Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas: E.J.Grigaravičius Baudžiamoji byla Nr.1A-183-508/10;

Teisėjas L.Vaitkus Proceso Nr. 56-1-00295-09;

2010 m. kovo 30 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Egidijaus Jono Grigaravičiaus, teisėjų Emilijos Akelienės, Svetlanos Jurgaitienės, sekretoriaujant Dianai Zadrauskaitei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, gynėjui advokatui Klemensui Kriščiūnui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. U. apeliacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2009-12-17 nuosprendžio, kuriuo R. U. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal LR BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 7 (septyniems) mėnesiams; pagal LR BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 8 (aštuoniems) mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 ir 4 d., bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, paskiriant subendrintą 11 (vienuolikos) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1, 4 ir 9 d., prie šiuo nuosprendžiu paskirtos subendrintos bausmės dalinai pridėta Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2009-05-28 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmės dalis, ją LR BK 65 str. 1 d. 1 p. b) papunkčio tvarka pakeitus į laisvės atėmimo bausmę, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 (vieneri) metai ir 3 (trys) mėnesiais laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmės atlikimo laiką įskaitytas sulaikyme ir kardomajame kalinime išbūtas laikas nuo 2009-08-10. Iš R. U. priteista 795 Lt neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiajam K. L..

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. U. pagal LR BK 178 str. 2 d. nuteistas už tai, kad 2009-06-02 apie 23 val., Vilkaviškio r., (duomenys neskelbtini) k., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, išimdamas lango stiklą, per langą įsibrovė į K. L. priklausantį ūkinį pastatą, iš kurio pagrobė nukentėjusiajam priklausantį 795 litų vertės pjūklą ,,MS 180“.

Be to, R. U. pagal LR BK 178 str. 2 d. nuteistas ir už tai, kad 2009-06-02 apie 23.10 val., Vilkaviškio r., (duomenys neskelbtini) k., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, išdauždamas lango stiklą, per langą įsibrovė į mechanines dirbtuves, iš kurių pagrobė Ž. V. priklausantį 400 litų vertės automobilį ,,Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo gynėją, prašiusį apeliacinį skundą tenkinti, prokurorą, prašiusį nuteistojo skundą atmesti, sprendžia, kad nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.

Nuteistasis prašo sušvelninti paskirtą, todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis LR BPK 320 str. 3 d., neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, pagrįstai kvalifikavo R. U. nusikalstamą veiką pagal LR BK 178 str. 2 d., ir teisingai paskyrė bausmę, laikantis bausmių skyrimo pagrindų (LR BK 54 str.). Esminių BPK pažeidimų nenustatyta.

Teismas skiria bausmes LR BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose ir laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų bei bausmės skyrimo nepilnamečiui ypatumų. Skiriant bausmę būtina atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (LR BK 54 str. 1, 2 d.).

Parinkdamas bausmės rūšį R. U., pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad jis teisiamas trečią kartą, nusikalto turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, šiuo nuosprendžiu nuteistas už du tyčinius apysunkius nusikaltimus, kas laikytina nusikaltimų recidyvu. LR BK 27 str. 1 d. nurodyta, kad jeigu asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą ir teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų, laikytinas recidyvistu, o LR BK 56 str. 1 d. nurodyta, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. LR BK 91 str. 3 d. nurodyta, kad terminuotą laisvės atėmimą nepilnamečiui (nusikalstamos veikos padarymo metu R. U. nebuvo suėję aštuoniolika metų), teismas gali skirti, jeigu yra pagrindas manyti, kad kitos rūšies bausmių nepilnamečio nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka, arba jeigu nepilnametis padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą. Pažymėtina, kad nusikaltimus, už kuriuos nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, R. U. padarė praėjus kelioms dienoms po to, kai jo atžvilgiu Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2009-05-28 priėmė apkaltinamąjį nuosprendį ir nuteisė jį vienerių metų trijų mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant jį būti namuose nuo 21 val. iki 06 val., mokytis arba per vieną mėnesį nuo mokyklos baigimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje. Nors teismas buvo jį įpareigojęs būti namuose nuo 21 val. iki 06 val., tačiau R. U. praėjus vos keturioms dienoms po apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo, laikotarpiu tarp 23 val. ir 23.10 val. padarė dvi tyčines apysunkes veikas, kas leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog švelnesnės rūšies bausmės nepilnamečio nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka ir tik realaus laisvės atėmimo bausmės paskyrimas gali užtikrinti LR BK 41 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą, t.y. ne tik nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, siekti, kad jis daugiau nebenusikalstų ir laikytųsi įstatymų, tačiau ir apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas. Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas laisvės atėmimo bausmę nuteistajam skyrė pagrįstai.

Nustatydamas bausmės dydį, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad R. U. nusikalto būdamas nepilnametis. Atsižvelgta į jo gyvenimo ir auklėjimo sąlygas (buvo apklausti tėvai S. U. ir I. U.), jo sveikatos būklę ir socialinę brandą, anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumą, jo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, kad teismui paskyrus vieną iš švelnesnių bausmės rūšių (laisvės apribojimą), jokių išvadų nepadarė ir vėl nusikalto. Nustatant bausmės dydį įvertinta tai, kad yra dvi R. U. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, jog dėl padarytų nusikalstamų veikų kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi bei iš dalies atlygino padarytą žalą, ir nėra nei vienos jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Esant kaltininko atsakomybę lengvinančioms ir (ar) sunkinančioms aplinkybėms, teismas įvertina jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas LR BK 54 str. 2 d. numatytas aplinkybes ir skiria bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (LR BK 61 str. 2 d.). Pažymėtina, kad kai skiriama laisvės atėmimo bausmė nepilnamečiui (nusikalstamos veikos padarymo metu R. U. nebuvo suėję aštuoniolika metų), jos minimumą sudaro pusė minimalios bausmės, numatytos LR BK straipsnio, pagal kurį teisiamas nepilnametis, sankcijoje (LR BK 91 str. 3 d.). R. U. paskirtos septynių ir aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmės už atskirus nusikaltimus yra žymiai mažesnės nei LR BK 178 str. 2 d. sankcijoje numatytas tos rūšies bausmės vidurkis. Atsižvelgiant į jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį (vagystės turinčios kvalifikuojančių požymių), į tyčinių nusikaltimų recidyvą, laikytina, kad paskirtosios bausmės neprieštarauja teisingumo principui ir dar labiau jas švelninti nėra pagrindo.

Galutinį bausmės dydį – laisvės atėmimą vieneriems metams ir trims mėnesiams lėmė tai, kad skundžiamu nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė dalinio sudėjimo būdu buvo bendrinama su Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2009-05-28 nuosprendžiu paskirta vienerių metų trijų mėnesių laisvės apribojimo bausme, taikant bausmių sudėjimo ir keitimo taisykles, numatytas LR BK 65 str. Kaip reikalauja baudžiamasis įstatymas, sudedant bausmes iš dalies, galutinė bausmė pagal dydį turi būti didesnė nei bet kuri iš bausmių, paskirtų už atskiras nusikalstamas veikas.

Remiantis aukščiau išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad labiau švelninti skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę R. U. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

n utarė:

nuteistojo R. U. apeliacinį skundą atmesti.