Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje G. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), užsiimantis individualia veikla, administracine tvarka baustas, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos ATPK) 124 straipsnio 6 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. V. 2016 m. sausio 30 d. 08.07 val. kelio Vilnius-Varėna-Gardinas 18 kilometre vairuodamas automobilį Audi, v. n. (duomenys neskelbtini) 59 km/h viršijo leistiną maksimalų 70 km/h greitį, važiavo 131 km/h (po paklaidos 129 km/h) greičiu.

Šiais veiksmais G. V. padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 124 straipsnio 6 dalyje.

Teismo posėdžio metu G. V. prisipažino padaręs pažeidimą, nurodė, jog dėl jo padarymo gailisi. G. V. paaiškino, jog važiavo iš Vilniaus į Alytų. Lenkė kitus automobilius. Greitį ribojančio ženklo nepastebėjo. Atlikdamas lenkimo manevrą priekyje pamatė kitą automobilį, todėl padidino greitį, siekdamas kuo greičiau užbaigti manevrą. G. V. nurodė, kad byloje esančiose fotonuotraukose yra užfiksuotas jo automobilis. Automobilis yra užfiksuotas tuo metu, kai buvo pabaigtas lenkimo manevras.

Tyrimo metu G. V. parodė, kad važiavo į Alytų, jo greitis buvo 90 km/h. Vėliau jis lenkė automobilį ir lenkimo metu greitis buvo 130 km/h. Dėl susidariusios situacijos gailisi. (b. l. 1)

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos ATPK 124 straipsnio 6 dalyje numatyto pažeidimo padarymo faktą ir G. V. kaltę įrodo byloje surinkti bei teismo ištirti įrodymai.

Administracinio teisės pažeidimo protokole yra užfiksuotos esminės padaryto administracinio teisės pažeidimo aplinkybės. (b. l. 1-2)

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės patrulio tarnybinio pranešimo matyti, kad 2016 m. sausio 30 d. 08.07 val. 4A kelio 18 kilometre buvo sustabdytas automobilis Audi Q3, v. n. (duomenys neskelbtini) kadangi vairuotojas G. V. viršijo leistiną 70 km/h greitį, važiavo, pritaikius paklaidą, 129 km/h greičiu. G. V. su pažeidimu sutiko, gailėjosi ir nurodė, kad skuba į Alytų, kadangi reikia skubiai tėvą nuvežti į ligoninę. Policijos pareigūnas tarnybiniame pranešime taip pat nurodė, kad G. V. jų automobilį aplenkė 103 km/h greičiu, o paskui didino greitį iki 131 km/h. Byloje esančios nuotraukos patvirtina pareigūno tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes dėl greičio viršijimo. (b. l. 5, 9-10)

Iš patikros sertifikato matyti, kad greičio prietaiso matuoklis tinkamas naudoti iki 2016 m. balandžio 22 d. (b. l. 6)

Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124 straipsnio 6 dalį asmuo atsakomybėn traukiamas tuomet, kai viršija greitį daugiau nei 50 km/h. Nustatyto važiavimo greičio viršijimas yra būtinas administracinio teisės pažeidimo sudėties objektyvusis požymis. Faktą, jog G. V. viršijo maksimalų leistiną greitį patvirtina tiek jo paties paaiškinimai, tiek byloje esančios fotonuotraukos, tiek policijos pareigūno tarnybiniame pranešime užfiksuoti duomenys. Kaip jau minėta, G. V. neneigė, jog viršijo maksimalų leistiną greitį, tačiau aiškino, kad 131 km/h greičiu važiavo lenkimo metu. Taigi akivaizdu, kad ir pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo iš esmės neginčija pažeidimo padarymo fakto. Tuo pačiu teismas konstatuoja, jog aplinkybė, kad greitis buvo viršytas atliekant lenkimo manevrą, nekeičia G. V. veiksmų kvalifikavimo pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124 straipsnio 6 dalį. Čia atkreiptinas dėmesys į tai, jog iš policijos pareigūno tarnybinio pranešimo matyti, kad G. V. vairuojamo automobilio greitis, kai jis lenkė policijos pareigūnų vairuojamą automobilį, buvo 103 km/h, o vėliau greitis buvo dar padidintas, t. y. užfiksuotas 131 km/h greitis. Policijos pareigūno teiginius akivaizdžiai patvirtina ir byloje esančios fotonuotraukos, iš kurių matyti, jog per dvylika sekundžių, t. y. nuo 08:07:46 iki 08:07:58, G. V. vairuojamo automobilio greitis padidėjo nuo 103 km/h iki 131 km/h. Pats G. V. teismo posėdyje patvirtino, jog nuotraukose jo automobilis yra užfiksuotas jau po lenkimo manevro atlikimo. Faktas, jog po lenkimo manevro atlikimo G. V. dar labiau padidino greitį, leidžia konstatuoti, kad pažeidimo pobūdis nėra atsitiktinis ir yra sąmoningų veiksmų, atsainaus požiūrio į Kelių eismo taisykles pasekmė.

Teismas įvertinęs anksčiau aptartas aplinkybes, konstatuoja, kad G. V. neginčijimai pažeidė Kelių eismo taisyklių 127 punktą ir padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 124 straipsnio 6 dalyje. Pažymėtina, jog G. V. padaryto pažeidimo kvalifikacija nesikeičia net ir įvertinus greičio matuoklio paklaidą, kuri yra 2 km/h.

G. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis gailisi dėl padaryto pažeidimo (Lietuvos Respublikos ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jo atsakomybę sunkina tai, kad pakartotinai per metus padarė tos pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį jam jau buvo paskirta administracinė nuobauda (Lietuvos Respublikos ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Skirdamas G. V. administracinę nuobaudą teismas atsižvelgia į pažeidimo pobūdį bei pavojingumą (šiurkščiai pažeistos kelių eismo taisyklės, pažeidimu buvo keliamas realus pavojus eismo saugumui, pačiam pažeidėjui, aplinkinių gyvybei, sveikatai, turtui), į tai, kad yra po vieną pažeidėjo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, taip pat į pažeidėjo asmenybę – administracine tvarka baustas, ne kartą už analogiškus teisės pažeidimus (greičio viršijimą), du kartus už vairavimą išgėrus. Įvertinus aptartų aplinkybių visumą, G. V. už pažeidimo padarymą skirtinos Lietuvos Respublikos ATPK 124 straipsnio 6 dalies sankcijoje numatytos nuobaudos, t. y., bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Manytina, kad pritaikius būtent tokias nuobaudas, bus pasiekti Lietuvos Respublikos ATPK 20 straipsnyje numatyti tikslai.

Teismo posėdžio metu G. V. ir jo atstovas prašė teismo neskirti administracinės nuobaudų, skirti jas mažesnes nei numato įstatymas arba nustatyti minimalius jų dydžius. Teismo posėdžio metu buvo aiškinama, kad G. V. teisė vairuoti transporto priemones yra būtina, kadangi jis veža savo mažametį vaiką į ugdymo įstaigą, vaiko motina jo į ugdymo įstaigą negali nuvežti, kadangi dirba Vilniaus rajone ir turi anksti vykti į darbą, o iš darbo grįžta vėlai. Pats G. V. neseniai pradėjo užsiimti individualia veikla, darbo reikalais jis privalo važinėti po įvairius Lietuvos mietus, todėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimas labai apsunkintų darbinių funkcijų atlikimą. Taip pat teismo posėdžio metu buvo nurodoma, kad G. V. moka kitam vaikui, kuris turi sveikatos problemų, išlaikymą.

Teismas įvertina paminėtas aplinkybes nustatydamas pažeidėjui skiriamų nuobaudų dydį, tačiau konstatuoja, jog jos nėra pakankamas pagrindas neskirti administracinių nuobaudų ar jų dydį nustatyti ženkliai mažesnį nei numato įstatymas.

Teismo konstatuoja, jog išskirtinių aplinkybių, ypatingai švelninančių G. V. teisinę padėtį, byloje nėra. Akivaizdu, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas ribos pažeidėjo galimybes atlikti darbines funkcijas, pakeis jo įprastą asmeninį bei visuomeninį gyvenimą ir pan., tačiau tai yra neišvengiamos šios nuobaudos pasekmės, dėl kurių atsiradimo yra kaltas pats pažeidėjas. Pastebėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (Lietuvos Respublikos ATPK 20 straipsnis). Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Teismas pabrėžia, jog pažeidėjas turi (gali) imtis visų įmanomų teisėtų priemonių, kad teisės vairuoti transporto priemonę atėmimas turėtų, kuo mažesnę neigiamą įtaką jo veiklai, įprastam gyvenimui. Atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę bei kitas anksčiau aptartas aplinkybes, G. V. nurodytos aplinkybės nei visos kartu, nei kiekviena atskirai nėra pagrindas jam taikyti Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsnio nuostatų ir netaikyti Lietuvos Respublikos ATPK 124 straipsnio 6 dalies sankcijoje numatytos teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo arba ją skirti mažesnę nei sankcijoje numatyta žemutinė riba, tas pats pasakytina ir apie baudą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 124 straipsnio 6 dalimi, 286, 287 straipsniais,

nutarė:

G. V., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 124 straipsnio 6 dalyje, ir skirti administracinę nuobaudą – 360 Eur (trijų šimtų šešiasdešimties eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trims mėnesiams.

Išaiškinti pažeidėjui, kad bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT 247300010112394300, banke „Swedbank“, banko kodas 73000, arba sąskaitą Nr. LT 122140030002680220, banke „Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius“, banko kodas 21400, įmokos kodas 1001. Mokėjimo nurodyme reikia nurodyti ROIK numerį 16054927229.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.