Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą, pagal ieškovės D. B. ieškinį atsakovui V. S., dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, išvadą teikianti institucija byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovaujama Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė ieškinį, prašė jį tenkinti, papildomai paaiškino, kad su atsakovu bendrai gyveno septynis metus bet susituokę nebuvo. Tuomet kai nustojo bendrai gyventi (nuo 2017 m. liepos mėn.) susitarė, kad atsakovas teiks vaikui išlaikymą po 100,00 Eur per mėnesį. Atsakovas nuo 2018 m. vasario mėn. 1 d. nebeteikia išlaikymo dukrai, jokių žinių apie jį neturi. Šiuo metu dukrai šeši metai. Išlaikymo skaičiuotę pateikė ieškinyje. Šiuo metu gyvena draugo būste. Gyvena trise, sumoka mokesčių apie 150,00 Eur per mėnesį, todėl dukros dalis yra 50,00 Eur. Šiuo metu jos darbo užmokestis siekia 580,00 Eur per mėnesį. Atsakovas visuomet dirbo. Tuo metu kai išsiskyrė, žinojo, kad atsakovas gauna apie 700,00 Eur per mėnesį, dirbo statybose. Atsakovas niekuomet nerodė noro bendrauti su dukra.

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Procesiniai dokumentai atsakovui asmeniškai buvo įteikti 2018 m. rugsėjo 27 d. (e. b. l. 39), apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką atsakovas buvo informuotas tinkamai.

Išvadą byloje teikianti institucija pateikė rašytinę išvadą byloje (e. b. l. 28-29), kurioje nurodo, jog ieškovės prašoma priteisti dukters išlaikymo suma po 150,00 Eur per mėnesį negali patenkinti būtinųjų vaiko poreikių, todėl turi būti didinama iki 200,00 Eur. Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove, išvadą teikianti institucija pritaria šiam ieškinio reikalavimui. Išvadą teikiančios institucijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, pateikė prašymą bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas visiškai.

Iš byloje pateikto gimimo liudijimo (e. b. l. 6) nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) gimė U. S., kurios motina yra ieškovė D. B., tėvas – V. S..

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš vaikų (CK 3.169 straipsnis).

Teismas, išnagrinėjęs bylą nustatė, kad tarp šalių ginčo dėl mažametės U. S. gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove nekyla, nuo gimimo iki šiol U. S. gyvena su ieškove (e. b. l. 7), atsakovas, gavęs ieškinį ir kitus dokumentus, nereiškė prieštaravimų dėl ieškinio reikalavimo nustatyti nepilnametės dukros gyvenamąją vietą su ieškove. Dėl nurodytų priežasčių nepilnametės U. S. gyvenamoji vieta nustatytina kartu su motina ieškove D. B..

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 31 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti ir sudaryti sąlygas vaikui augti, vystytis, tobulėti. Tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, užtikrinti jų teisę į normalų augimą, vystymąsi, ugdymą, įgimtų ir įgytų gabumų lavinimą nustato ir tarptautinė teisė – Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tėvams arba kitiems vaiką auklėjantiems asmenims tenka didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal jų sugebėjimus ir finansines galimybes.

Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (Civilinio kodekso 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis). Ieškovei ir atsakovui tenka pareiga išlaikyti savo nepilnametį vaiką. Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas sunkia turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu ar kitokiomis priežastimis. Antra vertus, išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai (Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 dalis). Išlaikymo dydis turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, atitikti protingus vaiko poreikius, kuriuos nulemia vaiko amžius, sveikata ir gabumai. Nustatant išlaikymo dydį, turi būti nustatoma protinga pusiausvyra tarp tėvų ir vaikų interesų, tačiau prioritetiškai atsižvelgiant į vaikų interesus (Jungtinių tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, Civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

Ieškovė ieškiniu prašo iš atsakovo priteisti išlaikymą nepilnametei dukrai po 150,00 Eur per mėnesį mokamomis išmokomis. Ieškinyje nurodė, kad atsakovas yra jauno amžiaus, sveikas, darbingas ir privalo vykdyti savo kaip tėvo pareigas - teikti dukrai pakankamą ir reguliarų išlaikymą kad būtų patenkinti jos poreikiai vaistams maistui, aprangai, ugdymui. Tikslių duomenų apie atsakovo turtinę padėtį ieškovė nepateikė. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, nenurodė, kokias turi galimybes teikti išlaikymą vaikui, nepateikė jo turtinę padėtį patvirtinančių dokumentų.

Pažymėtina, kad ieškovei nereikia įrodinėti aplinkybių, kad nepilnametės dukters poreikiams patenkinti kiekvieną mėnesį yra reikalingos išlaidos maistui, aprangai, avalynei, vaistams ir vitaminams, būsto išlaikymui, laisvalaikiui, ugdymui ir pan. Šie poreikiai nėra susiję su prabangos prekių įsigijimu, priešingai, visos išlaidos yra susietos su sąlygomis, kurias būtina užtikrinti vaiko vystymosi, augimo ir tobulėjimo procese, tačiau, pažymėtina, jog ir tokio pobūdžio išlaidos, skiriamos vaiko išlaikymui, turi būti protingo dydžio, nepilnamečiui vaikui gyvenant kartu su tėvais, negali viršyti nepilnamečio vaiko tėvų gaunamų pajamų dydžio.

Bylos nagrinėjimo metu ieškovė nurodė, kad dukros išlaikymo išlaidos per mėnesį siekia 300,00 Eur, į šias išlaidas įskaičiuojama: maitinimas - 120 Eur; apranga ir avalynė - 40 Eur; higienos ir švaros prekės - 40 Eur; vaistai ir vitaminai - 10 Eur; ugdymas (knygelės, žaislai, išvykos pramogauti ir kt.) - 20 Eur; būsto išlaikymo mokesčių (elektra, šildymas, vanduo ir kt.) vaiko dalis - 50,00 Eur, mokestis už darželį (nuo 2018 metų rugsėjo mėnesio) apie 40,00 Eur).

Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį.

Ieškovė pateikė teismui duomenis, jog jos gaunamos pajamos (darbo užmokestis) per mėnesį sudaro apie 550,00 Eur (e. b. l. 10-12, 76). Valstybės įmonės „Registrų centras“ informacija patvirtina, jog ieškovė nekilnojamojo turto neturi (e. b. l. 13).

Atsakovas teismui duomenų apie savo turtinę padėtį nepateikė. Teismui patikrinus duomenis viešuose registruose nustatyta, jog atsakovas neturi įgijęs nuosavybės teise nekilnojamojo turto ar transporto priemonių (e. b. l. 52, 57). Sodros duomenimis atsakovas dirba UAB „Marino grupė“ (e. b. l. 53-56), gaunamas darbo užmokestis per mėnesį – apie 500,00 Eur.

Byloje iš ieškovės paaiškinimų nustatyta, jog atsakovas visiškai neteikia išlaikymo nepilnametei dukrai. Atsižvelgiant į minimalius nepilnamečio vaiko poreikius, duomenis apie atsakovo turtinę padėtį, bei atsakovo darbingą amžių, nesant įrodymų apie atsakovo sveikatos sutrikimus, kurie galėtų apriboti galimybes dirbti ir išlaikyti vaikus, ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo tenkintinas visiškai, iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnametei dukrai po 150,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Išvadą byloje teikianti institucija išvadoje (e. b. l. 28-29) nurodė, jog ieškovės prašoma priteisti dukters išlaikymo suma po 150,00 Eur per mėnesį negali patenkinti būtinųjų vaiko poreikių, kadangi nesiekia pusės minimalios algos dydžio, todėl turi būti didinama iki 200,00 Eur. Pažymėtina, jog pagal naujausią Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamą praktiką, išlaikymo dydžio kriterijumi negali būti laikomas minimalios mėnesio algos dydis šalyje. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.

Teismas, atsižvelgdamas į bylos metu nustatytus nepilnametės šalių dukters poreikius, jos amžių (6 metai), ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, daro išvadą, jog atsakovo mokėtina išlaikymo suma periodinėmis išmokomis po 150,00 Eur per mėnesį yra pakankama šalių nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti, atsižvelgiant į tai, jog pati ieškovė dukters išlaikymui taip pat turi skirti ne mažesnio dydžio išlaikymo sumą.

Išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirtina nepilnametės U. S. motina ieškovė D. B. (CK 3.196, 3.200, 3.208 straipsniai).

Sprendimas priteisto išlaikymo dalyje vykdomas skubiai (CPK 282 str.).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Pagal Civilinio kodekso 3.200 straipsnyje įtvirtintą bendrąjį principą išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, bet ne daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnametį vaiką. Išlaikymo instituto paskirtis ir tikslas yra nuolatinis lėšų teikimas kasdienių vaiko poreikių tenkinimui, siekiant užtikrinti tinkamą jo vystymąsi, ugdymą, gebėjimų tobulinimą ir kt., o išlaikymas vaikui reikalingas nuolat, tai yra - kiekvieną dieną.

Byloje iš ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad atsakovas neteikė išlaikymo nepilnametei dukrai nuo 2018 m. vasario 1 d. , todėl atsižvelgiant į imperatyvią tėvų pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus, į nustatytą išlaikymo nepilnametei U. S. dydį, būtiną jos kasdieniams poreikiams tenkinti, iš atsakovo priteisiamas išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2018 m. vasario 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 13 d., viso 965,00 Eur (6 mėn. 13 d. x 150 Eur = 965,00 Eur).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Ieškovei šioje byloje Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2018 m. liepos 3 d. sprendimu buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 procentų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, ieškovė minėtu sprendimu 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir bylinėjimosi išlaidų valstybei atlyginimo.

Pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų (e. b. l. 82) patvirtina, kad valstybė turėjo 203,71 Eur išlaidų, susijusių su teisinės pagalbos ieškovei teikimu.

CPK 99 straipsnio 2 dalis numato, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 3 dalis).

CPK 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Nustatyta, jog šioje byloje teismas patenkino 100 procentų ieškinio reikalavimų, todėl iš atsakovo priteisiamos valstybės turėtos išlaidos, susijusios su ieškovės atstovavimu teisme, proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai, t. y. 203,71 Eur. Antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Ieškovei esant įstatymu ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos Kauno skyriaus sprendimu atleistai nuo žyminio mokesčio mokėjimo už ieškinio reikalavimus, iš atsakovo priteisiamas žyminis mokestis – 137,00 Eur valstybei (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Valstybė šioje byloje turėjo 3,95 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios priteisiamos iš atsakovo (CPK 88 straipsnio 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis). Žyminį mokestį ir procesinių dokumentų įteikimo (pašto) išlaidas valstybei atsakovas turi sumokėti sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, bylinėjimosi išlaidų įmokos kodas 5660.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-265, 268, 270 straipsniais, 293 straipsnio 5 punktu, 392 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti nepilnametės U. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su jos motina, ieškove D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai U. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po 150,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų 00 ct) per mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui 2018 m. rugpjūčio 14 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo nepilnametei dukrai U. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2018 m. vasario 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 13 d., t. y. 965,00 Eur (devynis šimtus šešiasdešimt penkis eurus 00 ct).

Paskirti ieškovę D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametei dukrai U. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisti iš atsakovo V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas: 203,71 Eur (du šimtus tris eurus 71 ct) ieškovei suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, 137,00 Eur (vieną šimtą trisdešimt septynis eurus 00 ct) žyminio mokesčio, 3,95 Eur (tris eurus 95 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Sprendimą priteisto išlaikymo dalyje vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.