Klaipėdos apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo E. M. atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2023 m. sausio 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų E. M., N. J. ir K. J., ieškinį atsakovei daugiabučio namo savininkų bendrijai „Birutės alėja“ dėl daugiabučio namo savininkų bendrijos visuotinio susirinkimo nutarimo pripažinimo negaliojančiu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Plungės apylinkės teisme 2023 m. sausio 10 d. gautas ieškovų E. M., N. J. ir K. J., ieškinys atsakovui daugiabučio namo savininkų bendrijai (toliau – DNSB) „Birutės alėja“, dėl daugiabučio namo savininkų bendrijos visuotinio susirinkimo nutarimo pripažinimo negaliojančiu, kuriuo prašoma pripažinti negaliojančiu 2022 m. spalio 9 d. DNSB „Birutės alėja“ eilinio pakartotinio visuotinio susirinkimo penktąjį nutarimą, kuriuo nutarta, jog pastato pridavimo laikotarpiu visiems butams susilaikyti nuo bet kokių bandymų registruoti atskirų butų pilną baigtumą individualiu keliu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

5.1. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – DGNKPPSBĮ) įtvirtintas reguliavimas ir kasacinio teismo praktika suponuoja, jog tiek tuo atveju, kai DGNKPPSBĮ nustato privalomą ginčus nagrinėjančio organo išrinkimą (sudarymą), tiek ir tuo atveju, kai nustato tik tokią galimybę, o bendrija savo įstatuose įtvirtina ginčus nagrinėjančio organo išrinkimą (sudarymą), ikiteisminė bendrijos narių ir jos valdymo ar kitų organų (jų narių) ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka tokioje bendrijoje tampa privaloma ir jos nesilaikymas sukelia asmeniui atitinkamus neigiamus teisinius padarinius (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 293 straipsnio 2 punktas, 296 straipsnio 1 dalies 1 punktas; kasacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-349-1075/2020, 20 punktas). Pažymėjo, kad bendrijoje nėra ir niekada nebuvo 100 narių. Teigia, jog iš su ieškiniu pateikto protokolo matyti, kad bendrijoje tėra 26 nariai. Taip pat pažymėjo, kad pridėtuose bendrijos įstatuose nurodyta, kad bendrija pasirinko nesudaryti (neišrinkti) DGNKPPSBĮ 9 straipsnio 5 dalies nurodyto ginčus nagrinėjančio organo, taigi DGNKPPSBĮ 23 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta ikiteisminė bendrijos narių ir jos valdymo ar kitų organų (jų narių) ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka tokioje bendrijoje nėra privaloma. Mano, kad pagal galiojančią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką jos nesilaikymas nesukėlė ieškovams, besikreipiantiems į teismą teisminės gynybos, minėtų neigiamų teisinių padarinių, įskaitant skundžiama nutartimi priimtą sprendimą atsisakyti priimti ieškinį.

5.2. Pažymėjo, kad pridėtame el. susirašinėjime patvirtinama, kad 2022 m. lapkričio 12 d. bendrijos narys kreipėsi į bendrijos pirmininkę, susirinkimo pirmininką ir sekretorių dėl ginčo nutarimo pataisymo, tačiau protokolas nebuvo pataisytas, juolab nebuvo nurodyta jokia išankstinė ginčo nagrinėjimo tvarka, kas apeliantų nuomone patvirtina, jog atskirasis skundas yra pagrįstas ir tenkintinas.

7.1. Nurodė, jog iš byloje pateiktų duomenų, DNSB „Birutės alėja“ sudaro mažiau nei šimtas narių. Teigia, jog remiantis bendrijos įstatais, bendrija pasirinko nesudaryti (neišrinkti) DGNKPPSBĮ 9 straipsnio 5 dalies nurodyto ginčus nagrinėjančio organo ir tiek skundžiamo sprendimo priėmimo dienai, tiek šiai dienai bendrijoje ginčų nagrinėjimo organas nėra sudarytas. Atkreipė dėmesį, jog pirmosios instancijos teismas nutarė atsisakyti priimti ieškinį neturėdamas patikimų duomenų, patvirtinančių, kad ieškovai turėjo realias galimybes pasinaudoti išankstine ginčų sprendimo ne teisme tvarka. Darė išvadą, kad esant situacijai, kuomet ginčų nagrinėjimo organas bendrijos įstatuose nėra numatytas, nėra sudarytas, nėra išrinktas ir nėra funkcionuojantis, asmenims negali būti keliamas reikalavimas kreiptis į organą, kuris bendrijoje realiai neveikia.

7.2. Teigia, kad šiuo atveju nėra pagrindo išvadai, jog ieškovai, prieš kreipdamiesi į teismą su ieškiniu, turėjo pasinaudoti išankstine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, kadangi toks ginčų nagrinėjimo organas bendrijos įstatuose nenumatytas ir nėra sudarytas, todėl mano, kad teismas atsisakydamas priimti ieškovų ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu, t. y. dėl to, kad ieškovai, kreipęsi į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutartį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

8. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Be to, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų.

9. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovų ieškinį dėl daugiabučio namo savininkų bendrijos visuotinio susirinkimo nutarimo pripažinimo negaliojančiu teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos

10. CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Įrodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimą, jų neabejotiną svarbą bylos aplinkybėms nustatyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K‑3-110-313/2016).

11. Kartu su atskiruoju skundu apeliantai į bylą pateikė naujus įrodymus, t. y. bendrijos įstatus, el. laiško kopiją bei pranešimą dėl pakartotinio visuotinio bendrijos narių susirinkimo. Nors apeliantai nenurodė aplinkybių, kodėl minėti įrodymai turėtų būti pridėti prie bylos apeliacinės instancijos teisme, tačiau teismo vertinimu šių įrodymų patiekimo būtinybė iškilo vėliau, t. y. po skundžiamos teismo nutarties priėmimo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantų į bylą pateikti bendrijos įstatai į bylą buvo pateikti kartu su ieškiniu, todėl pakartotinai šis įrodymas prie bylos nepridėtinas. Sprendžiant dėl kitų naujų įrodymų pridėjimo prie bylos konstatuotina, jog šie įrodymai yra susiję su nagrinėjamu klausimu, apeliantai jais remiasi savo atskirajame skunde, o šių įrodymų pridėjimas prie bylos, bylos nagrinėjimo neužvilkins, todėl siekiant tinkamai ir visapusiškai išnagrinėti bylą, apeliacinės instancijos teismas, kartu su atskiruoju skundu pateiktus el. laiško kopiją bei pranešimą dėl pakartotinio visuotinio bendrijos narių susirinkimo nutaria pridėti prie bylos.

Dėl atskirojo skundo argumentų

12. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) savo jurisprudencijoje yra ne kartą konstatavęs, kad kiekvienas asmuo turi teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą – arbitrą, kuris išspręstų ginčą (Konstitucinio Teismo 2004 m. rugpjūčio 17 d. nutarimas). Teisės kreiptis į teismą negalima apriboti ar paneigti (Konstitucinio Teismo 2010 m. gegužės 13 d., 2012 m. gruodžio 10 d. nutarimai); ši konstitucinė teisė negali būti dirbtinai suvaržoma, taip pat negali būti nepagrįstai pasunkinamas jos įgyvendinimas (Konstitucinio Teismo 2006 m. lapkričio 27 d., 2011 m. gegužės 11 d. nutarimai), nes kiltų grėsmė vienai svarbiausių teisinės valstybės vertybių (Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 4 d., 2011 m. birželio 9 d. nutarimai).

13. Teismas, gavęs procesinį dokumentą (ieškinį ar pareiškimą), be šio dokumento formos ir turinio atitikties proceso įstatymo nustatytiems reikalavimams, ex officio (pagal pareigas) privalo patikrinti, ar nėra esminių procesinių kliūčių pradėti civilinę bylą pagal pateiktą procesinį dokumentą. CPK 137 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinti atsisakymo priimti ieškinį (ar kitą procesinį dokumentą, kuriuo inicijuojamas civilinės bylos pradėjimas) pagrindai. Šių pagrindų sąrašas yra baigtinis, o tai reiškia, kad teismo atsisakymas pradėti (iškelti) civilinę bylą pagal pateiktą procesinį dokumentą gali būti grindžiamas tik pirmiau nurodytoje proceso įstatymo normoje įtvirtintais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-10-690/2018).

14. Vadovaujantis CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktu, teismas turėtų atsisakyti priimti ieškinį tuo atveju, kai ieškovas, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos.

15. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiu 2022 m. spalio 9 d. DNSB „Birutės alėja“ eilinio pakartotinio visuotinio susirinkimo penktąjį nutarimą, kuriuo nutarta, jog pastato pridavimo laikotarpiu visiems butams susilaikyti nuo bet kokių bandymų registruoti atskirų butų pilną baigtumą individualiu keliu.

16. DGNKPPSBĮ 9 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad bendrijoje, kurioje yra daugiau kaip šimtas bendrijos narių – butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų, turi būti sudaroma ginčų nagrinėjimo komisija arba išrenkamas ginčus nagrinėjantis asmuo; kitos bendrijos ginčų nagrinėjimo komisiją sudaro ar ginčus nagrinėjantį asmenį skiria savo pasirinkimu. Pagal DGNKPPSBĮ 23 straipsnį, bendrijos narių ir bendrijos valdymo ar kitų organų (jų narių) ginčai perduodami nagrinėti bendrijos ginčų nagrinėjimo komisijai arba ginčus nagrinėjančiam asmeniui, kai tokia komisija sudaroma arba toks asmuo renkamas šiame įstatyme nustatyta tvarka; šių ginčų nagrinėjimo ir ginčų nagrinėjimo komisijos sudarymo arba ginčus nagrinėjančio asmens skyrimo tvarka nustatoma bendrijos įstatuose (1 dalis); jeigu nepavyksta išspręsti ginčo šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka arba jeigu ginčo šalys nevykdo ginčų nagrinėjimo komisijos arba ginčus nagrinėjančio asmens pasiūlymo dėl ginčo sprendimo, ginčai nagrinėjami įstatymų nustatyta tvarka (2 dalis).

17. Kaip teisingai atskiruoju skundu pažymėjo apeliantai, kasacinis teismas, sistemiškai aiškindamas DGNKPPSBĮ 9 straipsnio 5 dalies ir 23 straipsnio normas, padarė išvadą, jog tuo atveju, jeigu bendrijoje yra šimtas ar mažiau narių, diskrecija nuspręsti išrinkti (sudaryti) tokį organą palikta bendrijai. Tuo atveju, jeigu bendrija, kurioje yra šimtas ar mažiau narių, pasirenka nesudaryti (neišrinkti) DGNKPPSBĮ 9 straipsnio 5 dalies nurodyto ginčus nagrinėjančio organo, DGNKPPSBĮ 23 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta ikiteisminė bendrijos narių ir jos valdymo ar kitų organų (jų narių) ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka tokioje bendrijoje nėra privaloma ir jos nesilaikymas nesukelia asmeniui, besikreipiančiam į teismą teisminės gynybos, minėtų neigiamų teisinių padarinių. Tačiau tuo atveju, jeigu bendrija, kurioje yra šimtas ar mažiau narių, pasirenka išrinkti (sudaryti) ginčus nagrinėjantį organą (ginčus nagrinėjantį asmenį arbą komisiją) ir savo įstatuose atitinkamai tai įtvirtina, DGNKPPSBĮ 23 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta ikiteisminė bendrijos narių ir jos valdymo ar kitų organų (jų narių) ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka tokioje bendrijoje tampa privaloma ir jos nesilaikymas sukelia asmeniui atitinkamus neigiamus teisinius padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-349-1075/2020 19 punktas).

18. Iš kartu su ieškiniu pateikto 2022 m. spalio 9 d. eilinio pakartotinio visuotinio susirinkimo protokolo Nr. 24 matyti, jog bendrijoje yra 34 nariai. Bendrijos susirinkime dalyvauja 26 bendrijos nariai. Septyni iš jų atstovaujami pagal įgaliojimus ar balsavimo perleidimo sutartis. Nurodytas įrodymas patvirtina, jog DNSB „Birutės alėja“ priklauso 34 nariai, todėl darytina išvada, kad DNSB „Birutės alėja“ netaikytinos DGNKPPSBĮ 9 straipsnio 5 dalies nuostatos įpareigojančios bendriją sudaryti ginčų nagrinėjimo komisiją arba išrinkti ginčus nagrinėjantį asmenį.

19. Taip pat akcentuotina, jog kartu su ieškiniu dėl daugiabučio namo savininkų bendrijos visuotinio susirinkimo nutarimo pripažinimo negaliojančiu, į bylą buvo pateikti DNSB „Birutės alėja“ įstatai, iš kurių matyti, jog juose nėra numatyta išankstinė ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarką. Nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad DNSB „Birutės alėja“, kurioje yra 34 nariai (mažiau nei 100 narių), pasirinko nesudaryti (neišrinkti) DGNKPPSBĮ 9 straipsnio 5 dalies nurodyto ginčus nagrinėjančio organo, todėl DGNKPPSBĮ 23 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta ikiteisminė bendrijos narių ir jos valdymo ar kitų organų (jų narių) ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka šiuo atveju nėra privaloma ir jos nesilaikymas nesukelia asmeniui, besikreipiančiam į teismą teisminės gynybos, minėtų neigiamų teisinių padarinių.

20. Be to, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog reiškiant ieškinį, su kuriuo nėra pateikti įrodymai, patvirtinantys, kad į teismą besikreipiantis asmuo (asmenys) laikėsi įstatyme nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, turėtų pirmiausiai taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą ir tik ieškovams per teismo nustatytą terminą nepašalinus ieškinio trūkumo (t. y. nepateikus įrodymų, jog buvo pasinaudota išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka), galėjo atsisakyti priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu.

21. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino procesines teisės normas susijusias su ieškinio priėmimu, todėl laikytina, jog skundžiama nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, o ieškinio priėmimo klausimo nagrinėjimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

nutaria:

Plungės apylinkės teismo 2023 m. sausio 11 d. nutartį panaikinti ir ieškovų E. M., N. J. ir K. J., ieškinį atsakovei daugiabučių namų savininkų bendrijai „Birutės alėja“ dėl daugiabučio namo savininkų bendrijos visuotinio susirinkimo nutarimo pripažinimo negaliojančiu priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.