- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-08-27
- Bylos Nr.
- 1-1826-836/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-30569-2017-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Henryta Gerdvilė
- Nukentėjusysis
- M. S.
- Kaltinamasis
- T. G.
- Advokatai
- Raimundas Gargasas
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, profesinio išsilavinimo, ūkininkas, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 135 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
T. G., 2017 m. birželio 19 d. laikotarpyje nuo 0.30 val. iki 1.30 val. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kilusio konflikto metu, tyčia, mažiausiai vieną kartą spyrė koja M. S. į pilvą, padarydamas dvylikapirštės žarnos plyšimą, išplitusį į pilvaplėvės uždegimą, sukėlusį hipovoleminį ir toksinį šoką, ūmų kvėpavimo nepakankamumą ir klinikinę mirtį, padarydamas sunkų sveikatos sutrikdymą, taip pat smūgiuodamas M. S. rankomis ir spardydamas kojomis sudavė mažiausiai dešimt smūgių į veidą, krūtinę, kairę ir dešinę plaštakas, kairę blauzdą ir kelį, padarydamas poodines kraujosruvas dešinės akies viršutiniame voke, krūtinės ląstoje abipus, kairėje plaštakoje, odos nubrozdinimus dešinėje plaštakoje, kairėje blauzdoje, kairiame kelyje ir kairio peties srityje, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiu būdu mušdamas sunkiai sužalojo žmogų ir dėl to jis buvo sunkiai suluošintas, jo gyvybei grėsė realus pavojus.
Kaltinamasis T. G. kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad datos nepamena, bet galėjo būti 2017 m. birželio 19 d., apie 14:00 val., būdamas neblaivus, su M. S. žvejojo prie (duomenys neskelbtini). M. S., taip pat būdamas neblaivus, pradėjo žodžiais kabinėtis prie kaltinamojo. Vakare, apie 18:00 val., kaltinamasis nuvažiavo pas M. S. į namus, nes pasikvietė „pabaliavoti“. Atvažiavus, M. S. vėl pradėjo prie visų kabinėtis žodžiais, o daugiausiai prie kaltinamojo. Vadino kaltinamąjį necenzūriniais žodžiais, siūlė įžeidžiančius pasiūlymus. Kaltinamajam trūko kantrybė ir jie susimušė. Kaltinamasis pripažino, kad vieną kartą koja spyrė M. S. į pilvo sritį, dar rankomis porą kartų sudavė. Nurodė, kad nenorėjo taip įspirti, bet taip gavosi, nors norėjo kitur pataikyti. Nurodė, kad M. S. stovėjo, kai jis (kaltinamasis) jam spyrė ir kitą dieną nukentėjusysis jau leido laiką miestelyje. Specialisto išvadoje nustatytus sužalojimus pripažįsta. Pamena spyrį, du smūgius, bet jų galėjo būti daugiau, nes dėl girtumo nepamena. Neatsimena, ar dar kas buvo kambaryje, kai sudavė smūgius nukentėjusiajam. Nurodė, kad iki įvykio su M. S. normalūs santykiai buvo, bendravo. Po įvykio irgi kalbėjosi, kaltinamasis ne kartą jo atsiprašė, tačiau, kai nukentėjusysis prisigeria, jis tampa laukiniu. Po praeito posėdžio nebuvo kada kalbėti su nukentėjusiuoju, nes kaltinamasis daug dirbo. Kaltinamasis pripažįsta, kad neblaivumas turėjo įtakos jo veiksmams. Pripažįsta, kad nuo jo suduoto smūgio buvo padarytas sunkus sveikatos sužalojimas. Gailisi ir atsiprašo. Su Teritorinės ligonių kasos 859,00 Eur civiliniu ieškiniu sutinka, jo neatlygino. Su nukentėjusiojo 10 000,00 Eur neturtinės žalos civiliniu ieškiniu sutinka iš dalies, nes jis yra per didelis. Sutinka, kad padarė neturtinę žalą, todėl galėtų 2000,00 Eur atlyginti. Gali iš karto atlyginti 2000-3000 Eur. Iki sekančio posėdžio nukentėjusiajam gali sumokėti 500,00 Eur, o likusią sumą priklausomai nuo to, kokio dydžio ji bus. Nurodė, kad neturi nei kilnojamojo, nei nekilnojamojo turto. Dabar neturi ir negauna jokių pajamų, gyvena pas motiną. Iš ūkininkavimo gaudavo pajamų, bet dabar jų negauna, nes neturi asmens dokumento ir negali be jo sutvarkyti jokių dokumentų susijusių su žemės ūkiu. Dėl nukentėjusiojo pateikto civilinio ieškinio 10 000 eurų neturtinei žalai atlyginti sutinka visiškai. Nukentėjusiajam atlygino 2000 eurų, likusią sumą 8000 eurų įsipareigojo nukentėjusiajam atlyginti iki 2018 m. gruodžio 30 dienos.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika be jo paties prisipažinimo, taip pat įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais, byloje esančiais ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 str. 1 d., 290 str., 291 str.).
Pranešimu apie pradėtą ikiteisminį tyrimą (1 t. b. l. 1-2, 4).
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Įvykio vietos apžiūros metu fotografuota, paimti ant lovos rasti galimai kraujo - biologinės kilmės rudos spalvos mėginiai, nubraižytas įvykio vietos planas – schema, padarytos fotonuotraukos (1 t., b. l. 25-38).
Nukentėjusiojo M. S. apklausos protokolais kur jis parodė, kad 2017 m. birželio mėnesį, tikslios datos neprisimena, savo namuose buvo sumuštas. Tądien jis broliu D., jau būdami neblaivūs, nuvažiavo prie (duomenys neskelbtini) kur jau buvo T. G., R. G. ir jo brolis V. G.. Ką tiksliai veikė prie karjero neprisimena, tik pamena, kad gėrė brendį ar degtinę. Po kurio laiko visi buvę prie karjero nusprendė pratęsimui persikelti į M. S. namus. Grįžus D. gulėjo kambaryje lovoje. Namuose susėdę gėrė alų, sidrą, brendį. Pamena, kad visus vijo eiti namo, mosavo su mediniu pagaliu kopūstams grūsti. Neprisimena visiškai dėl ko prasidėjo muštynės ir nepamena kas jį mušė, į kurias vietas sudavė ir kiek kartų. Neneigia, kad jis išgėręs daug šneka, todėl galėjo prisišnekėti, dėl to galėjo būti ir sumuštas. D. jam po įvykio pasakojo, kad tą naktį T. jį (M. S.) gulintį ant žemės koja ar kojomis spardė į pilvą. Kiek kartų jam T. spyrė ir už ką, D. nepasakė. D. pasakojo, kad ryte jį rado pas tėvą kambaryje vemiantį krauju, tada iškvietė greitąją. Reanimacijoje gulėjo porą savaičių, tada perkėlė į kitą skyrių. Iš ligoninės jį išrašė 2017 m. liepos viduryje. Medikai sakė, kad jam nuplėšta akloji žarna. Iki šiol jaučiasi blogai, numetė apie 40 kg, kadangi negali nieko valgyti. Prieš įvykį jis neturėjo sužalojimų ir sumuštas, sužalotas nebuvo, todėl visi sužalojimai nustatyti jam jį apžiūrint buvo padaryti šio įvykio metu (1 t., b. l. 39-43).
Liudytojo A. S. apklausos protokolais, kuriuose jis parodė, kad 2017-06-18 apie 19.00 val. namuose žiūrėjo futbolo rungtynes. Apie 20.00 val. į namus grįžo neblaivus sūnus D. S.. Apie 21.30 val. - 22.00 val. jis nuėjo miegoti ir prabudo apie 00.30 val. - 1.00 val. nuo labai garsiai grojamos muzikos garso. Atėjęs į sūnaus kambarį jame matė gulintį lovoje sūnų D. S., ant lovos sėdėjo ir sūnus M. S.. Kambaryje taip pat ant sofos sėdėjo V. D.. Jis pastebėjo, kad M. S. kairioji ausis mėlyna. Tėvui paklausus kas nutiko, M. S. pradėjo ant jo šaukti, rėkti ir todėl jis nekreipė į jį dėmesio. Jis pasakė sūnums išjungti muziką, o V. D. pasakė eiti namo ir šis išėjo, o A. S. nuėjo miegoti. Sekančios dienos rytą jis buvo išvykęs ir sūnus miegančius paliko namuose, o kai apie 13 val. grįžo į namus, rado M. S. gulintį jo lovoje ir visą besiblaškantį. Jis skundėsi, kad jam labai skauda abu šonus, gulėdamas lovoje jis vėmė krauju, todėl A. S. iškvietė medikus. Kas sumušė M. S. nematė (1 t., b. l. 53-55, 57-59, 64-66, 68-70).
Liudytojo D. S. apklausos protokolais, kur jis parodė, kad M. S. yra jo brolis. 2017-06-18 apie 19:00 val. – 20:00 val. kartu su broliu M. nuvažiavo prie karjero, kur jau buvo T. G.. Čia tiek jis, tiek M. gėrė degtinę. Tarp M. ir T. jokio konflikto nebuvo. Pasijutęs girtu jis pėsčiomis išėjo namo, grįžęs nuėjo miegoti. Apie 23.00 val. jis prabudo nuo triukšmo. Prabudęs pamatė, kad kambaryje sėdi visa kompanija, kuri buvo prie (duomenys neskelbtini). M. gerdamas Č. ir T. vadino necenzūriniais žodžiais, varė juos iš namų. Prisimena, kad prabudęs kambaryje matė kaip T. kojomis spiria nemažiau kaip 2 kartus, galimai ir 3 kartus, M. į pilvą. Galimai M. T. įspyrė ir daugiau spyrių, tačiau jis matė 2 ar 3 spyrius. Sekančią dieną pamatė, kad M. blogai, kadangi jis gulėjo užsiėmęs už pilvo ir sakė, kad jam suka visą pilvą, vėliau jis vėmė kraujais. Tada iškvietė medikus ir jie išvežė M. į ligoninę. Pas juos į namus buvo atvažiavęs V. G., kuris yra T. brolis. V. užėjo į jų virtuvę ir pasakė piktokai, kad jis tylėtų ir nieko nepasakotų apie tai, kad T. spyrė M., kadangi jis gaus į galvą (1 t., b. l. 72-74, 79-83).
Liudytojas D. S. apklaustas teisme pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad lyg 2017 m. birželio mėnesį, su broliu išėjo į miestelį, galvodami išgerti alaus. Jis su broliu stovėjo autobusų stotelėje, prie jų privažiavo Č. P. ir pasiūlė išgerti alaus. Su Č. P. buvo ir R. G.. Vėliau jie važiavo iki piliakalnio. Nuvažiavę prie (duomenys neskelbtini), ten rado T. G., D. P., V. G.. Jie ten kepė dešreles ar sparnelius, tiksliai nepamena, ir turėjo butelį baltos. Prie karjero jokių muštynių ir konfliktų nebuvo. Jis išgėrė 4-5 stikliukus degtinės ir jam jau užteko, todėl paprašė D. P., kad jį parvežtų namo į (duomenys neskelbtini). Jis atsisakė jį pavežti. D. S. pasiūlė broliui eiti kartu, tačiau M. atsisakė. Jis tada išėjo vienas namo pėsčiomis. Po kurio laiko į namus atvažiavo T. G., V. G., R. G., D. P. bei Č. P.. Visi jie įėjo į kambarį, atsivežė dar alkoholio. Jis prabudo, bet visą laiką buvo lovoje. Jie jam paduodavo išgerti. Kai grįžo brolis jis jautėsi gerai, brolis sumuštas nebuvo. Jei jis būtų sumuštas jis jam būtų pasakęs. Po kiek laiko atėjo V. D.. Brolis M. S. jam kažką pasakė ir jie susiginčijo. Tada V. puolė brolį ir jį pastūmė ant lovos. Jie apsistumdė ir tada M. atsikėlė. Kai brolis išgeria jis būna sunkaus būdo, tampa agresyvus, piktas, visus plūsta, vartoja necenzūrinius žodžius. Maždaug apie 00:30 val. D. S. užsnūdo. Prabudęs išgirdo brolio balsą ir pamatė T. G., kuris spardė brolį kojomis į pilvą. Kambaryje daugiau nieko nebuvo, išskyrus juos, kadangi visi buvo išėję. Jis matė tik vieną T. Jo brolis M. yra smulkaus sudėjimo, o T. stambaus kūno sudėjimo. Jis pamatė tik tą momentą kai T. M. smūgiavo iš kojų į pilvo sritį, nemažiau 2-jų smūgių. Jis T. pasakė, ką čia darai, liepė pabaigti ir jį išvarė, tada T. išėjo namo. Jis nubudo nuo triukšmo ir, mano, kad smūgiai galėjo būti dar prieš tai suduoti iki jam pabundant. D. buvo išėjęs gal į lauką parūkyti arba į tualetą, kadangi D. S. jo nematė. Iki kol atėjo T. jokių smūgių nematė. Vyko tik žodinis konfliktas, tačiau muštynių jokių nebuvo. Po šio įvykio, kai apspardė brolį, jis nesiskundė, kad jam yra blogai, viskas atrodė gerai. Po to atėjo D.. M. leido muziką ir užėjo jo tėvas. Tėvas pasakė primažinti muzikos garsą ir pamatė M. S. mėlyną ausį. Paklausė kodėl jo ausis mėlyna, o brolis tėvui atsakė keiksmažodžiais. Ant lovos sėdėjo D. ir tėvas pasakė išeiti jam namo. Po šio pasakymo D. išėjo. Kai brolis atsikėlė ryte, pasakė, kad jam labai skauda pilvą, pradėjo vemti kraujais. Jie paskambino greitajai medicinos pagalbai. Kai greitoji atvažiavo, medikai pasakė, kad dar valanda ir brolis būtų miręs (1 t., b. l. 86-89).
Liudytoja D. M. apklausos metu nurodė, kad M. S. yra jos kaimynas gyvenantis vienu aukštu žemiau po ja esančiame bute. 2017-06-18 dienos metu, namuose, jie visi trys vartojo alkoholį, tačiau ji nepastebėjo ir negirdėjo, jog tarp jų būtų kilęs koks nors konfliktas. Nepastebėjo, jog M. S. dienos metu būtų kur nors išėjęs, o apie 23:30 val. pažiūrėjusi pro langą matė kieme stovinčias dvi mašinas, tačiau jų modelių neįsidėmėjo, nes buvo tamsu. Iš M. S. buto nuo maždaug 23:30 val. sklido garsi muzika, girdėjosi vyriški riksmai, tačiau ar tai buvo grumtynių garsai ji pasakyti negali, tai daugiau priminė išgertuvių garsus. Minėti garsai liovėsi apie 1:30 val. ir tuomet iš kiemo išvažiavo vienas automobilis, o vėliau maždaug už valandos išvažiavo ir antrasis. Daugiau nieko paaiškinti negali ir jai nieko nėra žinoma apie tai, jog M. būtų sumuštas (1 t., b. l. 97-98).
Liudytoja V. B. apklausos metu nurodė, kad 2017 m. pavasarį, tikslios datos neprisimena, ji susipažino su A. P., kuri yra Č. P. sesuo. 2017 m. birželį ji kartu su A. P. atvažiavo pas M. ir D. S.. M. ir D. buvo A. P. pažįstami. Važiavo ten „pabaliavoti“ t. y. pagerti. A. po išgertuvių išėjo namo, o ji pasiliko dar keletui dienų. Po kelių dienų, jai esant namuose, dienos metu, po pietų, apie 13:00 val. – 15:00 val., A., D.s ir M. visi trys išėjo iš namų. Vakare, tikslaus laiko neprisimena, namo grįžo vienas D., kuris pasakojo, kad jis kažkur su M. ir dar kažkuo šventė, kad D. jau pakako alkoholio ir jis išėjo, o M. paliko. Apie 24:00 val. pamatė į kiemą atvažiuojančius du automobilius. Vienas buvo geltonos spalvos „kablukas“. Po keleto akimirkų į butą įėjo M., o po kelių akimirkų į vidų įėjo ir su automobiliais atvažiavę vyriškiai, kurių buvo nemažiau kaip 3. Visi vyrai: atvažiavusieji nepažįstamieji, M. ir D. sėdėjo M. ir D. kambaryje, kuriame jie, kaip supranta, gėrė, šūkavo, garsiai klausė muzikos. Ji pati pas vyrus nuėjusi nebuvo ir su vyrais negėrė. Vėliau ji nuėjo iki M. ir D. kambario, kur jai vyrai pradėjo pasakoti, kad M. apsižodžiavo su besisvečiuojančiais vyriškiais dėl kažkokių reikalų iš vaikystės. M. atrodė normaliai, nebuvo sužalotas, nesiskundė sveikata, nesakė, kad jam ką nors skauda ar kad jam bloga. Jis tiesiog nuėjo gulti į savo lovą. Sekančią dieną apie 8:00 val. – 9:00 val. prabudus M., jis pradėjo dejuoti, pradėjo skųstis, kad jam bloga, gulėjo rankomis užsiėmęs už pilvo. Ji pradėjo M. klausti kas jam atsitiko, kas jam čia darosi. M. tik pasakė, kad „jam davė“. Tada ji pamatė, kad ant M. kūno yra sumušimo žymės ir jos visos buvo vienoje kūno pusėje. Matė ištinusią ir pradėjusią mėlynuoti ausį, kairį žandikaulį, kairę pusę pilvo, nubrozdintą kairę ranką. Matė, kad buvo įplėšta šoninė M. dėvėtų kelnių siūlė ties klubu, kad net matėsi pamušalas. D. ir A. sakė, kad nieko M. čia neturėtų būti blogo ir apie 10:00 val. išėjo su dviračiais kažkur į kaimą. Apie 13:00 val. A. ir D. grįžo namo jau neblaivūs. Per tą laiką matė, kad M. blogėjo, davė jam nuo skausmo vaistų, tačiau jam negerėjo, jis pradėjo vemti krauju, matė, kad jį išpylė šaltas prakaitas. Apie 14:00 val. ji pati iškvietė greitąją pagalbą. Gydytojas sakė, kad M. išgyventi tėra 6 % (1 t., b. l. 105-107, 109-112).
Liudytojas Č. P. apklausos metu nurodė, kad 2017-06-18 bevažiuojant autobusų stotelėje ant suoliuko pamatė sėdinčius brolius D. ir M. S., kuriems už pagalbą pakraunant malkas pažadėjo nupirkti alaus. Broliai sutiko. Prisikrovę malkų visi nuvažiavo atgal prie karjero, kur prieš tai Č. P. leido laiką su T. G., V. G., D. P., R. G.. Apie 20:30 val. visi, išskyrus D. P., vartojo alkoholį, jokių konfliktų nebuvo. D. S. jautėsi labai apsvaigęs, todėl apie 21:00 val. išėjo pėsčiomis į namus. Sutemus prie karjero pasidarė labai šalta, ėmė kąsti uodai, todėl M. S. pasiūlė važiuoti pas jį į namus. Ten nuvyko apie 22:30 val., gal apie 23:00 val. Kambaryje lovoje gulėjo D. S.. Vyrai toliau vartojo alkoholį. Pasibaigus gėrimams Č. P. paskambino V. D. ir paprašė atvežti alkoholio. Apie 23:30 val. V. D. atvežė alaus, sidro ir brendžio. Begeriant M. S. pradėjo prie visų kabinėtis, puldinėti, išsitraukė medinį kuolą kopūstams grūsti ir juo mojavo. Jie M. S. ramino, tačiau jis ir toliau elgėsi agresyviai, toliau prie visų kibo. M. S. spyrė T. G., kuris tuo metu sėdėjo ant kėdės, pataikė lyg į krūtinę. Tada T. G. nustūmė M. S. nuo savęs link lovos, M. S. griuvo link Č. P., jis M. S. stumtelėjo link lovos, kad ant jo neužgriūtų ir M. S. atsisėdo ant lovos. Toliau visi vartojo alkoholį. Č. P. jautėsi labai girtas, detalių neprisimena, tik prisimena, kad M. S. su V. D. juokais imtyniavo, draugiškai laužė rankas, tačiau be pykčių. Dar matė M. S. gulintį ant žemės, kaip jis ten atsirado – neprisimena, tik matė, kad T. G. jį pakėlė ir pasodino ant lovos. Daugiau nieko Č. P. neatsimena, prisimena, kad atsibudo savo namuose, savo lovoje (1 t., b. l. 114-117).
Liudytojas D. P. apklausos metu nurodė, kad 2017-06-18 apie 17:00-18:00 val. su T. G. ir V. G. nutarė nusipirkti mėsos ir išsikepti šašlykų prie (duomenys neskelbtini). Atvažiavo tarp 19:00-21:00 val., pradžioje buvo tik trise, po pusvalandžio prisijungė Č. P., vėliau R. G.. Pastarasis paprašė jį pavežti, kad galėtų pasistatyti automobilį ir vartoti alkoholį, jie grįžo jau keturiese - dar ir su broliais M. bei D. S.. D. S. buvo akivaizdžiai girtas, M. S. – mažiau girtas. Po kurio laiko D. S. pasijuto labai girtas ir pėsčiomis išėjo namo. Apie 24:00 val. M. S. pasiūlė pratęsti vakarėlį pas jį namuose, visi sutiko ir nuvažiavo. Pas M. S. visi vartojo alkoholį, išskyrus D. P.. Po pusvalandžio prie kompanijos dar prisijungė vyriškis pravarde „(duomenys neskelbtini)“. D. S. gulėjo lovoje. Vienu momentu M. S. į rankas buvo pasiėmęs medinį įrankį kopūstams grūsti ir juo mojavo, bet viskas buvo daroma su „bajeriu“. Vienu momentu D. P. matė, kad M. S. kalbėjosi su T. G., tačiau jokio konflikto nebuvo. Apie 1:00-1:30 val. D. P. su V. G. išvažiavo, tiesiog nebuvo ką veikti. Prieš jiems išvažiuojant girdėjo, kad M. G. kabinėjosi žodžiais prie T. G., neatrodė, kad T. G. būtų dėl to susierzinęs. Kambaryje iki liudytojui išvykstant jokio konflikto nevyko, nebuvo jokio susistumdymo, muštynių ar apsižodžiavimo (1 t., b. l. 119-123).
Liudytojas V. G. apklausos metu nurodė, kad 2017-06-18 apie 18:00 val. jis paskambino T. G. ir pasiūlė susitikti bei kur nors nuvažiavus ką nors išsikepti, nes buvo geras oras. Jie susitiko apie 19:00 val. (duomenys neskelbtini) prie autobusų stotelės. T. G. atvažiavo su D. P.. Kol jie organizavo šašlyku kepimą privažiavo Č. P., jis irgi norėjo prisijungti prie jų kompanijos. Apsipirkę parduotuvėje visi iškart važiavo prie karjero. Netrukus atvažiavo ir Č. P.. Vėliau prisijungė brolis R. G.. Trūko žarijų, todėl Č. P. pasakė, kad nuvažiuos malkų ir išvažiavo su R. G.. Už 20 min. grįžo jau su broliais M. ir D. S., jie abu buvo neblaivūs. Prie karjero jokių konfliktų nebuvo, M. S. buvo sveikas, nesumuštas. Apie 21:00-22:00 val. D. S. pasijuto labai girtas ir išėjo į namus pėsčias. Apie 24:00 val. M. S. pasiūlė važiuoti pas jį į namus pratęsti, visi sutiko. Įėjus į kambarį, D. S. gulėjo lovoje. Netrukus prie visų prisijungė ir V. D.. M. S. išgėręs būna neramus, prie visų kabinėjasi, kiekvienas jo žodis yra keiksmažodis, jis nerenka žodžių, nežiūri su kuo bendrauja, vadina visus susirinkusius necenzūriniais žodžiais, elgiasi neadekvačiai. Niekas iš atvykusių vyrų neketino M. S. nusileisti, sakė jam žodžius atgal, dėl to M. S. pyko. Jis pagriebė medinį strypą kopūstams grūsti ir juo mojavo, lyg sudarydamas įvaizdį, kad tuoj kam nors suduos, tačiau nesudavė. Stikliukas buvo siunčiamas vyrams ratu. M. S. nesulaukdavo savo eilės ir pagriebęs išgerdavo. Vienu momentu jis lenkėsi į tą pusę, kur buteliai sudėti, T. G. jį pastūmė link sofos, jis dėl girtumo krito ant V. D.. Jis su M. S. lyg juokais susiėmė, imituodami imtynes, bet smūgiu nebuvo, nes tai buvo lyg žaidimas. Kitu momentu M. S. T. G. ir V. D. lyg stumdė tarp savęs, kaip kamuolį, tačiau jis nukritęs nebuvo, kad galėtų susižaloti. Jokio konflikto V. G. nematė, kad būtų kas nors M. S. sudavęs į pilvą ir jį sužalojęs. Apie 1:15 – 1:20 val. V. G. ir D. P. sugalvojo, kad jiems reikia namo ir išvažiavo. Jiems išeinant M. S. buvo sveikas ir nesumuštas, sveikata nesiskundė. Jiems išvažiuojant dar liko T. G., R. G., Č. P. ir V. D. bei abu broliai (1 t., b. l. 129-132).
Liudytojas R. G. apklausos metu nurodė, kad 2017-06-18 apie 20:00-21:00 val. paskambinęs broliui V. G. ir sužinojęs, kad jis su vyrais kepa šašlykus prie karjero, nusprendė prisijungti. Atvažiavus ir ruošiant mėsą kepimui pamačius, kad trūksta žarijų, su Č. P. išvažiavo malkų. Pakeliui pastebėjo stotelėje sėdinčius brolius D. ir M. S.. Sustoję jie pasiūlė broliams padėti pasikrauti jiems malkų. Abu jie buvo girti, M. S. nebuvo sumuštas, jis buvo sveikas. Pasikrovę malkų visi keturi apie 21:00-22:00 val. buvo prie karjero. Visi, išskyrus D. P., gėrė alkoholį. Jokių konfliktų prie karjero nebuvo. D. S. kartu su visais išgėręs alkoholio pasijuto labai girtas, todėl nusprendė pėsčiomis pareiti namo. Apie 23:00-24:00 val. M. S. pasiūlė visiems važiuoti pas jį į namus pratęsti. Visi sutiko ir išvažiavo. Brolių kambaryje ant sofos miegojo D. S., visi susėdo ir pradėjo vartoti alkoholį. Netrukus atėjo ir „(duomenys neskelbtini)“, tikslesnių jo duomenų liudytojas nežino. Begeriant M. S. pradėjo kabinėtis, įžeidinėti visus, vyti iš namų, vadino visokiais žodžiais. Atsinešė medinį strypą pasidėjo šalia, kad galėtų nuo visų gintis, nors niekas jo nepuolė. Kiek R. G. prisimena, lyg M. S. šoko ant brolio norėdamas suduoti tuo strypu. Jokių muštynių nebuvo, jei taip būtų buvę liudytojas būtų įsikišęs ir muštynes nutraukęs. Pirmieji išvyko V. G. su D. P.. R. G. dar nusprendė pabūti ir apie 2-3 val. pėsčias išėjo į namus. Kas vyko po to liudytojas nežino. Lyg tai dar po jo liko Č. P., T. G. ir „(duomenys neskelbtini)“ (1 t., b. l. 134-136).
Liudytoja A. G. apklausos metu nurodė, kad T. G. yra jos sūnus. 2017-06-18 ji dirbo. Jai esant darbe laikotarpiu nuo 14:00 val. iki 17:00 val. jai paskambino T. ir pasakė, kad ketina su draugais kažkur apylinkėse išsikepti šašlykų ir klausė kaip išsivirti ryžių. Jai apie 19:00 val. grįžus namo T. namuose nebebuvo ir ji suprato, kad jis jau išvažiavo kepti šašlykų. Jai būnant namuose 2017-06-19 po vidurnakčio, atrodo, kad 00:12 val., bent jau jai pasirodė, kad išgirdo namo grįžtantį T. Kadangi miegamojo langai yra į gatvės pusę, ji girdi garsus nuo gatvės pusės. Tikrai joks automobilis T. neparvežė, kadangi tikrai būtų girdėjusi atvažiuojančio ar nuvažiuojančio automobilio garsą, ko tikrai nebuvo. Sūnaus grįžusio nematė, kadangi nesikėlė iš savo lovos, o tik su juo pakalbėjo. Sekančią dieną T. planavo važiuoti dirbti, galvojo apie pietus užsukti pasiimti maisto. T. neklausinėjo daugiau apie praėjusi vakarą. T. elgėsi normaliai, jokio elgesio pokyčių nepastebėjo ir nieko įtartino nebuvo. T. iš namų išvažiavo dirbti apie 8:00 val. T. po darbų grįžo apie 18:00 val. – 19:00 val., tada važiavo su sese pažvejoti, tačiau kadangi sulaužė meškerę, tai gana greitai grįžo. 2017-06-20 ryte, apie 12:00 val. pamatė praleistus keletą T. skambučių. Bandė jam pati skambinti, tačiau T. jau nebekėlė. Apie 16:00 val. paskambino pats T., kuris pasakė, kad yra sulaikytas dėl to, kad jis sumušė „(duomenys neskelbtini)“. T. klausė kurį „(duomenys neskelbtini)“ įtariama, kad jis sumušė. T. pasakė, kad M. Ji klausė ar jis mušė tą M., T. pasakė, kad jį pastūmė. Apie „(duomenys neskelbtini)“ visi miestelyje kalba, kad jie vaikšto ir ieško priekabių, jų randa, „gauna“ t. y. juos kas už tuos priekabius sumuša, o jie paskui ieško kaltų t. y. prašo ar reikalauja paskui ar pinigų ar „butelio“ už tai, kad jie pretenzijų neturi. Jokio konkretaus atvejo, kad taip buvo, ji nežino, tik girdėjo tokias kalbas iš gyventojų (1 t., b. l. 143-145).
Liudytojas V. D. apklausos metu nurodė, kad 2017 m. birželio mėnesį, prieš Jonines, 21:00 val., į jo mobiliojo ryšio telefoną paskambino M. S. - „(duomenys neskelbtini)“ ir paprašė ateiti iki jo namų ir atnešti alkoholio. Kai M. paskambino, jautėsi, kad jis yra išgėręs, jo liežuvis pynėsi. Su M. niekada jokių pykčių ir konfliktų nėra kilę. Namuose pas M. rado žmones, kurie ten gėrė, t. y. T. G., kuris dabar yra įtariamasis, Č. - „(duomenys neskelbtini)“, brolius „(duomenys neskelbtini)“, iš kurių vienas vardu yra V., kurio pravardė „(duomenys neskelbtini)“, kito vardo nežino, buvo dar vienas vaikinas iš matymo pažįstamas, kas jis toks, jis nežino. Jam atėjus pastatė nupirktus butelius ir jie visi gėrė jo atneštą alkoholį. Kiek prisimena, alkoholį gėrė visi. D. gulėjo ant lovos ir miegojo. M. buvo irgi girtas, bet tikrai nebuvo sumuštas, nesimatė jokių sumušimo žymių ant veido, jo ausis mėlyna nebuvo. Sveikata jis savo nesiskundė, medikų pagalbos neprašė, o kaip tik, elgėsi taip kaip elgiasi visada – buvo priekabus, visus siuntinėjo ir vadino įvairiais žodžiais. T. iš pradžių niekaip nereagavo, tiesiog sėdėjo, gėrė ir nieko nesakė. T. yra normalus tiek blaivus, tiek ir išgėręs. Pamena, kad vienu metu M. buvo išsitraukęs kažkokį medinį pagalį mušti kopūstams ir su tuo pagaliu mosavo visiems, sakė, kad visi gaus per galvas. Niekas per daug nekreipė į M. grasinimus dėmesio. Po to pradėjo visiems nusibosti klausytis M. nesąmonių ir jo grasinimų. Vienu metu M. buvo užsimojęs su ta kopūstų mušimo lazda prieš T. ir norėjo jam suduoti į galvą, bet nespėjo, kadangi T. spėjo M. nustumti. M. po pastūmimo atsisėdo. T. M. stūmė kažkur į viršutinę kūno dalį. T. M. nestūmė į pilvą. Tada M. nuo sofos lovos atsistojo ir T. M. pastūmė link jo, o jis atstūmė jį nuo savęs link T. Kiek kartų taip jie abu stumdė M., V. D. jau neprisimena, tik žino, kad nei jis, nei T. nestūmė M. į pilvą, o stūmė jį už rankų, už pečių. Stumdymo metu M. tikrai nebuvo nukritęs, į nieką neatsitrenkė ir nesusižalojo. T. tikrai kojomis nespardė M., to nedarė ir V. D.. M. ant kojų dar pastovėjo, nebuvo visiškai girtas, kad nepastovėtų. Vienu momentu M. buvo užkritęs ant D., kuris nereagavo niekaip. Po to, iš kambario išėjo broliai (duomenys neskelbtini), Č. ir tas iš matymo pažįstamas vaikinas. Dar matė kaip T. vieną kartą savo dešinės rankos plaštaka, kuri nebuvo suspausta į kumštį, sudavė M. į pilvą. Smūgis nebuvo stiprus, bent jau V. D. taip pasirodė. T. nieko nesakė suduodamas M. Po šio smūgio M. atsisėdo ant žemės, tačiau jis atsisėdo ne dėl to, kad būtų praradęs pusiausvyrą, o šiaip, bent jau V. D. taip suprato. T. sudavė M. po šonkauliais į saulės rezginį. M. nuo smūgio nenukrito, nesakė, kad jam skauda ir nesimatė, kad jam būtų skaudėję. Atrodo tuo metu, kai T. sudavė M., M. buvo įsikabinęs abiem rankomis T. į abi rankas ir jas laikė, todėl gal dėl to T. su dešine ranka ir sudavė M. Tikrai mano, kad T. suduotas smūgis negalėjo sukelti žarnų plyšimo. M. ant žemės atsisėdo ant užpakalio. Atrodo, kad M. po šio smūgio pats atsistojo ir atsisėdo ant tos pačios lovos, kur gulėjo D. Tada V. D. šovė mintis imti ir papurtyti jį už kojų, norėjo dar jį nuraminti, kadangi jis niekaip nesiramino. Tada suėmė savo abiem rankomis už vienos M. kojos, T. už kitos ir šiek tiek pakėlę M. nuo sofos palaikė jį aukštyn galvą. M. galva nekabėjo ore, ji buvo ant sofos lovos ir jis visiškai pakabintas ore nebuvo. M. mosavo rankomis ir viskas. Tada T. dar sudavė M. į tą pačią vietą kaip ir prieš tai, vieną kartą ta pačia ranka kaip ir prieš tai, taip pat išorine plaštakos dalimi – ne kumščiu. Tai nebuvo smūgis, tai buvo labiau kaip pliaukštelėjimas. V. D. M. nepliaukštelėjo ir nesudavė nei į pilvą, nei kur kitur nei vieno smūgio. M. palaikė suėmę už kojų keletą sekundžių ir paleido. M. kojų nenumetė, o normaliai nuleido. M. juos išvadino durneliais. M. jautėsi ir atrodė normaliai, nesakė, kad jam skauda. Po to jis nusprendė nueiti parūkyti. Išėjo rūkyti į namo kiemą. Parūkęs, kas užtruko apie 5 minutes, grįžo į vidų. Berūkant negirdėjo, kad būtų varstomos „(duomenys neskelbtini)“ namų durys, tikrai niekas neišėjo ir neatėjo į vidų. Jam grįžus nusprendė nueiti iki kitame kambaryje esančio A. S., kurį sugalvojo pasikviesti pagerti kartu. Iš kambario, kur buvo palikęs M., D. ir T., girdėjosi tik garsi muzika, jokių muštynių, grumtynių garsų nebuvo, nesigirdėjo nieko įtartino. Tada V. D. nuėjo atgal į kambarį kur sėdėjo vyrai. M. nebuvo sužalotas, ausis nei mėlyna, nei sumušta nebuvo, jis kruvinas nebuvo. M. nesiskundė, kad T. būtų jį mušęs ir apie tai išvis jokios kalbos nebuvo, sveikata nesiskundė, medikų neprašė. Tada dar pabuvus kambaryje po kurio laiko atėjo A., kuris pasakė, kad jie skirstytųsi, balius baigtas. Tada jis kartu su T. išėjo namo, bent jau jam atrodo, kad T. ėjo kartu su juo, o ne liko pas „(duomenys neskelbtini)“. Nei tą vakarą, nei vėliau T. jam nesakė, kad jis būtų įspyręs M. į pilvą (1 t., b. l. 158-161).
2018-03-09 vadovaujantis LR BPK 212 str. 1 d. 1 p., 3 str. 1 d. 1 p. priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą įtariamojo V. D. atžvilgiu (1 t., b. l. 163-168).
Iš 2017-08-21 Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus rašto Nr. 41D(K)-1306 matyti, kad buvo pateiktas greitosios medicinos pagalbos kvietimo į (duomenys neskelbtini) iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) dėl kūno sužalojimo (2 t., b. l. 30).
Iš 2017-12-08 apžiūros protokolo matyti, kad išklausytas greitosios medicinos pagalbos kvietimo garso įrašas, padaryta stenograma (2 t., b. l. 31-35).
Iš 2017-06-28 specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad M. S. nustatyta poodinės kraujosruvos dešinės akies viršutiniame voke, krūtinės ląstoje abipus, kairėje plaštakoje, odos nubrozdinimai dešinėje plaštakoje, kairėje blauzdoje, kairiame kelyje, kairio peties srityje, dvylikapirštės žarnos plyšimas. Sužalojimus lydėjo išplitęs pilvaplėvės uždegimas, hipovoleminis ir toksinis šokas, ūmus kvėpavimo nepakankamumas, klinikinė mirtis. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodomu laiku, t. y. 2017-06-18 - 2017-06-19. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais. Odos nubrozdinimai kairiame kelyje, kairėje blauzdoje galėjo būti padaryti nugriuvus. Odos nubrozdinimai dešinėje plaštakoje, poodinė kraujosruva kairėje plaštakoje galėjo būti padaryti kovos ar savigynos metu. Kiti išvardinti sužalojimai galėjo būti padaryti ranka, koja ar kitu panašaus pobūdžio daiktu. Sužalojimai padaryti ne mažiau vienuolikos trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimas dėl dvylikapirštės žarnos plyšimo, jį lydėjusio hipovoleminio ir toksinio šoko, klinikinės mirties vertinamas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas (Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.11, 6.6.15 punktai). Medicininiuose dokumentuose objektyvių duomenų apie M. S. girtumą nėra (2 t., b. l. 113-114).
Iš specialistės S. B. paaiškinimų protokolų matyti, kad vertinant M. S. atliktos operacijos aprašymą, sužalojimai negalėjo būti padaryti anksčiau nei 2017-06-18. Operacijos metu nėra rasta fibrininio - pūlingo apnašo ant žarnos, kas nurodytų į senesnį sužalojimo padarymo laiką. Be to, su tokios apimtis perintonitu - pilvaplėvės uždegimu ir tokios apimties skysčio kiekiu pilvo ertmėje (7 litrai) nukentėjusysis neišgyventų ilgiau negu 1 parą. Tikslesnio laiko kada padaryti sužalojimai nustatyti nėra galimybės. Be dvylikapirštės žarnos plyšimo, jį lydėjusio hipovoleminio ir toksinio šoko, klinikinės mirties, kas vertinama sunkiu sveikatos sutrikdymu, dar nustatė ir poodinę kraujosruvą dešinės akies viršutiniame voke, krūtinės ląstoje abipus, kairėje plaštakoje, odos nubrozdinimai dešinėje plaštakoje, kairėje blauzdoje, kairiame kelyje, kairio peties srityje. Vertinant sužalojimus visumoje ir kiekvieną iš jų atskirai sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimai atitinkantys nežymų sveikatos sutrikdymą padaryti nemažiau kaip 10 trauminių poveikių pasėkoje (2 t., b. l. 115-117, 119-121).
Iš 2018-02-26 specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad M. S. konstatuotos poodinės kraujosruvos dešinės akies viršutiniame voke, krūtinės ląstoje abipus, kairėje plaštakoje, odos nubrozdinimai dešinėje plaštakoje, kairėje blauzdoje, kairiame kelyje, kairio peties srityje vertinant sužalojimus kiekvieną atskirai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Pateiktoje gydymo stacionare ligos istorijoje duomenų apie sužalotą kairiąją ausį nėra (2 t., b. l. 128-129).
Iš 2017-10-23 specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad ant tirti pateiktų V. D. sportinių kelnių rasta žmogaus kraujo, kurio genotipas sutampa su V. D. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų V. D. lokusų genotipui, yra ne didesnė nei 0,000000000000000000002. Ant tirti pateiktų M. S. sportinių kelnių žmogaus kraujo nerasta, rasta žmogaus biologinių pėdsakų, kurių genotipas sutampa su M. S. genotipu, rasta ne mažiau nei dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų, iš kurių asmens tapatybei nustatyti tinkami yra vieno vyro biologiniai pėdsakai, kurių genotipas sutampa su M. S. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų M. S. lokusų genotipui, yra ne didesnė nei 0,0000000000000000007 (2 t., b. l. 138).
2018-08-20 pakvitavimas, iš kurio matyti, jog kaltinamasis atlygino nukentėjusiajam 2000 eurų. Susitarimas, iš kurio matyti, jog kaltinamasis susitarė su nukentėjusiuoju, jog likusią 8000 eurų žalą atlygins iki 2018-12-30. (3 t. b. l. 132, 133).
Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir kaltės
Pagal BK 135 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluošintas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką, arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusio asmens kūnas. Aptariama nusikalstama veika yra tyčinis materialiosios sudėties nusikaltimas (BK 15 straipsnis).
Nagrinėjamoje byloje įrodymų visuma nustatyta, kad kaltinamasis būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2017 m. birželio 19 d. laikotarpyje nuo 0:30 val. iki 1:30 val. (duomenys neskelbtini), kilusio konflikto metu, tyčia, mažiausiai vieną kartą spyrė koja M. S. į pilvą, padarydamas dvylikapirštės žarnos plyšimą, išplitusį į pilvaplėvės uždegimą, sukėlusį hipovoleminį ir toksinį šoką, ūmų kvėpavimo nepakankamumą ir klinikinę mirtį, padarydamas sunkų sveikatos sutrikdymą, taip pat smūgiuodamas M. S. rankomis ir spardydamas kojomis sudavė mažiausiai dešimt smūgių į veidą, krūtinę, kairę ir dešinę plaštakas, kairę blauzdą ir kelį, padarydamas poodines kraujosruvas dešinės akies viršutiniame voke, krūtinės ląstoje abipus, kairėje plaštakoje, odos nubrozdinimus dešinėje plaštakoje, kairėje blauzdoje, kairiame kelyje ir kairio peties srityje, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiu būdu mušdamas sunkiai sužalojo žmogų ir dėl to jis buvo sunkiai suluošintas, jo gyvybei grėsė realus pavojus.
Nukentėjusysis nurodė, jog neprisimena dėl ko prasidėjo muštynės ir nepamena kas jį mušė, į kurias vietas sudavė ir kiek kartų. Jo brolis D. S. jam po įvykio pasakojo, kad tą naktį T. G. jį (M. S.) gulintį ant žemės koja ar kojomis spardė į pilvą. Kiek kartų jam T. spyrė ir už ką, brolis jam nepasakė. Prieš įvykį jis neturėjo sužalojimų ir sumuštas, sužalotas nebuvo, todėl visi sužalojimai nustatyti jam jį apžiūrint buvo padaryti šio įvykio metu. Kaltinamasis T. G. prisipažino padaręs BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką - vieną kartą koja spyrė M. S. į pilvo sritį, dar rankomis porą kartų sudavė. Specialisto išvadoje nurodyta, jog sužalojimai nukentėjusiajam padaryti ne mažiau dešimties trauminių poveikių pasėkoje, tai reiškia smūgių galėjo būti suduota ir daugiau nei dešimt, bet ne mažiau nei dešimt. Kaltinamojo veiksmai buvo susiję priežastiniu ryšiu su nukentėjusiajam padarytu sunkiu sveikatos sutrikdymu. Kaltinamasis, smurtaudamas prieš nukentėjusįjį (suduodamas jam į pilvo sritį, veidą, krūtinę, kairę ir dešinę plaštakas, kairę blauzdą ir kelį, padarydamas poodines kraujosruvas dešinės akies viršutiniame voke, krūtinės ląstoje abipus, kairėje plaštakoje, odos nubrozdinimus dešinėje plaštakoje, kairėje blauzdoje, kairiame kelyje ir kairio peties srityje), suvokė, kad taip veikdamas jis gali nukentėjusįjį sužaloti ir nors kaltinamasis šių padarinių atžvilgiu veikė neapibrėžta tyčia (suduodamas smūgį į pilvą padarinių nekonkretizavo), tačiau jis atsako už faktiškai sukeltą žalą ir šiuo atveju jo veika kvalifikuotina kaip sunkus sveikatos sutrikdymas padarytas netiesiogine tyčia.
Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes ir teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 135 straipsnio 1 dalyje, sudėtį ir yra kvalifikuota teisingai.
Dėl civilinių ieškinių
Byloje pareikštas Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys, kuriuo prašoma solidariai priteisti iš T. G. ir V. D. PSDF biudžetui padarytą 859,14 Eur žalą už nukentėjusiojo M. S. gydymą pinigus pervedant Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (2 t., b. l. 4-5). 2018-03-09 vadovaujantis LR BPK 212 str. 1 d. 1 p., 3 str. 1 d. 1 p. priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą įtariamojo V. D. atžvilgiu (1 t., b. l. 163-168), nenustačius, kad jis būtų padaręs veiką, turinčią nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Byloje esančiais duomenimis ir paties kaltinamojo prisipažinimu nustatyta, kad nusikalstamą veiką M. S. atžvilgiu padarė T. G., todėl PSDF biudžetui padaryta žala už nukentėjusiojo M. S. gydymą turi būti priteista iš T. G.. Kaltinamasis su civiliniu ieškiniu sutiko visiškai. Ši turtinė žala atsirado dėl kaltinamojo kaltės, pasireiškusios tiesiogine tyčia, todėl turtinę žalą turi pareigą atlyginti kaltinamasis.
Byloje nukentėjusysis M. S. pareiškė civilinį ieškinį dėl 10 000,00 eurų neturtinės žalos atlyginimo iš kaltinamojo (3 t., b. l. 105-106), kuriame nurodė, jog jam buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Dėl patirtų sužalojimų buvo operuotas, 3 mėnesius turėjo nedarbingumą ir dabar dar gydosi, vartojo vaistus nuo uždegimų, patyrė skausmą, nepatogumus. Dabar blogai jaučiasi – negali sunkiai kelti, nes skauda pilvą. Gyvenimas pasikeitė – svaigsta galva, silpnumas atsirado.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. 1 d. numato, kad neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgtina į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.).
Teismui nustačius, kad nukentėjusysis dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų patyrė nepatogumus, fizinį skausmą, jam buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, spręstina, jog nukentėjusysis turi teisę į patirtos neturtinės žalos atlyginimą. Bet koks trauminis poveikis žmogaus kūne yra skausmingas ir sukelia fizinį skausmą, o sunkus sveikatos sutrikdymas yra nustatytas specialisto išvada, todėl nukentėjusysis turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus. Nukentėjusiajam buvo padarytas sunkus sveikatos sužalojimas, sukeltas fizinis skausmas tyčiniais veiksmais. Nustatyta, kad kaltinamojo turtinė padėtis sunki, jis dabar neturi ir negauna jokių pajamų, gyvena pas motiną. Iš ūkininkavimo anksčiau gaudavo pajamų, bet dabar jų negauna, nes neturi asmens dokumento (asmens tapatybės kortelės) ir negali be jo sutvarkyti jokių dokumentų susijusių su žemės ūkiu. Tačiau teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis yra jauno amžiaus, darbingas, galintis tęsti darbinę veiklą. Todėl, teismo nuomone, jo turtinė padėtis iš dalies priklauso ir nuo jo paties, taigi, nėra aplinkybių, leidžiančių teigti, kad kaltinamojo turtinė padėtis ir ateityje bus sunki. Taigi visos minėtos aplinkybės leidžia teismui konstatuoti, kad LR CK 6.250 str. numatytiems neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijams atitinkantis ir neprieštaraujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams, aktualiai Lietuvos teismų praktikai dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo šio pobūdžio bylose, nukentėjusiajam neturtinė žala atsirado dėl kaltinamojo kaltės, pasireiškusios tiesiogine tyčia, todėl neturtinę žalą turi pareigą atlyginti kaltinamasis. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio pareiškė, kad jis su nukentėjusiojo civiliniu ieškiniu dėl 10000,00 eurų neturtinės žalos sutinka visiškai, dalį žalos (2000 eurų) atlygino, todėl nukentėjusiajam priteistina likusi 8000,00 eurų neturtinė žala.
Skiriant kaltinamajam bausmę atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 str.). Kaltinamasis padarė sunkų, tyčinį, baigtą nusikaltimą (BK 11 str. 5 d.). Jis neteistas (atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 93 str. 1 d. 1-3 p.), baustas administracine tvarka (3 t., b. l. 12-13, 14-15). Kėdainių PSPC Priklausomybės ligų grupėje nėra įrašytas ir VĮ Respublikinės Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos stacionare nesilankė (3 t., b. l. 4, 6). Dirba, (duomenys neskelbtini) seniūnijos charakterizuojamas teigiamai (3 t., b. l. 2). Jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės: kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, savo noru atlygino dalį žalos, bei nusikaltimo padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 6 punktai), jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas įrodyta liudytojų parodymais ir paties kaltinamojo prisipažinimu, ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Įvertinus visas šias aplinkybes, kaltinamajam skirtina bausmė – laisvės atėmimas, jo trukmę nustatant mažesnę nei sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytas vidurkis. Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl jam skirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ str. 1, 2 d.). T. G. buvo laikinai sulaikytas nuo 2017-06-20 iki 2017-06-22, todėl šis laikas įskaitomas į bausmės laiką (3 t., b. l. 36-38, 51-54).
Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nėra padaręs labai sunkaus nusikaltimo, neteistas (atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 93 str. 1 d. 1-3 p.), dirba, seniūnijos charakterizuojamas teigiamai (3 t., b. l. 2, 12-13), kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, atsiprašė nukentėjusiojo, nevengė žalos atlyginimo (sutiko su civiliniu ieškiniu dėl neturtinės žalos atlyginimo, dalį žalos atlygino), taip pat į nukentėjusiojo interesą gauti neturtinės žalos atlyginimą, todėl, teismo nuomone, bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant minimaliam laikotarpiui, tačiau paskiriant jam bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu šias pareigas: tęsti darbą, arba registruotis darbo biržoje, dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 str. 1 d., 2 d. 5 p., 6 p., 8 p., 10 p., 2015 03 19 įstatymo Nr. XII-1554 redakcija galiojusi iki 2017-10-06).
Nukentėjusiojo atstovas advokatas A. J. prašė teismo įpareigoti kaltinamąjį įpareigoti atlyginti nukentėjusiajam nusikaltimu padarytą žalą pagal jų susitarimą iki 2018-12-30 dienos. BK 75 straipsnio 2 dalyje nėra numatyta tokia pareiga, todėl prašymas netenkintinas.
Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.
Dėl kardomųjų priemonių
2017-06-22 Kauno apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo A. M. nutartimi kaltinamajam laikotarpiu nuo 2017-06-22 iki 2017-09-22 buvo paskirta kardomoji priemonė - intensyvi priežiūra - dėvint elektroninį stebėjimo įtaisą, būnant nustatytoje namų zonoje nuo 20:00 val. iki 7:00 val., kuri nepratęsta ir jau netaikoma (3 t., b. l. 51-55).
Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 176-177), dokumento – asmens tapatybės kortelės – paėmimas (3 t., b. l. 58-59) ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (2 t., b. l. 174-175). Kaltinamasis teismui pateikė prašymą panaikinti jam kardomąją priemonę –dokumento paėmimą, kadangi kaltu prisipažino, teisme apklaustas, nori gauti paskolą žalai atlyginti, be to ūkininkauja be dokumento negali vykti į įvairias institucijas, bankus dėl ūkininkavimo reikalų (3 t., b. l. 128). Prokurorė, nukentėjusiojo atstovas ir nukentėjusysis neprieštaravo, jog ši kardomoji priemonė kaltinamajam būtų panaikinta.
Teismas, atsižvelgęs į kaltinamojo nurodytas aplinkybes, į kitų proceso dalyvių nuomonę, į tai, kad baudžiamoji byla teisme išnagrinėta, daro išvadą, jog netikslinga toliau taikyti kaltinamajam kardomąją priemonę dokumento paėmimą, todėl ji panaikintina nuosprendžio paskelbimo dieną ir T. G. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), po nuosprendžio paskelbimo grąžinti T. G..
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje - nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Dėl daiktų turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti
Voką su 2 vnt. nuoplovų su galimai biologiniais pėdsakais (1 t., b. l. 25-36), T. G. ir V. D. daktiloskopines plokšteles, V. D., T. G. ir M. S. seilių pavyzdžių iškarpas, supakuotas 3 popierinėse pakuotėse (2 t., b. l. 96-97, 98-99, 100-101, 102, 103), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.
Dėl proceso išlaidų
Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nukentėjusiajam valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2018-04-26 sprendimu buvo suteikta antrinė teisinė pagalba (3 t., b. l. 107). Teisme nukentėjusįjį atstovavo advokatas A. J., dalyvavo procesinių veiksmų atlikime, ruošė civilinį ieškinį ir pagal tarnybos pažymą šių paslaugų kaina 262,21 eurų, kurias prašoma priteisti iš kaltinamojo (3 t. b. l. 137). Patirtos išlaidos patvirtintos pateiktais dokumentais, nelaikytinos per didelėmis, todėl jos priteistinos iš kaltinamojo.
Iš bylos medžiagos matyti, kad buvo atliktas objektų tyrimas, pateikta 2017-10-23 Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvada Nr. 140-(4987)-IS1-6530, atlikto tyrimo kaina yra 907,99 eurų (2 t., 137, 138-140). Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 103 str. 3 p. numato, kad ekspertams, specialistams, vertėjams išmokami pinigai, skirti atlyginti už jų darbą sudaro proceso išlaidas ir gali būti išieškoti, išskyrus tuos atvejus, kai nurodyti asmenys pareigas atlieka kaip tarnybinę užduotį. Įvertinus tai, kad proceso metu tyrimas buvo atliktas ir specialisto išvada pateikta pagal einančio tarnybines pareigas tyrėjo užduotį (b. l. 132-134), tyrimą atliko specialiai tam įsteigtos įstaigos - Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro, išlaikomo iš valstybės biudžeto lėšų - specialistė eidama pareigas, už kurias jai mokamas darbo užmokestis – teismas pripažįsta, kad nėra pagrindo patirtas išlaidas pripažinti proceso išlaidomis, kurias būtų galima išieškoti iš nuteistojo.
Vadovaujantis LR BPK 103 str., 105 str. 1 d. 2 d. iš kaltinamojo, priteistina proceso išlaidos – (pašto išlaidos), valstybės naudai.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301- 302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 304 – 305 straipsniais, 307 -308 straipsniais, 313 straipsniu,
nusprendžia:
T. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje ir nubausti jį – laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti galutinę 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, 6 punktu, 8 punktu, 10 punktu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams paskiriant jam bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu šias pareigas:
tęsti darbą arba registruotis darbo biržoje;dalyvauti elgesio pataisos programoje per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos;viso bausmės vykdymo metu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti T. G. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką – nuo 2017-06-20 iki 2017-06-22 (dvi dienos).
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje - nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Kardomąją priemonę – dokumento paėmimą, panaikinti nuosprendžio paskelbimo dieną.
Nukentėjusiojo civilinį ieškinį tenkinti visiškai, priteisti iš T. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) likusią dalį 8000,00 eurų (aštuonis tūkstančius eurų 00 centų), neturtinės žalos nukentėjusiajam M. S..
Civilinį ieškinį pareikštą Kauno teritorinės ligonių kasos tenkinti pilnai. Priteisti iš T. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 859,14 Eur (aštuonių šimtų penkiasdešimt devynių eurų 14 ct), PSDF biudžetui padarytą turtinę žalą už nukentėjusiojo gydymą, pinigus pervedant Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos PSDF biudžetui padarytos žalos surenkamąją sąskaitą (duomenys neskelbtini), Swedbank, AB, banko kodas 73000.
Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: voką su 2 vnt. nuoplovų su galimai biologiniais pėdsakais, T. G. ir V. D. daktiloskopines plokšteles, V. D., T. G. ir M. S. seilių pavyzdžių iškarpas, supakuotas 3 popierinėse pakuotėse, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.
T. G. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), paskelbus nuosprendį, grąžinti T. G..
Priteisti iš T. G. proceso (pašto) išlaidas – 5,34 Eur (penkis eurus 34 ct) valstybės naudai.
Priteisti iš T. G. 262,21 eurų (du šimtus šešiasdešimt du eurus 21 centus) antrinės teisinės pagalbos išlaidų už nukentėjusiajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Išlaidos turi būti sumokėtos į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą 188659752, įmokos kodą 5630 ir mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Nuosprendis per dvidešimt dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.
Išaiškinti, kad jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka.