Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas

2010-07-15 · Administracinė byla Nr. I-502-13-10

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2010-07-15
Bylos Nr.
I-502-13-10
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Laimė Baltrūnaitė (pirm.), Laimutis Alechnavičius, Anatolijus Baranovas, Artūras Drigotas (pran.), Skirgailė Žalimienė
Atsakovas
Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministerijos
Kategorijos
  • 17.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I502-13/2010Procesinio sprendimo kategorija 17.1. (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. liepos 15 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Anatolijaus Baranovo, Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės,

sekretoriaujant Ilonai Kovger,dalyvaujant atsakovo Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministerijos atstovei J. K.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal Klaipėdos apygardos administracinio teismo prašymą ištirti, ar Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. 3-322 patvirtintų Klaipėdos valstybinio jūrų uosto rinkliavų taikymo taisyklių 17.2 punktas ir 17.4 punktas (2003 m. gegužės 30 d. įsakymo Nr. 3-353 redakcija) neprieštarauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 13 d. nutarimo Nr. 226 „Dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto rinkliavų rūšių, jų maksimalių dydžių ir taikymo principų patvirtinimo“ priedo 1 punktui ir ar Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. 3-322 patvirtintų Klaipėdos valstybinio jūrų uosto rinkliavų taikymo taisyklių 22.5.1 punkto dalis (2003 m. gegužės 30 d. įsakymo Nr. 3-353 redakcija) ta apimtimi, kuria nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje įregistruoto laivo, vežančio keleivius ir krovinius uosto akvatorijos ribose, valdytojas vieną kartą per kalendorinius metus už pirmąjį įplaukimą į uostą per šiuos kalendorinius metus moka navigacinę rinkliavą – 0,4 lito už BT vienetą, bei 22.5.2 punktas (2003 m. gegužės 30 d. įsakymo Nr. 3-353 redakcija) neprieštarauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 13 d. nutarimo Nr. 226 „Dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto rinkliavų rūšių, jų maksimalių dydžių ir taikymo principų patvirtinimo“ priedo 2 punktui.

Aprašomoji dalis

Išplėstinė teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas valstybės įmonė (toliau – ir VĮ) Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą su prašymu priteisti iš akcinės bendrovės (toliau – ir AB) „Smiltynės perkėla“: 1) už laivo „Nemunas“ naudojimąsi Klaipėdos valstybiniu jūrų uostu – 7 026,44 Lt laivo rinkliavos, 1 090,32 Lt navigacinės rinkliavos, 63 055,88 Lt krantinės rinkliavos, 18,88 Lt atplaukimo/išplaukimo įforminimo paslaugų mokesčio; 2) už laivo „Žalgiris“ naudojimąsi Klaipėdos valstybiniu jūrų uostu – 7 017,46 Lt laivo rinkliavos, 1 088,91 Lt navigacinės rinkliavos, 63 267,06 Lt krantinės rinkliavos, 18,88 Lt atplaukimo/išplaukimo įforminimo paslaugų mokesčio; 3) už laivo „Baltija I“ naudojimąsi Klaipėdos valstybiniu jūrų uostu – 7 026,44 Lt laivo rinkliavos, 1 090,32 Lt navigacinės rinkliavos, 40 240,50 Lt krantinės rinkliavos, 18,88 Lt atplaukimo/išplaukimo įforminimo paslaugų mokesčio; 4) už laivo „Kintai“ naudojimąsi Klaipėdos valstybiniu jūrų uostu – 819,70 Lt laivo rinkliavos, 437,55 Lt navigacinės rinkliavos, 766,04 Lt krantinės rinkliavos, 18,88 Lt atplaukimo/išplaukimo įforminimo paslaugų mokesčio; 5) už laivo „Nida“ naudojimąsi Klaipėdos valstybiniu jūrų uostu – 2 819,68 Lt laivo rinkliavos, 437,55 Lt navigacinės rinkliavos, 1 472,60 Lt krantinės rinkliavos, 18,88 Lt atplaukimo/išplaukimo įforminimo paslaugų mokesčio; 6) už laivo „Neringa“ naudojimąsi Klaipėdos valstybiniu jūrų uostu – 4 934,45 Lt laivo rinkliavos, 680,85 Lt navigacinės rinkliavos, 6 781,41 Lt krantinės rinkliavos, 18,88 Lt atplaukimo/išplaukimo įforminimo paslaugų mokesčio; 7) už laivo „Baltija“ naudojimąsi Klaipėdos valstybiniu jūrų uostu – 1 270,97 Lt laivo rinkliavos, 272,34 Lt navigacinės rinkliavos, 2 420,45 Lt krantinės rinkliavos.

Šalies argumentai

Pareiškėjas skunde nurodė, kad Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už naudojimąsi uostu laivų valdytojai privalo mokėti uosto rinkliavas. Šio įstatymo 11 straipsnio 6 punkte nustatyta, kad viena iš Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos funkcijų – rinkti uosto rinkliavas. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto rinkliavų rūšis, jų maksimalius dydžius, rinkliavų taikymo principus, rinkliavų taikymo taisykles nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 13 d. nutarimas Nr. 226 „Dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto rinkliavų rūšių, jų maksimalių dydžių ir taikymo principų patvirtinimo“ bei Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. birželio 26 d. įsakymas Nr. 3-322, kuriuo patvirtintos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto rinkliavų taikymo taisyklės. AB „Smiltynės perkėla“ valdo laivus „Baltija“, „Baltija I“, „Nemunas“, „Žalgiris“, „Neringa“, „Nida“, „Kintai“, kurie naudojasi Klaipėdos valstybiniu jūrų uostu, todėl, vadovaujantis aukščiau nurodytais teisės aktais, privalo mokėti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai uosto rinkliavas. AB „Smiltynės perkėla“ nesumokėjo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai 219 186,84 Lt Klaipėdos valstybinio jūrų uosto rinkliavų.

AB „Smiltynės perkėla“ su pareiškėjo prašymu nesutiko. Nurodė, kad AB „Smiltynės perkėla“ laivai (keltai) nuolat plaukioja uosto akvatorijos ribose, t. y. jie neišplaukia ir neįplaukia į uostą. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 226 „Dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto rinkliavų rūšių, jų maksimalių dydžių ir taikymo principų patvirtinimo“ yra aiškiai nustatyta, kad navigacinė ir laivo rinkliava yra imama už laivo įplaukimą į uostą, t. y. laivas turi įplaukti į uostą, kirsdamas uosto akvatorijos ribą. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. 3-322 patvirtintų Klaipėdos valstybinio jūrų uosto rinkliavų taikymo taisyklių 17.2 punktas, 17.4 punktas, 22.5.1 punkto dalis „Lietuvos Respublikoje įregistruoto laivo, vežančio keleivius ir krovinius uosto akvatorijos ribose“, 22.5.2 punktas nepagrįstai išplečia Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 226 „Dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto rinkliavų rūšių, jų maksimalių dydžių ir taikymo principų patvirtinimo“ nustatytą laivo ir navigacijos rinkliavų dalyką. Todėl AB „Smiltynės perkėla“ prašė sustabdyti administracinės bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. 3-322 patvirtintų Klaipėdos valstybinio jūrų uosto rinkliavų taikymo taisyklių 17.2 punktas, 17.4 punktas, 22.5.1 punkto dalis „Lietuvos Respublikoje įregistruoto laivo, vežančio keleivius ir krovinius uosto akvatorijos ribose“, 22.5.2 punktas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 13 d. nutarimui Nr. 226 „Dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto rinkliavų rūšių, jų maksimalių dydžių ir taikymo principų patvirtinimo“. AB „Smiltynės perkėla“ taip pat prašė kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 13 d. nutarimas Nr. 226 „Dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto rinkliavų rūšių, jų maksimalių dydžių ir taikymo principų patvirtinimo“ ta apimtimi, kuria nenustato išimčių Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės naudotojams dėl krantinės rinkliavos mokėjimo, neprieštarauja Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymo 3 straipsnio 1 ir 4 punktams, Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsniui, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsniui bei Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintiems teisingumo, teisinės valstybės bei teisėtų lūkesčių principams.

II.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2006 m. spalio 13 d. nutartimi sustabdė administracinę bylą pagal VĮ „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija“ skundą atsakovui AB „Smiltynės perkėla“ dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto rinkliavų išieškojimo ir kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. 3-322 patvirtintų Klaipėdos valstybinio jūrų uosto rinkliavų taikymo taisyklių 17.2 punktas ir 17.4 punktas (2003 m. gegužės 30 d. įsakymo Nr. 3‑353 redakcija) neprieštarauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 13 d. nutarimo Nr. 226 „Dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto rinkliavų rūšių, jų maksimalių dydžių ir taikymo principų patvirtinimo“ priedo 1 punktui ir ar Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. 3-322 patvirtintų Klaipėdos valstybinio jūrų uosto rinkliavų taikymo taisyklių 22.5.1 punkto dalis (2003 m. gegužės 30 d. įsakymo Nr. 3-353 redakcija) ta apimtimi, kuria nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje įregistruoto laivo, vežančio keleivius ir krovinius uosto akvatorijos ribose, valdytojas vieną kartą per kalendorinius metus už pirmąjį įplaukimą į uostą per šiuos kalendorinius metus moka navigacinę rinkliavą – 0,4 lito už BT vienetą, bei 22.5.2 punktas (2003 m. gegužės 30 d. įsakymo Nr. 3-353 redakcija) neprieštarauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 13 d. nutarimo Nr. 226 „Dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto rinkliavų rūšių, jų maksimalių dydžių ir taikymo principų patvirtinimo“ priedo 2 punktui.

Teismas nutartyje nurodė, jog Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo (toliau – ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymas) 34 straipsnio 2 dalis nustato, kad uosto rinkliavų rūšis, jų maksimalius dydžius, rinkliavų taikymo principus ir atskaitymų Lietuvos saugios laivybos administracijai išlaikyti dalį nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 226 „Dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto rinkliavų rūšių, jų maksimalių dydžių ir taikymo principų patvirtinimo“ (toliau – ir Nutarimas) patvirtinti Klaipėdos valstybinio uosto rinkliavų rūšys ir jų maksimalūs dydžiai. Nutarimu nustatytos šios uosto rinkliavos: laivo rinkliava, navigacinė rinkliava, krantinės rinkliava, tonažo rinkliava, sanitarinė rinkliava, keleivio rinkliava. Nutarimo priedo 1 ir 2 punktuose nustatyta, kad laivo rinkliava, navigacinė rinkliava mokama už laivo įplaukimą į uostą. Šio priedo 1.1-1.6. punktuose aiškiai nurodoma, kokio dydžio laivo rinkliava yra nustatyta kiekvieno tipo laivams, o priedo 2.1-2.4 punktuose nurodoma, kokio dydžio navigacinė rinkliava yra taikoma tam tikro tipo laivams. „Laivo įplaukimo į uostą“ sąvoka aiškintina vadovaujantis 1998 m. liepos 16 d. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymu Nr. 286 „Dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto laivybos taisyklių patvirtinimo“. Šiuo įsakymu nustatyta, kokius dokumentus ir kokiais terminais uosto tarnyboms turi pateikti įplaukiančio ar išplaukiančio iš Klaipėdos valstybinio jūsų uosto laivo kapitonas. Taigi laivo įplaukimas į uostą reiškia laivo įplaukimą į uostą iš teritorinės jūros ir uosto akvatorijos išorinių ribų kirtimą.

Nutarimo priedo 1 punkte nustatyta, kad laivo rinkliava yra mokama už laivo įplaukimą į uostą. Priedo 1.1 - 1.6. punktuose nurodoma, kokio dydžio laivo rinkliava yra nustatyta kiekvieno tipo laivams. Nutarimu nenustatyta jokių išimčių, jokių papildomų sąlygų, kurios leistų daryti prielaidą, kad laivo rinkliava gali būti nustatyta už laivo plaukiojimą uosto akvatorijos ribose, išskirtinėje ekonominėje zonoje ar kitose jūros zonose, nepaliekant uosto akvatorijos ribų. Nutarimu nėra nustatyta, kad laivo rinkliava imama už laivo plaukiojimą išskirtinėje ekonominėje zonoje Baltijos jūroje, uosto akvatorijos ribose, keleivių ir krovinių vežimą Lietuvos Respublikoje. Priešingai nei Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. 3-322 patvirtintose Klaipėdos valstybinio jūrų uosto rinkliavų taikymo taisyklėse (toliau – ir Taisyklės), Nutarime aiškiai suformuluotas rinkliavos dalykas – už laivo įplaukimą į uostą. Todėl yra pagrindas manyti, kad Taisyklės nepagrįstai išplėtė Nutarimu nustatytą laivo rinkliavos taikymo dalyką, nustatydamas laivo rinkliavas už keleivių ir krovinių vežimą uosto akvatorijos ir Lietuvos Respublikos ribose ir tiems laivams, kurie nebuvo įplaukę į Klaipėdos uostą ar išplaukę iš Klaipėdos uosto.

Nutarimo priedo 2 punktu nustatyta, kad navigacinė rinkliava mokama už laivo įplaukimą į uostą. Šio priedo 2.1-2.4 punktuose nurodoma, kokio dydžio navigacinė rinkliava yra taikoma tam tikro tipo laivams. Nutarime nėra nuostatos, jog navigacinė rinkliava taikoma vidaus vandenų laivui, vežančiam keleivius ir krovinius uosto akvatorijos ribose ar Lietuvos Respublikoje. Nutarime yra aiškiai nustatyta, kad navigacinė rinkliava yra mokama už įplaukimą į uostą, o ne už keleivių ar krovinių vežimą Lietuvos Respublikoje. Nutarimo priedo 2 punkte nustatyta, kad navigacinė rinkliava mokama už laivo įplaukimą į uostą. Taigi Nutarime aiškiai nurodytas rinkliavos taikymo dalykas – už laivo įplaukimą į uostą. Tačiau Taisyklių 22.5.1 punkte nustatytas navigacinės rinkliavos dydis ir jo taikymas už Lietuvos Respublikoje įregistruotą laivą, vežantį keleivius ir krovinius uosto akvatorijos ribose, o Taisyklių 22.5.2 punkte – už Lietuvos Respublikoje įregistruotą vidaus vandenų laivą, vežantį keleivius ir krovinius Lietuvos Respublikoje. Nutarime nėra nustatyta, kad navigacinė rinkliava turi būti mokama už laivus, plaukiojančius uosto akvatorijos ribose.

Teismo nuomone, remiantis aptartais argumentais, yra pagrindas manyti, kad Taisyklių 17.2 ir 17.4 punktai prieštarauja Nutarimo priedo 1 punktui, o Taisyklių 22.5.1 punkto dalis, kurioje nustatyta, kad „Lietuvos Respublikoje įregistruoto laivo, vežančio keleivius ir krovinius uosto akvatorijos ribose, valdytojas vieną kartą per kalendorinius metus už pirmąjį įplaukimą į uostą per šiuos kalendorinius metus moka navigacinę rinkliavą – 0,4 lito už BT vienetą“, bei 22.5.2 punktas prieštarauja Nutarimo priedo 2 punktui.

III.

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija pateikė atsiliepimą į Klaipėdos apygardos administracinio teismo prašymą. Susisiekimo ministerijos nuomone, Taisyklių 17.2 ir 17.4 punktai neprieštarauja Nutarimo priedo 1 punktui, o Taisyklių 25.2.1 ir 25.2.2 punktai neprieštarauja Nutarimo priedo 2 punktui. Susisiekimo ministerija nurodo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 34 straipsnio 2 dalimi, uosto rinkliavų rūšis, jų maksimalius dydžius, rinkliavų taikymo principus ir atskaitymų Lietuvos saugios laivybos administracijai išlaikyti dalį nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Pagal šio įstatymo 34 straipsnio 3 dalį, uosto rinkliavų taikymo taisykles tvirtina Susisiekimo ministras. Įgyvendinant šias įstatymo nuostatas, buvo priimti šie teisės aktai: Vyriausybės 2002 m. vasario 13 d. nutarimas Nr. 226 „Dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto rinkliavų rūšių, jų maksimalių dydžių ir taikymo principų patvirtinimo“ (toliau – ir Nutarimas) ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. birželio 26 d. įsakymas Nr. 3-322 „Dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto rinkliavų taikymo taisyklių“. Vyriausybė Nutarimu patvirtino Klaipėdos valstybinio jūrų uosto rinkliavų rūšis ir jų maksimalius dydžius, kuriuose išvardijo uosto rinkliavų rūšis bei nustatė rinkliavų dydžius tam tikriems laivų tipams, bei Klaipėdos valstybinio jūrų uosto rinkliavų taikymo principus, kuriuose nustatė bazines uosto rinkliavų taikymo nuostatas. Susisiekimo ministras, vadovaudamasis Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 34 straipsniu ir vykdydamas Nutarimą, patvirtino Klaipėdos valstybinio jūrų uosto rinkliavų taikymo taisykles, kurios nustato uosto rinkliavų skaičiavimo, mokėjimo ir taikymo tvarką. Laivo rinkliava, navigacinė rinkliava, krantinės rinkliava, tonažo rinkliava, sanitarinė rinkliava, keleivio rinkliava yra nustatytos ne Nutarime, kaip nurodė teismas 2006 m. spalio 13 d. nutartyje, o išvardytos Nutarimu patvirtintose Klaipėdos valstybinio jūrų uosto rinkliavų rūšyse ir jų maksimaliuose dydžiuose. Nutarimas neturi jokių priedų. Teismo teiginys, jog Nutarime nustatyta, kad laivo rinkliava ir navigacinė rinkliava mokamos už laivo įplaukimą į uostą, yra neteisingas ir nepagrįstas. Tokia Nutarimo nuostata neatitiktų Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje uosto rinkliava apibrėžiama kaip laivo valdytojo mokamos privalomos įmokos už naudojimąsi uostu, o ne už laivo įplaukimą į uostą. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 34 straipsnio 1 dalis nustato pareigą laivo valdytojams už naudojimąsi uostu mokėti uosto rinkliavas. Todėl uosto rinkliava turėtų būti suprantama kaip laivo valdytojo mokamas atlygis už uosto paslaugas, kurias laivo valdytojas gauna naudodamasis uostu, jo infrastruktūra, valstybės sukurta techninių ir administracinių priemonių visuma, skirta saugiai laivybai uoste ir laivų eismo kontrolei užtikrinti. Uosto rinkliavų taikymo dalykas yra apibrėžtas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatyme, o ne Nutarime. Nutarimu patvirtintose Klaipėdos valstybinio jūrų uosto rinkliavų rūšyse ir jų maksimaliuose dydžiuose yra apibrėžtos tik rinkliavų rūšys ir nustatyti jų maksimalūs dydžiai, o Klaipėdos valstybinio jūrų uosto rinkliavų taikymo principuose – esminės uosto rinkliavų taikymo nuostatos. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 34 straipsnio 2 dalimi Vyriausybei pavesta apibrėžti uosto rinkliavų rūšis ir nustatyti jų maksimalius dydžius, o ne nustatyti uosto rinkliavų dalyką. Kitoks aiškinimas prieštarautų Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 2 straipsnio 6 dalies, 34 straipsnio 1 dalies ir 34 straipsnio 2 dalies nuostatoms.

IV.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. vasario 25 d. nutartimi kreipėsi Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 13 d. nutarimo Nr. 226 „Dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto rinkliavų rūšių, dydžių ir taikymo principų patvirtinimo“ 1 punktas ir juo patvirtinti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto rinkliavų rūšys ir dydžiai (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 13 d. nutarimo Nr. 226 redakcija), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 13 d. nutarimo Nr. 226 1 punkto ir juo patvirtintų Klaipėdos valstybinio jūrų uosto rinkliavų rūšių ir jų maksimalių dydžių redakcija su Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 651 padarytais pakeitimais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 13 d. nutarimo Nr. 226 2 punktas ir juo patvirtinti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto rinkliavų taikymo principai neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 67 straipsnio 15 punktui ir (arba) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 127 straipsnio 3 daliai.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2010 m. vasario 12 d. nutarime konstatavo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 13 d. nutarimo Nr. 226 „Dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto rinkliavų rūšių, dydžių ir taikymo principų patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 17‑673) 1, 2 punktai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 13 d. nutarimo Nr. 226 „Dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto rinkliavų rūšių, jų maksimalių dydžių ir taikymo principų patvirtinimo“ (2003 m. gegužės 27 d. redakcija; Žin., 2003, Nr. 52-2327) 1 punktas pagal priėmimo tvarką neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Motyvuojamoji dalis

Išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja:

V.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2006 m. spalio 13 d. nutartimi kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. 3-322 patvirtintų Klaipėdos valstybinio jūrų uosto rinkliavų taikymo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 17.2 punktas ir 17.4 punktas (2003 m. gegužės 30 d. įsakymo Nr. 3-353 redakcija) neprieštarauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 13 d. nutarimo Nr. 226 „Dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto rinkliavų rūšių, jų maksimalių dydžių ir taikymo principų patvirtinimo“ (toliau – ir Vyriausybės 2002 m. vasario 13 d. nutarimas Nr. 226) priedo 1 punktui ir ar Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. 3-322 patvirtintų Klaipėdos valstybinio jūrų uosto rinkliavų taikymo taisyklių 22.5.1 punkto dalis (2003 m. gegužės 30 d. įsakymo Nr. 3‑353 redakcija) ta apimtimi, kuria nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje įregistruoto laivo, vežančio keleivius ir krovinius uosto akvatorijos ribose, valdytojas vieną kartą per kalendorinius metus už pirmąjį įplaukimą į uostą per šiuos kalendorinius metus moka navigacinę rinkliavą – 0,4 lito už BT vienetą, bei 22.5.2 punktas (2003 m. gegužės 30 d. įsakymo Nr. 3-353 redakcija) neprieštarauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 13 d. nutarimo Nr. 226 „Dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto rinkliavų rūšių, jų maksimalių dydžių ir taikymo principų patvirtinimo“ priedo 2 punktui.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 13 d. nutarimas Nr. 226 buvo priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo (Žin., 1996, Nr. 53‑1245; 2000, Nr. 75-2265) 34 straipsniu. Šio nutarimo 1 punktu buvo patvirtintos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto rinkliavų rūšys ir dydžiai. Šio nutarimo 2 punktu buvo patvirtinti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto rinkliavų taikymo principai. Paminėtas nutarimas iš dalies buvo pakeistas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 651. Iš Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2006 m. spalio 13 d. nutarties turinio spręstina, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas prašo ištirti paminėtų Taisyklių punktų atitiktį atitinkamoms 2003 m. gegužės 27 d. redakcijos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 13 d. nutarimo Nr. 226 „Dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto rinkliavų rūšių, jų maksimalių dydžių ir taikymo principų patvirtinimo“ nuostatoms.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 3-246 nuo 2008 metų liepos 1 d. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. birželio 26 d. įsakymas Nr. 3-322 „Dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto rinkliavų taikymo taisyklių patvirtinimo“ ir jį keitę teisės aktai buvo pripažinti netekusiais galios. Be to, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2008 m. kovo 5 d. priėmė nutarimą Nr. 245 „Dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto rinkliavų rūšių, jų maksimalių dydžių ir taikymo principų patvirtinimo“, kuris įsigaliojo 2008 m. liepos 1 d. Šio Vyriausybės nutarimo 1 punktu patvirtinti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto rinkliavų rūšys ir jų maksimalūs dydžiai (1.1 papunktis), Klaipėdos valstybinio jūrų uosto rinkliavų taikymo principai (1.2 papunktis), o 2 punktu pripažinti netekusiais galios Vyriausybės 2002 m. vasario 13 d. nutarimas Nr. 226 (2.1 papunktis) ir Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimas Nr. 651 (2.2 papunktis). Paminėtina, kad Vyriausybės 2008 m. kovo 5 d. nutarimu Nr. 245 inter alia patvirtinta nauja uosto rinkliavos rūšis – uosto akvatorijos rinkliava, pakeisti ir labiau diferencijuoti visų rinkliavų maksimalūs dydžiai, pakeisti uosto rinkliavų taikymo principai. Nepaisant paminėto, atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjama norminė administracinė byla buvo užvesta pagal Klaipėdos apygardos administracinio teismo, nagrinėjusio individualią administracinę bylą, prašymą, ginčijamo teisės akto ir teisės akto, atitikimą kuriam prašoma ištirti, panaikinimas nėra pagrindas nutraukti šią norminę administracinę bylą. Teismo sprendimas dėl šiuo metu nebegaliojančių teisės aktų gali būti aktualus prašymą šioje byloje pateikusiam ir individualų ginčą nagrinėjančiam teismui.

VI.

Dėl laivo rinkliavos

Teismo nutartyje, kuria prašoma ištirti norminio administracinio akto teisėtumą, iškeliama abejonė, ar Taisyklėmis nebuvo išplėstas Nutarimu apibrėžtas laivo rinkliavos taikymo dalykas, nustatant laivo rinkliavas už keleivių ir krovinių vežimą uosto akvatorijos ir Lietuvos Respublikos ribose ir tiems laivams, kurie nebuvo įplaukę į Klaipėdos uostą ar išplaukę iš Klaipėdos uosto. Todėl būtent šis aspektas sudaro šios norminės administracinės bylos nagrinėjimo dalyką ir apibrėžia jos ribas.

Taisyklių 17 punkte (2003 m. gegužės 30 d. įsakymo Nr. 3-353 redakcija) buvo nustatyta:

„17. Laivo valdytojas laivo rinkliavą moka vieną kartą per kalendorinius metus už pirmąjį įplaukimą į uostą per šiuos kalendorinius metus (rinkliava mokama prieš išplaukiant laivui iš uosto kalendorinių metų pradžioje; sudarius sutartį su Uosto direkcija, rinkliavų suma gali būti padalyta ir mokama kiekvieną ketvirtį):

<...>

17.2. Lietuvos Respublikoje įregistruoto laivo, vežančio keleivius ir krovinius uosto akvatorijos ribose, - 3,2 lito už BT vienetą.

<...>

17.4. Lietuvos Respublikoje įregistruoto vidaus vandenų laivo, vežančio keleivius ir krovinius Lietuvos Respublikoje, - 1,6 lito už kubinį metrą (LxBxT)“.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 13 d. nutarimo Nr. 226 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimo Nr. 651 redakcija) 1 punktu patvirtintų Klaipėdos valstybinio jūrų uosto rinkliavų rūšių ir jų maksimalių dydžių I skyriuje „LAIVO RINKLIAVA“ buvo nustatyti laivo rinkliavos maksimalūs dydžiai. Iš Nutarimo teksto akivaizdu, kad atitinkamo dydžio laivo rinkliavos mokėjimas buvo išimtinai susietas su laivo įplaukimu į uostą, nes Klaipėdos valstybinio jūrų uosto rinkliavų rūšių ir jų maksimalių dydžių 1 punkte (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimo Nr. 651 redakcija) buvo nurodyta – „už įplaukimą į uostą“, o po to (1.1‑1.6 papunkčiuose) išvardinami maksimalūs laivo rinkliavos, mokamos už atitinkamo tipo laivo įplaukimą į uostą, dydžiai. Nutarimo tekste nebuvo nieko, kas leistų daryti išvadą, kad prievolė mokėti laivo rinkliavą galėjo būti siejama ne su laivo įplaukimu į uostą, o su kitais juridiniais faktais.

Išplėstinės teisėjų kolegijos nuomone, atsakovo argumentas, kad jei Nutarimas nustatytų, jog laivo rinkliava mokama už laivo įplaukimą į uostą, tai jis prieštarautų Klaipėdos valstybinių jūrų uostų įstatymui, yra nepagrįstas. Kolegijos nuomone, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatyme nėra nuostatų, kurios neleistų prievolę mokėti laivo rinkliavą susieti su konkrečiu juridiniu faktu – įplaukimu į uostą. Kadangi Klaipėdos valstybinių jūrų uosto įstatyme prievolė mokėti uosto rinkliavas nebuvo susieta su konkrečiais (aiškiai apibrėžtais) juridiniais faktais, šiame įstatyme esanti abstraktaus pobūdžio norma, kad uosto rinkliava privalo būti mokama už naudojimąsi uostu, turėjo būti detalizuota, sukonkretinta, kas, vadovaujantis Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 34 straipsnio 2 dalimi, ir buvo padaryta Vyriausybės 2002 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 226. Be to, jei laivo rinkliavos mokėjimo nebūtų galima susieti su laivo įplaukimu į uostą, tai reikštų, kad Susisiekimo ministras, tvirtindamas Taisykles, pažeidė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymą, nes, pavyzdžiui, Susisiekimo ministro patvirtintų Taisyklių 14 punkte laivo rinkliavos mokėjimas taip pat buvo aiškiai ir nedviprasmiškai susietas su laivo įplaukimu į uostą. Jei atsakovas manė, kad prievolė mokėti laivo rinkliavą turėjo būti susieta ne tik su laivo įplaukimu į uostą, bet ir su kitais juridiniais faktais, jis galėjo įstatymų nustatyta tvarka inicijuoti Nutarimo pakeitimą (papildymą). Šiuo aspektu taip pat pabrėžtina, kad šiuo metu galiojančiose Klaipėdos valstybinio jūrų uosto rinkliavų rūšyse ir jų maksimaliuose dydžiuose, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 5 d. nutarimu Nr. 245 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. kovo 3 d. nutarimo Nr. 204 redakcija), jau aiškiai nurodoma, kad vidaus vandenų laivams laivo rinkliava taikytina ne už įplaukimą į uostą, bet už naudojimąsi uostu. Be to, atskirai reglamentuojama laivų, plaukiojančių Lietuvos Respublikos vandenyse ar Lietuvos Respublikos išskirtinėje ekonominėje zonoje Baltijos jūroje (išskyrus vilkikus, plaukiančius už uosto akvatorijos ribų), laivo rinkliava, nustatyta konkreti laivo rinkliava (už metus) vidaus vandenų keleiviniam keltui, vežančiam krovinius ir keleivius pagal viešai paskelbtą grafiką uosto akvatorijos ribose.

Išplėstinė teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad Taisyklių 17.2 ir 17.4 papunkčių negalima vertinti atskirai nuo Taisyklių 17 punkto teksto, nes Taisyklių 17 punktas apibrėžė Taisyklių 17.2 ir 17.4 papunkčių taikymo sąlygas. Išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, Taisyklių 17.2 papunkčio tekstas „Lietuvos Respublikoje įregistruoto laivo, vežančio keleivius ir krovinius uosto akvatorijos ribose, - 3,2 lito už BT vienetą“ ir Taisyklių 17.4 papunkčio tekstas „Lietuvos Respublikoje įregistruoto vidaus vandenų laivo, vežančio keleivius ir krovinius Lietuvos Respublikoje, - 1,6 lito už kubinį metrą (LxBxT)“ pats savaime nesukūrė savarankiškų teisės normų. Šios nuostatos tik apibūdino laivus ir nurodė tarifus, kurie turėjo būti taikomi Taisyklių 17 punkte nustatytomis sąlygomis (atvejais), t. y. skaitant minėtas nuostatas kartu su Taisyklių 17 punktu. Taisyklių 17 punkte buvo nustatyta, kad „Laivo valdytojas laivo rinkliavą moka vieną kartą per kalendorinius metus už pirmąjį įplaukimą į uostą per šiuos kalendorinius metus <...>“. Taigi pagal Taisyklių 17.2 papunktį, skaitomą kartu su Taisyklių 17 punktu, Lietuvos Respublikoje įregistruoto laivo, vežančio keleivius ir krovinius uosto akvatorijos ribose, laivo valdytojas laivo rinkliavą turėjo mokėti vieną kartą per kalendorinius metus už pirmąjį įplaukimą į uostą per šiuos kalendorinius metus. Pagal Taisyklių 17.4 papunktį, skaitomą kartu su Taisyklių 17 punktu, Lietuvos Respublikoje įregistruoto vidaus vandenų laivo, vežančio keleivius ir krovinius Lietuvos Respublikoje, valdytojas laivo rinkliavą turėjo mokėti vieną kartą per kalendorinius metus už pirmąjį įplaukimą į uostą per šiuos kalendorinius metus. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Taisyklių 17.2 ir 17.4 papunkčiuose, skaitomuose kartu su Taisyklių 17 punktu, numatytos laivo rinkliavos mokėjimas, kaip ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 13 d. nutarimo Nr. 226 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimo Nr. 651 redakcija) 1 punktu patvirtintų Klaipėdos valstybinio jūrų uosto rinkliavų rūšių ir jų maksimalių dydžių I skyriuje „LAIVO RINKLIAVA“, buvo susietas su laivo įplaukimu (pirmuoju įplaukimu) į uostą. Jei laivas neįplaukė į uostą, laivo rinkliava neturėjo būti mokama, nes Taisyklių 17 punkte buvo aiškiai nurodoma, kad laivo rinkliava mokama už (pirmąjį) įplaukimą į uostą per šiuos kalendorinius metus. Taigi Taisyklėmis nebuvo išplėstas Nutarimu nustatytas laivo rinkliavos taikymo dalykas.

Vadovaudamasi aukščiau išdėstytais argumentais, išplėstinė teisėjų kolegija sprendžia, kad Taisyklių 17.2 papunktis ir 17.4 papunktis, skaitomi kartu su Taisyklių 17 punktu, neprieštaravo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 13 d. nutarimo Nr. 226 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimo Nr. 651 redakcija) 1 punktu patvirtintų Klaipėdos valstybinio jūrų uosto rinkliavų rūšių ir jų maksimalių dydžių 1 punktui.

VII.

Dėl navigacinės rinkliavos

Teismo nutartyje, kuria prašoma ištirti norminio administracinio akto teisėtumą, iškeliama abejonė, ar Taisyklėmis nebuvo išplėstas Nutarime nustatytas navigacinės rinkliavos taikymo dalykas. Būtent šis aspektas sudaro šios norminės administracinės bylos nagrinėjimo dalyką ir apibrėžia jos ribas.

Taisyklių 22.5 papunktyje (2003 m. gegužės 30 d. įsakymo Nr. 3-353 redakcija) nustatyta:

„22.5. Laivo valdytojas navigacinę rinkliavą moka vieną kartą per kalendorinius metus už pirmąjį įplaukimą į uostą per šiuos kalendorinius metus (rinkliava mokama prieš išplaukiant laivui iš uosto kalendorinių metų pradžioje; sudarius sutartį su Uosto direkcija, rinkliavų suma gali būti padalyta ir mokama kiekvieną ketvirtį):

22.5.1. Lietuvos Respublikoje įregistruoto žvejybos laivo, žvejojančio Lietuvos Respublikos išskirtinėje ekonominėje zonoje Baltijos jūroje, taip pat Lietuvos Respublikoje įregistruoto žuvies perdirbimo laivo, kuriame žuvis perdirbama neišplaukiant už Lietuvos Respublikos išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje ribų; Lietuvos Respublikoje įregistruoto laivo, vežančio keleivius ir krovinius uosto akvatorijos ribose; uostą aptarnaujančio laivo, - 0,4 lito už BT vienetą;

22.5.2. Lietuvos Respublikoje įregistruoto vidaus vandenų laivo, vežančio keleivius ir krovinius Lietuvos Respublikoje, - 0,2 lito už kubinį metrą (LxBxT)“.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 13 d. nutarimo Nr. 226 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimo Nr. 651 redakcija) 1 punktu patvirtintų Klaipėdos valstybinio jūrų uosto rinkliavų rūšių ir jų maksimalių dydžių II skyriuje „NAVIGACINĖ RINKLIAVA“ buvo nustatyti navigacinės rinkliavos maksimalūs dydžiai. Iš nutarimo teksto akivaizdu, kad navigacinės rinkliavos mokėjimas buvo išimtinai susietas su laivo įplaukimu į uostą, nes Klaipėdos valstybinio jūrų uosto rinkliavų rūšių ir jų maksimalių dydžių 2 punkte (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimo Nr. 651 redakcija) buvo nurodyta – „už įplaukimą į uostą“, o po to (2.1‑2.4 papunkčiuose) išvardinami maksimalūs navigacinės rinkliavos, mokamos už atitinkamo tipo laivo įplaukimą į uostą, dydžiai. Nutarimo tekste nebuvo nieko, kas leistų daryti išvadą, kad prievolė mokėti navigacinę rinkliavą galėjo būti siejama ne su laivo įplaukimu į uostą, o su kitais juridiniais faktais.

Išplėstinės teisėjų kolegijos nuomone, atsakovo argumentas, kad jei Nutarimas nustatytų, jog navigacinė rinkliava mokama už laivo įplaukimą į uostą, tai jis prieštarautų Klaipėdos valstybinių jūrų uostų įstatymui, yra nepagrįstas. Išplėstinės teisėjų kolegijos nuomone, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatyme nėra nuostatų, kurios neleistų prievolę mokėti navigacinę rinkliavą susieti su konkrečiu juridiniu faktu – įplaukimu į uostą. Kadangi Klaipėdos valstybinių jūrų uosto įstatyme prievolė mokėti uosto rinkliavas nebuvo susieta su konkrečiais (aiškiai apibrėžtais) juridiniais faktais, šiame įstatyme esanti abstraktaus pobūdžio norma, kad uosto rinkliava privalo būti mokama už naudojimąsi uostu, turėjo būti detalizuota, sukonkretinta, kas, vadovaujantis Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 34 straipsnio 2 dalimi, ir buvo padaryta Vyriausybės 2002 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 226. Be to, jei navigacinės rinkliavos mokėjimą nebūtų galima susieti su laivo įplaukimu į uostą, tai reikštų, kad Susisiekimo ministras, tvirtindamas Taisykles, pažeidė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymą, nes, pavyzdžiui, Susisiekimo ministro patvirtintų Taisyklių 22.1-22.4 papunkčiuose navigacinės rinkliavos mokėjimas taip pat aiškiai ir nedviprasmiškai susietas su laivo įplaukimu į uostą. Jei atsakovas manė, kad prievolė mokėti navigacinę rinkliavą turėjo būti susieta ne tik su laivo įplaukimu į uostą, bet ir su kitais juridiniais faktais, jis galėjo įstatymų nustatyta tvarka inicijuoti Nutarimo pakeitimą (papildymą). Šiuo aspektu pabrėžtina, kad šiuo metu galiojančiose Klaipėdos valstybinio jūrų uosto rinkliavų rūšyse ir jų maksimaliuose dydžiuose, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 5 d. nutarimu Nr. 245 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. kovo 3 d. nutarimo Nr. 204 redakcija), jau aiškiai nurodoma, kad navigacinė rinkliava taikoma už naudojimąsi uostu. Be to, atskirai reglamentuojama laivų, plaukiojančių Lietuvos Respublikos vandenyse ar Lietuvos Respublikos išskirtinėje ekonominėje zonoje Baltijos jūroje (išskyrus vilkikus, plaukiančius už uosto akvatorijos ribų), navigacinė rinkliava, nustatyta konkreti navigacinė rinkliava (už metus) vidaus vandenų keleiviniam keltui, vežančiam krovinius ir keleivius pagal viešai paskelbtą grafiką uosto akvatorijos ribose.

Išplėstinė teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad Taisyklių 22.5.1 ir 22.5.2 papunkčių negalima vertinti atskirai nuo 22.5 papunkčio teksto, nes Taisyklių 22.5 papunktis apibrėžė Taisyklių 22.5.1 ir 22.5.2 papunkčių taikymo sąlygas. Išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, Taisyklių 22.5.1 papunkčio tekstas „<...> Lietuvos Respublikoje įregistruoto laivo, vežančio keleivius ir krovinius uosto akvatorijos ribose <...>, - 0,4 lito už BT vienetą“ ir Taisyklių 22.5.2 papunkčio tekstas „Lietuvos Respublikoje įregistruoto vidaus vandenų laivo, vežančio keleivius ir krovinius Lietuvos Respublikoje, - 0,2 lito už kubinį metrą (LxBxT)“ pats savaime nesukūrė savarankiškų teisės normų. Šios nuostatos tik apibūdino laivus ir nurodė tarifus, kurie turėjo būti taikomi Taisyklių 22.5 papunktyje nustatytomis sąlygomis (atvejais), t. y. skaitant minėtas nuostatas kartu su Taisyklių 22.5 papunkčiu. Taisyklių 22.5 papunktyje buvo nustatyta, kad „Laivo valdytojas navigacinę rinkliavą moka vieną kartą per kalendorinius metus už pirmąjį įplaukimą į uostą per šiuos kalendorinius metus <...>“. Taigi pagal Taisyklių 22.5.1 papunktį, skaitomą kartu su Taisyklių 22.5 papunkčiu, Lietuvos Respublikoje įregistruoto laivo, vežančio keleivius ir krovinius uosto akvatorijos ribose, laivo valdytojas navigacinę rinkliavą turėjo mokėti vieną kartą per kalendorinius metus už pirmąjį įplaukimą į uostą per šiuos kalendorinius metus. Pagal Taisyklių 22.5.2 papunktį, skaitomą kartu su Taisyklių 22.5 papunkčiu, Lietuvos Respublikoje įregistruoto vidaus vandenų laivo, vežančio keleivius ir krovinius Lietuvos Respublikoje, valdytojas laivo rinkliavą turėjo mokėti vieną kartą per kalendorinius metus už pirmąjį įplaukimą į uostą per šiuos kalendorinius metus. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Taisyklių 22.5.1 ir 22.5.2 papunktyje numatytos navigacinės rinkliavos mokėjimas, kaip ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 13 d. nutarimo Nr. 226 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimo Nr. 651 redakcija) 1 punktu patvirtintų Klaipėdos valstybinio jūrų uosto rinkliavų rūšių ir jų maksimalių dydžių II skyriuje „NAVIGACINĖ RINKLIAVA“, buvo susietas su laivo įplaukimu (pirmuoju įplaukimu) į uostą. Jei laivas neįplaukė į uostą, navigacinė rinkliava neturėjo būti mokama, nes Taisyklių 22.5 papunktyje buvo aiškiai nurodoma, kad navigacinė rinkliava mokama už (pirmąjį) įplaukimą į uostą per kalendorinius metus. Taigi Taisyklėmis nebuvo išplėstas Nutarimu nustatytas navigacinės rinkliavos taikymo dalykas.

Vadovaudamasi aukščiau išdėstytais argumentais, išplėstinė teisėjų kolegija sprendžia, kad Taisyklių 22.5.1 papunktis (2003 m. gegužės 30 d. įsakymo Nr. 3-353 redakcija) ta apimtimi, kuria buvo nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje įregistruoto laivo, vežančio keleivius ir krovinius uosto akvatorijos ribose, valdytojas vieną kartą per kalendorinius metus už pirmąjį įplaukimą į uostą per šiuos kalendorinius metus moka navigacinę rinkliavą – 0,4 lito už BT vienetą, bei 22.5.2 papunktis (2003 m. gegužės 30 d. įsakymo Nr. 3-353 redakcija) neprieštaravo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 13 d. nutarimo Nr. 226 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimo Nr. 651 redakcija) 1 punktu patvirtintų Klaipėdos valstybinio jūrų uosto rinkliavų rūšių ir jų maksimalių dydžių 2 punktui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi aukščiau išdėstytu ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 115 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 117 straipsnio 1 dalimi, išplėstinė teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. 3-322 patvirtintų Klaipėdos valstybinio jūrų uosto rinkliavų taikymo taisyklių 17.2 papunktis, skaitomas kartu su šių Taisyklių 17 punktu (Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2003 m. gegužės 30 d. įsakymo Nr. 3-353 redakcija), neprieštaravo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 13 d. nutarimo Nr. 226 „Dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto rinkliavų rūšių, jų maksimalių dydžių ir taikymo principų patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimo Nr. 651 redakcija) 1 punktu patvirtintų Klaipėdos valstybinio jūrų uosto rinkliavų rūšių ir jų maksimalių dydžių 1 punktui.

Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. 3-322 patvirtintų Klaipėdos valstybinio jūrų uosto rinkliavų taikymo taisyklių 17.4 papunktis, skaitomas kartu su šių Taisyklių 17 punktu (Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2003 m. gegužės 30 d. įsakymo Nr. 3-353 redakcija), neprieštaravo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 13 d. nutarimo Nr. 226 „Dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto rinkliavų rūšių, jų maksimalių dydžių ir taikymo principų patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimo Nr. 651 redakcija) 1 punktu patvirtintų Klaipėdos valstybinio jūrų uosto rinkliavų rūšių ir jų maksimalių dydžių 1 punktui.

Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. 3-322 patvirtintų Klaipėdos valstybinio jūrų uosto rinkliavų taikymo taisyklių 22.5.1 papunktis, skaitomas kartu su šių Taisyklių 22.5 papunkčiu (Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2003 m. gegužės 30 d. įsakymo Nr. 3-353 redakcija), ta apimtimi, kuria buvo nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje įregistruoto laivo, vežančio keleivius ir krovinius uosto akvatorijos ribose, valdytojas vieną kartą per kalendorinius metus už pirmąjį įplaukimą į uostą per šiuos kalendorinius metus moka navigacinę rinkliavą – 0,4 lito už BT vienetą, neprieštaravo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 13 d. nutarimo Nr. 226 „Dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto rinkliavų rūšių, jų maksimalių dydžių ir taikymo principų patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimo Nr. 651 redakcija) 1 punktu patvirtintų Klaipėdos valstybinio jūrų uosto rinkliavų rūšių ir jų maksimalių dydžių 2 punktui.

Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. 3-322 patvirtintų Klaipėdos valstybinio jūrų uosto rinkliavų taikymo taisyklių 22.5.2 papunktis, skaitomas kartu su šių Taisyklių 22.5 papunkčiu (Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2003 m. gegužės 30 d. įsakymo Nr. 3-353 redakcija), neprieštaravo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 13 d. nutarimo Nr. 226 „Dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto rinkliavų rūšių, jų maksimalių dydžių ir taikymo principų patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimo Nr. 651 redakcija) 1 punktu patvirtintų Klaipėdos valstybinio jūrų uosto rinkliavų rūšių ir jų maksimalių dydžių 2 punktui.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Laimutis AlechnavičiusLaimė BaltrūnaitėAnatolijus BaranovasArtūras DrigotasSkirgailė Žalimienė