- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-01-08
- Bylos Nr.
- e2-1232-522/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-44-3-00588-2019-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irina Serafin
- Ieškovas
- Vilniaus teritorinės ligonių kasos
- Atsakovas
- G. B.
- Kategorijos
Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teisėja Irina Serafin rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį atsakovui G. B. dėl žalos atlyginimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžetui padarytą 509,51 Eur žalą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškinyje nurodė, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariatas atliko ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 01-1-22300-17 dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje, t. y. dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo (ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad G. B., 2017 m. gegužės 8 d., apie 23 val., (duomenys neskelbtini) esančioje degalinės (duomenys neskelbtini) automobilių stovėjimo aikštelėje, konflikto metu kilus muštynėms, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu atlenkiamu peiliu tyčia dūrė nukentėjusiajam V. Č. į pilvo sritį ir nežymiai sutrikdė jo sveikatą). Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 7-ojo skyriaus (Ukmergė) 2017 m. rugsėjo 26 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, kadangi galimai padaryta nusikalstama veika turi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 407 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos – nežymaus sveikatos sutrikdymo, dėl kurios ikiteisminis tyrimas neatliekamas, požymių, nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje perkvalifikavus į nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje. Dėl patirtų sveikatos sužalojimų nukentėjusysis V. Č. buvo gydytas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo apmokėtos iš PSDF biudžeto lėšų. Suteiktų gydymo paslaugų kaina – 509,51 Eur. Ieškovas turi į žalą padariusį asmenį, tai yra į atsakovą, atgręžtinio reikalavimo teisę. Atsakovui buvo siųsti raginimai savanoriškai atlyginti žalą, tačiau žala iki šiol nėra atlyginta.
Procesiniai dokumentai atsakovui įteikti tinkamai, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka (pranešimas apie įteiktinus procesinius dokumentus paliktas adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje; procesinis dokumentas šiuo atveju laikomas įteiktu praėjus 30 dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje). Atsakovas per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį, todėl ieškovo prašymu yra priimamas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas visiškai
Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.
Byloje nustatyta, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariatas atliko ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 01-1-22300-17 dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, t. y. dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo (ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad G. B., 2017 m. gegužės 8 d., apie 23 val., (duomenys neskelbtini) esančioje degalinės (duomenys neskelbtini) automobilių stovėjimo aikštelėje, konflikto metu kilus muštynėms, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu atlenkiamu peiliu tyčia dūrė nukentėjusiajam V. Č. į pilvo sritį ir nežymiai sutrikdė jo sveikatą). Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 7-ojo skyriaus (Ukmergė) 2017 m. rugsėjo 26 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, kadangi galimai padaryta nusikalstama veika turi BPK 407 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos – nežymaus sveikatos sutrikdymo, dėl kurios ikiteisminis tyrimas neatliekamas, požymių, nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje perkvalifikavus į nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje. Dėl patirtų sužalojimų V. Č. buvo suteiktos 509,51 Eur vertės asmens sveiktos priežiūros paslaugos (duomenys neskelbtini). Minėtos suteiktų paslaugų išlaidos buvo apmokėtos PSDF biudžeto lėšomis. Ieškovas 2019 m. kovo 18 d., 2019 m. gegužės 24 d. raštais ragino atsakovą atlyginti PSDF biudžetui padarytą žalą, tačiau atsakovas žalos neatlygino.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos, o šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Pagal CK 6.280 straipsnį atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. CK 6.283 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (6.246 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose, 31 straipsnio 1 punkte, 34 straipsnio 1 punkte, nurodyta, kad privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą vykdo, jo lėšas naudoja Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir teritorinės ligonių kasos. Minėto įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 6 punkto c papunktyje nurodyta, kad privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto pajamas, be kitų įplaukų, sudaro iš fizinių ir juridinių asmenų išieškotos lėšos už apdraustojo privalomuoju sveikatos draudimu sveikatai padarytą žalą, kai už jam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas sumokama iš šio biudžeto lėšų.
Nagrinėjamu atveju, bylos duomenys patvirtina, kad ieškovo patirta žala buvo sąlygota atsakovo veiksmų ir ieškovas, apmokėjęs už atsakovo veiksmais sužaloto asmens sveikatos priežiūros paslaugas, įgijo regreso teisę reikalauti kompensacijos iš asmens, dėl kurio kaltės padaryta žala. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir aptartas teisės normas, teismas sprendžia, kad šiuo atveju egzistuoja visos būtinos sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei atsirasti (žala (nuostoliai), neteisėti veiksmai, kaltė ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusių nuostolių (CK 6.246-6.249 straipsniai), todėl ieškovo reikalavimas, priteisti iš atsakovo 509,51 Eur žalą yra tenkintinas.
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje ir 6.210 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo atsakovas taip pat privalo mokėti ieškovui įstatymo nustatyto dydžio palūkanas, t. y. 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Todėl ieškovui iš atsakovo priteistinos ir 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas nuo bylinėjimosi išlaidų buvo atleistas (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas), vadovaujantis CPK 96 straipsnio nuostatomis, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinas 15 Eur žyminis mokestis.
Valstybei iš atsakovo priteisiama 3,72 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285, 286 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos (juridinio asmens kodas 188783796) naudai iš atsakovo G. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 509,51 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2019 m. spalio 23 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti valstybei iš atsakovo G. B. 15 Eur žyminį mokestį ir 3,72 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau gali sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą CPK 287 straipsnyje nustatyta tvarka dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovas turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo paduoti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per sprendimą priėmusį teismą.