Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2017-08-08 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A6.-3928-295/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2017-08-08
Bylos Nr.
A6.-3928-295/2017
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-01727-2017-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Valdas Bugelevičius
Pažeidėjas
K. B.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A6.-3928-295/2017Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01727-2017-8Procesinio sprendimo kategorija: 7.11. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2017 m. rugpjūčio 8 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Valdas Bugelevičius,sekretoriaujant Laimai Avižienytei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui K. B.,

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui G. S.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), dirbančio uždaros akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ (toliau ir – UAB „(duomenys neskelbtini)“) direktoriumi, administracinio nusižengimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2017 m. birželio 1 d. pradėto operatyvaus patikrinimo metu nustatyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas K. B., būdamas atsakingu asmeniu už įstaigos vykdomus atsiskaitymus ir žinodamas apie savo vadovaujamos įstaigos finansinę padėtį, jog įstaiga neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, organizuodamas ir vykdydamas atsiskaitymus su kreditoriais, laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 1 d. iki 2017 m. balandžio 30 d. vykdė atsiskaitymus su kitais įstaigos kreditoriais, tačiau jokių įmokų į valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą nemokėjo. Šiais savo veiksmais K. B., nesilaikydamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.930¹ straipsnyje numatytos atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo tvarkos, pažeidė Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau ir – Valstybinė mokesčių inspekcija), kaip kreditoriaus, teises, tuo padarydamas administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 120 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdžio metu K. B. su jam inkriminuojamu administraciniu nusižengimu sutiko, pripažino pažeidęs atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo tvarką ir nurodė, jog jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu ir siekdamas užtikrinti bendrovės tęstinumą ir išvengti įmonės bankroto, atsiskaitydavo su bendrovės darbuotojais ir tiekėjais tam, kad galėtų įvykdyti kelis UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytus sandorius ir ateityje gauti pajamų, iš kurių galėtų sumokėti mokesčius valstybės biudžetui. K. B. teigimu, tyčios pažeisti įstatymus jis neturėjęs, o taip atsitiko dėl sunkios bendrovės finansinės padėties ir apyvartinių lėšų trūkumo. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens manymu, jeigu jis pirmoje eilėje būtų atsiskaitęs su valstybe, o tik vėliau su bendrovės darbuotojais ir kitais kreditoriais, UAB „(duomenys neskelbtini)“ būtų ištikęs bankrotas. K. B. teismo posėdžio metu taip pat pažymėjo, jog šiuo metu jo vadovaujama bendrovė su Valstybine mokesčių inspekcija yra visiškai atsiskaičiusi, tai yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ padengė valstybės biudžetui visą susidariusią nepriemoką bei sumokėjo delspinigius, ką patvirtina teismui pateikti dokumentai, be to, jis geranoriškai bendradarbiavo su valstybine mokesčių inspekcija, todėl prašė administracinio nusižengimo bylą K. B. atžvilgiu nutraukti arba, jei teismas nuspręstų kitaip, skirti kuo švelnesnę administracinę nuobaudą.

Teismo posėdyje Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovas prašė patraukti K. B. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, nes K. B., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, organizuodamas ir vykdydamas atsiskaitymus su kreditoriais, nesilaikė CK 6.930¹ straipsnyje numatyto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo ir taip pažeidė Valstybinės mokesčių inspekcijos, kaip kreditoriaus, teises, tačiau pažymėjo, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo kaltę dėl jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo padarymo iš esmės pripažino, valstybės biudžetui susidariusią nepriemoką bendrovė padengė, Valstybinė mokesčių inspekcija jokių pretenzijų UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturi, todėl prašė skirti K. B. įstatymo sankcijoje numatytą minimalaus dydžio baudą.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje yra numatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą -kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais. Minėta teisės norma yra blanketinė, tai yra ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymiai turi būti išsiaiškinami remiantis ne vien administracinio nusižengimo įstatymu, bet ir kitais teisės šaltiniais, reglamentuojančiais įmonių ir įstaigų kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką. Atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas yra nustatytas CK 6.930¹ straipsnyje, kurio 1 dalyje numatyta, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile:

1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo;

2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių;

3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus;

4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti;

5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

Taigi, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius K. B., būdamas atsakingu asmeniu už vadovaujamos bendrovės vykdomus atsiskaitymus, organizuodamas ir vykdydamas atsiskaitymus su kreditoriais, tuo metu, kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo pakankamai lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais, privalėjo laikytis CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyto imperatyvaus atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo ir savalaikiai atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į valstybės biudžetą. K. B. nevykdė šio įstatymo reikalavimo ir tuo pažeidė kreditoriaus – Valstybinės mokesčių inspekcijos teises. Kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ netinkamai vykdė atsiskaitymus pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į valstybės biudžetą, teismo posėdžio metu pripažino ir pats UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas K. B.. Ši aplinkybė taip pat patvirtinama ir Valstybinės mokesčių inspekcijos 2017 m. birželio 15 d. operatyvaus patikrinimo pažyma su priedais (b.l. 7-9), mokestinės nepriemokos balansų kopijomis (b.l. 10-19), UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomosios sąskaitos išrašais (b.l. 20-27), pervedimo išrašu (b.l. 52) bei pranešimu apie atliktą mokestinį tyrimą (b.l. 53-60), kurių pagrįstumu teismas neturi pagrindo abejoti ir iš kurių turinio matyti, jog siekiant nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojimų biudžetams ir fondams nevykdymo priežastis, 2017 m. birželio 1 d. buvo pradėtas operatyvus patikrinimas, kurio metu nustatyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas K. B., būdamas atsakingu asmeniu už įstaigos vykdomus atsiskaitymus ir žinodamas apie savo vadovaujamos įstaigos finansinę padėtį, jog įstaiga neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 1 d. iki 2017 m. balandžio 30 d. vykdė atsiskaitymus su kitais bendrovės kreditoriais, tačiau įmokų į valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą nemokėjo. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nurodytą faktinę aplinkybę, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ susidariusi mokestinė nepriemoka valstybės biudžetui su delspinigiais šiuo metu yra padengta visiškai, patvirtino ir Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovas teisminio nagrinėjimo metu. Valstybinės mokesčių inspekcijos informacinės sistemos išrašas patvirtina, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas yra K. B. (b.l. 28).

Vertindamas šiuos administracinio nusižengimo byloje esančius duomenis, teismas konstatuoja, kad jie yra pakankami apkaltinamajai išvadai padaryti, ir daro išvadą, jog K. B. veika atitinka požymius administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, kadangi jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu ir žinodamas apie savo vadovaujamos įmonės apyvartinių lėšų trūkumą ir susidariusią mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, nemokėjo įmokų į valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, o vykdė atsiskaitymus su kitais bendrovės kreditoriais, tuo pažeisdamas CK 6.930¹ straipsnyje numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo tvarką bei Valstybinės mokesčių inspekcijos, kaip kreditoriaus, teises.

Motyvuojamoji dalis

K. B. atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė, o jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis, duodamas paaiškinimus teismo posėdžio metu, savo kaltę dėl kreditoriaus – Valstybinės mokesčių inspekcijos - teisių pažeidimo iš esmės pripažino ir nuoširdžiai papasakojo apie nusižengimo padarymo priežastis ir aplinkybes (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Pažymėtina, jog ANK 34 straipsnio 5 dalyje yra numatyta išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų. Ši išimtis taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga ir protinga.

ANK 22 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, kuri skiriama šio kodekso nustatyta tvarka administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui. Sutinkamai su ANK 22 straipsnio 2 dalies nuostatomis, administracinių nuobaudų paskirtis yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis bei atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus.

ANK 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš ANK specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Tačiau ANK 34 straipsnio 5 dalyje taip pat nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog teisingumo principas reiškia ir tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas), tai yra pusiausvyra tarp visuomenės ir asmens interesų – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo K. B. savo kaltę dėl padaryto administracinio nusižengimo pripažino visiškai ir išsamiai papasakojo apie nusižengimo padarymo priežastis ir aplinkybes, todėl teismas daro išvadą, jog K. B. prisipažinimas yra nuoširdus. Teismas, vertindamas byloje esančių įrodymų visumą bei teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimus, konstatuoja, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo administracinį nusižengimą padarė ne piktybiškai, o dėl objektyvių priežasčių, o būtent, siekdamas užtikrinti jo vadovaujamos bendrovės tęstinumą ir išvengti įmonės bankroto, K. B. supranta savo kaltę ir elgesio netinkamumą bei suvokia tokio elgesio priežastis ir būtinumą ateityje elgtis tinkamai bei teisėtai. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo geranoriškai bendradarbiavo su Valstybine mokesčių inspekcija, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas K. B. pasirūpino, jog bendrovės susidariusi nepriemoka valstybės biudžetui būtų sumokėta ir šiuo metu yra padengta visa nepriemokos suma su paskaičiuotais delspinigiais, ką teisminio nagrinėjimo metu patvirtino ir Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovas. Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, jo asmenybę – dirba, praeityje buvo baustas administracine tvarka už kitokio pobūdžio administracinius nusižengimus, turi vieną galiojančią administracinę nuobaudą (b.l. 43-45) ir, sutinkamai su ANK 34 straipsnio 5 dalies reikalavimais bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, teismas mano, kad nagrinėjamu atveju net ir ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali administracinė nuobauda yra per griežta ir neproporcinga K. B. padarytam administraciniam nusižengimui, o administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens administracinės nuobaudos paskirtis, numatyta ANK 22 straipsnyje, bus įgyvendinta K. B. paskiriant ir švelnesnę administracinę nuobaudą nei numatyta ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje minimalaus dydžio bauda.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalimi, 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu, 675 straipsniu,

nutaria:

K. B. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje ir, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, paskirti jam 500 € (penkių šimtų eurų) dydžio baudą.

Bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus šį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Jeigu baudos per nurodytą terminą sumokėti pažeidėjas negali, jis turi teisę kreiptis dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Nustatytu terminu nesumokėjus baudos ir nepaprašius jos mokėjimo išdėstyti, paskirta bauda bus išieškota priverstine tvarka.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 644 - 647 straipsniuose nustatyta tvarka Vilniaus apygardos teismui.

Teisėjas Valdas Bugelevičius