Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant bendraieškovei E. L. ir ieškovei I. L., atstovaujančiai pagal įstatymą bendraieškovę bei ieškovės atstovei adv. S. Š., Šiaulių raj. savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – ir ŠRVTAS) atstovui P. Š., neatvykus atsakovui E. L., apie teismo posėdį informuotas tinkamai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą, pagal bendraieškovės E. L. ir ieškovės I. L., veikiančios dukros vardu ieškinį atsakovui E. L. dėl bendraieškovei nustatyto išlaikymo dydžio pakeitimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

LR CK 3.192 str. 1 d. numatyta, jog tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o pagal to paties straipsnio 2 d. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Atsakovas gera valia nesutiko padidinti teikiamo išlaikymo bendru sutarimu pakeičiant teismo patvirtintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, išlaikymo dydis keistinas ginčo teisenos tvarka ir iš atsakovo priteistinas teismo pagalba (LR CK 3.194 str.).

Mano, jog atsakovas turi prisidėti prie dukters E. L. poreikių tenkinimo ir teikti jai išlaikymą po 200 eurų kas mėnesį iki vaiko pilnametystės (o kriterijumi nustatant priteistino išlaikymo dydį laikytina LR CK 6.461 str. 2 d. nuostata, jog vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą). Atsakovas yra darbingo amžiaus asmuo, kitų išlaikytinių, išskyrus dukrą, neturi, naujos santuokos nėra sudaręs, tad gali dirbti ir uždirbti materialinių lėšų savo paties ir savo nepilnamečio vaiko kokybiškam pragyvenimui. Atsakovo materialinė padėtis šiuo metu yra daug geresnė nei ieškovės, nes jis gauna atlyginimą už darbą VFR, todėl bendraieškovės prašoma iš atsakovo priteisti išlaikymo suma, ieškovės manymu, atitiktų jo galimybes teikti vaikui po 200 eurų išlaikymą kiekvieną mėnesį. Ieškovė vaiko poreikiams pagal savo galimybes irgi skirs analogišką sumą.

Remdamasi aukščiau išdėstytu ir vadovaudamasi LR CK 3.192 str., 3.196 str. 1 d. 1 p., 3.197 str., 3.201 str. 1 d., 6.461 str. 2 d., LR CPK 30 str. 4 d., 83 str. 1 d. 14 p., LR Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 str. 1 d., ieškovė kaip bendraieškovės atstovė teismo prašė:

1. padidinti Šiaulių raj. apylinkės teismo 2011-04-27 sprendimu su atsakovu E. L. nustatytą išlaikymą nepilnamečiam vaikui - E. L., iki 200,00 eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės.

Teismas 2018-04-05 nutartimi įtraukė į bylos nagrinėjimą dalinai veiksnią šalių dukrą E. L., pripažindamas ją bendraieškove ir pakeitė ieškovės procesinę padėtį byloje, laikydamas ją bendraieškovės įstatymine atstove (CK 3.157 str.).

Ieškovė I. L. kaip dalinai veiksnaus vaiko bendraieškovės E. L. atstovė, kartu su atstovaujamąja savo reikalavimus atsakovui grindė rašytiniais įrodymais.

Teismo posėdžio metu ieškovė, jos atstovė ir bendraieškovė pakeitė ieškinio reikalavimus atsakovui, nurodydamos, kad iš atsakovo priteistinos išmokos ne iki dukros pilnametystės, o iki ji mokysis bendrojo lavinimo mokykloje pagal dieninio mokymo programą.

Atsakovas nepateikė teismui atsiliepimo į bylą ir nenurodė savo atsikirtimų dėl bendraieškovės ieškinio reikalavimų. Teismas išklausęs bylos dalyvių nuomonę nusprendė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, kadangi apie teismo posėdį jam yra žinoma (CPK 246 str. 2 d.).

Atsakovas nepateikė teismui ir rašytinių įrodymų, kuriais galėtų būti pagrindžiantys jo atsikirtimai į bendraieškovės ieškinio reikalavimą.

Institucija, duodanti išvadą byloje pateikė į bylą išvadą ir nurodė šiuos motyvus.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje yra nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Ši Konstitucijos norma iš esmės atitinka Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalį, kuri nustato tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes, taip pat atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192-3.203 straipsnių, įtvirtinančių tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nuostatas. Ši tėvų pareiga yra absoliuti, todėl šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti vykdyti vienam iš tėvų su kuriuo gyvena vaikai. Tėvai, siekdami garantuoti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai vystytis ir tenkinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus, privalo vykdyti tinkamai. Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo išraiška yra tinkamo išlaikymo forma ir dydis, tai yra esminiai vaiko išlaikymo pareigos vykdymo tinkamumo vertinimo kriterijai. Pagrindiniai priteistino vaiko išlaikymo dydį lemiantys kriterijai yra įtvirtinti Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, yra vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis ( CK 3.192 straipsnis), šių kriterijų pusiausvyrą padeda išlaikyti Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse 3.3 straipsnio pirmoje dalyje įtvirtintas prioritetinis vaiko teisių ir interesų apsaugos principas. Kadangi vaiko išlaikymo prievolė yra tęstinio pobūdžio, ribota laiku iki vaiko pilnametystės, tai pačios prievolės turinys kinta, keičiantis vaiko poreikiams. Vaikų išlaikymo tiesioginis tikslas - maksimaliai patenkinti vaiko poreikius ir interesus.

Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.

Atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko bendraieškovės E. L. teises ir teisėtus interesus, Skyrius mano, jog tikslinga priteisti iš atsakovo E. L. jo dukros išlaikymui periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 200 Eur iki vaiko pilnametystės arba iki ji mokysis pagal bendrojo lavinimo mokykloje pagal dieninio mokymo programą.

Nurodė, kad skyrius vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 252 straipsnio 1 dalimi, savo galutinę išvadą šioje civilinėje byloje pateiks teismo posėdyje po įrodymų ištyrimo.

Teismo posėdžio metu institucijos atstovas paaiškino teismui, kad bendraieškovės reikalavimus atsakovui, jos atstovaujamas skyrius palaiko visiškai. Nurodė, jog minimaliems žmogaus poreikiams patenkinti šiuo metu reikia 400 Eur per mėnesį. Kadangi po santuokos nutraukimo, vaikas liko gyventi su motina, o tėvas kartu negyvena, dėl to palengvėja tėvo padėtis, o motinos pasunkėja, nes vaikui reikalinga ne tik materialinė parama, bet ir nuolatinė priežiūra. Atstovas siūlė teismui atsižvelgiant į atsakovo amžių, sveikata ir jo pasiruošimą dirbti, patenkinti bendraieškovės reikalavimą atsakovui visiškai. Papildomai nurodė, kad Lietuvos Respublikai ratifikavus Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija, nustatyta, kad vaikui turi būti užtikrintos normalios sąlygos jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi ir už tai atsakomybė tenka jų tėvams.

Motyvuojamoji dalis

Bendraieškovės ieškinys atsakovui tenkintinas visiškai.

LR CPK normose, reglamentuojančiose bylų, kylančių iš šeimos santykių, nagrinėjimo ypatumus, taip pat nustatyta teismo teisė, atsižvelgiant į ieškinio pagrindą sudarančias ir teisme paaiškėjusias bylos aplinkybes, priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, bet yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu (LR CPK XIX skyrius ,,Šeimos bylų nagrinėjimo ypatumai“). LR CK ir LR CPK įtvirtintos teisės normos, kuriose nustatytas aktyvus teismo vaidmuo, užtikrinant vaiko teisių įgyvendinimą.

Tėvų valdžios turinys nustatytas LR CK 3.155 str. 2 d. - tai tėvų teisė ir pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikai būtų parengti savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Teismas pažymi, kad tėvų valdžia yra skirta įgyvendinti prigimtinėms vaikų teisėms, ji apima tėvų su savo vaikais susijusias ne tik teises, bet ir pareigas, todėl yra privaloma ir nė vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti pareigos įgyvendinti tėvų valdžią.

Iš bylos medžiagos ir dalyvių paaiškinimų matyti, kad Šiaulių raj. apylinkės teismo 2011-04-27 sprendimu, nutraukiant E. L. ir I. L. santuoką bendru sutikimu jie susitarė, kad atsakovas E. L. dukters bendraieškovės dukters E. L. išlaikymui mokės po 400,00 Lt (atitikmuo 115,85 Eur) periodinėmis išmokomis mokamomis kiekvieną mėnesį iki jos pilnametystės (4 b. l.). Tėvams nutraukus santuoka buvo susitarta, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su motina I. L. (4 b. l.). Vaiko motinos I. L. gaunamos pajamos pastaruoju tėra tik apie 400,00 Eur per mėnesį (10 b. l.). Atsakovas šiuo metu dirba VFR ir pagal darbo sutartį gauną nuolatinį darbo užmokestį.

Vaiko poreikiai maistui nustatomi atsižvelgiant į įstatyme nustatytą vaiko teisę būti pakankamai aprūpintam maistu, kad vaikas turėtų tiek ir tokios kokybės maisto, kuris patenkintų jo visapusišką fiziologinį vystymąsi (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 11 straipsnis). Negalima užtikrinti deramo vaikų fizinio, protinio, dvasinio, moralinio ir socialinio vys­tymosi, jei jie nepakankamai maitinami. Vaiko maisto poreikiai priklauso nuo vaiko amžiaus, indivi­dualių vaiko augimo ir kitų aplinkybių. Pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. ISAK-1384 ,,Dėl maitinimo normų nustatymo“ (su pakeitimais 2006 m.) yra patvirtinta maitinimo norma moksleiviams ir ikimokyklinio ugdymo įstaigų auklėtiniams, išlaikomiems valstybės. Minėtame įsakyme reglamentuojama, kad maitinimo norma parai turi siekti nuo 2,46 Eur (anksčiau 8,5 Lt) iki 3,16 Eur (anksčiau 10,9 Lt) per parą, jei vaikams yra skiriamas visas maitinimas tris kartus per dieną. Taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1997-06-05 nutarimu Nr. 561 (nauja redakcija Žin., 2007, Nr. 137-5611) yra patvirtinusi sporto renginių, vykstančių Lietuvoje, dalyvių vienos paros maitinimosi išlaidų piniginių kompensacijų dydžius. Šiuo nutarimu Vyriausybė jaunučiams, jauniams ir jaunimui, nustatė maitinimosi išlaidų normą 3,48 - 5,79 Eur (anksčiau 12-20 litų) per parą. Analogiškai tokias pat normas reikalinga taikyti ir vaikams, augantiems šeimose. Todėl teismas laiko, kad ieškovės ir bendraieškovės nurodytas dydis dėl dukros maitinimui reikalingų išlaidų yra realus (5, 62 b. l.).

Tėvų pareiga rūpintis vaikais, auklėti juos ir išlaikyti, sudaryti jiems normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas, kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Vaikams sulaukus pilnametystės išnyksta tėvams teisinė pareiga išlaikyti vaiką (CK 3.192 str., 3.194 str. 3 d.). Jei tėvai savo noru neteikia vaikui protingo išlaikymo, išlaikymas priteisiamas ir išieškomas priverstine tvarka. Atsakovas ankstesniu teismo sprendimu jau buvo įsipareigojęs, pagal to meto kainų lygį ir gaunamas pajamas mokėti vaikams būtiną išlaikymą. Dėl to teismo 2011-04-27 sprendimu buvo išspręstas atsakovo vaikų išlaikymui reikalingų lėšų klausimas, tuo pačiu siekiant užtikrinti, bent minimalius jų poreikius. Tačiau individualūs vaikų poreikiai, jų kaip asmenybių vystymasis šiandien sąlygoja ir jų išlaikymui reikalinga realų dydį. Siekiant, jog suaugęs vaikas taptų pilnaverte asmenybe, išlaikymo forma bei dydis negali būti ribojami vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus. Pirmiausia, tik tėvai yra atsakingi už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių (pažiūrų) sistemai, už paramą vaikui siekiant gero išsilavinimo, realizuojant turimus sugebėjimus, pomėgius. Atsakovo dukra šiuo metu dar mokosi bendrojo lavinimo mokykloje, lanko ir norėtų toliau lankyti po pamokų papildomus užsiėmimus, tai yra ne tik siekia įgyti gerą išsilavinimą, bet ir realizuoja savo sugebėjimus (1-2 b. l.). Tačiau bendraieškovė kaip paauglė turi būti sveika siekdama realizuoti savo gebėjimus, o tai yra susiję ir su papildomomis išlaidomis. Dėl to materialios tėvų pareigų vaikams atlikimo išraiška yra jų teikiamo išlaikymo forma ir dydis. Tėvams šiuo aspektu tenka dalytis normalaus vaikų vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Tai reiškia, jog tėvai privalo iš anksto įvertinti savo esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Priešingu atveju, tėvams ar vienam iš jų neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaikus, ugdyti jų asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Vaiko motina I. L. ne tik pagal išgales materialiai remia savo vaiką, bet ir siekia sudaryti jai geras sąlygas jos fiziniam ir socialiniam vystymuisi, ko negalima pasakyti apie atsakovą, nes jo šiandien teikiamas išlaikymas vaikui yra aiškiai per mažas, neatitinkantis net jo minimalių (fiziologinių) poreikių. Vertinant tokią padėtį, kuomet motinos skiriamos lėšos vaiko išlaikymui yra aiškiai didesnės nei vaiko tėvo, tai pripažintina vaiko teisių pažeidimu ir toks šio pažeidimo tęstinis pobūdis negali būti toleruojamas. Vaikui neatidėliotinai ir jam gyvybiškai svarbus nuolatinis poreikis būti išlaikomam, sąlygoja tai, jog yra spręstinas klausimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. CK 3.201 str. 1 d. numato ir būtiną išlaikymo dydžio pakeitimo sąlygą, tai yra teismas gali sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jei po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė turtinė šalių padėtis. Atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes ir vaiko interesų apsaugą, atsiranda būtinumas keisti išlaikymo dydį, nes ankstesnio dydžio teismo nustatytas išlaikymas nėra pakankamai efektyvus ir naudingas vaikui. Vaiko poreikių pasikeitimas CK 3.201 str. 1 d. prasme, taip pat savo ruožtu sudaro savarankišką pagrindą spręsti dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Todėl teismas laiko, kad orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, laikytina CK 6.461 str. 2 d. nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (toliau - MMA). Šioje byloje toks kriterijus gali būti taikomas, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes ir sprendžiant kokio dydžio išlaikymas reikalingas vaikui.

Teismas sutinka su Šiaulių raj. VTAS atstovo argumentu, kad Lietuvos Respublikai ratifikavus Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvenciją (konvencijos 27str. 1,2 d.), privalu pripažinti, kad kiekvienas vaikas turi turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis sudarymą, pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Konstitucijoje 38 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Ši tėvų konstitucinė pareiga lemia tai, kad išlaikymui reikalingas deramas pinigų sumas tėvai turi apskaičiuoti ir skirti patys. Tai yra turtinė asmeninė prievolė, todėl jos negalima atsisakyti arba perleisti kitiems asmenims (CK 3.192 str. 1 d.). Geriausiai žinodami auklėjamo vaiko individualius poreikius, tėvai atsakingai turėtų skirti visą išlaikymą vaikui ir tokį išlaikymą tinkamai panaudoti. CK 3.192 str. 2 d. numato, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinantis būtinas vaikui vystytis sąlygas. Tai reiškia, kad išlaikymo dydis visais atvejais yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą, kitaip teikiamas mažesnio dydžio išlaikymas neatitiktų išlaikymo paskirties. Remiantis byloje pateiktais dokumentais darytina išvada, kad bendraieškovės E. L. prašomas priteisti iš atsakovo dviejų šimtų eurų mėnesinėmis periodinėmis išmokomis išlaikymas nėra per didelis ar ypač pabloginantis atsakovo padėtį. Taip teismas atsižvelgia į tai, jog bendraieškovė reiškia realų reikalavimą atsakovui, įvertindama ir šiuo metu esamą finansinę padėtį tiek LR, tiek ir VFR. Be to teismas laiko, jog atsakovo turtinė padėtis (gaunamos pajamos) objektyviai leidžia priteisti iš jo šį vaiko išlaikymui reikalingą dydį, kuris yra būtinas sudarant normalias sąlygas jo vystymuisi. Remiantis ankščiau paminėtu darytina išvada, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovas negalės mokėti nurodyto dydžio išlaikymo vaikui, nes pagal bylos dokumentus yra akivaizdu, kad vaiko poreikiai per 7 metus pakito iš esmės. Be to atsakovas pagal darbo pobūdį gali tikėtis ateityje ir didesnių pajamų. Net ir atsakovui neturint pakankamai pajamų iš karto sumokėti padidėjusias išmokas, jis neliks be pragyvenimui reikalingų lėšų, atsižvelgiant į VFR galiojančią socialinės apsaugos sistemą. Atskirai pažymėtina, kad atsakovui gera valia nemokant viso ar dalies bendraieškovei teismo priteisto išlaikymo, atsiras jo įsiskolinimas nepilnamečiam vaikui, kuris galės būti išieškotas, išduodant tarptautinį vykdomąjį dokumentą dėl skolos išieškojimo iš atsakovo dirbančio ir gyvenančio VFR.

Naujajame Civiliniame kodekse, skirtingai negu prieš tai galiojusiame Santuokos ir šeimos kodekse, vaikas pripažįstamas savarankišku civilinių teisinių santykių subjektu. Tai reiškia tėvų ir vaikų turtinių teisių atskyrimo principo įtvirtinimą šalies teisės sistemoje. Į tai atsižvelgtina taikant ir aiškinant CK 3.192, 3.194, 3.196 straipsniuose nustatytas normas dėl išlaikymo priteisimo nepilnamečiam vaikui. Nurodytų CK straipsnių pagrindu išlaikymas priteisiamas vaikui, o ne jo įstatyminei atstovei, todėl teismo sprendime nurodoma, jog išlaikymas priteisiamas bendraieškovei.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovas (ė) yra ne vyresnis (ė) nei 24 metų amžiaus ir jis (ji) kol kas mokosi tik gimnazijos dieniniame skyriuje, kur vidurinio mokslo studijas baigs 2019 m. liepos 14 įskaitytinai. Todėl teismas šioje byloje tenkindamas ieškovo (ės) ieškinio reikalavimą atsakovui, priteisia jam (jai) reikalingą išlaikymą tik už laikotarpį nuo 2018-01-29 iki 2019-07-14 įskaitytinai (CPK 182 str. 1 d. 1 p.) (64 b. l.). Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo atveju egzistuoja ne tik konstitucinis, bet ir įstatyminis teisinis pagrindas priteisti ieškovui (ei) išlaikymą, todėl atsižvelgiant į bylos duomenis ir aukščiau nurodytą išlaikymas jam (jai) priteistinas tik iki kol ieškovas (ė) baigs vidurinio mokslo programą gimnazijoje (64 b. l.). Atskirai pastebėtina, kad teismui kol kas nežinoma ir negali būti žinoma ar baigęs (usi) vidurinės mokyklos programą ieškovas (ė) toliau mokysis aukštosios, aukštesniosios ar profesinės mokyklos dieniniame skyriuje, nesvarbu ar Lietuvoje, ar vienoje iš ES valstybių. Įstatymas draudžia teismui priimti sąlyginius sprendimus, todėl kol kas nėra teisinio pagrindo priteisti ieškovui (ei) išlaikymą iš atsakovo už ilgesnį laikotarpį (CPK 267 str., CPK 376 str. 3 d.).

Todėl teismas laiko, kad remiantis šiomis konstitucinės doktrinos ir pakeisto įstatyminio reguliavimo nuostatomis (CK 192¹ str.) atsiranda tėvų pareiga teikti būtiną paramą ir pilnamečiam vaikui, kurios tikslas sudaryti vaikui galimybę mokytis, studijuoti, įgyti profesiją. Tokia pareiga, teismo manymu, neprieštarauja, bet papildo konstitucinę tėvų pareigą - išauklėti savo vaikus dorais ir ištikimais piliečiais.

Atskirai pastebėtina, kad jeigu bendraieškovas (ė) baigęs (usi) minėtą vidurinio mokslo programą per vasaros atostogas neįsidarbins, o nuo rudens įstos studijuoti į aukštosios, aukštesniosios ar profesinės mokyklos dieninį skyrių, jam (jai) irgi išlieka teisė vėl kreiptis į teismą pateikiant atitinkamus įrodymus, su reikalavimu priteisti materialinį išlaikymą iš tėvo, kuris gali būti jam (jai) reikalingas nuo 2019 m. liepos 14 d. ir iki įstojimo į aukštesnę mokslo įstaigą, o atsakovas ir vėl atsisako jam (jai) teikti išlaikymą geranoriškai. Tuo pačiu pastebėtina, kad ne teismas, o pats atsakovas ar ieškovas (ė), o esant tarp jų nesutarimui ir antstolis, apskaičiuoja priteisto išlaikymo sumą per anksčiau teismo nurodytą laikotarpį.

Atskirai pastebėtina, kad šalių nepilnamečiam vaikui priteistas išlaikymo dydis indeksuojamas pagal LRV 2008-07-19 nutarimu Nr. 684 (V.Ž. 2008-07-19, Nr. 82-3263, nutarimas įsigaliojo 2008-07-20, su vėlesniu pakeitimu) patvirtintą periodinių išmokų indeksavimo tvarkos aprašą. Tokiu atveju teismo priteistą periodinėmis išmokomis indeksavimą pagal teismo sprendimą vykdo antstolis, išskaitas darantis asmuo (pvz.. darbdavys) arba pats skolininkas, o ne teismas.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyrius 2018-04-11 pateikė į bylą pažymą Nr. (2.19) NTP-7-2322 nurodydamas, kokio dydžio išlaidas patyrė valstybė už I. L. suteiktą antrinę teisinę pagalbą (52 b. l.). Kadangi teismas tenkina bendraieškovės E. L. ieškinio reikalavimus atsakovui E. L. visiškai, tai ir kitos bylinėjimosi išlaidos priteistinos į valstybės biudžetą iš atsakovo, nuo kurių ieškovė (bendraieškovė) yra atleista (CPK 93 str.). Tuo pačiu valstybei iš bendraieškovės atstovės I. L. nepriteistina kitą bylinėjimosi išlaidų dalis (50 proc.) pagal 2017-10-12 VGTPT Šiaulių skyriaus sprendimą, kadangi ginčo atveju ji yra atleistą nuo šių išlaidų atlyginimo, o be to bendraieškovės ieškinį atsakovui teismas tenkina visiškai. Todėl iš pastarojo ir priteistinos visos su bylinėjimusi susijusios išlaidos.

Taip pat ieškovei grąžintinas žyminis mokestis, kurį ji sumokėjo bendraieškovės vardu kreipdamasi į teismą, kadangi ginčo atveju pastaroji yra valstybės atleista nuo jo sumokėjimo (CPK 83 str. 1 d. 2 p.).

Sprendimas dėl išlaikymo skirto E. L. nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR CK 3.60; 3.62; 3.66-3.67; 3.69-3.70; 3.88; 3.168; 3.174; 3.194 str., LR CPK 259- 270 str.,

nusprendžia:

1. Bendraieškovės E. L. ieškinį atsakovui E. L. tenkinti visiškai.

2. Pakeisti Šiaulių raj. apylinkės teismo 2011-04-27 sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 3 punktą ir jį išdėstyti nauja redakcija:

,,3. Priteisti bendraieškovei E. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo E. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) padidintą išlaikymą po 200,00 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį periodinėmis mėnesinėmis išmokomis mokomomis iki einamojo mėnesio 25 dienos nuo 2018-01-29 (ieškinio pateikimo dienos) iki 2019 m. liepos 14 d. įskaitytinai.“

3. Priteisti į valstybės biudžetą (surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660) iš atsakovo E. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) šias bylinėjimosi išlaidas: 30,00 Eur (trisdešimt eurų) žyminio mokesčio už vaiko išlaikymui skirtas padidėjusias pinigines lėšas ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai (surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5630) 286,00 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt šešis eurus) išlaidų už valstybės teisinę pagalbą I. L..

4. Sprendimą dėl išlaikymo E. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) priteisimo nukreipti vykdyti skubiai.

5. Įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. grąžinti ieškovei I. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) 22,00 Eur (dvidešimt du eurus) žyminio mokesčio sumokėto 2018-01-25 mokėjimo nurodymu Nr. 850190.

6. Išaiškinti šalims, kad jeigu atsakovas E. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) nevykdys šiuo sprendimu nustatytų įsipareigojimų dėl nepilnamečiam vaikui E. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo daugiau kaip 1 (vieną) mėnesį, tokiu atveju bendraieškovė be atskiro įspėjimo, remiantis šiuo sprendimu, turi teisę gauti teisme vykdomąjį raštą (ar kitą tarptautinį procesinį su išlaikymo išieškojimu susijusį dokumentą) ir jį perduoti antstoliui, atlikti priverstinius su skolos išieškojimu susijusius veiksmus.

7. Atskirai pažymėtina, kad šalių nepilnamečiam vaikui skirtas išlaikymo dydis turi būti indeksuojamas pagal LRV 2008-07-19 nutarimu Nr. 684 (V.Ž. 2008-07-19, Nr. 82-3263, nutarimas įsigaliojo 2008-07-20) patvirtintą periodinių išmokų indeksavimo tvarkos aprašą. Tokiu atveju teismo sprendimu patvirtinta sutartimi nustatytos periodinės išmokos indeksavimą vykdo antstolis, išskaitas darantis asmuo (pvz. darbdavys) arba pats skolininkas. Indeksavimas vykdomas, neatsižvelgiant į vykdomojo rašto išdavimą.

8. Išaiškinti šalims, kad teismui net ir patenkinus ieškovo ieškinį atsakovei visiškai, joms vis tiek išlieka teisė vėl kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo ar papildomo išlaikymo vaikui priteisimo, pasikeitus faktinėms aplinkybėms (CK 3. 201 str. 1d.). Taip pat ieškovui išlieka teisė reikalauti iš atsakovės turėtų papildomų išlaidų dalies atlyginimo, kurios būtų susijusios su nepilnamečio vaiko liga, sužalojimu, slauga ar nuolatine priežiūra (CK 3. 201 str. 2d.).

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams.