Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2019-07-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2309-1038/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2019-07-22
Bylos Nr.
1-2309-1038/2019
Teisminio proceso Nr.
1-04-2-00101-2019
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Indrė Rimkevičienė
Kaltinamasis
K. T.
Nuorašas
Baudžiamoji byla Nr. 1-2309-1038/2019Teisminio proceso Nr. 1-04-2-00101-2019Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.7.2.2; 1.1.8.12; 1.2.18.11
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽI AM ASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. liepos 22 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Indrė Rimkevičienė, išnagrinėjusi Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro Nerijaus Šiaulio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje K. T. (K. T.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini) ir einantis MB „S“ (duomenys pakeisti) vadovo pareigas, gyvenantis deklaruotoje gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 223 straipsnio 1 dalyje, padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. T., būdamas MB „S“ (duomenys pakeisti) (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini) direktoriumi ir pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalį, kuri numato, kad „už apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas“, būdamas atsakingu už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, pažeisdamas 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalį, nustatančią, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalį, nustatančią, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“, aplaidžiai tvarkė MB „S“ (duomenys pakeisti) teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, dėl ko iš dalies negalima nustatyti MB „S“ (duomenys pakeisti) turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, o būtent:

jis, laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 6 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. neužtikrino buhalterinės apskaitos dokumentų išrašymo, t. y. MB „S“ (duomenys pakeisti) buhalterinėje apskaitoje, apskaitos registruose neužregistravo ūkinės operacijos – turto (garažo) įsigijimo pagal 2016 m. gruodžio 12 d. pirkimo-pardavimo sutartį, piniginių lėšų 2 500,00 Eur įsiskolinimo V. A.,

taip pat jis, laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 1 d. iki 2018 m. vasario 28 d. neužtikrino buhalterinės apskaitos duomenų išrašymo, t. y. MB „S“ (duomenys pakeisti) buhalterinėje apskaitoje, apskaitos registruose neužregistravo ūkinės operacijos – turto (garažo) pardavimo pagal 2018 m. vasario 5 d. pirkimo-pardavimo sutartį ir finansinės operacijos – piniginių lėšų 2 400,00 Eur gavimo už parduotą turtą.

Tokiu būdu K. T., būdamas atsakingas už MB „S“ (duomenys pakeisti) buhalterinės apskaitos organizavimą, už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktinos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą apskaitą vykdančiam asmeniui, tinkamai neorganizavo MB „S“ (duomenys pakeisti) buhalterinės apskaitos tvarkymo, dėl ko laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 6 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. ir nuo 2018 m. vasario 1 d. iki 2018 m. vasario 28 d. iš dalies negalima nustatyti MB „S“ (duomenys pakeisti) turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo K. T. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, įrodyta baudžiamojoje byloje surinktų duomenų, kurie pripažintini įrodymais, visuma.

Ikiteisminio tyrimo metu specialiuoju liudytoju apklaustas K. T. parodė, kad su V. A. susipažino 2016 m. vasarą, kai su S. M. buvo Klaipėdoje esančioje laivų prieplaukoje, kur bevaikščiodami susipažino su V. A., jo laivų darbų kokybe, įgūdžiais, unikalumu atliekant laivų restauravimo darbus. Pastarasis minėjo, jog tuo metu dirbo UAB „A“ (duomenys pakeisti). Su V. A. apsikeitė telefono numeriais, nes svarstė galimybę pradėti savo verslą arba pateikti V. A. individualų užsakymą. 2016 m. rudenį, mėnesio nepamena, V. A. paskambino S. M. ir pasiūlė susitikti aptarti esamas ir būsimas verslo galimybes. Susitikimo metu, kuriame dalyvavo ir S. M., ir kuris vyko Vilniuje, Užupyje esančioje picerijoje, V. A. pasakė, kad turi visko, ko reikia kanojų gamybai, t. y. patalpas, įrankius ir medžiagas, o matricas pagamins per trumpą laiką, todėl dėl jų bėdos nebus. Po susitikimo, V. A. turėjo pradėti gaminti kanoją, o jie ieškoti finansavimo. Pažymi, kad su V. A. daug kartų buvo susitikę Vilniuje ir Kaune, taip pat daug kartų su juo bendravo telefonu, derino kanojų gamybą. Jis ir S. M., gavę informaciją iš V. A., įsteigė MB „S“ (duomenys pakeisti), kurios įsteigimo tikslas buvo pradėti verslą, gauti pajamas, taip pat ieškoti finansavimo šalinių šiai verslo įdėjai. Su V. A. žodžiu susitarė, kad MB „S“ (duomenys pakeisti) pirkimo-pardavimo sutarčių pagrindu iš V. A. pirks kanojas, irklentes. Uždarbis iš parduotų kanojų bei irklenčių bus paskirstytas proporcijai, atsižvelgiant į šių gaminių savikainą, įneštą indėlį į verslo plėtojimą ir vystymą. Įsteigus mažąją bendriją V. A. taip pat turėjo tapti jos nariu, tačiau pastarasis atsisakė, nurodydamas, kad turi įsiskolinimą antstoliams, o jam tapus bendrijos nariu, bendrijai gali būti pritaikyti suvaržymai. V. A. atsisakius tapti bendrijos nariu, jis ir S. M. įsteigė mažąją bendriją, neįtraukdami V. A., kuris jos nariu galėjo tapti vėliau. Jie ieškojo, kas galėtų tvarkyti įsteigtos bendrijos buhalterinę apskaitą. Žinių apie bendrijos įsteigimą jie neturėjo, todėl jiems padėjo L. V.-J., kuri gelbėjo su steigimo dokumentais, apskaita. Su pastarąją daugiau bendravo S. M.. 2017 m. vasario 1 d. buvo pasirašyta buhalterinės apskaitos paslaugų sutartis, pagal kurią buhalterinės apskaitos tvarkymas buvo pavestas L. V.-J., kadangi jie nesupranta apie buhalterinės apskaitos tvarkymą. Jis negali pasakyti, kokie dokumentai buvo vedami, o kokie ne, jis pripažįsta, kad nežinojo, kaip buvo tvarkoma ir vedama buhalterinė apskaita, nes nieko apie buhalterinę apskaitą nesupranta. Nurodo, kad buhalterei L. V.-J. siuntė garažo pirkimo-pardavimo sutartis, sąskaitas faktūras dėl medžiagų pirkimo, „Swedbank“ banko sąskaitos, kuri buvo atidaryta bendrijos vardu, išrašus, automobilio dokumentus dėl panaudos sutarties, bet nežino, ar ši sutartis buvo sudaryta. Su L. V.-J. bendradarbiauti sekėsi sunkiai, pastaroji po kurio laiko išvyko į užsienį, tačiau tvirtino, kad elektroninio pašto pagalba (duomenys neskelbtini) ir toliau galės tvarkyti MB „S“ (duomenys pakeisti) apskaitą. Dokumentai ir sąskaitos jai buvo siunčiamos elektroniniu paštu, tačiau jis negali pasakyti, kaip buvo suvedami duomenys, jie tiesiog ja pasitikėjo, kad apskaita yra tvarkoma kaip to reikalauja įstatymai. Pažymi, kad 2016 m. gruodžio 12 d. kasos išlaidų orderis, kurį pasirašė jis ir V. A., buhalterijai pateiktas nebuvo, nes jis nežinojo, kad šį orderį reikia perduoti buhalterijai. Šis sandoris tikrai įvyko, dalyvaujant S. M., orderį pasirašė jis ir V. A.. Pasirašymas įvyko Klaipėdos autobusų stoties patalpose, kadangi tą pačią dieną, t. y. 2016 m. gruodžio 12 d., toje pačioje miesto dalyje buvo susitikę pas notarą, kur pasirašė ir įregistravo garažo pirkimo-pardavimo sutartį. L. buvo atsiuntusi kasos išlaidų orderį, kurį jie kažkurioje parduotuvėje išsispausdino ir iš karto pasirašė, V. A. parašo jis neklastojo. Kasos išlaidų orderyje nurodytą 2 500 Eur sumą nurodė pats V. A., kuris pas notarą jau buvo ją suderinęs. Nurodo, kad šis sandoris buvo realus, o ne dokumentinis, kadangi pinigai V. A. buvo mokami kiekvieną mėnesį įvairiomis dalimis, tačiau jie neturi dokumentų, patvirtinančių pinigų mokėjimo V. A. faktą. Ginčo dėl verslo plėtojimo vietos nekilo, kadangi pats V. A. pasiūlė registruoti jo motinos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini). Verslui įgyvendinti, jie ieškojo finansavimo šaltinių, taip pat dalyvavo konkursuose, kur praėję pirmą etapą, antrojo nepraėjo, kadangi buvo sumažintas surinktų konkursinių balų skaičius. Gauti daugiau konkursinių balų galėjo įmonė, kuri turėjo turto. Reikėjo vietos, kurioje galėtų laikyti įrankius, medžiagas, todėl pats V. A. pasiūlė įsigyti nekilnojamąjį turtą – garažą, esantį (duomenys neskelbtini), ir pats pasirūpino sandorio tinkamu įforminimu, jis turėjo savo motinos I. A. įgaliojimą. 2016 m. gruodžio 12 d., pas notarą G. B., kurio kontora yra (duomenys neskelbtini), buvo pasirašyta garažo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį. Dalyvavo jis (K. T.), V. A., S. M.. 2017 m. birželio 5 d. MB ‚S“ (duomenys pakeisti) nelaimėjo konkurso dėl finansavimo skyrimo, V. A. buvo pasiūlyta išsipirkti įsigytą garažą, nes jie nematė galimybės toliau dalyvauti konkursuose, taip pat turėjo atsiskaityti su fiziniais asmenimis, iš kurių buvo pasiskolinę. Prieš parduodant garažą S. ir A. N., V. A. buvo pasiūlyta išpirkti garažą, tačiau jie iš pastarojo veiksmų suprato, kad jis garažo neišpirks, todėl garažas buvo parduotas kitiems asmenims. Po garažo pardavimo, V. A. nei su juo, nei su S. M. bendrauti nebenorėjo, skambučio metu pasakė, kad bendraus tik per advokatą. Vėliau jis sužinojo, kad kažkas vyksta, kad galimai ieško antstolis, pasidomėjęs sužinojo, kad juos padavė į teismą, o ieškinys yra pareikštas V. A. motinos vardu. Jie norėjo išsiaiškinti taikiai, paaiškinti garažo pardavimo aplinkybes, tačiau V. A. nepanoro bendrauti. Pažymi, kad kai nutrūko bendravimas su V. A., garaže buvo įmonės vardu pirkto turto, tačiau jie jį taip ir paliko. Taip pat nurodo, kad V. A., jiems nežinant, įmonės vardu yra ne kartą pirkęs įrankius ir medžiagas, apie tai jis (kaltinamasis) sužinodavo tik iš parduotuvės, kai būdavo paruoštos sąskaitos, kurias jis turėjo apmokėti, todėl vėliau V. A. buvo uždrausta pirkti. Jis supranta ir pripažįsta, kad apskaita nebuvo tvarkoma, nurodo, kad tai vyko ne dėl jo kaltės, nes jis nieko apie apskaitos tvarkymą nesupranta, taip pat pabrėžia, kad dokumentų jis tikrai neklastojo ir garažo nesisavino, viskas vyko pas notarą, yra oficialiai užfiksuota. Dėl šių aplinkybių Klaipėdos apylinkės teisme pradėta civilinė byla (4 t., b. l. 16-18).

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju, kai pareikšti įtarimai pagal BK 223 straipsnio 1 dalį, apklaustas K. T. savo kaltę dėl jam pareikštų įtarimų pripažino visiškai ir parodė, kad nesupranta buhalterinės apskaitos, jos suvedimo į įmonės apskaitą, nežino ką reikia pildyti ir suvesti. Pagal išsilavinimą jis yra socialinių mokslų daktaras-istorikas, todėl supratimo apie tai, kas susiję su buhalterinės apskaitos tvarkymu, neturi. Jis ir S. M. gavę informaciją iš V. A., įsteigė MB „S“ (duomenys pakeisti), kurios steigimo tikslas buvo pradėti verslą, gauti pajamas, taip pat ieškoti finansavimo šaltinių šiai verslo idėjai įgyvendinti. Su V. A. žodžiu susitarė, kad MB „S“ (duomenys pakeisti) pirkimo-pardavimo sutarčių pagrindu iš V. A. pirks kanojas ir irklentes. Uždarbis iš parduotų kanojų bei irklenčių bus paskirstytas proporcingai, atsižvelgiant į šių gaminių savikainą, įneštą indėlį į verslo plėtojimą ir vystymą. Jie pirkimo-pardavimo sutarčių pagrindu iš V. A. būtų pirkę kanojas ir jas pardavinėję, o V. A. taip pat būtų tapęs šios bendrijos nariu. Įsteigus šią bendriją, jos nariu turėjo būti ir V. A., tačiau pastarasis atsisakė nurodydamas, kad turi skolų antstoliams, todėl bijo, kad įsteigtai įmonei bus taikomi antstolių suvaržymai. Kadangi V. A. nesutiko, jis su S. M. įsteigė mažąją bendriją, tiesiog neįtraukdami V. A.. Jie ieškojo, kas padės tvarkyti įkurtos bendrijos apskaitą. L. V.-J. jiems padėjo steigti šią bendriją, kadangi jie apie tai nelabai supranta. L. V.-J. padėjo su steigimo dokumentais, visa apskaita, su ja daugiau bendravo S. M.. 2017 m. vasario 1 d. buvo pasirašyta buhalterinės apskaitos paslaugų sutartis. Buhalterinės apskaitos tvarkymas buvo pavestas L. V.-J., nes jie apie buhalterinės apskaitos tvarkymą nesupranta. Jis negali pasakyti, kokie dokumentai buvo vedami, o kokie ne. Pripažįsta, kad nežinojo, kaip buvo tvarkoma ir vedama buhalterinė apskaita, nes to nesupranta, todėl nedarė. Nurodo, kad buhalterei L. siuntė garažo pirkimo-pardavimo sutartis, sąskaitas faktūras dėl medžiagų pirkimo, „Swedbank“ banko sąskaitos, atidarytos įmonės vardu, išrašus, automobilio dokumentus dėl panaudos sutarties, bet jis nežino, ar ši sutartis buvo sudaryta. Su buhaltere L. bendradarbiauti sekėsi sunkiai, kadangi pastaroji po kurio laiko išvyko į užsienį, tačiau tvirtino, kad elektroninio parašo pagalba galės ir toliau tvarkyti mažosios bendrijos apskaitą. Dokumentai ir sąskaitos jai buvo siunčiami elektroniniu paštu, tačiau jis negali pasakyti, kaip buvo suvedami duomenys, pasitikėjo ja, manė, kad apskaita vedama taip, kaip reikalauja įstatymai. 2016 m. gruodžio 12 d. kasos išlaidų orderį pasirašė jis ir V. A., tačiau šis dokumentas nebuvo perduotas į buhalteriją, kadangi jis nežinojo, jog jį reikia perduoti į buhalteriją. Sandoris tikrai įvyko, dalyvaujant S. M., jį pasirašė jis (kaltinamasis) ir V. A.. Kasos išlaidų orderis buvo pasirašytas Klaipėdos autobusų stoties patalpose, kadangi tą pačią dieną, t. y. 2016 m. gruodžio 12 d., toje pačioje miesto dalyje buvo susitikę pas notarą, kur pasirašė ir įregistravo garažo pirkimo-pardavimo sutartį. Kasos išlaidų orderį, kurį buvo atsiuntusi L., jie atsispausdino kažkurioje parduotuvėje ir iš karto pasirašė, V. A. parašo jis neklastojo. Sandoris buvo realus, o ne dokumentinis, kadangi jie V. A. kiekvieną mėnesį įvairiomis dalimis mokėjo pinigus už garažą. Dėl verslo vystymo vietos ginčo nekilo, nes pats V. A. pasiūlė vietą, kur galima būtų plėtoti verslą, buvo pasirinktas jo motinos gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini). Šiam verslui įgyvendinti jie ieškojo finansavimo šaltinių ir dalyvavo konkursuose, tačiau praėję pirmą etapą, antrojo nepraėjo, nes buvo sumažintas surinktų konkursinių balų skaičius. Daugiau balų turėjo gauti įmonė, turinti turto. Reikėjo kažkur laikyti įrankius ir medžiagas, todėl pats V. A. pasiūlė įsigyti nekilnojamąjį turtą – garažą, esantį (duomenys neskelbtini), ir pats pasirūpino sandorio tinkamu įforminimu, turėjo savo mamos I. A. įgaliojimą. 2016 m. gruodžio 12 d., pas notarą G. B., kurio kontora yra (duomenys neskelbtini), buvo pasirašyta garažo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartis. Dalyvavo jis (K. T.), V. A., S. M.. 2017 m. birželio 5 d. MB „S“ (duomenys pakeisti) nelaimėjo konkurso dėl finansavimo skyrimo, V. A. buvo pasiūlyta išsipirkti nupirktą garažą, nes jie nematė galimybės toliau dalyvauti konkursuose, taip pat turėjo atsiskaityti su fiziniais asmenimis, iš kurių skolinosi. Prieš parduodant garažą S. ir A. N., V. A. buvo pasiūlytą išsipirkti garažą, tačiau iš V. A. kalbų ir veiksmų jie suprato, kad pastarasis garažo neišpirks, todėl garažas buvo parduotas kitiems asmenims. Pardavus garažą, V. A. nei su juo, nei su S. M. bendrauti nebenorėjo, pasakė, kad bendraus tik per advokatą. Vėliau iš kalbų sužinojo, kad kažkas vyksta, kad galimai ieško antstolis, pasidomėjęs sužinojo, kad jie yra paduoti į teismą, ieškinys pareikštas V. A. motinos vardu. Nutrūkus bendravimui su V. A., garaže buvo įmonės vardu pirkto turto, kurį jie paliko. Pažymi, kad V. A., jiems nežinant, įmonės vardu yra ne kartą pirkęs įrankius ir medžiagas, apie tai jis (kaltinamasis) sužinodavo tik iš parduotuvės, kai būdavo paruoštos sąskaitos, kurias jis turėjo apmokėti, todėl vėliau V. A. buvo uždrausta pirkti. Jis supranta ir pripažįsta, kad apskaita nebuvo tvarkoma, nurodo, kad tai vyko ne dėl jo kaltės, nes jis nieko apie apskaitos tvarkymą nesupranta, taip pat pabrėžia, kad dokumentų jis tikrai neklastojo ir garažo nesisavino, viskas oficialiai užfiksuota pas notarą. Prisipažįsta dėl aplaidžios apskaitos tvarkymo ir prašo bylą baigti baudžiamuoju įsakymu (4 t., b. l. 31-33).

Ikiteisminio tyrimo metu, pareiškus galutinį įtarimą pagal BK 223 straipsnio 1 dalį, kaltinamasis K. T. savo kaltę dėl jam pareikštų įtarimų pripažino visiškai ir nurodė, kad pasilieta prie parodymų, duotų 2019 m. liepos 3 d. apklausoje (4 t., b. l. 43).

Ikiteisminio tyrimo metu specialiuoju liudytoju apklaustas S. M. parodė, kad su V. A. susipažino 2016 metų vasarą, tikslaus laiko neatsimena. Maždaug 2 mėnesius jis kartu su K. T. intensyviai dirbo ties verslo planu, konsultavosi su kitais verslininkais dėl sėkmės. Telefoninių pokalbių ir vėlesnių susitikimų metu jie V. A. paklausė, ar jis galėtų pagaminti daugiau kanojų, kad galima būtų pradėti šių kanojų prekybą, t. y. jis būtų kanojų gamintojas, o jie prekiautojai. Apie verslo planus V. A. žinojo, buvo supažindintas. Būtent V. A. davė startą pradėti gamybą, t. y. jis atsiuntė elektroninį laišką, kuriame parašė maždaug taip: „kad užtenka kalbėti, pradėkime dirbti, medžiagas, įrankius ir patalpas turi. Jam reikalingi pinigai kai kurioms cheminėms medžiagoms“. Vėliau telefonu ar elektroniniu paštu, tiksliai nepamena, nurodė konkrečią, tačiau jis nepamena, bet didesnę nei 180 Eur sumą, nes daugiau negalėjo duoti. 2016 m. lapkričio mėnesio pradžioje, Kauno mieste, jo automobilyje (duomenys neskelbtini), dalyvaujant jam (liudytojui) ir V. A., jis grynuosius pinigus perdavė jam asmeniškai į rankas, tačiau neprašė jokio tai pagrindžiančio dokumento. Tuo metu bendrija dar nebuvo įsteigta. Tą dieną, kai jis V. A. davė pinigus, jis savo automobiliu V. A. vežė iš Vilniaus į Kauną, kelionės metu jis išsiaiškino, kad V. A. materialinė padėtis yra sunki, darbai Vilniuje jam nesisekė, po ko suprato, dėl kokios priežasties V. A. pats jiems paskambino 2016 m. rudenį, V. A. buvo aktualu susirasti kitą darbą. Kai jis atidavė V. A. 180 Eur, pastarasis pažadėjo po dviejų savaičių pagaminti kanoją. Visą šį laiką buvo galvojama apie mažosios bendrijos įsteigimą, kur gauti finansinę paramą verslo pradžiai. 2016 m. gruodžio mėnesį įsteigė MB „S“ (duomenys pakeisti). Bendrijos nariais buvo jis (S. M.) ir K. T.. K. T. ėjo direktoriaus pareigas, o jis buvo tik narys, kuris priskirtų pareigų neturėjo. MB „S“ (duomenys pakeisti) turtas buvo įrankiai ir medžiagos, įsigyti bendrijos vardu, nekilnojamojo turto, išskyrus V. A. parduotą garažą, bendrija neturėjo. Bendrijos buhalterinę apskaitą tvarkė L. V.-J., atstovaujanti UAB „B“ (duomenys pakeisti). Prieš įsteigiant bendriją, jie buvo aptarę, kad V. A. taip pat bus bendrijos narys, tačiau pastarasis turėjo problemų su antstoliais, todėl kuriam laikui atsisakė būti bendrijos nariu. Dėl verslo finansavimo buvo rastas kvietimas paraiškoms į Europos struktūrinius fondus, kiek pamena, kvietimo pavadinimas buvo „Parama verslo pradžiai kaime“. Šis kvietimas tiko, kadangi V. A. gyveno kaimo vietovėje, (duomenys neskelbtini). Pildomoje paraiškoje V. A. buvo nurodytas, kaip komercinio pasiūlymo teikėjas. Jo surašytas komercinis pasiūlymas buvo įtrauktas į paraišką. Paraiškos finansinei paramai gauti yra vertinamos balų kaupimo principu, todėl kai V. A. sužinojo, kad bendrija galėtų gauti papildomų taškų, jei turėtų savo nekilnojamojo turto, jis (V. A.) pasiūlė bendrijai parduoti savo garažą, kuris yra šalia jo namų. Jis pats inicijavo šio, iš jo žodžių jam priklausančio, turto pardavimo procesą. Jo žiniomis, V. A. kreipėsi į savo draugą nekilnojamojo turto vystytoją B. K. su prašymu, kad pastarasis surastų notarą, kuris galėtų greičiau patvirtinti pirkimo-pardavimo sandorį. Prieš pasirašant pirkimo-pardavimo sutartį, V. A. pats pranešė, kad pardavimo sutartis bus pasirašoma pas Klaipėdoje esantį notarą, po ko, likus 4-5 dienoms iki pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo, V. A. informavo, kad butas ir garažas yra surašytas jo motinos I. A. vardu, kuri yra teisėta turto savininkė, taip pat nurodė, kad jis (V. A.) taip pasielgė, nes yra persekiojamas antstolių. Jis (S. M.) V. A. pasakė, kad pastarasis negali parduoti ne jam nuosavybės teise priklausančio turto, kad jam reikalingas notariškai patvirtintas įgaliojimas, po ko V. A. atsakė, kad jokių problemų nebus, nes de facto turtas realiai priklauso jam. Jis (S. M.) nežino, kokiu būdu V. A. gavo I. A. įgaliojimą. 2016 m. gruodžio 12 d. jis (liudytojas) kartu su K. T. nuvyko pas Klaipėdoje esantį notarą, kaip ir buvo nurodęs V. A., kad MB „S“ (duomenys pakeisti) direktorius K. T. ir V. A. pasirašytų garažo pirkimo-pardavimo sutartį. Prie notarų kontoros durų jie susipažino su B. K., vėliau visi užėjo pas notarą. Notaras jau buvo paruošęs pirkimo-pardavimo sutartį, su kuria susipažinęs K. T. ją pasirašė. Jis nematė, ar notarui buvo pateiktas įgaliojimas, kuriuo I. A. suteikė teisę V. A. parduoti jai nuosavybės teise priklausantį turtą, tačiau jis (liudytojas) manė, kad įgaliojimas buvo pateiktas, nes sandoris buvo sudarytas. Garažas buvo nupirktas už 2 500 eurų. Prieš pasirašant sandorį V. A. nebuvo sumokėti pinigai už garažą, jie nebuvo sumokėti ir sandorio metu. Pats V. A. su tuo sutiko ir patvirtino notarui pasirašydamas, kad gavo nurodytą pinigų sumą. Tą pačią dieną Klaipėdos autobusų stotyje buvo atspausdintas 2016 m. gruodžio 12 d. kasos pajamų orderio šablonas, kuris buvo buhalterės atsiųstas į jo elektroninį paštą, ir kuriame, kiek pamena, ranka įrašė pinigų sumas, bei ant kurio pasirašė pats V. A., nurodydamas, kad 2 500 Eur sumą gavo. Pažymi, kad ikiteisminiam tyrimui perduotas elektroninis susirašinėjimas, vykęs tarp jo ir V. A., patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio mėnesio (kai davė 180 Eur) iki 2017 m. maždaug birželio mėnesio, jis asmeniškai V. A. iš viso davė apie 1 500 Eur. Tai, kad jis duodavo V. A. pinigų, gali patvirtinti K. T., vieną tokį atvejį prisimena, kai 2017 sausio mėnesį davė 300 Eur ir klausė, ar užteks pragyvenimui, kad galėtų pradėti gaminti kanoją. Visus pinigų davimo faktus jis žymėjosi savo užrašuose, tačiau šie užrašai nebuvo pateikti MB „S“ (duomenys pakeisti) buhalterinę apskaitą tvarkiusiai buhalterei, nes bendrovė iš V. A. paslaugų nepirko, pinigai buvo duodami jo pragyvenimui. Pats V. A. prašydavo pinigų pragyvenimui, nes niekur nedirbo, o jiems jis vis žadėjo, kad pirmoji kanoja bus padaryta po 2 savaičių. Jokie darbai nevyko, nei kanojos, nei prototipas, nei pardavimui skirtos kanojos nebuvo pagamintos. 2017 m. vasario mėnesį suprato, kad V. A. neturi nei patalpų, nei medžiagų, nei įrankių, todėl 2017 kovo mėnesį jis kartu su K. T. bei V. A. prie pastarojo namų, esančių (duomenys neskelbtini), pastatė medinį angarą, kad V. A. turėtų patalpas. Būtent tada, jis susipažino su I. A.. Po angaro pastatymo prasidėjo kažkokie realūs darbai, kurie vyko epizodiškai, t. y. jie vyko tik tada, kai jie (S. M. ir kaltinamasis) būdavo (duomenys neskelbtini), todėl jis su K. T. nutarė kiekvieną pirmadienį važiuoti į (duomenys neskelbtini). Jie pastebėjo, kad per tą laikotarpį, kol jų nebūdavo, jokie darbai nejudėjo į priekį. V. A. nieko taip ir nepagamino, todėl nieko iš jo ir negalėjo nupirkti kaip buvo sutarę. Jie visuomet V. A. sakė, kad jie pirks jau pagamintą kanoją, nebuvo susitarta, kad jie jam mokės už kažkokius tarpinius darbus. Suprato, kad verslo vystyti negalės, nes negalės laiku įvykdyti užsakymų. 2017 m. gegužės mėnesį jie ir V. A. sužinojo, kad negaus finansavimo iš struktūrinių fondų, todėl V. A. žodžiu pradėjo juos raginti parduoti garažą, motyvuodamas, kad tuomet bendrijos veiklai turės pinigų. Jie atsakydavo pastarajam, kad jeigu parduos garažą, tai neturės patalpų medžiagų laikymui. Maždaug nuo 2017 metų liepos mėnesio antrosios pusės V. A. neatsakinėjo į skambučius. Jie jo ieškojo iki 2017 metų rugsėjo mėnesio, o spalio mėnesį jie sužinojo, kad jis išvyko dirbti į Šiaulius, išsiveždamas ir jų bendrijos įrankius. Nutrūkus bendravimui su V. A., jie ėmė svarstyti apie garažo pardavimą, surado pirkėją S. N. ir 2017 metų spalio mėnesį apie tai pranešė V. A.. V. A. paprašė palaukti, sakė, kad pats norėtų išsipirkti tą garažą. Jie su V. A. prašymu sutiko ir pranešė S. N., kad dėl pasikeitusių aplinkybių garažas neparduodamas. Tuomet V. A. vėl dingo, neatsakinėjo į skambučius. 2018 sausio mėnesį jis ir K. T. susitiko su V. A. Vilniuje, Jeruzalės mikrorajone, „RIMI“ parduotuvės patalpose esančioje picerijoje. Susitikimas buvo taikus ir draugiškas, V. A. patvirtino, kad dirba Šiaulių mieste ir neblogai uždirba ir, kad jis tą garažą iš MB „S“ (duomenys pakeisti) nupirks už tą pačią kainą, t. y. 2 500 Eur. Susitikimo metu jie V. A. nurodė net jo pažįstamus, iš kurių jis gali pasiskolinti pinigų. Būtent šio susitikimo metu buvo galutinai sutarta, kad pinigai, kuriuos jis V. A. sumokėjo pastarąjį beremdamas, t. y. apie 1 500 Eur, ir visi bendrovės vardu pirkti įrankiai bei medžiagos, kurie lieka pas V. A., bus įskaityti kaip suma, sumokėta jam už 2016 m. gruodžio 12 d. parduotą garažą. V. A. šiam abipusiam sprendimui neprieštaravo ir pretenzijų nereiškė. Įkūrę bendriją, jie (liudytojas ir kaltinamasis) turėjo paskolų, taip pat buvo pasiskolinę pinigų iš draugų, bei V. A. bendrijos vardu buvo nupirkę įrankius ir medžiagas, kurios pastarajam buvo perduotos. Proceso eigoje suprato, kad su V. A. verslas nepavyks, nes jis nieko nepagamina, o po 2018 m. sausio mėnesį vykusio susitikimo V. A. vėl dingo, todėl susisiekė su S. N. ir pasiūlė jam pirkti garažą. S. N. sutiko. Jis (liudytojas) pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo metu nedalyvavo, tačiau jo žiniomis garažas buvo parduotas už 2 400 Eur sumą. Likus parai iki garažo pirkimo-pardavimo sandorio su S. N. sudarymo, V. A. skambino K. T. ir sakė, kad bando susiorganizuoti paskolą, taip pat klausė K. T., ar šis negalėtų būti jo laiduotoju. Kiek jam yra žinoma, K. T. bandė aiškintis apie asmenis, iš kurių V. A. ketino pasiskolinti pinigų, tačiau paaiškėjo, jog tai nebuvo realūs veiksmai, todėl 2018 m. vasario 5 d. su S. N. buvo pasirašyta sutartis dėl garažo pirkimo-pardavimo. Likus valandai iki sutarties pasirašymo, jis į mobiliojo ryšio telefoną nuo V. A. gavo pranešimą, kuriame buvo nurodyta, kad jeigu jie parduos garažą, jis kreipsis į prokuratūrą dėl svetimo turto pasisavinimo. Kiek jam yra žinoma, K. T. elektroniniu paštu siuntė buhalterei L. V.-J., tvarkančiai bendrijos apskaitą, 2018 m. vasario 5 d. garažo pirkimo-pardavimo sutartį, kuri buvo pasirašyta su S. N.. Pinigai buvo gauti į MB ‚S“ (duomenys pakeisti) banko sąskaitą. Jis nežino, ar buhalterė apskaitoje tinkamai apskaitė pardavimą ir gautus pinigus. Gauti pinigai buvo panaudoti MB „S“ (duomenys pakeisti) skoloms padengti. Civilinėje byloje V. A. neginčija, kad iš jo yra gavęs pinigų pragyvenimui, taip pat neginčijo, kad MB „S“ (duomenys pakeisti) parduotų garažą, tik pažymėjo, kad jis norėjo išpirkti garažą (2 t., b. l. 14-18).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas V. A. parodė, kad 2016 m. lapkričio mėnesį pažįstami K. T. ir S. M. jo paprašė, kad jis padėtų įregistruojant mažąją bendriją. Tam, kad gautų ES paramą, K. T. turėjo būti registruotas Klaipėdos rajone. Jis paprašė savo motinos I. A., kad ji K. T. priregistruotų savo bute, pastaroji sutiko. Mažoji bendrija jokio turto neturėjo, todėl I. A. savo vardu registruotą garažą perrašė bendrijos vardu. Buvo sutarta, kad kai bus gautos ES lėšos, garažas vėl bus perrašytas I. A. vardu. 2017 metų pabaigoje jis iš K. T. sužinojo, kad garažas bus parduotas. Garažas buvo parduotas kaimynui S. N.. Su I. A. nebuvo derintas garažo pardavimas, po kurio iki dabar už elektrą ir šiukšlių išvežimą moka I. A.. Po šio įvykio jo motina I. A. kreipėsi į teismą, todėl buvo pradėta civilinė byla. Bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad ant 2016 m. gruodžio 12 d. išrašyto kasos pajamų orderio galimai yra padirbtas jo parašas. Orderyje nurodyta, kad jis už garažą gavo 2 500 Eur. Teismo posėdžio metu K. T. ir S. M. pripažino, kad jokių pinigų nemokėjo, taip pat pripažino, kad garažą pardavė be I. A. sutikimo (1 t., b. l. 85-86).

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai liudytoju apklaustas V. A. parodė, kad 2016 m. vasarą, Klaipėdoje esančiame laivų uoste susipažino su K. T. ir S. M., kurie labai susidomėjo jo atlikto laivo restauravimo darbu, ir kurie norėjo pradėti verslą su kanojomis, jas gaminti ir pardavinėti, todėl pasikeitė telefonų numeriais. Po kurio laiko, galimai tai buvo lapkričio mėnesį, jis paskambino S. M. norėdamas paklausti, kaip sekasi dėl planuojamos imti ES paramos, bei kada prasidės darbai. S. M. minėjo, kad reikia savo vardu įsteigti įmonę, tą jie ir padarė, bei įregistruoti ją būtent šiame regione, t. y. (duomenys neskelbtini), kur jis (V. A.) gyvena, nes tik šiame regione buvo skiriamos ES lėšos dėl laivų, kanojų gamybos, o Vilniuje jie nebūtų gavę paramos, todėl jo paprašė priregistruoti mažąją bendriją (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) gyvena jo motina, todėl gavus jo (V. A.) motinos I. A. leidimą, mažąją bendriją priregistruoti pavyko. Taip pat S. M. nurodė, kad yra dar viena sąlyga – įmonė turi turėti kažkokio turto. Jis (V. A.) jais pasitikėjo, manė, kad žmonės nori pradėti verslą, o ir jis šiek tiek užsidirbtų, nes buvo tartasi, kad kai bus pagamintos kanojos, jas parduos ir dalinsis pelną. S. M. ir K. T. viską finansuos, tiksliau gaus ES paramą, todėl verslas turėtų vystytis. Jo motina I. A. savo vardu turėjo garažą, esantį (duomenys neskelbtini), kuris buvo perrašytas būtent MB „S“ (duomenys pakeisti) vardu. Tačiau buvo sutarta, kad kai bus gautos ES lėšos, garažas vėl bus perrašytas I. A. vardu. ES parama suteikta nebuvo, nes kažko trūko. Gali būti, kad S. M. ir K. T. medžiagas pirko iš savo pinigų, nes pagal savo brėžinius buvo pradėję gaminti kanoją. Reikėjo daug įvairių medžiagų, tačiau pinigų jie neturėjo, nes ES parama suteikta nebuvo, o savi pinigai baigėsi, todėl su jais pradėti darbais pasibaigė. S. M. ir K. T. pirko elektrinį įrankį „Reismusas“, dvi liniuotes pjūklui, porą lakštų faneros ir medžiagas, šie daiktai buvo laikomi garaže. Kiek jam yra žinoma, minėti daiktai buvo pirkti bendrijos vardu, tačiau šių daiktų jis negrąžino, pasiėmė juos kaip atlygį, nes jie nemokėjo atlyginimo. Jis savo įrankius, liniuotes, spaustuvus medienai, darbastalis ir truputį medienos laikė savo motinos garaže. Ginčas dėl garažo prasidėjo apie 2017 m. pabaigą, kai jis paprašė, kad jie perrašytų garažą motinos vardu, tačiau pastarieji to nepadarė ir pasakė, kad garažą parduos, nes jis (V. A.) jiems investuotų pinigų negrąžins, todėl parduotas garažas bus kaip kompensacija už patirtus nuostolius. V. A. motinos vardu buvo paruoštas įgaliojimas, kad garažą būtų galima perrašyti MB „S“ (duomenys pakeisti), tačiau ne garažo pardavimui. Taip pat nebuvo jokių išskirtinių ir papildomų sąlygų, susijusių su garažo naudojimu ar pardavimu. K. T. atsiuntė jam laišką, kuriame nurodyta, kad garažas bus parduotas, jeigu jis (V. A.) iki tam tikro laiko negrąžins jiems pinigų, kuriuos jie investavo. Jis pinigų neturėjo, todėl 2018 m. garažas buvo parduotas S. N., tačiau jis nežino, už kokią pinigų sumą buvo parduotas garažas. Jis kalbėjosi su S. N., tačiau pastarajam patiko minėtas garažas, vieta. Garažas buvo registruotas įmonės vardu, dokumentai buvo tvarkingi, nebuvo jokių ginčų, todėl S. N. nupirko minėtą garažą. Po šio įvykio jo motina kreipėsi į teismą, buvo pradėta civilinė byla, kurios nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad ant 2016 m. gruodžio 12 d. išrašyto kasos pajamų orderio yra padirbtas jo parašas. Jis šį orderį pamatė tik Klaipėdos apylinkės teisme, kai buvo nagrinėjama civilinė byla, tik labai keista, kad orderyje nurodyta, jog pinigus jis gavo 2016 m., nes nurodyta būtent 2016 m. data. Jam pinigų nieks nesumokėjo, ant kasos pajamų orderio ne jo parašas (1 t., b. l. 97-98).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta I. A. parodė, kad 2016 m. lapkričio mėnesį, jos sūnus V. A. jos paprašė, kad ji padėtų įregistruoti mažąją bendriją, kurios steigėjais buvo S. M. ir K. T.. Tam, kad jie gautų ES paramą, reikėjo atitikti sąlygas, todėl ji savo namuose priregistravo K. T.. Ji sutiko, kad mažoji bendrija būtų registruota jos gyvenamosios vietos adresu. Įmonė jokio turto neturėjo, todėl jos paprašė, kad ji perrašytų jos vardu registruotą garažą. Jie susitarė, kad kai bus gautos ES parama, garažas vėl bus perrašytas jos vardu. 2018 m. sausio mėnesį, nuvykusi prie savo garažo, pamatė, kad yra pakeista spyna. Jos sūnus jai pasakė, kad S. M. ir K. T. garažą pardavė jos kaimynui S. N.. Garažo pardavimas su ja derintas nebuvo, ji visą laiką moka už elektrą ir šiukšlių išvežimą. Ji kreipėsi į teismą dėl sukčiavimo, buvo pradėta civilinė byla, kurios nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad ant 2016 m. gruodžio 12 d. išrašyto kasos pajamų orderio yra padirbtas jos sūnaus parašas. Orderyje nurodyta, kad jos sūnus už garažą gavo 2 500 Eur. Teismo posėdžio metu S. M. ir K. T. pripažino, kad jokių pinigų nemokėjo, taip pat pripažino, kad garažą pardavė be jos sutikimo (1 t., b. l. 70).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta A. N. parodė, kad 2017 m. pabaigoje, internetiniame portale buvo patalpintas skelbimas, kuriame buvo nurodyta, kad parduodamas garažas, esantis (duomenys neskelbtini), taip pat buvo nurodyta, kad garažas parduodamas MB „S“ (duomenys pakeisti) vardu. Jos vyras ne kartą tarėsi su šia įmone dėl garažo pardavimo, nes galimai garažą norėta parduoti už 5 000 Eur, o jiems ši kaina buvo per didelė, tačiau galiausiai su bendrijos direktoriumi K. T. pavyko susitarti, kad parduos garažą už 2 400 Eur. Prieš pirkdami garažą, jie jo neapžiūrėjo. Pagal 2018 m. vasario 5 d. pirkimo-pardavimo sutartį, pasirašytą su MB „S“ (duomenys pakeisti) direktoriumi K. T., už 2 400 Eur sumą buvo nupirktas garažas, esantis (duomenys neskelbtini). Dalyvaujant notarui, esančiam Gargžduose, atsiskaitymas vyko grynaisiais pinigais. Jos vyras S. N. pinigus perdavė MB „S“ (duomenys pakeisti) direktoriui K. T.. Prieš pirkdami garažą, jie pas MB „S“ (duomenys pakeisti) direktorių K. T. teiravosi, ar tikrai nėra kliūčių įsigyti garažą, ar jis nėra areštuotas ir pan. MB „S“ (duomenys pakeisti) direktorius K. T. patikino, kad garažas yra registruotas bendrijos vardu ir parduodamas laisvai. Kiek jai yra žinoma, garažas buvo parduodamas dėl to, kad bendrijai nepavyko vystyti verslo ir reikėjo pinigų padengti susidariusius įsiskolinimus. Ne ji, nei jos vyras asmeniškai V. A. nepažįsta, kai pirko garažą tik žinojo, kad jis priklausė kažkokiam fiziniam asmeniui. Pažymi, kad praėjus vienai ar dviem dienoms po pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo, jos vyrui S. N. skambino V. A.. MB „S“ (duomenys pakeisti) direktorius K. T. minėjo, kad davė jos vyro S. N. telefono numerį V. A., nes pastarasis norėjo pasikalbėti kažkokiu klausimu. Jos vyrui paskambinęs V. A. pasakė, kad garažas yra jo, todėl jie neturėjo teisės jo nupirkti, taip pat nurodė, kad garažas iš jo buvo išviliotas, o jis nori susigrąžinti garažą, todėl kreipsis į teismą ir vis vien atgaus garažą. V. A. žinojo, kad garažas yra parduodamas, ir kad jis pats gali jį nupirkti, tačiau sulaukęs kol jie įsigis garažą, jis pradėjo skambinti ir reikalauti, kad jie perleistų jam garažą, už kurį gali sumokėti avansą. Po 2018 m. vasario 5 d. buvo pakeistos spynos, tačiau V. A. buvo sudaryta galimybė pasiimti savo asmeninius daiktus, ką jis ir padarė. Po visų šių įvykių jie iš teismo gavo laišką, kuriuo ji su vyru buvo kviečiami atvykti į Klaipėdos teismą dėl garažo, apie kurį kalbėjo V. A. (1 t., b. l. 114-115).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta L. V.-J. parodė, kad 2017 m. sausio 1 d. su MB „S“ (duomenys pakeisti) direktoriumi K. T. buvo pasirašytas buhalterinės apskaitos paslaugų sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). Sutartis buvo pasirašyta su bendrijos vadovu, tačiau pradžioje ji bendravo su S. M.. Ji nepamena kada, tačiau ne kartą buvo susitikusi su S. M., kuris minėjo, kad kartu su K. T. nori įsteigti bendriją ir vykdyti veiklą, susijusią su kanojų statymu. Ji konsultavo, nuo kokių veiksmų reikia pradėti juridinio asmens steigimą. Kai juridinis asmuo buvo įsteigtas, buvo pasirašyta paslaugų sutartis. Prie sutarties yra pridėtas priedas, kuriame nurodyta, kokius dokumentus reikės pateikti ir iki kokio laikotarpio. Iki nurodytos datos dokumentų jie nepateikdavo, nuolatos vis kažkokių trūkdavo. Daug kartų jiems buvo rašyti priminimai, kad pateiktų trūkstamus dokumentus, tačiau pateikdavo tai po mėnesio, tai po kelių, todėl ji negalėjo savalaikiai užregistruoti ūkinių operacijų. Buvo sutarta, kad dokumentus jai pateiks tik elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini). Tiksliai negali nurodyti, kokie dokumentai jai buvo atsiųsti, tai buvo pavieniai dokumentai, kurių nuolatos trūkdavo. Ji teikė VMI MB „S“ (duomenys pakeisti) PVM sąskaitų faktūrų registrus pagal tuo metu turimą informaciją ir pelno deklaracijas, bet konkrečių laikotarpių nurodyti negali. Ji negali atsakyti, nes nežino, ar bendrija turėjo paskolų, kadangi jai buvo pateikiami tik „Swedbank“ banko sąskaitos, kuri nebuvo paskolinė, išrašai. Kiek pamena, bendrija neturėjo daug išlaidų, taip sprendžia tik iš pateiktų sąskaitų. Bendrija pajamų negaudavo, pelno taip pat nebuvo. MB „S“ (duomenys pakeisti) jokio savo turto neturėjo, nes jai nebuvo pateikti dokumentai apie nekilnojamąjį turtą. Kiek pamena, buvo kalbėta, kad bendrijai būtinas turtas, jog galėtų gauti paramą savo verslo plėtojimui, tačiau ji negali pasakyti, ar parama buvo gauta, nes neturi jokių duomenų. Nurodė, kad užpildytas ir pasirašytas 2016 m. gruodžio 12 d. kasos išlaidų orderis elektroniniu paštu jai nebuvo siųstas. Buvo minėta, kad ketina sudaryti pirkimo-pardavimo sandorį, tačiau nežinojo kaip teisingai tai atlikti, todėl ji kažkuriam iš bendrijos narių elektroniniu paštu siuntė orderio šabloną, kurį galėtų užsipildyti ir atsispausdinti. Ji nėra gavusi pasirašyto kasos išlaidų orderio, todėl jis nėra atvaizduotas apskaitoje. Ji nežino, kaip jie užpildė minėtą orderį, ir kodėl jame nurodyta 2 500 Eur suma. Kiek pamena, susirašinėjimo metu ji jų neklausė, kaip buvo pasirašytas sandoris, ir, ar jis buvo pasirašytas. Paskutinis elektroninis laiškas bendrijai buvo siųstas 2018 m. gegužės 7 d. Kiek pamena, MB „S“ (duomenys pakeisti) vadovas nebeteikė jokių dokumentų. Dokumentų originalų ji neturi, nes, kaip minėjo, apskaitą tvarkė pagal elektroniniu paštu pateiktus dokumentus. Dėl paslaugų teikimo sutarties nebuvo kreiptasi nei iš vienos pusės (1 t., b. l. 120-121).

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai liudytoja apklausta L. V.-J. parodė, kad pagal Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymą 2016 m. MB „S“ (duomenys pakeisti) atsakingų asmenų prašymu sudarė finansinių ataskaitų rinkinio projektą, kurių po patvirtinimo pateikė VĮ „Registrų centras“, ir kurį ji elektroniniu paštu siuntė atsakingiems bendrijos asmenims (K.). Pagal užsakovo pateiktus pirminius apskaitos dokumentus, MB „S“ (duomenys pakeisti) buvo vedami apskaitos registrai, t. y. banko operacijų registravimo žurnalas ir pirkimo operacijų registravimo žurnalas. Apklausos metu pateikė visus turimus pirkimų operacijų žurnalus, banko operacijų registravimo žurnalus, daugiau informacijos apie kitas atliktas MB „S“ (duomenys pakeisti) ūkines operacijas, bendrijos pirminių apskaitos dokumentų nėra gavusi (1 t., b. l. 162-163).

2018 m. vasario 5 d. pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta, kad MB „S“ (duomenys pakeisti) (pardavėja), atstovaujama vadovo K. T. (pardavėjos atstovas), ir S. N. (pirkėjas) susitarė ir sudarė sutartį, kuria pardavėjas parduoda, o pirkėjas bendrosios jungtinės nuosavybės teise perka negyvenamąją patalpą – garažą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), toliau vadinamą turtu arba daiktu, kurio kaina yra 2 400 Eur; taip pat nurodyta, kad pirkėjas sumokėjo 2 400 Eur kainą už šia sutartimi parduotą turtą iki šios sutarties sudarymo ir pasirašymo, pardavėjas pareiškia, kad gavo 2 400 Eur prieš pasirašant šią sutartį ir jokių pretenzijų dėl atsiskaitymo už parduodamą daiktą neturi (3 t., b. l. 57-63).

2016 m. gruodžio 12 d. pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta, kad I. A. (pardavėjas), atstovaujama V. A. (pardavėjo atstovas), ir MB „S“ (duomenys pakeisti) (pirkėjas), atstovaujama vadovo K. T. (pirkėjo atstovas), susitarė ir sudarė šią sutartį, kuria pardavėjas parduoda, o pirkėjas perka negyvenamąją patalpą – garažą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), toliau vadinamą daiktu, kurio kaina yra 2 500 Eur; taip pat nurodyta, kad 2 500 Eur grynais pirkėjas sumokėjo pardavėjui prieš pasirašant šią sutartį, o pardavėjas patvirtina, kad visa kaina jam sumokėta, šis pardavėjo pareiškimas kartu yra ir pakvitavimas, patvirtinantis kainos sumokėjimą, liudijantis tinkamą ir galutinį atsiskaitymą su juo pagal šią sutartį (3 t., b. l. 64-71).

2016 m. gruodžio 12 d. kasos išlaidų orderyje nurodyta, kad I. A. už patalpas, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini), gavo 2 500 Eur (3 t., b. l. 156).

Iš 2019 m. kovo 5 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvados Nr. 11K-36 (19) matyti, kad tirti pateiktame dokumente – 2016 m. gruodžio 12 d. kasos išlaidų orderyje, pasirašė V. A. (3 t., b. l. 153-155).

Iš 2019 m. gegužės 30 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų tarnybos specialisto išvados Nr. 30-(131)-IS1-407 matyti, kad MB „S“ (duomenys pakeisti) buhalterinė apskaita buvo tvarkomas pažeidžiant 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalį nustatančią, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu”, 12 straipsnio 1 dalį, nustatančią, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“, nes MB „S“ (duomenys pakeisti) buhalterinėje apskaitoje, apskaitos registruose nebuvo užregistruota ūkinės operacijos, turto (garažo) įsigijimo pagal 2016 m. gruodžio 12 d. pirkimo-pardavimo sutartis, piniginių lėšų 2 500,00 Eur įsiskolinimas V. A., taip pat MB „S“ (duomenys pakeisti) buhalterinėje apskaitoje, apskaitos registruose neužregistravo ūkinės operacijos, turto (garažo) pardavimo pagal 2018 m. vasario 5 d. pirkimo-pardavimo sutartį ir finansinės operacijos, piniginių lėšų 2 400,00 Eur gavimo už parduotą turtą, todėl nuostatų nesilaikymo laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 6 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. ir nuo 2018 m. vasario 1 d. iki 2018 m. vasario 28 d. negalima iš dalies nustatyti įmonės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros (3 t., b. l. 167-178).

Nagrinėjamu atveju byloje surinkti ir ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą. Baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad K. T., būdamas „S“ (duomenys pakeisti) direktoriumi ir pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalį, kuri numato, kad „už apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas“, būdamas atsakingu už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalį, 12 straipsnio 1 dalį, t. y. būdamas atsakingu už šios įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktinos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą apskaitą vykdančiam asmeniui, laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 6 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. neužtikrino buhalterinės apskaitos dokumentų išrašymo, t. y. MB „S“ (duomenys pakeisti) buhalterinėje apskaitoje, apskaitos registruose neužregistravo ūkinės operacijos – turto (garažo) įsigijimo pagal 2016 m. gruodžio 12 d. pirkimo-pardavimo sutartį, piniginių lėšų 2 500,00 Eur įsiskolinimo V. A., taip pat laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 1 d. iki 2018 m. vasario 28 d. neužtikrino buhalterinės apskaitos duomenų išrašymo, t. y. MB „S“ (duomenys pakeisti) buhalterinėje apskaitoje, apskaitos registruose neužregistravo ūkinės operacijos – turto (garažo) pardavimo pagal 2018 m. vasario 5 d. pirkimo-pardavimo sutartį ir finansinės operacijos – piniginių lėšų 2 400,00 Eur gavimo už parduotą turtą, todėl laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 6 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. ir nuo 2018 m. vasario 1 d. iki 2018 m. vasario 28 d. iš dalies negalima nustatyti MB „S“ (duomenys pakeisti) turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Nurodytos faktinės aplinkybės nustatytos tiek iš paties kaltinamojo parodymų, kitų liudytojų parodymų, pirkimo-pardavimo sutarčių, savo ruožtu tiek padaryti atitinkamų teisės aktų pažeidimai, tiek ir tokių pažeidimų nulemtos pasekmės – negalėjimas visiškai ar iš dalies nustatyti juridinio asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros kaltinime inkriminuojamu laikotarpiu – konstatuoti specialisto išvadoje. Taigi pagal nustatytas faktines baudžiamosios bylos aplinkybes K. T. veiksmai kvalifikuotini kaip nusikalstama veika, numatyta BK 223 straipsnio 1 dalyje.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamasis K. T. pareiškė, jog sutinka, kad procesas būtų užbaigtas baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu (4 t., b. l. 49-51).

Skirdamas bausmę K. T., teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus: padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas neatsargus nusikaltimas. Atsižvelgtina ir į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). K. T. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į baudžiamojoje byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį – jauno amžiaus, vedęs, auginantis du mažamečius vaikus (4 t., b. l. 1-2), praeityje neteistas (4 t., b. l. 3), administracine tvarka nebaustas (4 t., b. l. 6), dirbantis (4 t., b. l. 5), duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre baudžiamojoje byloje valstybinis kaltintojas nesurinko. Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – baudą, nesiekiančią šios bausmės rūšies, skiriamos už nesunkius nusikaltimus, vidurkio, t. y. 60 MGL (3 000 Eur). Teismo manymu, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes (jauno amžiaus, vedęs, auginantis du mažamečius vaikus, neteistas, administracine tvarka nebaustas, dirbantis) šiuo konkrečiu atveju tokia paskirta bausmė nėra per griežta, yra proporcinga padarytam nusikaltimui.

Baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis K. T. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam K. T. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (4 t., b. l. 46-47) – paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikintina.

Byloje civilinis ieškinys nepareikštas. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veika tirti ir nagrinėti: MB „S“ (duomenys pakeisti) pirkimų žurnalas ir MB „S“ (duomenys pakeisti) piniginių lėšų judėjimas banke/kasoje, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paliktini saugoti baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

K. T. (K. T.) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 60 MGL (3 000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti ir paskirti K. T. galutinę bausmę – 40 MGL (2 000 Eur) dydžio baudą.

K. T. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: MB „S“ (duomenys pakeisti) pirkimų žurnalus ir MB „S“ (duomenys pakeisti) piniginių lėšų judėjimą banke/kasoje, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Išaiškinti K. T., kad:

1. Teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį), įmokos kodas 6801): (duomenys neskelbtini), banko kodas 40100, AB DNB bankas; (duomenys neskelbtini), banko kodas 70440, AB SEB bankas; (duomenys neskelbtini), banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas; (duomenys neskelbtini), banko kodas 74000, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; (duomenys neskelbtini), banko kodas 21400, Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius; (duomenys neskelbtini), banko kodas 73000, AB „Swedbank“; (duomenys neskelbtini), banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas. Įmokos kvitą (-us) būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismo (Laisvės pr. 79A, Vilnius) Dokumentų priėmimo skyrių.

2. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

3. Išaiškinti, kad tokiu atveju, jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

4. Nesutikdamas su baudos paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

5. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

6. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

7. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

8. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja (parašas) Indrė RimkevičienėNuorašas tikrasTeisėja Indrė Rimkevičienė