Vilniaus apygardos teismo nutarimas

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš pirmininko Arturo Šumsko, teiseju Audrones Kartanienes ir Virginijos Švedienes, teismo posedyje rašytinio proceso tvarka išnagrinejusi administracinio teises pažeidimo byla pagal nubaustosios A. K. apeliacini skunda del Vilniaus miesto 2 apylinkes teismo 2011 m. liepos 7 d. nutarimo, kuriuo A. K. nubausta pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. 100 Lt bauda, pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. 3000 Lt bauda su teises vairuoti transporto priemones atemimu 3 metams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. 2 d., jai paskiriant galutine nuobauda – 3000 Lt bauda su teises vairuoti transporto priemones atemimu 3 metams,

Aprašomoji dalis

nustate:

A. K. nubausta pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. už tai, kad ji 2011-01-08, tarp 14 ir 16 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vairuodama automobili „Dodge Caravan“, v/n (duomenys neskelbtini) ir važiuodama atbuline eiga, buvo neatidi, atsitrenke i gale stovinti automobili „Toyota Celica“, v/n (duomenys neskelbtini), bei ji apgadino, po to, ji pasitrauke iš eismo ivykio vietos, pažeisdama Keliu eismo taisykliu reikalavimus.

Teigiama, kad informacija apie tai, jog neva J. Z. automobili apgadino konkretus automobilis, t. y. baltas minivenas „Dodge Caravan“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) priklausantis A. K., buvo pateikta tik 2011 m. sausio 26 d. nukentejusiosios paaiškinime. Taigi, ne liudytojas praejus beveik 3 savaitems nuo eismo ivykio atskleide tokia informacija, o pati nukentejusioji, pamaciusi kieme stovinti baltos spalvos autobusiuka ir apžiurejusi jo bamperio apgadinimus, nusprende, jog butent šia konkrecia transporto priemone buvo padaryta žala jos automobiliui. Abejoniu nepašalina ir liudytojo M. J. 2011 m. kovo 20 d. paaiškinime nurodyta aplinkybe, jog jis patvirtina, kad eismo ivykio metu dalyvavo minivenas „Dodge Caravan“, kadangi jis neapibudino transporto priemones išskirtiniu savybiu. Tai, kad tiek žala padariusio, tiek A. K. priklausancio automobilio spalva, dydis, gal ir marke sutampa, nereiškia, jog eismo ivyki sukele butent administracinen atsakomyben traukiamas asmuo.

Nurodoma, kad nukentejusiosios J. Z. parodymai teismo posedyje neatitinka jos rašytiniuose paaiškinimuose nurodytu aplinkybiu. Rašytiniuose paaiškinimuose nera nurodytas faktas, kad nukentejusioji apgadintu automobiliu išvyko iš eismo ivykio vietos, tik važiuodama pastebejo už transporto priemones valytuvo užkišta rašteli, ji perskaite ir bande skambinti raštelyje nurodytu numeriu, bet juo niekas neatsiliepe, tada ji nusprende grižti i buvusia automobilio stovejimo vieta (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Vertinant šia situacija, pabrežiama, kad grižusio nukentejusiosios automobilio stovejimo vieta neatitinka transporto priemones stovejimo pozicijos, buvusios eismo ivykio metu. Ši aplinkybe nebuvo žinoma surašant tarnybini pranešima ir sudarant eismo ivykio vietos schema, todel šiuose rašytiniuose dokumentuose užfiksuota duomenys negali buti vertinami kaip faktiškai atitinkantys eismo ivykio metu buvusias aplinkybes. Nukentejusiosios veiksmai, t. y. savotiškas subjektyvus eismo ivykio vietos atkurimas, neinformuojant apie tai policijos pareigunu, savarankiška eismo ivyki sukelusio asmens paieška ir nustatymas remiantis vieninteliu kriterijumi „baltas minivenas“ pagrindžia abejones del apeliantes patraukimo administracinen atsakomyben.

Teigiama, kad eismo ivykio vietos schemoje užfiksuota, jog apgadintas automobilio „Toyota Celica“ užpakalinio bamperio dešinysis kampas, o tarnybiniame pranešime nurodyta, kad transporto priemones apgadinimo aukštis siekia 45-55 cm. Taciau liudytojo M. J. rašytiniuose paaiškinimuose užfiksuota, kad eismo ivykio metu minivenas atsitrenke i automobilio „Toyota Celica“ priekini bamperi, o teismo posedžio metu jis jau nebegalejo nurodyti, kur konkreciai atsitrenke automobilis. Byloje buvo tirtos nukentejusiosios pateiktos automobilio „Dodge Caravan“ nuotraukos, kurios neva pagrindžia tiriamo eismo ivykio padarymo fakta, taciau bylos nagrinejimo metu buvo nustatyta, jog šie transporto priemones apgadinimai nera susije su eismo ivykiu. Transporto priemones apžiuros akte užfiksuota daug automobilio „Dodge Caravan“ galinio bamperio apgadinimu, nesusijusiu su šia byla. Tvirtinama, kad vienas iš daugelio A. K. automobilio galinio bamperio defektu (automobilio galinio bamperio nubrozdinimas arciau dešines puses) buvo nepagristai susietas su eismo ivykiu. Iš byloje esanciu fotolenteliu matyti, kad visas automobilio „Dodge Caravan“ galinis bamperis buvo nubrozdintas, tokia transporto priemone apeliante isigijo dar 2008 m. vasara ir netvarke šio defekto, nes nemate poreikio. Be to, dvieju automobiliu apgadinimu aukšciai ir pobudis nesutampa, kadangi automobilio „Toyota Celica“ užpakalinio bamperio dešinio kampo sugadinimo aukštis siekia 45-53 cm, o „Dodge Caravan“ – 43-49 cm. Ant A. K. priklausancio automobilio nebuvo nustatytos juodos spalvos automobilio „Toyota Celica“ dažu mikrodaleles. Taigi, negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad tarp nukentejusiosios ir apeliantes automobiliu buvo kontaktas.

Pasak A. K., ji turi 11 metu vairavimo staža, aiškiai suvokia, kad automobilio vairavimas del ivairiu priežasciu gali padaryti žalos kitiems asmenims, transporto priemonems. Eismo ivykio metu, kai buvo apgadintas J. Z. priklausantis automobilis, apeliante buvo apsidraudusi transporto priemone istatymu nustatyta tvarka, todel jai nebuvo jokio tikslo pasitraukti iš eismo ivykio vietos.

Nurodoma, kad nera aiškus tikslus eismo ivykio padarymo laikas. Nukentejusioji 2011-01-08 paaiškinime nurode, kad savo automobili paliko stoveti (duomenys neskelbtini) apie 14 val., policija išsikviete nenurodydama, kad buvo išvykusi iš eismo ivykio vietos. Taciau teismo posedžio metu ji parode, jog i automobili isedo ir pajudejo iš vietos apie 17 val., iškviete policijos pareigunus 20.21 val., prieš tai susisieke su eismo ivykio liudytoju M. J.. Pastarasis nurode, kad mate eismo ivyki apie 14-16 val., taciau jis nurode tokia informacija tik 2011-03-20 paaiškinime, praejus daugiau nei 2 menesiams nuo eismo ivykio, kai visiškai tiketina, kad M. J. galejo užmiršti tikslu ivykio laika ir ji tiesiog nurašyti nuo nukentejusiosios paaiškinimo. Apeliante su sunumi 2011-01-08, apie 10-11 val., iš (duomenys neskelbtini), Vilnius, išvyko i Vilniaus sportiniu šokiu klubo repeticijos sale, esancia Lakunu g. 24. Ji su sunumi grižo namo apie 19 val. Kartus u A. K. šokiu saleje buvo ir kitu šokeju motinos, kurios gali patvirtinti šia aplinkybe, taciau teismas nepagristai nusprende, kad tokiu liudytoju apklausa nera butina. Taigi, nepaneigta, jog nubaustoji 2011-01-08, 14-16 val., apskritai negalejo buti eismo vietoje.

Teigiama, kad neatmetama galimybe, jog nukentejusiosios automobilis galejo buti apgadintas anksciau. Be to, atsižvelgiant i objektyvias aplinkybes, t. y. kad kelio danga buvo apsnigta, nukentejusiajai padaryta žala yra nežymi, eismo ivyki padares asmuo galejo nepajausti neženklaus susidurimo. Liudytojas M. J. kategoriškai patvirtino, kad vairuotoja pajuto susidurima, taciau jis, stovedamas 3 metru atstumu, neisidemejo automobilio markes ir valstybinio numerio, nenurode tikslios eismo ivykio vietos, negalejo patvirtinti, kad automobili vairavo A. K.. Todel toks liudytojo kategoriškas tvirtinimas yra nelogiškas.

Teises aktai nenumato konkretaus laiko tarpo, per kuri nukentejusysis turetu kreiptis i policijos pareigunus ivykus eismo ivykiui, todel tai, kad J. Z. kreipesi i policijos pareigunus praejus kelioms valandoms po eismo ivykio, nepaneigia apeliantes kaltes. Be to, nukentejusioji susisieke su policijos pareigunais nedelsiant, kai tik pastebejo savo automobilio apgadinimus. Tas faktas, kad apgadintas automobilis buvo išvykes iš eismo ivykio vietos, šiuo atveju nera reikšmingas. Pabrežiama, kad pati A. K. pasišalino iš eismo ivykio vietos, todel nukentejusiajai net pajudejus iš eismo ivykio vietos po eismo ivykio, nustatyti tikrove atitinkancius atstumus tarp automobiliu eismo ivykio metu nebuvo imanoma. Atsiliepime i apeliacini skunda taip pat nurodoma, kad byloje surinkti irodymai patvirtina, jog A. K. turejo suvokti kliudžiusi kita transporto priemone, todel nera abejoniu, jog apeliante samoningai pasišalino iš eismo ivykio vietos.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas.

Teismu praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu del administracinio teises pažeidimo padarymo asmuo gali buti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinu to asmens kaltes irodymu. Duomenu, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teises pažeidimas galejo buti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltuma padaryti ir skirti administracine nuobauda. Asmens kalte gali buti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus irodymus, nelieka jokios protingos abejones, kad traukiamas atsakomyben asmuo padare veika, už kuria turi buti skiriama nuobauda. Administraciniu teises pažeidimu bylose patrauktojo administracinen atsakomyben asmens kalte turi irodyti administracinio teises pažeidimo protokola surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinen atsakomyben patraukto asmens naudai (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarti Nr. N9-990/2006).

Priešingai nei teigiama Vilniaus miesto 2 apylinkes teismo 2011 m. liepos 7 d. nutarime, administracinio teises pažeidimo byloje nera surinkta vienareikšmišku ir negincytinu irodymu, jog A. K. 2011-01-08, tarp 14 ir 16 val., Viduno g. 17, Vilniuje, vairuodama automobili „Dodge Caravan“, v/n (duomenys neskelbtini) ir važiuodama atbuline eiga, buvo neatidi, atsitrenke i gale stovinti automobili „Toyota Celica“, v/n (duomenys neskelbtini), bei ji apgadino, po to, ji pasitrauke iš eismo ivykio vietos, pažeisdama Keliu eismo taisykliu reikalavimus.

Nagrinejamu atveju kelia abejoniu neaiškios eismo ivyki sukelusio automobilio nustatymo aplinkybes. Byloje esanciame raštelyje užrašyta, kad asmuo mate, kas atsitrenke i J. Z. automobili, bei nurodytas asmens telefono numeris (b.l. 3). Kita vertus, šiame raštelyje nera užfiksuota, koks automobilis sukele 2011 m. sausio 8 d. eismo ivyki, koks šios transporto priemones valstybinis numeris. Liudytojas M. J. teismo posedyje parode, kad jis isidemejo transporto priemones numeri, ji užsiraše sau ir paliko rašteli, kuri užkišo už nukentejusiosios automobilio valytuvo (b.l. 36-37). Tokie liudytojo veiksmai, kai jis, isidemejes automobilio, sukelusio eismo ivykio, valstybini numeri, neužrašo jo paliktame raštelyje, o užsirašo tik sau, yra nelogiški. Duomenu apie eismo ivyki sukelusio automobilio marke ir valstybini numeri nera užfiksuota eismo ivykio diena surašytame tarnybiniame pranešime, eismo ivykio vietos schemoje, nukentejusiosios J. Z. paaiškinime ar pranešime apie ivykusi eismo ivyki (b.l. 4-7). Transporto priemones technines apžiuros akte Nr. AV2-151/41, kuris, kaip nurodyta, surašytas 2011 m. sausio 8 d., užfiksuoti automobilio „Dodge Caravan“, priklausancio A. K., rasti techniniai defektai ir sugadinimai (b.l. 20). Pažymetina, kad šiame akte parašyta, jog sugadinimai pavaizduoti fotolenteleje Nr. 3. Šioje fotolenteleje nera nurodyta, kada joje esancios nuotraukos yra darytos, taciau iš ju matyti, kad buvo fotografuojamas apeliantes automobilis „Dodge Caravan“, v/n (duomenys neskelbtini) šviesiu paros metu (b.l. 7). Pranešime apie ivykusi eismo ivyki užfiksuota, kad policija gavo pranešima apie eismo ivyki 2011 m. sausio 8 d., 20.21 val. (b.l. 7), t. y. tamsiu paros metu. Šios aplinkybes leidžia abejoti, kad A. K. transporto priemone buvo apžiureta eismo ivykio diena. Taigi, nera jokiu byloje surinktu objektyviu irodymu, patvirtinanciu, jog eismo ivyki galimai padariusio automobilio marke ir valstybinis numeris buvo žinomi jau eismo ivykio diena.

Pirma karta duomenys apie A. K. automobili yra užfiksuoti tik nukentejusiosios J. Z. 2011 m. sausio 26 d. rašytiniame paaiškinime (b.l. 6), t. y. praejus daugiau nei 2 savaitems po eismo ivykio. Liudytojas M. J. paraše paaiškinima apie eismo ivyki sukelusi automobili, praejus nuo eismo ivykio dar ilgesniam laikui, t. y. 2011 m. kovo 20 d. (b.l. 15). Šiame paaiškinime M. J. nurode, kad jis 2011 m. sausio 8 d., tarp 14 ir 16 val., (duomenys neskelbtini), šalia kebabu kiosko ivykusi eismo ivyki, kurio metu baltos spalvos minivenas, važiuodamas atbuline eiga, atsitrenke i juoda „Toyota“ automobili. Iš pateiktos fotolenteles jis gali patvirtinti, kad eismo ivykyje dalyvavo automobilis „Dodge Caravan“. Pažymetina, kad byloje esanciose fotolentelese yra užfiksuotas tik vienas baltos spalvos minivenas, toks procesinis veiksmas atliktas pažeidžiant Lietuvos Respublikos BPK 193 ir 195 str. nustatyta tvarka. Todel apeliantes transporto priemones atpažinimas nelaikytinas patikimu bei patvirtinanciu, jog eismo ivyki sukele butent A. K. automobilis „Dodge Caravan“. Be to, atkreiptinas demesys, kad liudytojas M. J. nei savo rašytiniame paaiškinime, nei teismo posedyje nenurode transporto priemones atsitrenkusios, padariusios eismo ivyki, valstybinio numerio.

Fotolentelese užfiksuotu automobiliu „Dodge Caravan“ ir „Toyota Celica“ apgadinimu aukštis tarpusavyje neatitinka. Ant automobilio „Dodge Caravan“ galinio bamperio dešines puses nematyti juodos spalvos automobilio „Toyota Celica“ dažu pedsaku (b.l. 13, 16-18). Liudytojas M. J. rašytiniame paaiškinime parode, kad eismo ivykio metu buvo deformuotas „Toyota Celica“ priekinis bamperis, nors tyrimo metu nustatyta, jog apgadintas nukentejusiosios transporto priemones galinis bamperis (b.l. 15). Teismo posedžio metu liudytojas M. J. jau teige, kad jis neatsimena, kur buvo padaryti automobilio „Toyota Celica“ apgadinimai, nors, pasak liudytojo, jis stebejo eismo ivyki keliu metru atstumu (b.l. 37). Taigi, liudytojas M. J. pateike prieštaringus parodymus del eismo ivykio padarymo mechanizmo, todel tokie jo parodymai vertinami kaip nepatikimi. Iš nukentejusiosios J. Z. padarytu fotonuotrauku taip pat negalima nustatyti, kad apeliantes automobilis apgadino nukentejusiosios automobili (b.l. 9).

Liudytojas M. J. rašytiniame paaiškinime nurode, kad eismo ivyki sukelusi automobili vairavo moteris apie 30 metu su akiniais (b.l. 15). Šis liudytojas teismo posedyje irgi nurode, kad minivena vairavo moteris, berods, su akiniais, taciau jis negaletu atpažinti vairuotojos (b. l. 37). Byloje nenustatyta jokiu kitu asmenu, kurie mate eismo ivyki ir galetu patvirtinti, kad eismo ivyki sukele butent A. K.. Apeliante viso proceso metu nuosekliai nurode, kad jos nebuvo eismo ivykio vietoje administracinio teises pažeidimo nurodytu laiku (b.l. 14, 25, 34-35), tokia jos versija nera paneigta. Atsižvelgiant i tai, negalima vienareikšmiškai teigti, kad eismo ivyki sukele automobilis, kuri vairavo A. K..

Pabrežtina, kad eismo ivykio vietos schemoje užfiksuotomis aplinkybemis nagrinejamu atveju taip pat negalima vadovautis, kadangi nukentejusioji J. Z. teismo posedyje parode, jog ji pamate lapeli, palikta už valytuvo, tik važiuodama iš eismo ivykio vietos. Perskaiciusi lapeli, ji grižo atgal, kur anksciau buvo pastatytas jos automobilis, ir iškviete policijos pareigunus (b.l. 35). Kita vertus, nukentejusioji rašytiniuose paaiškinimuose apskritai nenurode tokiu aplinkybiu. Taigi, eismo ivykio vietos schemoje užfiksuota nukentejusiosios transporto priemones padetis yra jau po eismo ivykio (b.l. 5).

Išanalizavus minetas aplinkybes bei vadovaujantis principu, kad visos abejones turi buti vertinamos administracinen atsakomyben traukiamo asmens naudai, konstatuojama, jog byloje surinktu irodymu nepakanka daryti išvados, jog A. K., administracinio teises pažeidimo nurodytu laiku ir vietoje vairuodama automobili „Dodge Caravan“, v/n (duomenys neskelbtini) apgadino automobili „Toyota Celica“, v/n (duomenys neskelbtini) ir pasišalino iš eismo ivykio vietos, taip padarydama Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. numatytus pažeidimus. Todel Vilniaus miesto 2 apylinkes teismo 2011 m. liepos 7 d. nutarimas naikinamas ir administracinio teises pažeidimo byla nutraukiama ATPK 250 straipsnio 1 punkte numatytu pagrindu, t. y. A. K. veikoje nesant inkriminuojamo teises pažeidimo sudeties.

Nukentejusiosios J. Z. atsiliepime i apeliacini skunda nurodytas prašymas priteisti iš A. K. 650 Lt už advokato teisine pagalba surašant atsiliepima i apeliacini skunda netenkinamas, kadangi tam nera istatyminio pagrindo (Lietuvos Respublikos ATPK 279 str.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

A. K. apeliacini skunda tenkinti.

Vilniaus miesto 2 apylinkes teismo 2011 m. liepos 7 d. nutarima panaikinti ir administracinio teises pažeidimo byla nutraukti.

Nutarimas neskundžiamas.