Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-09-23 · Byla Nr. N-575-1640-11

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-09-23
Bylos Nr.
N-575-1640-11
Teisėjai
Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas (pran.), Romanas Klišauskas
Kategorijos
  • 45.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N575-1640/2011Procesinio sprendimo kategorija 45.4.1. (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. rugsėjo 23 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Romano Klišausko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo N. V. apeliacinį skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 30 d. nutarimo N. V. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Anykščių rajono apylinkės teismas 2010 m. birželio 30 d. nutarimu pripažino N. V. kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124 straipsnio 6 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą ir paskyrė jam administracinę nuobaudą – 1250 (vieno tūkstančio dviejų šimtų penkiasdešimties) litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dviems) mėnesiams. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad administracinis teisės pažeidimo protokolas N. V. buvo surašytas už tai, kad jis 2009 m. rugsėjo 23 d., 10 val. 52 min., kelio Radiškis – Anykščiai – Rokiškis 16.76 kilometre, Anykščių rajone, vairuodamas automobilį „Toyota Land Cruiser“, esant leistinam 50 km/h greičiui, važiavo 106 km/h greičiu, viršydamas leistiną greitį 56 km/h. Pažymėjo, jog nors N. V. savo kaltės padarius minėtą pažeidimą teismo posėdžio metu nepripažino, tačiau ji buvo įrodyta administraciniu teisės pažeidimo protokolu, Anykščių rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Kelių policijos poskyrio (toliau – ir Institucijos) vyresniosios specialistės L. L. ir liudytojo R. G. parodymais. Konstatavo, jog tikėti teismo posėdžio metu duotais N. V. parodymais, jog jis 2009 m. rugsėjo 23 d. leistino greičio neviršijo, nes neturėjo būtinybės kur nors skubėti, be to, nurodytu automobiliu važinėja ir kiti asmenys, ir vertinti juos kaip teisingus, nėra pagrindo, nes pats N. V. dar 2010 m. balandžio 12 d. pateikė teismui prašymą skirti švelnesnę nuobaudą nei numatytoji sankcijoje bei nurodė priežastį, dėl kurios viršijo leistiną greitį. Pažymėjo, jog, kaip parodė posėdžio metu apklausta Institucijos specialistė L. L., N. V. buvo kviečiamas atvykti į policijos komisariatą, tačiau neatvykdavo ir dėl šios priežasties nebuvo galima surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolo, todėl administracinės nuobaudos skyrimo terminas, vadovaujantis ATPK 35 straipsnio 3 dalies nuostatomis, buvo pratęstas. Skirdamas nuobaudą teismas N. V. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatė, tačiau atsižvelgė į tai, kad jis yra ne kartą baustas administracine tvarka už įvairius Kelių eismo taisyklių pažeidimus.

II.

N. V., nesutikdamas su Anykščių rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 30 d. nutarimu, pateikė apeliacinį skundą (b. l. 48 – 55), kuriuo prašo skundžiamą nutarimą panaikinti, o administracinę bylą jo atžvilgiu nutraukti. Apeliacinį skundą iš esmės grindžia tuo, jog pirmosios instancijos teismo nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, jis minėtą dieną automobilio nevairavo ir jam inkriminuojamo pažeidimo nepadarė, administracinė nuobauda buvo paskirta, pažeidžiant ATPK 35 straipsnio nuostatas, proceso greitumo principą, be to, apylinkės teismas klaidingai įvertino faktinius bylos duomenis ir aplinkybes, kurios yra lengvinančios jo atsakomybę. Nurodo, jog Institucijos specialistė L. L. priėmė nutarimą pratęsti administracinės nuobaudos skyrimo terminą iki vienerių metų, motyvuodama tuo, jog jis, kviečiamas į policijos komisariatą, neatvyksta, todėl surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolo nebuvo galimybės. Pažymi, kad į policijos komisariatą jis apskritai nebuvo kviečiamas, o apie jam inkriminuojamą pažeidimą sužinojo atsitiktinai. Pabrėžia, jog L. L. teismui parodė, jog į policijos komisariatą jis buvo kviečiamas telefonu, tačiau šis faktas nebuvo įrodytas, nei telefono išklotinės, nei grąžinamieji pranešimai – byloje nepateikti. Teigia, jog apylinkės teismas neatsižvelgė į tai, kad iki termino pratęsimo datos jis ne vieną kartą lankėsi policijos komisariate, kur jame buvo surašyti protokolai už kitus pažeidimus, todėl šis faktas leidžia pagrįstai abejoti L. L. parodymais bei daryti prielaidą, kad nutarimas dėl administracinės nuobaudos skyrimo termino pratęsimo buvo priimtas atgaline data. Mano, kad netinkamas pareigūnų pareigų atlikimas (jie jokių procesinių veiksmų nesiėmė daugiau kaip du mėnesius) negali sąlygoti administracinės nuobaudos termino pratęsimo pagal ATPK 35 straipsnyje nurodomas sąlygas. Nurodo, jog byloje nebuvo surinkta neginčijamų įrodymų, kad automobilį pažeidimo metu vairavo būtent jis, nes iš byloje esančios nuotraukos negalima identifikuoti vairuotojo asmenybės, jis protokole nurodė, jog nėra įsitikinęs, ar tą dieną automobilį vairavo būtent jis. Pažymi, kad teismas nepagrįstai rėmėsi jo 2010 m. balandžio 12 d. pateiktu prašymu dėl administracinės nuobaudos skyrimo, nes jis jį pateikė klysdamas, nurodydamas ne tą pažeidimo datą. Teigia, jog teismas nepagrįstai nevertino jam pateikto kelionės lapo, kuriame yra užfiksuota, jog tariamą pažeidimo dieną su minėtu automobiliu važinėjo įmonės svečias J. D., nes tai yra finansinės atskaitomybės dokumentas, už kurio neteisingą surašymą taikoma ne tik administracinė, bet ir baudžiamoji atsakomybė, o vietoje to rėmėsi pažyma apie jo atžvilgiu taikytas administracines nuobaudas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Apeliacinis skundas atmestinas.

N. V. administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas pagal ATPK 124 straipsnio 6 dalį, kurioje inter alia numatyta, jog nustatyto greičio viršijimas daugiau kaip 50 kilometrų per valandą,

užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio iki vieno tūkstančio penkių šimtų litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vieno iki trijų mėnesių arba septynių parų administracinį areštą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu šešiems mėnesiams. Iš apeliacinio skundo motyvų matyti, jog savo kaltę padarius minėtą pažeidimą jis ginčija tuo, jog administracinė nuobauda jam buvo paskirta, pažeidus ATPK 35 straipsnyje įtvirtintus administracinės nuobaudos skyrimo terminus, be to, byloje nebuvo surinkta neginčijamų įrodymų, kad automobilį pažeidimo metu vairavo būtent jis.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš paminėtų teisės normų galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą, su N. V. apeliaciniame skunde nurodomais teiginiais nesutinka ir mano, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino jį kaltu padarius ATPK 124 straipsnio 6 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą. Pažymėtina, jog byloje užteko objektyvių rašytinių įrodymų, kuriais remiantis būtų galima neabejotinai konstatuoti N. V. kaltę minėto pažeidimo padarymu. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nutarime išdėstyta pozicija, jog tikėti teismo posėdžio metu N. V. duotais paaiškinimais, jog jis 2009 m. rugsėjo 23 d. leistino greičio neviršijo, nėra pagrindo, nes pats N. V. dar 2010 m. balandžio 12 d. pateikė teismui prašymą skirti švelnesnę nuobaudą nei numatytoji sankcijoje, visiškai pripažindamas savo kaltę (b. l. 18). Atkreiptinas dėmesys, jog teisėjų kolegija nesutinka su tuo N. V. apeliaciniame skunde nurodomu teiginiu, jog šį prašymą jis neva pateikė klysdamas, nes nors prašyme ir yra nurodoma ne nagrinėjamo pažeidimo padarymo diena (2010 m. rugsėjo 23 d.), o administracinio teisės pažeidimo protokolo už šį pažeidimą surašymo diena (2010 m. balandžio 6 d.), jis šiame prašyme tiksliai įvardija, kokiu greičiu pažeidimo dieną važiavo (106 km/h). Pažymėtina, jog šis greitis sutampa su užfiksuotuoju automobilio važiavimo greičiu teisės pažeidimo duomenų protokole (b. l. 6), todėl teisėjų kolegijai nekyla abejonių, jog N. V. prisiėmė kaltę būtent už 2010 m. rugsėjo 23 d. įvykdytą pažeidimą, o vėliau duoti jo paaiškinimai laikytini gynybine apelianto taktika, pasirinkta siekiant išvengti griežtos administracinės atsakomybės.

Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su tais N. V. teiginiais, jog administracinė nuobauda jam buvo paskirta, pažeidžiant ATPK 35 straipsnyje įtvirtintus administracinės nuobaudos skyrimo terminus. Kaip galima suprasti iš apeliacinio skundo, administracinėn atsakomybėn patrauktas N. V. iš esmės ginčija nutarimo pratęsti terminą skirti administracinę nuobaudą motyvus. Teisėjų kolegija pažymi, jog ATPK 35 straipsnio 3 dalyje yra nustatytas nebaigtinis administracinės nuobaudos skyrimo termino pratęsimo pagrindų sąrašas – jeigu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, ilgam išvykęs ar gyvena užsienyje, ilgai serga arba kai dėl pažeidimo tyrimo ar kitų priežasčių negalima spręsti jo administracinės atsakomybės klausimo. Nutarime, kuriuo pratęstas administracinės nuobaudos skyrimo terminas, nurodyta, kad terminas pratęsiamas, nes N. V. kviečiamas į policijos komisariatą neatvyksta (b. l. 4), todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad terminas buvo pratęstas pagrįstai, nustačius aplinkybes, trukdančias administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimui. Atkreiptinas dėmesys, jog byloje nebuvo nustatyta jokių priežasčių, kodėl Institucijos pareigūnai būtų suinteresuoti klaidingai teigti, jog N. V. kviečiamas neatvyko į policijos komisariatą ir tokiu būdu atidėlioti administracinės nuobaudos skyrimą. Pridurtina, jog apeliaciniame skunde N. V. pareigūnus kaltina netinkamu pareigų atlikimu, tačiau nepateikia jokių konkrečių šiuos jo samprotavimus pagrindžiančių aplinkybių ar motyvų. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylos duomenis, sprendžia, jog jokių neteisėtų veiksmų Institucijos pareigūnai nepadarė ir bylą nagrinėjo per protingus terminus, todėl minėti N. V. teiginiai vertintini kritiškai.

Pridurtina ir tai, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai kritiškai įvertino N. V. jam posėdžio metu pateiktą kelionės lapą (b. l. 38), kuriame parašyta, jog 2010 m. rugsėjo 23 d. (pažeidimo padarymo metu) „Toyota Land Cruiser“ automobiliu naudojosi bendrovės, kuriai priklauso automobilis, svečias J. D., nes apie tokio kelionės lapo buvimą ir aplinkybę, jog automobiliu galėjo naudotis bendrovės svečias, N. V. neužsiminė nei jo atžvilgiu surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole, nei bylos nagrinėjimo Institucijoje metu. Be to, vien tas faktas, jog už šio kelionės lapo neteisingą surašymą taikoma ne tik administracinė, bet ir baudžiamoji atsakomybė, dar neįrodo minėto dokumento teisingumo, įvertinus kitus byloje surinktus įrodymus.

Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pakankamai išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (284 straipsnio 1 dalis), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Anykščių rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 30 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

N. V. apeliacinio skundo netenkinti.

Anykščių rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 30 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas Ablingis Ričardas Piličiauskas Romanas Klišauskas