Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gintaro Pečiulio (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Donato Šerno ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Z. B. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2007 m. spalio 8 d. nutarties, kuria patvirtintas kreditorių sąrašas ir jų finansiniai reikalavimai Z. B. įmonės „Saulė“ bankroto byloje (bylos Nr. B2-10-44/2007).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo 2007 m. spalio 8 d. nutartyje nurodyta, kad 2007 m. spalio 4 d. gautas bankrutuojančios Z. B. įmonės „Saulė“ administratoriaus prašymas patvirtinti įmonės kreditorių sąrašą ir jų kreditorinius reikalavimus už 352 877,42 Lt dydžio sumą. Teismas pažymėjo, kad administratorius su pareikštais kreditoriniais reikalavimais sutinka, todėl prašymas dėl jų tvirtinimo tenkintinas.

Bankroto procedūra vykdoma neribotos atsakomybės juridiniam asmeniui – individualiai įmonei, todėl atsakovu bankroto byloje turi būti ne tik bankrutuojanti įmonė, bet ir jos savininkas, kuris už įmonės prievoles atsako kaip subsidiarus bendraatsakovis. Individualios įmonės bankrotas pasižymi tuo, kad išieškojimas vykdomas ne tik iš pačios įmonės, bet ir iš jos savininko turto. Įmonės savininkai privalo aktyviai dalyvauti bankroto procese bei turi teisę ginčyti nepagrįstai pareikštus kreditorių reikalavimus. Z. B. iki šiol nėra įtrauktas proceso šalimi į bankroto bylą. Jis neturi galimybės ginti savo pažeistų teisių. Skundžiama teismo nutartis yra be motyvų. Įvertinti nutarties pagrįstumą ir teisėtumą įmanoma tik tada, kai teismas nurodo motyvus visais bylos fakto ir teisės klausimais. Motyvų nebuvimas yra absoliutus nutarties negaliojimo pagrindas. Teismas priėmė nutartį tik todėl, kad su kreditoriniais reikalavimais sutiko bankroto administratorius, nevertindamas reikalavimų teisėtumo ir pagrįstumo. Užtikrinant paskolos AB bankui „Hansabankas“ grąžinimą yra įkeistas Z. B. nuosavybės teise priklausantis gyvenamasis namas, esantis Eglyno g. 72, Šiauliuose. Nors bankroto byla Z. B. įmonei „Saulė“ iškelta dar 2005 m. rugsėjo 20 d., o Z. B. vykdo visas prievoles, susijusias su banko paskola, tačiau AB bankas „Hansabankas“ kreipėsi į bankrutuojančios įmonės administratorių su prašymu patvirtinti kreditorinį reikalavimą už 67 175,19 Lt dydžio sumą. Kreditavimo sutartis nėra nutraukta, Z. B. vykdo sutartinius įsipareigojimus, tačiau bankas, pasinaudodamas bankroto procedūromis, siekia, jog iš anksto būtų grąžinta visa paskolos suma. Teismui patvirtinus banko finansinį reikalavimą, bankas nepagrįstai gautų dvigubą finansinę naudą – sumokėtas įmokas už suteiktą paskolą bei pinigines lėšas už visą paskolos sumą. Z. B. įsipareigojimai AB bankui „Hansabankas“ atsirado 2001 m. balandžio 27 d., tai yra daug anksčiau nei Z. B. įmonei „Saulė“ buvo iškelta bankroto byla. Šiuo metu Z. B. įmonė „Saulė“ yra bankrutavusi bei priimta nutartis ją likviduoti.Pagal Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10 straipsnio 9 dalį, teismui pripažinus Z. B. įmonę „Saulė“ bankrutavusia bei priėmus nutartį ją likviduoti, nauji finansiniai reikalavimai šioje bankroto byloje negali būti pateikiami ir tvirtinami. Dėl šios priežasties negalėjo būti priimtas ir tvirtinamas AB banko „Hansabankas“ kreditorinis reikalavimas.

Apeliantas nėra byloje dalyvaujantis asmuo, todėl atskirasis skundas negalėjo būti priimtas, o jį priėmus apeliacinis procesas turi būti nutrauktas. Be to, bankrutuojančios įmonės buvęs vadovas, akcininkas (akcininkai) ar savininkas nėra atskirojo skundo dėl kreditorinių reikalavimų patvirtinimo padavimo teisės subjektai (ĮBĮ 26 str. 5 d.). CPK nenumato galimybės asmeniui pačiam įstoti į bylą atsakovu. Apelianto reikalavimas įtraukti jį į bylą atsakovu yra nepagrįstas ir turi būti atmestas. Be to, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo svarstyti naujų dalyvaujančių byloje asmenų įtraukimo klausimą.Z. B. individualios įmonės „Saulė“ administratorius neginčijo AB banko „Hansabankas“ pateiktų finansinių reikalavimų, todėl teismas pagrįstai juos patvirtino rašytinio proceso tvarka. Kadangi kredito sutartis buvo sudaryta su bankrutavusios įmonės savininku, AB bankas „Hansabankas“ turėjo teisę pareikšti finansinius reikalavimus Z. B. individualios įmonės „Saulė“ bankroto byloje.

Ieškinyje dėl bankroto bylos iškėlimo Z. B. save nurodė ieškovu. Iškeliant bankroto bylą įmonės savininkas žinojo, kad nėra įmonės turto, kuriuo būtų galima atsiskaityti su kreditoriais, tačiau savęs bendraatsakoviu nenurodė. Išvada, kad bankrutavusios įmonės savininkas byloje turi dalyvauti bendraatsakoviu, nes savininkas privalo aktyviai dalyvauti bankroto procese, yra nepagrįsta. Z. B. bankroto byloje jau yra proceso dalyvis – ieškovas. AB bankas „Hansabankas“ pagrįstai pareiškė savo kreditorinius reikalavimus, o teismas pagrįstai juos patvirtino. Be to, bankas pareiškė kreditorinį reikalavimą tik neišmokėtai (nesugrąžintai) kredito sumai.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis procesas dėl ieškovo Z. B. vardu paduoto atskirojo skundo nutrauktinas.

Apeliacija yra pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas įstatymo nustatyta tvarka (CPK 301, 338 str.). Apeliacinės instancijos teismo paskirtis - patikrinti pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Aptariamu atveju apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgiant į apeliacijos esmę ir šio teismo paskirtį, turėtų spręsti, ar pirmosios instancijos teismo argumentai bei motyvai, kuriais remiantis priimta 2007 m. spalio 8 d. nutartis dėl kreditorių reikalavimų patvirtinimo Z. B. įmonės „Saulė“ bankroto byloje, yra teisėti ir pagrįsti. Apeliacinės instancijos teismui, kurio procesinių veiksmų apimtį ir turinį šiuo atveju sudarytų tik apskųstos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas, nėra teisinio pagrindo nagrinėti ieškovo Z. B. prašymo įtraukti jį į Z. B. įmonės „Saulė“ bankroto bylą bendraatsakoviu. Tokio pobūdžio prašymą gali ir turi spręsti šią bylą nagrinėjantis pirmosios instancijos teismas. Z. B. prašymas apeliacinės instancijos teismui dėl jo procesinės padėties bankroto byloje nustatymo (koregavimo) nėra apeliacijos dalykas, todėl negali būti nagrinėjamas CPK XVI skyriaus normų reglamentuota bylų proceso apeliacinės instancijos teisme tvarka.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 315 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundą paduoda neveiksnus asmuo arba asmuo, neturintis teisės jį paduoti. Jei šie trūkumai paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis). Šios taisyklės taikomos taip pat ir atskirojo skundo priėmimui (CPK 338 straipsnis).

Pirmosios instancijos teismo 2007 m. spalio 8 d. nutartį dėl kreditorių sąrašo ir jų reikalavimų patvirtinimo atsakovo Z. B. įmonės „Saulė“ bankroto byloje atskiruoju skundu skundžia šios įmonės savininko Z. B. vardu jo atstovas. Atsakovo Z. B. įmonės „Saulė“ savininkas Z. B. ieškinio pareiškimu prašė iškelti bankroto bylą šiai įmonei. Bankroto proceso esmė ir šį procesą reglamentuojančių ĮBĮ normų paskirtis yra kuo geresnio nemokios įmonės kreditorių reikalavimų patenkinimo užtikrinimas, todėl šiuo aspektu nemokios įmonės bankroto proceso inicijavimas tokios įmonės savininko pareiškimu sietinas su viešojo intereso apsaugojimu (ĮBĮ 5 str. 2 d. 2 p., 8 str. 1 d.). Pagal savo procesinę padėtį, pareiškimą dėl bankroto bylos Z. B. įmonei „Saulė“ iškėlimo pateikęs šios įmonės savininkas prilygintinas CPK 49 straipsnio 1 dalyje išvardintiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2001 m. gruodžio 21 d. nutarimo Nr. 33 punktas 4). Šioje normoje nurodyti asmenys turi visas šalies procesines teises ir pareigas, išskyrus atvejus, kai kiti įstatymai nustato kitaip (CPK 50 str. 1 d.). Bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai (CPK 1 str. 1 d.). Bankroto bylų nagrinėjimo ypatumus, išimtis iš bendrųjų bylų nagrinėjimo taisyklių nustato specialus bankroto procedūrų vykdymą reglamentuojantis įstatymas – ĮBĮ. Šiame įstatyme reguliuojamų teisinių santykių specifika lemia ir bankroto bylų procese dalyvaujančių asmenų procesinės padėties, jų teisių ir pareigų apimties ypatumus. Viena iš civilinės ginčo teisenos šalių procesinių teisių yra teisė apskųsti teismo sprendimus bei nutartis (CPK 42 str. 1 d. nuostatos). Kaip jau minėta, ĮBĮ 5 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyti asmenys, padavę pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, turi šalies procesines teises ir pareigas, jeigu kiti įstatymai nenumato kitaip (CPK 50 str. 1 d. ). ĮBĮ normų analizė duoda pagrindą išvadai, kad bankroto byloje dalyvaujančių asmenų procesinių teisių apimtis yra nevienoda, nes aptariamu atveju ne visi bankroto bylos dalyviai turi teisę apskųsti bankroto bylą nagrinėjančio teismo nutartis, priimtas dėl kreditorių reikalavimų patvirtinimo. ĮBĮ 26 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad nutartis dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo ar atsisakymo juos tvirtinti atskiruoju skundu gali skųsti tik administratorius ir kreditoriai, kuriems jos priimtos. Kiti kreditoriai šias nutartis gali skųsti, jei jomis patvirtintų finansinių reikalavimų suma viršija 250 Lt ir skundą paduodančio kreditoriaus patvirtintų finansinių reikalavimų suma viršija 250 Lt. Taigi, specialiajame bankroto bylų nagrinėjimą reglamentuojančiame įstatyme aiškiai apibrėžtas baigtinis ratas subjektų, turinčių teisę paduoti atskirąjį skundą dėl teismo nutarčių, priimtų kreditorinių reikalavimų tvirtinimo klausimu. Asmuo, dalyvaujantis bankroto bylos procese CPK 49 straipsnio 1 dalies pagrindu, tačiau nesantis bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės kreditoriumi, neturi teisės apskųsti teismo nutarčių dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo. Z. B. įmonės „Saulė“ savininkas Z. B. , nors pagal savo procesinę padėtį ir yra prilyginamas asmeniui, turinčiam šalies procesines teises ir pareigas šios įmonės bankroto byloje, tačiau jis neturi teisės atskiruoju skundu apskųsti pirmosios instancijos teismo 2007 m. spalio 8 d. nutarties dėl kreditorių reikalavimų patvirtinimo. Z. B. vardu paduotas atskirasis skundas turėjo būti nepriimtas ir grąžintas padavusiam asmeniui CPK 315 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu (CPK 338 str.). Kadangi ši aplinkybė konstatuojama nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas dėl Z. B. vardu paduoto atskirojo skundo nutrauktinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 5 dalimi,

nutaria:

Apeliacinį procesą pagal Z. B. vardu paduotą atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2007 m. spalio 8 d. nutarties Z. B. įmonės „Saulė“ bankroto byloje nutraukti.

Atsisakyti nagrinėti prašymą dėl Z. B. įtraukimo bendraatsakoviu Z. B. įmonės „Saulė“ bankroto byloje.