Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo teisėja Jurga Vasiliauskienė, gavusi pareiškėjos E. B. pareiškimą dėl baudžiamosios bylos iškėlimo privataus kaltinimo tvarka,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. B. teismui padavė skundą, kuriuo prašo iškelti E. D. baudžiamąją bylą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 1 d. dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo ir jį pripažinti kaltu.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjos skundą atsisakytina priimti, skundas grąžintinas jį padavusiam asmeniui.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 412 str. 2 dalyje numatyta, kad privataus kaltinimo tvarka teikiamame skunde ar pareiškime turi būti nurodyta: teismo, kuriam teisminga byla, pavadinimas; nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo, padarymo vieta, laikas, padariniai ir kitos esminės aplinkybės; duomenys, kurie patvirtina skunde ar pareiškime išdėstytas aplinkybes; nukentėjusiojo, nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens bei liudytojų vardai, pavardės ir gyvenamoji vieta.

E. B. pateiktame skunde privataus kaltinimo tvarka, nenurodyti liudytojų vardai ir pavardės bei jų gyvenamoji vieta, kaip tai yra numatyta BPK 412 str. 2 d., nors iš jos skundo turinio matyti, kad galimai daromą nusikalstamą veiką matė ten buvę asmenys, kuriuos pareiškėja žino ir ketina atsivesti į teismo posėdį. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad kartu su skundu pateiktai Kauno apskrities VPK Kauno miesto Panemunės PK viešosios policijos skyriaus Petrašiūnų PN nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą kopijai akivaizdžiai trūksta vieno lapo. Esant šioms aplinkybėms laikytina, kad kartu su skundu privataus kaltinimo tvarka nepateikti visi būtini duomenys, kurie patvirtina skunde ar pareiškime išdėstytas aplinkybes.

Privataus kaltinimo proceso ypatumas yra tai, kad byla nagrinėjama teisme be ikiteisminio tyrimo, todėl privataus kaltintojo skundas yra labai svarbus dokumentas, savo reikšme prilyginamas prokuroro surašytam kaltinamajam aktui. Ir nors skundui nėra keliami tokie aukšti reikalavimai, kaip pastarajam dokumentui, tačiau skunde kaltinimas taip pat turi būti tikslus, nes baudžiamajame procese (taip pat ir privataus kaltinimo bylose) galioja iš esmės tie patys principai, tarp kurių vienas svarbiausių principų yra rungimosi principas (BPK 7 str.) bei teisė į gynybą (BPK 10 str.). BPK 22 str. nustatyta, kad kaltinamasis turi teisę žinoti, kuo jis yra kaltinamas, o tai reiškia, kad jis turi turėti galimybę gintis nuo jam pareikštų kaltinimų, tą jis gali daryti tik būdamas informuotas netik apie patį kaltinimą, bet ir apie įrodymus, kuriais tas kaltinimas yra grindžiamas. Be to, privatus skundas apibrėžia kaltinimo ribas, kurių turi laikytis teismas nagrinėdamas bylą (BPK 255 str.).

Teisinėje valstybėje negali būti tokios situacijos, kai be konkrečių faktų pirmiausia asmenims būtų keliama privataus kaltinimo byla, o tik po to tie faktai renkami. Pats teismas formuluoti kaltinimo ir rinkti kaltinimui pagrįsti medžiagos negali, nes taip prisiimtų baudžiamąjį persekiojimą inicijuojančio asmens vaidmenį, kas gali pažeisti teisėjui keliamą nešališkumo reikalavimą. Teisme faktai turi būti tikrinami, ten jie tampa įrodymais, bet konkretūs duomenys apie asmens padarytą nusikalstamą veiką jau turi būti nurodyti skunde. Nesilaikant BPK 412 str. 2 d. numatytų reikalavimų, teismas negali tinkamai realizuoti BPK 413 str. 1 d. numatytos pareigos pradėjus bylą privataus kaltinimo tvarka išsiųsti nusikalstamos veikos padarymu kaltinamam asmeniui skundo nuorašą ir taip užtikrinti jo teisę į gynybą. Nors skundu prašoma išreikalauti atsisakymo pradėti ikiteisminio tyrimo medžiagą, tačiau pažymėtina tai, kad pareiškėja pateiktame skunde yra nurodžiusi, jog ją atstovaus advokatas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 44 straipsniu advokatas, vykdydamas advokato veiklą, turi teisę: 1) gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų veiksmingoms teisinėms paslaugoms teikti reikalingą valstybės ir savivaldybių institucijų turimą ar kontroliuojamą informaciją, dokumentus, jų nuorašus arba motyvuotą atsisakymą juos pateikti; 2) savarankiškai rinkti teisinėms paslaugoms teikti reikalingus duomenis, kuriuos advokatas gali gauti nesinaudodamas procesinėmis prievartos priemonėmis, t. y. gauti iš asmenų reikalingus dokumentus ar jų nuorašus, ar kitokią teisinėms paslaugoms teikti reikalingą informaciją; 3) susipažinti su teismų ir kitų institucijų, nagrinėjančių ginčus ir skundus, praktika, taip pat ir su priimtais įsiteisėjusiais teismų sprendimais, nuosprendžiais, nutartimis ir bylų medžiaga. Esant šioms aplinkybėms, t. y. privačią kaltintoją atstovaujant advokatui, pateiktam skundui privataus kaltinimo tvarka keltini griežtesni reikalavimai, todėl teismas sprendžia, kad teikiant skundą teismui buvo galimybė pareiškėjos atstovei susipažinti su atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą medžiaga bei pateikti teismui atstovės manymu reikalingus duomenis, taip pat ir tinkamą nutarimo atisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą kopiją. Vien prašymas išreikalauti atsisakymo pradėti ikiteisminio tyrimo medžiagą nesuteikia pareiškėjai teisės nepateikti dokumentų ar kitų duomenų, kurių teismas neprivalo rinkti. Teismas gali išreikalauti tam tikrus duomenis, kurių pareiškėja neturi galimybės gauti.

BPK 412 str. 3 d. numatyta, jog minėtų reikalavimų neatitinkantis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui. Nurodyti skundo surašymo pažeidimai ir trūkumai trukdo pradėti privataus kaltinimo procesą teisme, todėl skundą atsisakytina priimti, jis grąžintinas jį padavusiam asmeniui. Ši nutartis neužkerta kelio pareiškėjai, ištaisius nutartyje nurodytus trūkumus, iš naujo kreiptis į teismą su skundu privataus kaltinimo tvarka.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsisakyti priimti pareiškėjos E. B. skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.