Kauno apygardos teismo nutartis

nerengdama teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo T. Ž. gynėjos advokatės Kristinos Smaidžiūnaitės-Lankevičienės skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2024 m. vasario 19 d. nutarties, kuria patenkintas Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro N. B. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjime (toliau – Komisija) 2024 m. sausio 19 d. nutarimo Nr. RV-20-509 taikyti nuteistajam T. Ž. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. T. Ž. nuteistas 2018 m. spalio 15 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 147 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 147¹ straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 147¹ straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimis, 2 dalies 1, 2 punktais, paskirta galutinė 4 metų terminuoto laisvės atėmimo bausmė.

2. Nuteistajam paskirtos bausmės vykdymo pradžia – 2022 m. rugsėjo 30 d., bausmės pabaiga – 2026 m. rugsėjo 22 d. Komisijos posėdžio dienai, tai yra 2024 m. sausio 19 d., likusi neatlikta bausmės dalis buvo 2 metai 8 mėnesiai 3 dienos.

4. Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. vasario 19 d. nutartimi buvo tenkintas Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro N. B. skundas ir pakeistas Komisijos 2024 m. sausio 19 d. nutarimas Nr. RV-20-509, bei nuteistajam T. Ž. netaikytas lygtinis paleidimo iš pataisos įstaigos pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą, motyvuojant tuo, kad nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

6.1. lygtinio paleidimo taikymui T. Ž. atžvilgiu yra tiek formalios, tiek ir materialios sąlygos. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika vertinta du kartus. Abiejų vertinimų metu nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika, tačiau paskutinio vertinimo metu stebimas rizikos mažėjimas. 2023 m. spalio 26 d. buvo atliktas nuteistojo pažangos vertinimas, konstatuota, kad pažanga akivaizdi.

6.2. Nuteistasis vyksta namo susitikti su šeima, laisvai juda už laisvės atėmimo vietos ribų ir nei karto nesislapstė, nevėlavo grįžti, neatliko jokių kitų pažeidimų. T. Ž. charakterizuojantys duomenys yra išskirtinai teigiami. Nuteistasis bausmės atlikimo metu drausmine tvarka nebaustas, skatintas du kartus, dirba, mokosi, skolų neturi, palaiko artimus ryšius su šeimos nariais, vykdo lygtinio paleidimo rekomenduotas priemones, nepažeidinėja režimo reikalavimų, už programų lankymą gauna paskatinimus, todėl nuteistojo tolimesnis bausmės atlikimas būtų betikslis, numatytas programas jam tęsti netikslinga. Byloje nėra įrodymų, kad nuteistasis susijęs su kriminaline subkultūra bei diskriminacinėmis nuostatomis. Nuteistasis įgyvendino absoliučiai visas priemones rizikos mažinimui, jo asmenybė, požiūris ir vertybės įvertinos nepriekaištingai.

6.3. Teismas nenurodo ką dar turi atlikti nuteistasis, kad būtų galima konstatuoti, kad jis deda pakankamai pastangų. Siekis, kad bausmė būtų atliekama dar ilgiau, yra ne tik niekuo nepagrįstas, bet ir prieštaraujantis BVK numatytoms nuostatoms dėl galimybės išeiti iš įkalinimo įstaigos anksčiau. T. Ž. daug metų nebuvo teistas, nebuvo įtariamasis, jo elgesys buvo nepriekaištingas. Teismas visiškai nevertina, kad paskutinė nusikalstama veika padaryta prieš 12 metų ir po to nuteistasis nebuvo atlikęs jokios nusikalstamos veikos. Vien ši aplinkybė patvirtina, kad pakartotinio nusikalstamumo rizika yra arba minimali arba jos nėra.

6.4. Visi pakartotinio nusikalstamumo riziką didinantys veiksniai susieti išimtinai su tuo, kad prieš 12 metų nuteistasis atliko nusikalstamą veiką organizuotoje grupėje, o inkriminuotas nusikaltimas buvo sunkus. Pažymėtina, kad duomenys apie nusikaltimo sunkumą ir jo padarymo aplinkybes yra statiniai ir nesikeis viso bausmės atlikimo metu. Tai iš esmės reiškia tai, kad nuteistajam viso bausmės atlikimo metu negalės būti pritaikytas lygtinis paleidimas. Tokiu būdu teismas užkerta kelią nuteistajam pasinaudoti BVK numatytomis nuteistųjų teisinėmis garantijomis.

6.5. Šiuo atveju T. Ž. yra atlikęs bausmės dalį, kurią atlikus jau gali būti taikomas lygtinis paleidimas. Skundžiamoje nutartyje konstatuoja, kad teismas mano, jog neatliktos bausmės dalis dar nėra adekvati nuteistojo padarytų nusikaltimų sunkumui ir nėra pakankama, kuri leistų toliau jį sėkmingai taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Tokiu būdu teismas paneigia teisinį reglamentavimą dėl lygtinio paleidimo taikymo.

6.6. Nuteistasis niekada nesislapstė nuo jam paskirtos bausmės. Kauno apygardos teismas nusprendė nuosprendį pradėjus vykdyti panaikinti kardomąją priemonę ir grąžinti T. Ž. 2 500 Eur užstatą. Taigi tai dar kartą pagrindžia, kad nuteistasis nepažeidė paskirtos kardomosios priemonės sąlygų ir nuo teisėsaugos institucijų nesislapstė viso baudžiamojo proceso metu – bausmę pradėjo vykdyti savanoriškai. Europos arešto orderio išdavimas jokiu būdu nereiškia, kad buvo nuteistojo slapstymasis. Taigi tai negali būti aplinkybė kuri lemia lygtinio paleidimo netaikymą.

Nuteistojo T. Ž. gynėjos advokatės Kristinos Smaidžiūnaitės-Lankevičienės skundas atmetamas.

Motyvuojamoji dalis

8. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus BVK 82 straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.

9. Įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, kurio nusikalstamo elgesio rizika žema arba kuris padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką bei atlikusiam minimalią BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Taigi, nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo taikymo, turi atitikti įstatyme numatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą.

10. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundo bei skundžiamos nutarties argumentus, susipažinęs su pateiktais bylos duomenimis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas įvertinus visas reikšmingas faktines aplinkybes, nuteistojo asmenybę bei vadovaujantis įstatymu. Vertinti bylos duomenis kitaip, nei jie įvertinti skundžiamoje nutartyje, pagrindo nėra. Tam nesudaro pagrindo ir nuteistojo T. Ž. gynėjos skundo argumentai. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas byloje esančių duomenų neįvertino taip, kaip tikėjosi nuteistasis ar jo gynėja, savaime nereiškia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisėta ir, kad nepagrįstai buvo atsisakyta nuteistojo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą.

11. Nustatyta, kad nuteistasis T. Ž. yra atlikęs įstatymo nustatytą laisvės atėmimo bausmės dalį pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą, leidžiančią jį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, tačiau teismas sutinka su pirmos instancijos teismo nuomone, kad nuteistojo pažanga mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką vis dar nėra pakankama, o siekiant nustatyti, kad nuteistasis yra pasiruošęs tinkamai integruotis į visuomenę ir gyvenimo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis, jo elgesio korekcija turi būti įtikinanti bei akivaizdi.

12. Įvertinus skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, teismui nekyla abejonių dėl nuteistojo asmenybės teigiamų pokyčių. T. Ž. laisvės atėmimo bausmę atlieka atviro tipo pataisos įstaigoje, už įkalinimo įstaigos vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus nebaustas, už gerą elgesį ir gerą darbą du kartus skatintas, intensyviai ir reguliariai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, dirba, mokosi, skolų neturi, probacijos metu turėtų gyvenamąją vietą. Taip pat nustatyti pakartotinio nusikalstamumo riziką mažinantys veiksniai, nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Nurodytos aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį bei patvirtina, kad laisvės atėmimo vietoje T. Ž. stengiasi koreguoti savo elgesį teigiama linkme, tačiau vien tik šių duomenų nepakanka sprendžiant dėl lygtinio paleidimo instituto taikymo nuteistajam. Pažymėtina, jog tinkamai elgtis, laikytis nustatytų draudimų ir taisyklių yra kiekvieno laisvės atėmimo bausmę atliekančio nuteistojo pareiga. Jei nuteistasis nesilaikytų vidaus tvarkos taisyklių, gali būti perkeltas bausmę atlikti į drausmės grupę, netektų turimų lengvatų ir pan., todėl tinkamas elgesys bausmės atlikimo metu yra naudingas pačiam nuteistajam, nes suteikia švelnesnių kalinimo sąlygų galimybes.

13. Skundą nagrinėjantis teismas atsižvelgia taip pat ir į tai, kad nuteistajam vis dar nustatomi dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, taip pat jam nustatoma vidutinė pakartotinio nusikalstamumo rizika, jis turi silpnus ryšius Lietuvos Respublikoje, nes atlikęs bausmę ketina vykti į Didžiąją Britaniją, kur gyvena jo šeima, o Lietuvoje iki bausmės atlikimo gyvens pas pusbrolį. Be to, Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog nuteistasis linkęs manipuliuoti, jo nepakankama darbinė motyvacija. Visa tai laikytina priežastimis, eliminuojančiomis veiksmingą nuteistojo resocializaciją nestruktūrizuotoje aplinkoje.

14. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos, turi būti įvertintos ne vien nuteistąjį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės, tačiau jo asmenybę apibūdinančių duomenų visuma, kuri betarpiškai apima ir pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, turimas drausmines nuobaudas, kriminogeninius rizikos veiksnius ir kitas nuteistojo resocializacijai įtakos turinčias aplinkybes. Šiuo atveju nėra pagrindo sutikti su skundo argumentais, kad teismas nutartį priėmė mechaniškai, ne iki galo analizavo visas bylos aplinkybes, neatsižvelgė į nuteistojo pastangas teigiama linkme koreguoti savo elgesį. Apeliacinės instancijos teismas pritaria Marijampolės apylinkės teismo padarytai išvadai, kad nuteistojo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma šiuo metu vis dar nėra pakankama spręsti, kad T. Ž. gali būti lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietos. Sprendžiant asmens lygtinio paleidimo klausimą svarbu neignoruoti ir jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pavojingumo bei pobūdžio, jos ryšio su šiuo metu išskiriamais nuteistojo asmenybę neigiamai charakterizuojančiais kriminogeniniais rizikos veiksniais bei nuteistojo pastangomis juos eliminuojant, į ką tinkamai atsižvelgė apylinkės teismas.

15. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad T. Ž. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika dviejų vertinimų metu buvo vidutinė, stebimas rizikos mažėjimas, nes nuteistasis pateikė dokumentus dėl galimybės apsigyventi ir įsidarbinti jį paleidus iš įkalinimo įstaigos, tačiau aukštesniojo teismo vertinimu, kyla ir pagrįstų abejonių, kad T. Ž., būdamas laisvėje laikysis įstatymų ir nesusikals. Nuteistajam nustatyti du statiniai – būdingas nusikaltimų modelis; nusikaltimų sunkėjimas ir du dinaminiai kriminogeniniai veiksniai – gyvenimo stilius ir draugai; nuostatos. Kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Pažymėtina, kad kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra jokio objektyvaus pagrindo.

16. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo, svarbiausios aplinkybės neturėtų būti susijusios su padarytų nusikaltimų sunkumu ir pavojingumu, tačiau, kita vertus, įvertinti, ar nuteistojo pasitaisymo progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamų veikų padarymą nuteistasis atlieka bausmę, koks jo paties požiūris į padarytą nusikaltimą, taip pat, kokia bausmės dalis yra likusi neatlikta. Apygardos teismo vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai visų aplinkybių visumoje įvertino ne tik BVK 82 straipsnyje nurodytas formalias lygtinio paleidimo taikymo galimumo sąlygas, tačiau aptarė ir aukščiau paminėtas aplinkybes. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka už trijų tyčinių nusikaltimų padarymą, tarp kurių yra ir vienas labai sunkus nusikaltimas – prekyba žmonėmis organizuotoje grupėje, vienas sunkus nusikaltimas – išnaudojimas priverstiniam darbui nežmogiškomis sąlygomis organizuotoje grupėje ir vienas nesunkus nusikaltimas – išnaudojimas priverstiniam darbui. Tokio pobūdžio nusikaltimai ne tik atskleidžia didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, bet ir rodo, kad šiuo atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos ir leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu jo atžvilgiu. Nors aplinkybės, susijusios su veikomis, už kurių padarymą T. Ž. atlieka bausmę, negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau negali būti ignoruojami ir duomenys, atskleidžiantys nuteistojo asmenybės pavojingumą, požiūrį į padarytus nusikaltimus, nusikalstamo elgesio rizikos kontekste. Nuteistojo padarytų nusikaltimų pavojingumas atspindi baudžiamojo įstatymo ginamų vertybių svarbą ir nuteistojo požiūrį į jas. Kuo sunkesnį nusikaltimą padaro nuteistasis, tuo jo elgesio kritiško vertinimo, vidinio bendražmogiškųjų, įstatymo ginamų vertybių ir pagarbos joms, polinkio laikytis socialinių moralės ir elgesio normų susiformavimo ar atstatymo procesas yra ilgesnis.

17. Nors nuteistojo skunde nurodoma, jog nuteistasis nesislapstė nuo paskirtos bausmės ir ją pradėjo vykdyti savanoriškai, tačiau su tuo apygardos teismas nesutinka, nes nuteistojo atžvilgiu Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 15 d. nuosprendis įsiteisėjo 2019 m. gruodžio 6 d., o nuteistasis bausmę pradėjo vykdyti tik 2022 m. rugsėjo 30 d., nors apie vykstantį teismo procesą jam buvo žinoma, kaip ir apie jam skirtą bausmę. Be to, nuteistojo atžvilgiu buvo išduotas Europos arešto orderis, nes jis žinodamas apie jam skirtą bausmę, jos sąmoningai negrįžo atlikti. Visa tai parodo, jog nuteistasis yra linkęs nevykdyti jo atžvilgiu teismo priimtų sprendimų, todėl abejotina ir tolimesne jo priežiūra jį perėmus prižiūrėti probacijos tarnybai.

18. Atkreiptinas dėmesys, į tai, kad praeityje T. Ž. Lietuvoje neteistas, tačiau baustas už administracinių nusižengimų padarymą, vieną kartą teistas Vokietijoje ir vieną kartą Didžiojoje Britanijoje. Nors nuteistojo gynėja skunde ginčija ankstesnių teistumų aplinkybes užsienio valstybėse, tačiau, tai nepaneigia fakto, jog nuteistasis ankščiau buvo teistas ir tai neigiamai jį charakterizuoja. Be to, Didžiojoje Britanijoje nuteistajam paskirta 12 mėnesių laisvės atėmimo bausmė buvo atidėta, tačiau, tai neatgrasė jo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, jo veiksmų pavojingumas didėjo, kas sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje. Nors ankstesni nuteistojo teistumai, padarytų nusikaltimų pavojingumas bei įvykdymo aplinkybės buvo įvertintos skiriant bausmę, tačiau šios aplinkybės, taip pat, svarbios ir prognozuojant nuteistojo elgesį, kas sistemiškai vertinant su kitais aptartais faktoriais, sudaro pagrindą išvadai, kad nuteistojo lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos šiuo metu dar nėra galimas, o jo elgesio korekcija bausmės atlikimo vietoje nėra pakankama.

19. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad su nuteistojo nusikalstamu elgesiu labiausiai buvo susijęs impulsyvus, smurtinis, grasinantis elgesys. Pažymėtina, jog socialinio tyrimo išvadoje išskirta, jog manipuliuojantis nuteistojo elgesys pastebimas ir šiuo metu, taip pat pastebima nepakankama darbinė motyvacija. Teismo vertinimu, šios nuteistojo mąstymą ir elgesį apibūdinančios aplinkybės, jas vertinant su kitais nuteistąjį charakterizuojančiai duomenimis, taip pat gali lemti pakartotinį jo nusikalstamumą būnant laisvėje.

20. Skunde nuteistasis nurodė, kad komisija nustatė pakankamą kiekį aplinkybių ir priėmė tinkamą sprendimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, o teismas neturėjo pagrindo tenkinti prokuroro skundo. Atkreiptinas dėmesys, kad remiantis BVK 85 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu teisiniu reguliavimu lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto socialinio tyrimo išvadoje pateiktą informaciją ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba lygtinio paleidimo netaikyti. Atkreiptinas dėmesys, jog vien tai, kad komisijos nutarimas buvo palankus nuteistajam, nepaneigia prokuroro teisės tokį nutarimą skųsti, taip pat neįpareigoja teismo netenkinti prokuroro skundo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje priimtą sprendimą pakankamai išsamiai argumentavo, aiškiai nurodė, kodėl šiuo metu nuteistajam taikoma probacija nepasiektų savo tikslo. Pagrįstai sprendė, kad akivaizdžių nuteistojo pažangos veiksnių, leidžiančių teismui tikėtis, jog nuteistasis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, šiuo metu nenustatyta, su kuo visiškai sutinka ir apeliacinės instancijos teismas.

21. Apygardos teismas sutinka su skundo argumentu, kad atliktos ir neatliktos bausmės dalies santykis, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, nėra esminis faktorius, tiesiogiai įtakojantis sprendimą dėl lygtinio paleidimo. Bausmės dydį nustato nuosprendį priimantis teismas, įvertinęs padaryto nusikaltimo sunkumą. Teismo nustatytas bausmės terminas gali būti sumažintas esant išimtinėms aplinkybėms. Tačiau pažymėtina, kad vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, todėl šiuos duomenis yra būtina įvertinti visų nuteistąjį charakterizuojančių duomenų kontekste. Vien tai, kad nuteistasis jau yra atlikęs 1 metus ir 4 mėnesius iš jam skirtos 4 metų laisvės atėmimo bausmės, nėra pagrindas besąlygiškai jam taikyti lygtinį paleidimą, nevertinant visų nuteistąjį charakterizuojančių duomenų visumos. Atkreiptinas dėmesys, jog nors nuteistajam lygtinis paleidimas pagal BK 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą gali būti taikomas atlikus vieną trečdalį paskirtos bausmės, tačiau reikia atsižvelgti ir į tai, jog jis laisvės atėmimo bausmę atlieka už trijų nusikalstamų veikų padarymą iš kurių viena labai sunki ir viena sunki, o tai taip pat turi būti vertinama visų nuteistąjį charakterizuojančių duomenų kontekste. Šiuo atveju aplinkybių visuma nesudaro pagrindo išvadai, kad atliktos bausmės dalis nuteistajam jau padarė pakankamą įtaką ateityje nedaryti naujų nusikaltimų.

22. Įvertinęs aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, aukštesnės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo abejoti apylinkės teismo priimtu sprendimu tenkinti prokuroro skundą ir pakeisti Komisijos nutarimą, bei netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo. Nors byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių visuma atskleidžia tam tikrus teigiamus T. Ž. elgesio pokyčius, tačiau to dar nepakanka daryti išvadai, kad nuteistojo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką yra tokia akivaizdi, kad sudarytų pagrindą manyti, jog, būdamas neizoliuotas nuo visuomenės, jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

23. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes konstatuojama, kad Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2024 m. vasario 19 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl ją naikinti pateikto skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo T. Ž. gynėjos advokatės Kristinos Smaidžiūnaitės-Lankevičienės skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2024 m. vasario 19 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.