- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-09-12
- Bylos Nr.
- 1S-261-1020/2022
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Nerijus Meilutis, Justas Namavičius, Ernestas Rimšelis
- Nuteistasis
- J. M.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.7.2.6Laisvės atėmimas iki gyvos galvos (BK 51 str.)
- 2.2.5.19pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nerijaus Meilučio, Justo Namavičiaus ir Ernesto Rimšelio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo J. M. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 9 d. nutarties, kuria netenkintas nuteistojo J. M. prašymas dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1993 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu ir Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gruodžio 1 d. nutartimi paskirtų bausmių subendrinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Nagrinėjamo klausimo esmė
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1993 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu J. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – 1961 m. BK) 234 straipsnio 1 dalį, 250 straipsnio 1 dalį ir 105 straipsnio 8, 10 punktus. Vadovaujantis 1961 m. BK 42 straipsniu, minėtu nuosprendžiu už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu ir J. M. paskirta mirties bausmė sušaudant.
2. Lietuvos Respublikos Prezidento 1995 m. balandžio 13 d. dekretu dėl malonės nuteistajam J. M. suteikimo, mirties bausmė nuteistajam pakeista laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme. Lietuvos apeliacinio teismo 2004 m. gegužės 31 d. nutartimi nuteistojo J. M. padarytos nusikalstamos veikos perkvalifikuotos iš 1961 m. BK 105 straipsnio 8, 10 punktų į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 9, 10 punktus, paskiriant laisvės atėmimą iki gyvos galvos; iš 1961 m. BK 234 straipsnio 1 dalies į BK 253 straipsnio 1 dalį, paskiriant laisvės atėmimą 4 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi ir 5 dalies 3 punktu, bausmės, paskirtos šia nutartimi, ir bausmė, paskirta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1993 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 250 straipsnio 1 dalį, subendrintos apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę, ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas iki gyvos galvos.
Žemesnės instancijos teismas
3. Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gruodžio 1 d. nutartimi nuteistajam J. M. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1993 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu, kuris pakeistas Lietuvos Respublikos Prezidento 1995 m. balandžio 13 d. dekretu bei Lietuvos apeliacinio teismo 2004 m. gegužės 31 d. nutartimi, paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė pakeista terminuoto 8 (aštuonerių) metų laisvės atėmimo bausme. Minėtoje nutartyje nurodyta, kad 8 metų laisvės atėmimo bausmės laikas J. M. pradedamas skaičiuoti nuo 2021 m. gruodžio 1 d., t. y. nuo minėtos teismo nutarties įsiteisėjimo dienos.
4. Vilniaus apygardos teisme 2022 m. liepos 18 d. buvo gautas nuteistojo J. M. prašymas, kuriuo prašoma subendrinti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1993 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu ir Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gruodžio 1 d. nutartimi, nuteistojo teigimu, paskirtas dvi bausmes už vieną nusikaltimą bei paskirti vieną galutinę subendrintą bausmę ir nurodyti paskirtos subendrintos laisvės atėmimo bausmės pradžios ir pabaigos terminus. Taip pat nuteistasis prašė išaiškinti, kaip turi būti skaičiuojami terminai taikant Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 104, 154 ir 157 straipsnius, įvertinus tai, kad neteko galios BVK 157 straipsnio 9 dalis.
Žemesnės instancijos teismas
5. Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi nuteistojo J. M. prašymas dėl prašomų bausmių subendrinimo netenkintas. Apygardos teismo vertinimu, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog nuteistajam pakeitus laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuotu laisvės atėmimu, terminuota laisvės atėmimo bausmė nėra laikoma nauja bausme už tą patį nusikaltimą ir asmuo nėra baudžiamas už tą patį nusikaltimą antrą kartą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2022 m. birželio 1 d. sprendimas „Dėl atsisakymo nagrinėti prašymą“ Nr. KT71-A-S65/2022). Apygardos teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju J. M. paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė buvo sušvelninta, t. y. ji buvo pakeista į terminuoto 8 metų laisvės atėmimo bausmę, todėl nėra teisinio pagrindo šias bausmes subendrinti. Be kita ko, apygardos teismas pažymėjo ir tai, kad atliktas laisvės atėmimo iki gyvos galvos terminas neturi jokios įtakos skaičiuojant sušvelnintos terminuotos laisvės atėmimo bausmės terminą, nes ši bausmės dalis aktuali tik sprendžiant bausmės švelninimo klausimą.
II. Skundo argumentai ir prašymai
6. Nuteistasis J. M. skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 9 d. nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą – nustatyti, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gruodžio 1 d. nutartimi pakeistos 8 metų laisvės atėmimo bausmės terminas turi būti skaičiuojamas nuo jam anksčiau paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pradžios, t. y. nuo 1993 m. sausio 11 d.
6.1. Nuteistasis skunde nurodo, kad pagal BK 2 straipsnio 6 dalį ir BK 42 straipsnio 3 dalį, asmeniui už tą pačią nusikalstamą veiką gali būti paskirta tik viena bausmė. Tačiau apygardos teismas skundžiamos nutarties 15 pastraipoje nurodydamas, kad „laisvės atėmimo iki gyvos galvos ir terminuota laisvės atėmimo bausmė savo esme yra visiškai skirtingos bausmės, kurių skirtingos atliktos dalys neturi būti klaidingai interpretuojamos ir suplakamos į vieną“, netiesiogiai patvirtino, jog jam už tą patį nusikaltimą buvo paskirtos dvi visiškai skirtingos bausmės. Nuteistasis skunde taip pat nurodo, kad turi būti aiškiai nustatytas paskirtos bausmės vykdymo pradžios ir pabaigos terminas.
6.2. Nuteistasis kelia klausimą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės ir terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymo pradžios termino bei atliktos laisvės atėmimo bausmės iki gyvos galvos laiko įskaitymo į paskirtą terminuoto laisvės atėmimo bausmės laiką. Nuteistojo teigimu, apygardos teismui nurodžius, kad tai yra viena tęstinė bausmė, jos pradžia turėtų būti skaičiuojama nuo realiai pradėtos atlikinėti laisvės atėmimo bausmės pradžios, t. y. 1993 m. sausio 11 d., o ne nuo Lietuvos apeliacinio teismo nutarties, kuria paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme, įsiteisėjimo dienos, t. y. 2021 m. gruodžio 1 d. Nuteistojo teigimu, šiuo atveju susidaro įspūdis, kad jis bausmę atlieka tik nuo 2021 m. gruodžio 1 d., nors, kaip minėjo, įkalinimo įstaigoje paskirtą bausmę atlieka jau nuo 1993 m. sausio 11 d. Pasak nuteistojo, taip pat nesuprantama, kodėl į paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės laiką nėra įskaičiuojami 29 metai, kuriuos jis jau yra įkalinimo įstaigoje bei kodėl nėra aiškiai nurodomas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1993 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo pradžios terminas, nes visuose su bausmės vykdymu susijusiuose dokumentuose nurodoma nauja bausmės pradžia – 2021 m. gruodžio 1 d. ir bausmės vykdymo pabaiga – 2029 m. gruodžio 1 d. Šiuo atveju, nuteistojo teigimu, galima manyti, kad bausmės laikas, kurį asmuo atliko būdamas nuteistas iki gyvos galvos, nelaikomas bausmės atlikimu.
6.3. Nuteistasis pažymi, kad apygardos teismas priimdamas skundžiamą nutartį nepagrįstai rėmėsi ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2022 m. birželio 1 d. sprendimu „Dėl atsisakymo nagrinėti prašymą“ Nr. KT71-A-S65/2022, nes šiuo atveju prašymas nebuvo išnagrinėtas iš esmės.
6.4. Nuteistasis, cituodamas skundžiamos nutarties 15 pastraipoje išdėstytus argumentus, nurodo, kad iš apygardos teismo pateikto aiškinimo, negalima suprasti kaip turi būti skaičiuojama BVK 104 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta minimali atliktos laisvės atėmimo bausmės dalis (nuo bausmės atlikimo pataisos įstaigoje pradžios), kurią atlikus nuteistiesiems suteikiama trumpalaikė išvyka iš pataisos įstaigos, nes jis pataisos įstaigoje bausmę atlieka nuo 1993 m. sausio 11 d. Taip pat nuteistasis kelia klausimą dėl šios nuostatos taikymo, galios netekus BVK 157 straipsnio 9 daliai.
Atsiliepimas
7. Atsiliepimų į skundą bei pareiškimų dėl nušalinimo negauta.
Motyvuojamoji dalis
III. Teismo argumentai ir išvados
Nuteistojo J. M. skundas atmestinas.
8. Aukštesnysis teismas, įvertinęs pateiktą skundo medžiagą ir nuteistojo skundo argumentus, konstatuoja, jog apygardos teismas nuteistojo prašymą išnagrinėjo laikydamasis įstatymo bei tinkamai aiškindamas šiam klausimui išspręsti aktualių baudžiamųjų įstatymų nuostatas ir jų santykį, todėl skundžiama nutartis yra pagrįsta ir teisėta.
9. BVK 167¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog ne mažiau kaip dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikęs nuteistasis gali pateikti bausmę vykdančiai institucijai prašymą dėl kreipimosi į teismą, kad jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė būtų pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme. BK 51 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, nuteistajam atlikus dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, klausimą dėl jam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme nagrinėja ir išsprendžia teismas pagal bausmę vykdančios institucijos teikimą. Jeigu teismas nusprendžia pakeisti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme, terminuoto laisvės atėmimo bausmės terminas negali būti trumpesnis negu penkeri ir ilgesnis negu dešimt metų nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos.
10. Priešingai nei teigia nuteistasis, būtent BK 51 straipsnio 2 dalimi nustatyta, kad pakeistoji terminuoto laisvės atėmimo bausmė nuteistajam turi būti skaičiuojama nuo teismo nutarties, kuria laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė buvo pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme, įsiteisėjimo dienos. Terminas nuo kada nuteistajam J. M. turi būti skaičiuojamas terminuoto laisvės atėmimo bausmės pradžios terminas, buvo nustatytas ir Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gruodžio 1 d. nutartimi, kuria J. M. paskirtoji laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė buvo pakeista į terminuotą laisvės atėmimo bausmę, nustatant 8 metų laisvės atėmimo bausmės terminą. Taigi, skundžiamoje Vilniaus apygardos teismo nutartyje buvo pagrįstai nurodyta, kad J. M. paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės pradžios laikas skaičiuotinas nuo Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gruodžio 1 d. nutarties įsiteisėjimo dienos, t. y. nuo 2021 m. gruodžio 1 d.
11. Be to, priešingai nei skunde nurodo nuteistasis J. M., tokiu atveju, kai nuteistajam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė pakeičiama į terminuoto laisvės atėmimo bausmę, nepripažįstama, kad asmuo už tą patį nusikaltimą pažįstamas kaltu ir nuteisiamas antrą kartą. Šiuo atveju viena bausmės rūšis (BK 51 straipsnis – laisvės atėmimas iki gyvos galvos) pakeičiama į kitą bausmės rūšį (BK 50 straipsnis – terminuotas laisvės atėmimas). Įstatymų leidėjas baudžiamajame įstatyme yra numatęs ne vieną atvejį, kai, esant įstatyme numatytiems pagrindams ir siekiant tinkamai įgyvendinti bausmės paskirtį, viena bausmės rūšis pakeičiama kita bausmės rūšimi (pvz., BK 46 straipsnio 7 dalis, BK 47 straipsnio 7 ir 8 dalys). Taigi tokie atvejai teisinio reguliavimo prasme nėra nauji, teismų praktikoje dažnai sprendžiami ir niekaip nereiškia baudimo antrą kartą ir pan. Dėl tos pačios priežasties nėra ir pagrindo tenkinti nuteistojo J. M. prašymo subendrinti už vieną nusikalstamą veiką paskirtos vienos rūšies bausmės, kuri pakeista į švelnesnę bausmės rūšį ir jos pradžią skaičiuoti nuo 1993 m. sausio 11 d. Taip pat negalimas ir nuteistojo prašomos pagal iki tol jam taikytą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę realiai atliktos bausmės įskaitymas į pakeistą terminuoto laisvės atėmimo bausmę. Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gruodžio 1 d. nutartimi J. M. buvo pritaikytas išimtinis institutas, kurio pagrindu jam iki tol taikyta laisvės atėmimo iki gyvos galvos (t. y. iki asmuo miršta) bausmė buvo pakeista į terminuotą laisvės atėmimo bausmę. Įstatymų leidėjas numatydamas tokią procedūrą nenumatė galimybės į modifikuotą bausmę įskaityti anksčiau asmeniui taikytos neterminuotos laisvės atėmimo bausmės pagrindu faktiškai atliktos bausmės dalies. Be to, taikant įskaitymą nuteistojo prašomu būdu BK 51 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymas apskritai netektų prasmės – laisvės atėmimo bausmės iki gyvos galvos bausmę atliekantis nuteistasis prašymą dėl šios bausmės pakeitimo terminuota laisvės atėmimo bausme gali teikti atlikęs ne mažiau kaip 20 metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, taigi į pakeistą terminuotą laisvės atėmimo bausmę įskaičius jo faktiškai atliktą bausmės dydį, nuteistasis turėtų būti iškart paleistas į laisvę. Toks minėtos BK nuostatos taikymas yra negalimas, nelogiškas ir neatitinkantis įstatymų leidėjo ketinimų.
12. Taip pat teisėjų kolegija sutinka su Vilniaus apygardos teismo išvada, jog laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikimo laikas neturi jokios įtakos nuteistojo trumpalaikiam išvykimui ar lygtiniam paleidimu iš pataisos įstaigos. Pažymėtina, jog šie institutai gali būti taikomi tik asmeniui atliekant terminuotą laisvės atėmimo bausmę ir šiuo atveju svarbus tik šios bausmės pagrindu J. M. nuo 2021 m. gruodžio 1 d. skaičiuojamas faktinis bausmės atlikimo laikas.
13. Atsižvelgiant į visa tai, Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 9 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Žemesnysis teismas tinkamai pritaikė aktualias baudžiamojo įstatymo nuostatas ir visiškai pagrįstai netenkino nuteistojo prašymo dėl jo prašomų bausmių subendrinimo ir kitų su tuo susijusių klausimų.
Teismas, atsižvelgdamas į visa tai ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo J. M. skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 9 d. nutartį palikti galioti.