d. kameroje Nr. 152 buvo 4 asmenys;

– 2013 m. lapkričio 29 d. perkeltas į kamerą Nr. 282 (plotas – 7,82 m²), kameroje buvo 3 asmenys;

– 2013 m. lapkričio 30 d. – 2013 m. gruodžio 17 d. kameroje Nr. 282 buvo 4 asmenys;

– 2013 m. gruodžio 18 d. kameroje Nr. 282 buvo 2 asmenys;

– 2013 m. gruodžio 19 d. – 2013 m. gruodžio 29 d. kameroje Nr. 282 buvo 4 asmenys;

– 2013 m. gruodžio 30 d. kameroje Nr. 282 buvo 3 asmenys;

– 2013 m. gruodžio 31 d. – 2014 m. sausio 3 d. kameroje Nr. 282 buvo 4 asmenys;

– 2014 m. sausio 4 d. perkeltas į kamerą Nr. 371 (plotas – 7,18 m²), kameroje buvo 4 asmenys;

– 2014 m. sausio 5 d. – 2014 m. sausio 14 d. kameroje Nr. 171 buvo 4 asmenys;

– 2014 m. sausio 15 d. perkeltas į kamerą Nr. 335 (plotas – 7,71 m²), kameroje buvo 3 asmenys;

– 2014 m. sausio 16 d. – 2014 m. sausio 27 d. kameroje Nr. 335 buvo 4 asmenys;

– 2014 m. sausio 28 d. – 2014 m. vasario 5 d. kameroje Nr. 335 buvo 3 asmenys;

– 2014 m. vasario 6 d. – 2014 m. vasario 17 d. kameroje Nr. 335 buvo 4 asmenys;

– 2014 m. vasario 18 d. kameroje Nr. 335 buvo 2 asmenys;

– 2014 m. vasario 19 d. – 2014 m. vasario 27 d. kameroje Nr. 335 buvo 3 asmenys;

– 2014 m. vasario 28 d. – 2014 m. kovo 4 d. kameroje Nr. 335 buvo 4 asmenys;

– 2014 m. kovo 5 d. kameroje Nr. 335 buvo 3 asmenys;

– 2014 m. kovo 6 d. – 2014 m. kovo 17 d. kameroje Nr. 335 buvo 4 asmenys;

– 2014 m. kovo 18 d. perkeltas į kamerą Nr. 333 (plotas – 7,72 m²), kameroje buvo 3 asmenys;

– 2014 m. kovo 19 d. – 2014 m. balandžio 16 d. kameroje Nr. 333 buvo 4 asmenys;

– 2014 m. balandžio 17 d. – 2014 m. balandžio 18 d. kameroje Nr. 333 buvo 3 asmenys;

– 2014 m. balandžio 19 d. – 2014 m. balandžio 22 d. kameroje Nr. 333 buvo 4 asmenys;

– 2014 m. balandžio 23 d. kameroje Nr. 333 buvo 3 asmenys;

– 2014 m. balandžio 24 d. kameroje Nr. 333 buvo 2 asmenys;

– 2014 m. balandžio 25 d. kameroje Nr. 333 buvo 3 asmenys;

– 2014 m. balandžio 26 d. – 2014 m. gegužės 6 d. kameroje Nr. 333 buvo 4 asmenys;

– 2014 m. gegužės 7 d. kameroje Nr. 333 buvo 3 asmenys;

– 2014 m. gegužės 8 d. – 2014 m. gegužės 19 d. kameroje Nr. 333 buvo 4 asmenys;

– 2014 m. gegužės 20 d. kameroje Nr. 333 buvo 3 asmenys;

– 2014 m. gegužės 21 d. kameroje Nr. 333 buvo 4 asmenys;

– 2014 m. gegužės 22 d. – 2014 m. birželio 1 d. kameroje Nr. 333 buvo 3 asmenys;

– 2014 m. birželio 2 d. kameroje Nr. 333 buvo 2 asmenys;

– 2014 m. birželio 3 d. – 2014 m. liepos 8 d. kameroje Nr. 333 buvo 3 asmenys;

– 2014 m. liepos 9 d. kameroje Nr. 333 buvo 2 asmenys;

– 2014 m. liepos 10 d. – 2014 m. rugpjūčio 3 d. kameroje Nr. 333 buvo 3 asmenys;

– 2014 m. rugpjūčio 4 d. perkeltas į kamerą Nr. 317 (plotas – 7,61 m²), kameroje buvo 3 asmenys;

– 2014 m. rugpjūčio 5 d. – 2014 m. rugpjūčio 8 d. kameroje Nr. 317 buvo 4 asmenys;

– 2014 m. rugpjūčio 9 d. – 2014 m. rugpjūčio 10 d. kameroje Nr. 317 buvo 3 asmenys;

– 2014 m. rugpjūčio 11 d. – 2014 m. rugpjūčio 19 d. kameroje Nr. 317 buvo 2 asmenys;

– 2014 m. rugpjūčio 20 d. – 2014 m. rugpjūčio 23 d. kameroje Nr. 317 buvo 3 asmenys;

– 2014 m. rugpjūčio 24 d. – 2014 m. rugpjūčio 29 d. kameroje Nr. 317 buvo 4 asmenys;

– 2014 m. rugpjūčio 30 d. – 2014 m. rugsėjo 4 d. kameroje Nr. 317 buvo 3 asmenys;

– 2014 m. rugsėjo 5 d. kameroje Nr. 317 buvo 2 asmenys;

– 2014 m. rugsėjo 6 d. – 2014 m. rugsėjo 10 d. kameroje Nr. 317 buvo 3 asmenys;

– 2014 m. rugsėjo 11 d. perkeltas į kamerą Nr. 252 (plotas – 42,33 m²), kameroje buvo 4 asmenys;

– 2014 m. rugsėjo 12 d. – 2014 m. rugsėjo 13 d. kameroje Nr. 252 buvo 5 asmenys;

– 2014 m. rugsėjo 14 d. – 2014 m. rugsėjo 16 d. kameroje Nr. 252 buvo 6 asmenys;

– 2014 m. rugsėjo 17 d. – 2014 m. rugsėjo 23 d. kameroje Nr. 252 buvo 7 asmenys;

– 2014 m. rugsėjo 24 d. kameroje Nr. 252 buvo 8 asmenys;

– 2014 m. rugsėjo 25 d. – 2014 m. spalio 9 d. kameroje Nr. 252 buvo 7 asmenys;

– 2014 m. spalio 10 d. kameroje Nr. 252 buvo 8 asmenys;

– 2014 m. spalio 11 d. kameroje Nr. 252 buvo 9 asmenys;

– 2014 m. spalio 12 d. – 2014 m. spalio 14 d. kameroje Nr. 252 buvo 10 asmenų;

– 2014 m. spalio 15 d. kameroje Nr. 252 buvo 8 asmenys;

– 2014 m. spalio 16 d. kameroje Nr. 252 buvo 9 asmenys;

– 2014 m. spalio 17 d. išvyko į Pravieniškių pataisos namus-atvirąją koloniją.

2. Remiantis pareiškėjo asmens įskaitos kortelės kopija, 2013 m. spalio 18 d., 2013 m. gruodžio 18 d., 2014 m. vasario 18 d., 2014 m. balandžio 24 d., 2014 m. birželio 2 d., 2014 m. liepos 9 d., 2014 m. rugpjūčio 11 d. – 2014 m. rugpjūčio 19 d., 2014 m. rugsėjo 5 d., 2014 m. rugsėjo 11 d. – 2014 m. spalio 16 d. asmeniui tenkantis kameros plotas visiškai atitiko nustatytus reikalavimus.

3. Lukiškių TI-K (užsakovas) ir UAB „Dezinfa“ (vykdytoja) 2013 m. gruodžio 30 d. sudarė sutartį Nr. VLN-P-2013/255 12 mėn. terminui, pagal kurią vykdytoja įsipareigojo Lukiškių TI-K patalpose teikti kenkėjų kontrolės paslaugas (sutarties 1.1 punktas); vykdytoja, be kita ko, įsipareigojo: lankyti objektą ir atlikti pelių ir žiurkių kontrolę ir naikinimą (deratizaciją) 2 kartus per kalendorinį mėnesį; lankyti objektą ir atlikti tarakonų, skruzdėlių, blusų, utėlių kontrolę ir naikinimą (dezinsekciją) 2 kartus per kalendorinį mėnesį; atlikti kenkėjų monitoringo, kontrolės ir naikinimo darbus pagal galiojančius teisės aktus, naudoti autorizuotus biocidus (sutarties 2.1 punktas).

II

1. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas A. G. (A. G.) prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Šioje byloje kyla ginčas, ar pareiškėjas A. G. Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime buvo laikomas tinkamomis sąlygomis. Pasak pareiškėjo, jam laisvė buvo apribota pažeidžiant galiojančius teisės aktus, nes jis buvo laikomas pažeidžiant vienam asmeniui tenkančio ploto reikalavimus, antisanitarinėmis, nežmoniškomis sąlygomis. Pabrėžtina, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ patvirtintoje Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ minimalūs vienam kaliniui tenkantys kameros plotai nėra numatyti, o Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 (įsigaliojo nuo 2010 m. gegužės 14 d.) nustatyta, jog vienam asmeniui, laikomam Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto. Taigi, 3,6 kv. m. plotas turi būti vertinimo kriterijumi šioje administracinėje byloje, nes A. G. keliamas ginčas apima laikotarpį nuo 2013 m. spalio mėn.

2. Nagrinėjamoje administracinėje byloje sprendžiant, ar pareiškėjo prašymas yra pagrįstas ir gali būti tenkintinas, pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 4 dalis). Valstybės civilinė atsakomybė pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (Civilinio kodekso 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (Civilinio kodekso 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (Civilinio kodekso 6.249 straipsnis). Šios rūšies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad nebūtina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t. y. valstybė atsiradusią žalą atlygina visiškai, nepaisydama konkretaus valstybinės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Neįrodžius bent vienos iš minėtų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1355/2010).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. spalio 20 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A858-2233/2011 konstatavo:

„Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai; padarytos moralinės žalos, kaip asmens patirtos dvasinės skriaudos, neretai apskritai niekas (inter alia jokia materiali kompensacija) negali atstoti, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios būsenos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudą, neįmanoma sugrąžinti – tokią būseną kai kada (geriausiu atveju) galima tik iš naujo sukurti, panaudojant inter alia materialią (pirmiausia piniginę) kompensaciją už tą moralinę žalą (tai nereiškia, kad kai kada išties nėra neįmanoma vien moralinė satisfakcija už patirtą moralinę žalą). Materiali (piniginė) kompensacija už moralinę žalą, kaip materialus tos moralinės žalos atitikmuo, taip pat turi būti skiriama vadovaujantis visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principu, kurio taikymui tokiais atvejais būdingi svarbūs ypatumai, nes tokia materiali kompensacija savo turiniu iš esmės skiriasi nuo pačios moralinės žalos, kuri buvo padaryta ir už kurią yra kompensuojama, turinio ir dėl to (jos dydis nesvarbu) pagal savo prigimtį negali (arba ne visada gali) atstoti patirtos dvasinės skriaudos. Tokios materialios (pirmiausia piniginės) kompensacijos už neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialias prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko asmeniui neretai apskritai niekas – jokie pinigai, joks materialus turtas – negali atstoti (žr. Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimą). Iš esmės analogiška nuostata suformuluota ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, kuris yra konstatavęs, jog neturtinės žalos atlyginimas yra glaudžiai susijęs su idėjos, jog pareiškėjas turėtų likti indiferentiškas toms pasekmėms, kurias sukėlė neteisėti valstybės pareigūnų veiksmai, po to, kai ši žala buvo teisingai atlyginta, įgyvendinimu. Kitaip tariant, pareiškėjo, kuris patiria neturtinę žalą, statusas ex post turėtų kiek įmanoma labiau prilygti jo susikurtai gerovei ex ante (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1897/2008). Atkreiptinas dėmesys, jog visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principo taikymui neturtinės žalos nustatymo (įvertinimo) atvejais būdingi svarbūs ypatumai: neturtinė žala yra skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Neturtiniai praradimai susiję su netektimis, kurios negali būti nedelsiant apskaičiuojamos konkrečia materialine ekonomine forma.

Teismų praktikoje (žr., pvz., 2007 m. birželio 26 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą administracinėje byloje Nr. A14-653/07; 2008 m. balandžio 16 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/08; Administracinių teismų praktika, 2008, Nr. 4(14); 2010 m. birželio 23 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A858-940/2010) taip pat laikomasi nuostatos, jog neturtinės žalos įrodinėjamas pasižymi specifika, nes neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais dažnai neįmanoma. Todėl ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali būti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai. Įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiam asmeniui, gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas. Tokiais atvejais bylą nagrinėjantis teismas turi vadovautis ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta bendrąja įrodymų vertinimo taisykle – vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstu visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos ištyrimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo principais.

Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog kaip neturtinė žala pripažįstamas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neturtinės žalos buvimas konstatuotinas tuomet, kai neigiamą poveikį asmeniui darę veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kad jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu (žr., pvz., 2006 m. gegužės 17 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2006; 2007 m. lapkričio 15 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A17-749/2007).“

3. Pareiškėjas A. G. Lukiškių TI-K buvo nuo 2013 m. spalio 17 d. iki 2014 m. spalio 16 d. (imtinai) (žr. Lukiškių TI-K atsiliepimą į pareiškėjo skundą; asmens įskaitos kortelės kopiją). Apibendrinant kamerų plotų bei tose kamerose laikomų asmenų skaičiaus duomenis, kai tose kamerose buvo laikomas pareiškėjas A. G. (žr. šio sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 1, 2 punktus), darytina išvada, jog tuo laikotarpiu kamerose trūko ploto laikomiems asmenims iš viso 312 parų. Atkreiptinas dėmesys, jog 2013 m. spalio 18 d., 2013 m. gruodžio 18 d., 2014 m. vasario 18 d., 2014 m. balandžio 24 d., 2014 m. birželio 2 d., 2014 m. liepos 9 d., 2014 m. rugpjūčio 11 d. – 2014 m. rugpjūčio 19 d., 2014 m. rugsėjo 5 d., 2014 m. rugsėjo 11 d. – 2014 m. spalio 16 d. vienam asmeniui tenkantis kameros plotas visiškai atitiko nustatytus reikalavimus (žr. Lukiškių TI-K atsiliepimą į pareiškėjo skundą, asmens įskaitos kortelių kopijas). Pabrėžtina, kad Lukiškių TI-K neveikė taip, kaip pagal įstatymus turėjo veikti, todėl neteisėtumo faktas yra pakankamai įrodytas (žr. analogišką poziciją Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 23 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-438-121/2009, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-2810/2011), o jo motyvai, kad jis nėra kaltas dėl šio pažeidimo nėra reikšmingi: pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatas šios rūšies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad nebūtina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t. y. valstybė atsiradusią žalą atlygina visiškai, nepaisydama konkretaus valstybinės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.

4. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 26 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-653/2007; 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444- 619/2008 ir kt.). Tai, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje, yra konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (administracinė byla Nr. A143-1966/2008, Nr. A502-913/2011 ir kt.). Nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, susijusias su pareiškėjo kalinimo Lukiškių TI-K kamerų patalpose sąlygomis, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo teiginiai, jog kalinimas tokiomis sąlygomis padarė jam įvairių nepatogumų, yra įrodytas.

Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiškia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį turi būti taikomi kriterijai, nurodyti Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje, tame tarpe ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo principai. Teismų praktikoje pripažįstama ir tai, kad asmens pažeista neturtinė teisė kai kuriais atvejais teismo gali būti apginta nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT), gindamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje D. prieš Lietuvą, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. prieš Lietuvą). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008). Analogiška praktika nuosekliai formuojama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėjamose bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo (2007 m. liepos 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A2-718/2007; 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2010 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011; 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).

Šio pobūdžio bylose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje konstatuojama, kad neturtinė žala turi būti atlyginama pinigais (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 23 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-438-121/2009, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-2810/2011). Kartu pabrėžtina, kad neturtinės žalos prigimtis lemia, jog nėra galimybės šią žalą tiksliai apibrėžti, ją apčiuopti, grąžinti nukentėjusį asmenį į buvusią padėtį ar rasti tokios žalos tikslų piniginį ekvivalentą. Dėl to įstatyme nustatyti tik kriterijai, į kuriuos privalo atsižvelgti teismas, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį kiekvienu konkrečiu atveju. Kartu negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai nereiškia, kad gali būti reikalaujama neproporcingos kompensacijos. Pareikalavus nerealaus dydžio kompensacijos, o teismui ją priteisus, gali būti paneigta neturtinės žalos atlyginimo esmė, paverčiant tai nepagrįstu uždarbiavimu. Atsižvelgiant į tai, piniginės kompensacijos neturtinei žalai atlyginti dydis kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas teismo nagrinėjamoje byloje pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikšmingais pripažintus kriterijus (Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalis), vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais (Civilinio kodekso 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2010, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1452/2010).

Teismas pabrėžia, kad pareiškėjo apgyvendinimas perpildytoje patalpoje negali būti vertinamas tik kaip mažareikšmis ar smulkmeniškas pažeidimas. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad Lukiškių TI-K stengiamasi palaikyti tvarką: Lukiškių TI-K (užsakovas) ir UAB „Dezinfa“ (vykdytoja) 2013 m. gruodžio 30 d. sudarė sutartį Nr. VLN-P-2013/255 12 mėn. terminui, pagal kurią vykdytoja įsipareigojo Lukiškių TI-K patalpose teikti kenkėjų kontrolės paslaugas (sutarties 1.1 punktas); vykdytoja, be kita ko, įsipareigojo: lankyti objektą ir atlikti pelių ir žiurkių kontrolę ir naikinimą (deratizaciją) 2 kartus per kalendorinį mėnesį; lankyti objektą ir atlikti tarakonų, skruzdėlių, blusų, utėlių kontrolę ir naikinimą (dezinsekciją) 2 kartus per kalendorinį mėnesį; atlikti kenkėjų monitoringo, kontrolės ir naikinimo darbus pagal galiojančius teisės aktus, naudoti autorizuotus biocidus (sutarties 2.1 punktas).

Teismas taip pat pabrėžia, kad Lukiškių TI-K neįrodė, kokiai nuteistųjų grupei priklausė pareiškėjas, o todėl nėra aišku, kiek pareiškėjas turėjo turėti laiko pasivaikščioti – tai traktuojama pareiškėjo naudai. Pabrėžtina, jog Tardymo izoliatorių kamerų įrengimas įtvirtintas Departamento direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakyme Nr. V-176 patvirtintose Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse, pagal kurių 14.6 punktą kameroje turi būti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai). Visose Lukiškių TI-K kamerose įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams ir higienos priemonėms laikyti. Atsižvelgiant į miegamųjų vietų skaičių kamerose, įrengtos atitinkamo dydžio lentynos, kad visiems asmenims užtektų vietos maistui ir higienos reikmenims sudėti. Tačiau teismas atkreipia dėmesį, jog Lukiškių TI-K pripažino, kad kamerų plotas yra pakankamai mažas, dėl to ne visada įmanoma įrengti daugiau papildomų spintelių, lentynų ar taburečių ir kitų baldų. Be to, Lukiškių TI-K pripažino, jog stalai kamerose įrengti, vadovaujantis protingumo principais: nedidelėje kameroje negali būti didelis stalas; standartinėse kamerose stalai pagaminti su 2 pasukamomis kėdutėmis; daugelis laikomų asmenų naudoja medinę spintelę kaip stalą, tai reiškia, kad kameroje, kurios plotas – apie 8 m² ir kurioje apgyvendinti 4 asmenys, visi gali valgyti tuo pačiu metu: dviese – atsisėdę prie stalo, dviese – ant lovų prie spintelės.

Pagal HN 76:2010 24 punktą gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus, tai atitinka higienos normų reikalavimus. Apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose. Pagal HN 76:2010 68 punktą laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Vadovaujantis Lukiškių TI-K direktoriaus įsakymu „Dėl Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjime laikomų asmenų išvedimo į dušą tvarkos aprašo patvirtinimo“, Lukiškių TI-K laikomiems asmenims vieną kartą per savaitę iki 15 min. suteikiama teisė nusiprausti duše ir tai atitinka higienos normų reikalavimus, todėl Lukiškių TI-K savo veiksmais šio dalyko nepažeidė.

Teismas, kompleksiškai įvertinęs visus nurodytus trūkumus, daro išvadą, jog didžiausi pažeidimai buvo padaryti dėl ploto trūkumo, tačiau, priteisdamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia ir į kitus smulkesnius pažeidimus.

Teismas, pakartodamas, kad pareiškėjo apgyvendinimas perpildytoje patalpoje negali būti vertinamas tik kaip mažareikšmis ar smulkmeniškas pažeidimas, atsižvelgdamas į pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę (312 parų pareiškėjas A. G. Lukiškių TI-K buvo laikomas netinkamai), į tai, kad nenustatyta, jog pareiškėjui padaryta žala sveikatai, į Lietuvoje pareiškėjo buvimo Lukiškių TI-K laikotarpiu egzistavusias ekonomines darbo užmokesčio (minimali mėnesinė alga 2013 m. sausio 1 d. – 2014 m. rugsėjo 30 d. buvo 1000 Lt (žr. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimą Nr. 1543 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“), nuo 2014 m. spalio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. – 1035 Lt, nuo 2015 m. sausio 1 d. – 300 eurų (žr. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 24 d. nutarimą Nr. 972 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“)) bei gyvenimo sąlygas, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 3 200 eurų, kuri priteistina iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K. Ypač pabrėžtina, kad teismas, vertindamas neturtinės žalos dydį, remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 8 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-331-858/2016, kurioje už 169 netinkamo kalinimo dienų buvo priteista 1500 eurų. Teismo vertinimu, didesnės negu 3 200 eurų neturtinės žalos priteisimas šioje administracinėje byloje būtų vertintinas kaip nepagrįstas pareiškėjo uždarbiavimas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo A. G. (A. G.) skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui A. G. (A. G.), gim. (duomenys neskelbtini), iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 3 200 Eur (tris tūkstančius du šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo už jo netinkamą laikymą Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime nuo 2013 m. spalio 17 d. iki 2014 m. rugsėjo 10 d. (imtinai) (su pertraukomis netinkamai laikytas 312 paras).

Likusią skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Ernestas Spruogis