Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų nutarimas

Įžanginė dalis

Administracinio nusižengimo byla Nr. A2.-424-714/2021 Teisminio proceso numeris 4-19-3-00074-2021-3

Procesinio dokumento kategorijos: 3.1.2.; 21.9.10.

2021 m. gegužės 17 d.

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje V. P., gimusi (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), patraukta atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 73 straipsnio 2 dalį

Aprašomoji dalis

nustatė:

2021 m. balandžio 28 d. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėja Milda Veniulytė surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl to, kad V. P. nepilnametė dukra E. P., gimusi (duomenys neskelbtini), išplatino mokiniams savo draugės S. J., gimusios (duomenys neskelbtini), apnuogintas nuotraukas. Kadangi nepilnametė E. P., gimusi (duomenys neskelbtini), veikos padarymo metu nebuvo sulaukusi amžiaus, nuo kurio ji galėtų būti traukiama baudžiamojon atsakomybėn (BK 13 straipsnis), todėl administracinėn atsakomybėn dėl tėvų valdžios nepanaudojimo ar panaudojimo priešingai vaiko interesams traukiama jos motina V. P..

V. P. teismo posėdžio metu kaltę pripažino, paaiškino, kad jos dukra E. P. ir kita mergaitė S. buvo draugės, jos susipyko, pirmoji nuotraukas su jos dukters atvaizdu išplatino S., dėl to V. P. taip pat ketina kreiptis į policiją, vėliau tą patį padarė jos dukra, dabar gailisi. V. P. paaiškino, kad viena augina tris nepilnamečius vaikus, dirba, jos darbo užmokestis minimalus.

V. P. kaltė įrodyta jos paties paaiškinimais ir kita administracinio nusižengimo bylos medžiaga: Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariato veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo Kęstučio Klimo nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (b. l. 6 – 11); 2021 m. balandžio 20 d. administracinių nusižengimų registro išrašas, iš kurio matyti kad V. P. metų laikotarpyje administracine tvarka yra bausta (b. l. 12 – 20); išrašas apie asmenį (b. l. 21); administracinio nusižengimo protokolas, kuriame užfiksuotas teisės pažeidimo faktas (b. l. 22, 23).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnyje yra įtvirtinta nuostata, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus. Tėvai turi pareigą tinkamai panaudoti valdžią vaiko atžvilgiu, kad vaikui būtų užtikrinta teisė į visapusišką ir harmoningą vystymąsi fiziškai ir protiškai, siekiant vaiką apsaugoti nuo jo vystymuisi žalingo socialinės aplinkos poveikio. Tėvams, neįgyvendinusiems tėvų valdžios nesugebėjusiems jais tinkamai rūpintis, auklėti, taikoma atsakomybė ir jų veika traktuotina kaip tėvų valdžios nepanaudojimas. Šią įstatymo norma detalizuoja Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nuostatos. Tėvų valdžia negali būti naudojama priešingai vaiko interesams. Tiek nacionaliniuose, tiek tarptautiniuose teisės aktuose įtvirtintas ypatingos vaiko apsaugos principas – visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus. Tinkamas valdžios panaudojimas vaiko atžvilgiu siejamas su tuo, kad vaikui būtų užtikrinta teisė į visapusišką ir harmoningą vystymąsi fiziškai ir protiškai, siekiama vaiką apsaugoti nuo jo vystymuisi žalingo socialinės aplinkos poveikio. ANK 73 straipsnio 1 dalyje yra numatyta atsakomybė asmeniui už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams.

Sutinkamai su tuo kas aukščiau yra išdėstyta, konstatuotina, kad V. P. nepanaudojo savo motinos valdžios jos nepilnametės dukros E. P., gimusios (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, t. y. neužtikrino jos tinkamos priežiūros, kad jos nepilnametė dukra augtų atsakinga ir dora pilietė, laikytųsi bendražmogiškų vertybių, visuotiniai pripažintų elgesio normų. Kadangi V. P. metų laikotarpyje buvo bausta administracine tvarka pagal ANK 73 straipsnio 2 dalį, todėl jos veika teisingai kvalifikuota pagal ANK 73 straipsnio 2 dalį.

V. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad ji prisipažino padariusi administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai dėl to gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). V. P. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 73 straipsnio 2 dalyje, yra numatyta bauda nuo 10,00 Eur iki 100,00 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad V. P. jau ne pirmą kartą yra baudžiama administracine tvarka už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams (ANK 73 straipsnis), kas rodo, jog ji nedaro išvadų dėl savo elgesio savo nepilnamečių vaikų atžvilgiu, tam, kad juos užauginti dorais ir atsakingais piliečiais; taip pat, į tai, jog yra jos viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nėra jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių, V. P. skirtina minimali nuobauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 637 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pripažinti V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 73 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jai administracinę nuobaudą – 10,00 Eur (dešimties eurų) dydžio baudą.

Išaiškinti, jog bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300, esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 1001. Nurodyti pažeidimo identifikacinį kodą ROIK: (duomenys neskelbtini). Nenurodžius paminėtų rekvizitų (identifikacinio kodo ROIK), suma bus įskaityta bendrų Mokesčių mokėtojo sumų įskaitymo ir mokėjimo prievolių dydžių skirtumo pagal patikslintus mokėjimo prievolių dokumentus tvarkymo taisyklių nustatyta tvarka. Jeigu pažeidėjas nesumoka baudos per šį terminą, taip pat jeigu baudos dalis nesumokama laiku pagal jos mokėjimo išdėstymo tvarką ir baudos mokėjimas dalimis nutraukiamas, nutarimas skirti baudą pateikiamas vykdyti priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekse nustatyta tvarka. Paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka. Nesumokėtos baudos ar jos dalies mokėjimas dalimis negali būti išdėstomas asmeniui, kuris vengė atlikti to paties administracinio nusižengimo teisenoje jam paskirtus viešuosius darbus. Nustačius, kad asmuo neturi turto ar lėšų, iš kurių gali būti priverstinai išieškota bauda, teismas nutarimu ir pažeidėjo sutikimu gali baudą pakeisti viešaisiais darbais.

Nutarimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmus.