Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Žindulienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. B. apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 23 d. nuosprendžio, kuriuo T. B. pripažintas kaltu:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 2 d. (vagystė iš S. T. sodybos) ir nuteistas laisvės atėmimu 1 metams;

- pagal BK 178 str. 2 d. (vagystė iš D. K.) ir nuteistas laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str.1, 2, 4 d., paskirtos bausmės subendrintos ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str.1, 4, 9 d., paskirta bausmė subendrinta su 2010 m. lapkričio 15 d. Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, iš dalies sudedant, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams.

Iš M. K. ir T. B. solidariai priteista D. K. naudai 800 Lt turtinės žalos atlyginimo.

Iš M. K., T. B. ir E. R. į valstybės pajamas priteista po 8,76 Lt teismo išlaidų.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti ir E. R. bei M. K., tačiau nuosprendis jų atžvilgiu neapskųstas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

T. B. nuteistas už tai, kad 2009 m. gruodžio 18 d., naktį, nenustatytą valandą, Raseinių r. (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje su M. K., iš S. T. gyvenamojo namo esančios lauko virtuvės durų nuplėšė pakabinamą spyną ir, įsibrovę į vidų, pagrobė motopjūklą „Jonsered“, ir dujų balioną, taip nukentėjusiajai padarė 1000 Lt turtinę žalą.

Be to, T. B. nuteistas už tai, kad 2009 m. gruodžio mėn. pabaigoje, vakare, nenustatytą valandą, Raseinių r. sav., (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje su M. K., iš D. K. priklausančios parduotuvės katilinės, per neužrakintas duris įsibrovęs į vidų, pagrobė šildymui skirtą tepalinį radiatorių ir 5 dujų balionus, taip nukentėjusiajai padarė 800 Lt turtinę žalą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingas išvadas dėl T. B. kaltės, padarius dvi kvalifikuotas vagystes pagal BK 178 str. 2 d.

Nuteistasis skundu ginčija savo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikaltimų ir kritikuodamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį teigia, kad apylinkės teismas rėmėsi išskirtinai vien kito nuteistojo M. K. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriuos teisiamajame posėdyje pastarasis pakeitė, todėl, apelianto teigimu, M. K. parodymais nėra pagrindo tikėti bei remtis. Dėl tokių argumentų pažymėtina, kad BPK 301 str. 1 d. norma reikalauja, jog nuosprendis būtų pagrįstas tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Šios normos esmė yra ta, kad teismas turi teisę remtis visais įrodymais, tiek surinktais ikiteisminio tyrimo metu, tiek naujais įrodymais, tačiau juos visus privalo teisiamajame posėdyje ištirti: apklausti asmenis, perskaityti kaltinamojo ir kitų asmenų parodymus, duotus atliekant ikiteisminį tyrimą, kai yra esminių prieštaravimų tarp šių parodymų ir parodymų, duotų teisme (BPK 276 str. 1 d. 3 p.), ištirti rašytinius įrodymus. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje išdėstė visus teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, tarp jų apelianto, nuteistojo M. K. parodymus, kitus rašytinius įrodymus, kuriuos įvertinęs visete padarė atitinkamas išvadas tiek dėl prieštaravimų M. K. parodymuose ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje, tiek dėl nuteistojo T. B. užimtos gynybinės pozicijos, neigiant savo kaltę. Taigi apylinkės teismas ištyrė ir įvertino M. K. parodymus ir, kolegijos nuomone, padarė teisingą išvadą, kad jis teisiamajame posėdyje keisdamas parodymus siekia padėti apeliantui išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Apeliacinio skundo argumentai, kuriais ginčijamos teismo išvados, iš esmės yra tokie, kokius nuteistasis T. B. deklaravo teisiamajame posėdyje. Apeliantas tvirtino, kad įvykio dieną – 2009-12-18, su M. K. niekur nevažiavo, iš namų nebuvo išėjęs, nukentėjusiosios S. T. sodyboje nebuvo ir nieko nepagrobė (2 t., 150 b. l.). Tačiau nuteistasis M. K. ikiteisminio tyrimo metu ir apklausiamas teisiamajame posėdyje nurodė priešingai, kad į S. T. sodybą vyko su apeliantu, įsibrovė į lauko virtuvę ir iš jos pagrobė motopjūklą bei dujų balioną, kitą dieną motopjūklą pardavė G. už 100 Lt ir pinigus po 50 Lt pasidalino su T. B. (2 t., 48, 147-148 b. l.). Teisiamajame posėdyje M. K. teigė, kad T. B. į S. T. lauko virtuvę įsibrovęs nebuvo, apie jo vykdomą vagystę nieko nežinojo, buvo likęs laukti automobilyje, tačiau akistatos su apeliantu metu, dalyvaujant T. B. ir M. K. gynėjams, nurodė, kad su T. B. kartu įsibrovė į S. T. sodybą (2 t., 48 b. l.). Teisiamajame posėdyje M. K. nepateikė jokių logiškų paaiškinimų, dėl ko jis pakeitė savo parodymus. Dėl kokių priežasčių M. K. turėtų apkalbėti T. B., nenurodė nei apeliantas. M. K. versija, kad jis atpasakodamas kiekvieno konkretaus įvykio aplinkybes galėjo susipainioti, nes yra įvykdęs daug nusikalstamų veikų, neįtikėtina. M. K. ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje labai aiškiai nurodė, kam sekančią dieną po vagystės jis pardavė iš S. T. pagrobtą motopjūklą, dėl to pastarasis buvo paimtas iš G. A. ir grąžintas nukentėjusiajai (1 t., 58-62 b. l.). Be to viso baudžiamojo proceso metu M. K. nuosekliai tvirtino, kad gautus pinigus už pagrobtą motopjūklą pasidalino per pusę su apeliantu. Patikėjus M. K. deklaruojama versija, kad apie vykdomą vagystę iš S. T. lauko virtuvės apeliantas nieko nežinojo ir joje nedalyvavo, reiktų daryti nelogišką išvadą, kad pusę pinigų, gautų už parduotą pagrobtą turtą, M. K. atidavė T. B. už tai, jog šis – ,,...apie tai nežinojo...miegojo mašinoje.“ (2 t., 148 b. l.). Iš to, kas išdėstyta, akivaizdu, kad M. K. teisiamajame posėdyje, keldamas įvairiausias versijas, mėgindamas padėti apeliantui, painiojasi savo parodymuose, todėl apylinkės eismas pagrįstai rėmėsi nuteistojo M. K. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, nes pastarieji yra kokybiškai susiję tarpusavy. M. K. patvirtino, kad T. B. dalyvavo vagystėje iš S. T. gyvenamojo namo lauko virtuvės, gavo pusę pinigų už parduotą pagrobtą svetimą turtą, todėl nėra pagrindo šioje dalyje naikinti skundžiamą nuosprendį, kaip prašo apeliantas.

Teisiamajame posėdyje ir ikiteisminio tyrimo metu (1 t., 170 b. l.; 2 t., 150 b. l.) T. B. neneigė, kad kartu su M. K. buvo D. K. priklausančios parduotuvės katilinėje, iš kurios padėjo pastarajam išnešti 5 dujų balionus ir šildymui skirtą tepalinį radiatorių. Vėlgi, apeliantas tvirtino, kad apie tai, jog minėti daiktai yra vagiami, jis nieko nežinojo – tik, paprašytas M. K., padėjo pastarajam parsivežti 5 dujų balionus, kuriuos, M. K. teigimu, jis buvo nusipirkęs iš kažkokio žmogaus. Tokią apelianto versiją teisiamajame posėdyje deklaravo ir nuteistasis M. K. (2 t., 148-149 b. l.) nors, vėlgi, akistatos su T. B. metu nurodė piešingai, o būtent, kad jie kartu įsibrovė į parduotuvę, iš kurios jis pagrobė 2 arba 3 dujų balionus, o T. B. – 2 dujų balionus ir tepalinį radiatorių (2 t., 48 b. l.). Šiuo atveju kolegija, vėlgi, atkreipia dėmesį, kad pagrobtą D. K. turtą nuteistieji (T. B. ir M. K.) pasidalino. M. K. teisiamajame posėdyje, teigdamas, kad T. B. nežinojo, jog dujų balionai vagiami, tuo pačiu nurodė, kad iš pagrobtų 5 balionų 2 pasiliko apeliantas, o 3 pasiėmė jis pats. Kad vieną dujų balioną pasilik, neneigė nei T. B.. Patikėjus apelianto keliama versija apie nežinojimą dalyvavus vagystėje, tektų daryti tokią išvadą, kad M. K. reikėjo dujų balionų, kuriuos jis, neva, nusipirko, tačiau tuo pačiu, numatydamas, kad dujų balionų reikės ir T. B., nupirko jų iš viso 5 vienetus, kurių atvažiavo pasiimti po parduotuvės darbo valandų ir be dujų balionų papildomai pasiėmė šildymui skirtą tepalinį radiatorių. T. B. versija ir nuteistojo M. K. parodymai, kuriais jis aiškiai mėgina padėti apeliantui išvengti baudžiamosios atsakomybės, savaime yra nelogiški. Jau buvo minėta, kad byloje nėra jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie M. K. tikslą apkalbėti T. B. ikiteisminio tyrimo metu. Dėl to, kas išdėstyta, kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo besąlygiškai teisingais laikyti nuteistojo M. K. parodymus teisiamajame posėdyje ir nesiremti jo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kaip skundu siūlo apeliantas. Nuteistasis M. K. ikiteisminio tyrimo metu vienareikšmiškai tvirtino, kad vagystę iš D. K. priklausančios parduotuvės katilinės įvykdė kartu su T. B., kartu sukrovė į automobilį pagrobtą turtą, kurį po to pasidalino, o visuma aptartų objektyvių aplinkybių paneigia, kad T. B. nesuvokė nusikalstamo savo veikos pobūdžio ir nesiekė kilsiančių padarinių. Dėl to, kas aptarta, nėra pagrindo naikinti skundžiamą nuosprendį ir šioje dalyje, nes kolegijai nekyla abejonių, kad apeliantas dalyvavo pagrobiant ir D. K. turtą.

Kitų aplinkybių, kurių būtų neįvertinęs pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl T. B. kaltės ir baudžiamosios atsakomybės, apeliaciniame skunde nėra nurodyta, todėl naikinti ar keisti skundžiamą nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria: