- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-05-20
- Bylos Nr.
- A2-554-395/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Albinas Čeplinskas (pran.), Nijolia Indreikienė, Egidijus Tamašauskas
- Pareiškėjas
- J. N. P.
- Skolininkas
- Vlado V
- Kreditorius
- J. B.
- Advokatai
- Edgaras Jautakis
- Kategorijos
- 124.2.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Albino Čeplinsko, kolegijos teisėjų Nijolios Indreikienės ir Egidijaus Tamašausko, sekretoriaujant Violetai Grigaravičienei, dalyvaujant pareiškėjos J. N. P. atstovui advokatui Edgarui Jautakiui, teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos J. N. P. (skolininko Vlado V. P. teisių perėmėjos) atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. vasario 11 d. nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr.L2-5869-521/2005 pagal kreditoriaus J. B. pareiškimą skolininkui Vladui V. P. dėl teismo įsakymo išdavimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pareiškėja J.N. P. (skolininko V.V. P. teisių perėmėja) kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą prašydama atnaujinti procesą civilinėje byloje, užbaigtoje įsiteisėjusiu Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. balandžio 6 d. teismo įsakymu, kuriuo priteista iš skolininko V.V. P. 12000,- Lt skolos kreditoriui J. B.. Prašymą atnaujinti procesą pareiškėja grindė dviem pagrindais.
1. Išduodant teismo įsakymą padaryta aiški teisės taikymo klaida, t.y. skolininkui nebuvo įteiktas pranešimas apie teismo įsakymo išdavimą (CPK 366 str. 1 d. 9 p.). Pranešimas apie teismo įsakymo išdavimą buvo įteiktas S. J., kuri pasirašė kaip skolininko sugyventinė. Sugyventinė nėra šeimos narys, todėl negali būti laikoma, kad dokumentai buvo tinkamai įteikti skolininkui. Be to, nuo 2005 m. sausio iki liepos mėnesio Kauno miesto apylinkės teisme yra išnagrinėti dar trys pareiškimai dėl teismo įsakymų išdavimo, pagal kuriuos skolininku yra V.V. P., ir visų bylų procesiniai dokumentai įteikti skirtingoms sugyventinėms.
2. Prašymą atnaujinti procesą byloje pareiškėja grindžia dar ir tuo, jog naujai paaiškėjo esminė bylos aplinkybė, kuri nebuvo pareiškėjai žinoma bylos nagrinėjimo metu (CPK 366 str. 1 d. 2 p.). Skolininkas nuo 2004 m. lapkričio mėnesio buvo laikomas dingusiu be žinios, o ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad V.V. P. ne dingo be žinios, bet yra miręs. Taigi, kai buvo išduotas teismo įsakymas V.V. P. buvo jau miręs, todėl pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo turėjo būti paliktas nenagrinėtas. Be to, teismo įsakymo išdavimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes kreditorius, prašydamas išduoti teismo įsakymą, pateikė procesinių dokumentų priedą, neatitinkantį jam keliamų formos reikalavimų, o net ir pateiktoje avansinės sutarties kopijoje nurodytais rankpinigiais nekilnojamojo turto sandoriai negalėjo būti užtikrinti.
Pareiškėja apie aplinkybes, sudarančias bylos atnaujinimo pagrindą, sužinojo tik 2007 m. rugpjūčio 14 d., todėl termino paduoti prašymą dėl bylos atnaujinimo nėra praleidusi (20-23 b.l.).
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. vasario 11 d. nutartimi atnaujinti procesą byloje atsisakė. Teismas nutartyje nurodė, kad pareiškėja praleido terminą prašymui dėl bylos atnaujinimo paduoti ir šio termino atnaujinti neprašo, be to, teismas nelaikė, kad pranešimo apie teismo įsakymą išdavimą įteikimas sugyventinei yra netinkamas (65-68 b.l.).
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėja J.N. P. prašo pirmosios instancijos teismo 2008 m. vasario 11 d. nutartį panaikinti, procesą civilinėje byloje atnaujinti ir panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. balandžio 6 d. teismo įsakymą, paliekant kreditoriaus J. B. pareikšimą dėl teismo įsakymo išdavimo nenagrinėtu. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais (76-79 b.l.).
1. Pareiškėja nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad yra praleidusi terminą paduoti prašymą dėl proceso byloje atnaujinimo. Nors pareiškėja į notarą dėl paveldėjimo ir pas antstolį dėl vykdomosios bylos sustabdymo kreipėsi 2006 m., tačiau tik 2007 m. rugpjūčio 14 d., susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, sužinojo tikslią V.V. P. dingimo datą. Todėl būtent nuo 2007 m. rugpjūčio 14 d. reikia skaičiuoti termino paduoti prašymą dėl proceso byloje atnaujinimo pradžią.
2. Kadangi teismo įsakymo priėmimo metu skolininkas buvo dingęs, teismo įsakymas turėjo būti paliktas nenagrinėtas.
3. Pranešimas apie teismo įsakymo priėmimą buvo įteiktas S. J., kuri prisistatė kaip V.V. P. sugyventinė. CPK prasme procesinių dokumentų įteikimas sugyventinei nėra tinkamas įteikimas. Be to, tuo pačiu metu dar dviejuose bylose buvo priimti teismo įsakymai, kuriais iš skolininko priteistos pinigų sumos kreditoriams, o šiuose bylose pranešimai apie teismo įsakymo priėmimą įteikti kitoms moterims, kurios taip pat prisistatė kaip V.V. P. sugyventinės.
4. Teismo įsakymo išdavimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes kreditorius, prašydamas išduoti teismo įsakymą, pateikė procesinių dokumentų priedą, neatitinkantį jam keliamų formos reikalavimų, be to, pateiktoje avansinės sutarties kopijoje nurodytais rankpinigiais nekilnojamojo turto sandoriai negalėjo būti užtikrinti.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje pareiškėjos J.N. P. atstovas atskirąjį skundą palaikė, prašė jį tenkinti.
Patikrinęs atskirojo skundo faktinį ir teisinį pagrindą, teismas daro išvadą, kad pareiškėjos J.N. P. atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.).
Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Šalies argumentai
Visų pirma, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pareiškėja J.N. P. atskiruoju skundu prašo ne tik panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. vasario 11 d. nutartį, kuria atsisakyta atnaujinti procesą byloje, ir išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinti procesą civilinėje byloje, bet panaikinti ir Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. balandžio 6 d. teismo įsakymą, paliekant kreditoriaus J. B. pareikšimą dėl teismo įsakymo išdavimo nenagrinėtu. Teisėjų kolegija, įvertinusi atskirajame skunde suformuluotus prašymus, pažymi, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. vasario 11 d. nutartimi, kuri yra šio apeliacinio proceso objektas, buvo sprendžiamas tik proceso atnaujinimo klausimas byloje (CPK 370 str. 2-3 d.). Pirmosios instancijos teisme byla pakartotinai nebuvo nagrinėta (CPK 370 str. 4 d.), nes teismas skundžiama 2008 m. vasario 11 d. nutartimi atsisakė atnaujinti procesą byloje. Įvertinusi nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija pabrėžia, kad nagrinėdama atskirąjį skundą pasisakys tik dėl to, ar pirmosios instancijos teismas 2008 m. vasario 11 d. nutartimi pagrįstai ir teisėtai atsisakė atnaujinti procesą byloje Nr.L2-5869-521/2005, tačiau nespręs Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. balandžio 6 d. teismo įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo klausimo, nes 2005 m. balandžio 6 d. teismo įsakymas negali būti šio apeliacinio proceso objektas.
Pareiškėja J.N. P. prašymą atnaujinti procesą byloje grindė dviem pagrindais:
1) CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, teigdama, kad naujai paaiškėjo esminė bylos aplinkybė, kuri nebuvo pareiškėjai žinoma bylos nagrinėjimo metu. Skolininkas nuo 2004 m. lapkričio mėnesio buvo laikomas dingusiu be žinios, be to, ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad V.V. P. ne dingo be žinios, bet jo mirtis įvyko dėl kitų asmenų smurto veiksmų. Taigi, kai buvo išduotas teismo įsakymas, V.V. P. buvo jau miręs, todėl pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo turėjo būti paliktas nenagrinėtas.
2) CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, teigdama, kad teismas 2005 m. balandžio 6 d. teismo įsakymu, patenkinęs kreditoriaus J. B. pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, padarė aiškią teisės normos taikymo klaidą, t.y. netinkamai taikė procesines ir materialines teisės normas, nes pranešimo apie teismo įsakymo išdavimą įteikimą skolininko sugyventinei laikė tinkamu, t.y. kaip procesinio dokumento įteikimą byloje dalyvaujančio asmens šeimos nariui.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija pažymi, jog sprendžiant ar yra įstatyminis pagrindas atnaujinti procesą byloje, nustatoma atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes.
Pasisakydama dėl pagrindų, kuriais pareiškėja prašo atnaujinti procesą byloje, teisėjų kolegija akcentuoja, kad proceso atnaujinimo instituto tikslas yra užtikrinti, jog būtų įvykdytas teisingumas. Proceso atnaujinimas civilinėje byloje leidžia peržiūrėti teismo sprendimus (nutartis, įsakymus), kai teismo padarytos faktinės ar juridinės klaidos nebuvo ištaisytos naudojantis instancine tvarka. Viena iš tokių klaidų sąlygų yra nežinojimas esminių faktinių aplinkybių, kurios egzistavo bylos nagrinėjimo metu, bet nebuvo ir negalėjo būti žinomos, todėl į jas teismas neatsižvelgė, nagrinėdamas bylą.
Kokios aplinkybės gali būti kvalifikuojamos kaip naujai paaiškėjusios, ne kartą buvo konstatuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr. 2000 m. rugsėjo 25 d. nutartį civilinėje byloje D. J. V. ir kt. v. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir kt., Nr. 3K-3-893/2000; 2001 m. sausio 29 d. nutartį civilinėje byloje H. D. v. UAB “Skalvija”, Nr.3K-3-116/2001; 2001 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje UAB “Venta” v. Balėnų žemės ūkio įmonė, Nr. 3K-3-486/2001, ir kt.).
1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą;
2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos;
3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui;
4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas.
Taigi, naujai paaiškėję faktai (aplinkybės) turi turėti esminę reikšmę bylai, t. y. jie turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui. Kitaip tariant, naujai paaiškėjusios, t. y. tos, į kurias teismas negalėjo atsižvelgti nagrinėdamas bylą, aplinkybės nulemia teismo procesinio sprendimo ydingumą pasikeitus faktiniam teisės normų taikymo pagrindui.
Pareiškėja nurodo, kad tuo metu, kai 2005 m. balandžio 6 d. buvo išduotas teismo įsakymas, skolininkas buvo dingęs be žinios, o gal net ir miręs, ir tai patvirtina ikiteisminio tyrimo medžiaga. Toks prašymo atnaujinti procesą byloje pagrindas, teisėjų kolegijos vertinimu, suponuoja būtinybę išsiaiškinti ar skolininkui buvo pranešta apie teismo įsakymo išdavimą. Jeigu tai nebuvo padaryta, tai yra pagrindas atnaujinti bylos nagrinėjimą dėl naujai paaiškėjusios aplinkybės, jog skolininkui nebuvo pranešta apie bylos nagrinėjimą, t.y. tinkamas civilinis procesas išduodant teismo įsakymą nevyko..
Kaip matyti iš Kauno miesto Vyriausiojo policijos komisariato Panemunės policijos komisariato 2005 m. vasario 22 d. Pranešimo prokurorui apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, V.V. P. dingo be žinios nuo 2004 m. lapkričio mėnesio (b.l. 7). 2005 m. lapkričio 18 d. pavedimu prokuroras pavedė atlikti tolesnį ikiteisminį tyrimą, kvalifikuojant veiką, atliktą V.V. P. atžvilgiu, kaip LR BK 129 str. 1 d. numatytą nusikaltimą, t.y. nužudymą (b.l. 8). Tokio sprendimo ikiteisminio tyrimo metu priėmimą lėmė tai, jog 2005 m,. lapkričio 6 d. buvo rastas V.V. P. lavonas su smurtinėmis mirties požymiais (b.l. 11).
Ikiteisminio tyrimo medžiagoje esantys duomenys, kad V.V. P. dingo 2004 m. lapkričio mėnesį, o 2005 m. lapkričio 6 d. rastas jo lavonas, teisėjų kolegijos vertinimu yra aplinkybės (faktai), atitinkančios visas naujai paaiškėjusioms aplinkybėms keliamus požymius (buvo priimant teismo įsakymą; pareiškėjai nebuvo ir negalėjo būti žinomos, be to, tuo metu ji nebuvo dalyvaujančiu byloje asmeniu; pareiškėjai tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo įsakymui; turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, galimai būtų priimtas visai kitas sprendimas).
Šios naujai paaiškėjusios aplinkybės patvirtina, kad tuo metu, kai 2005 m. kovo 31 d. kreditorius J. B. kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą dėl teismo įsakymo išdavimo, jau buvo prasidėtas ikiteisminis tyrimas dėl skolininko V.V. P. dingimo be žinios, kurio eigoje nustatyta, kad V.V. P. miręs. Taigi, akivaizdu, kad nors pranešimas apie teismo įsakymo išdavimą 2005 m. balandžio 27 d. formaliai ir buvo įteiktas S. J., kuri prisistatė kaip V.V. P. sugyventinė, tačiau skolininkas apie teismo įsakymo išdavimą realiai nebuvo informuotas, nes tuo metu buvo dingęs be žinios, o gal net ir miręs.
Kartu teisėjų kolegija akcentuoja, kad Civilinio proceso kodekso XXIII skyrius, nustatantis bylų dėl teismo įsakymo išdavimo nagrinėjimo ypatumus, yra viena iš įstatymu nustatytų galimybių sutrumpinti bylų nagrinėjimo terminus, operatyviau ginti pažeistas asmenų teises. Tačiau, siekiant šių tikslų, negali būti pažeidžiamos įstatymais nustatytos teisės į tinkamą procesą. Viena iš tinkamo proceso sąlygų dalyvaujančių byloje asmenų informavimas apie vykstantį procesą, nes tik informuotas apie prasidėjusį procesą, skolininkas galėtų pareikšti raštu prieštaravimus dėl pateikto kreditoriaus pareiškimo ar sumokėti pareiškėjui išieškotinas sumas. Todėl CPK 438 straipsnis įpareigoja įteikti skolininkui kreditoriaus pareiškimo, teismo įsakymo nuorašus ir teismo pranešimą skolininkui, kurie įteikiami CPK 124 straipsnio 1-3 dalyse nustatyta tvarka. Paaiškėjus naujai aplinkybei, t.y. kad teismo įsakymo išdavimo metu skolininkas buvo dingęs be žinios, o gal net ir miręs, teisėjų kolegijos vertinimu, neabejotinai nustatyta, jog CPK 438 straipsnio nuostatas dėl kreditoriaus pareiškimo, teismo įsakymo nuorašų ir teismo pranešimo skolininkui įteikimo pirmosios instancijos teismas įgyvendino netinkamai.
Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad vien jau tai yra pagrindas atnaujinti procesą byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių (CPK 336 str. 1 d. 2 p.).
Be to, teisėjų kolegija sutinka su apeliantės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė atnaujinti procesą byloje ir kitu pagrindu, t.y. dėl aiškios teisės normos taikymo klaidos (CPK 366 str. 1 d. 9 d.). Pirmosios instancijos teismo argumentai, jog pranešimo apie teismo įsakymo išdavimą įteikimas skolininko sugyventinei, kaip šeimos nariai, yra tinkamas, prieštarauja tiek materialinės teisės normos, apibrėžiančios šeimos narių ratą, tiek procesinės teisės normoms, reglamentuojančioms procesinių dokumentų įteikimą, ypatingai bylose dėl teismo įsakymo išdavimo, todėl laikytinas aiškia teisės normų taikymo klaida (CPK 366 str. 1 d. 9 p.).
Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad CK nėra apibrėžta kas laikomas šeimos nariu. CK 6.588 straipsnis, apibrėžia asmenų ratą, kurie priskiriami nuomininko šeimos nariams. Nesant kitos teisės normos, apibrėžiančios šeimos narių ratą, ši teisės norma pagal analogiją gali būti taikoma ir kitiems teisiniams santykiams, tame tarpe ir CPK 123 straipsnyje nurodytai šeimos narių sąvokai apibrėžti. Į šeimos narių ratą pagal CK 6.588 straipsnį sugyventinis patenka. Tai lyg ir būtų argumentas tvirtinti, kad procesinio dokumento įteikimas sugyventinei atitinka CPK reikalavimus. Tačiau šiuo atveju būtina atsižvelgti į tai, jog sugyventinio sąvoka yra konkrečiai apibrėžta CK trečios knygos VI dalies XV skyriaus 3.229 straipsnyje. Jame pasakyta, kad sugyventiniais yra vyras ir moteris, kurie, įregistravę savo partnerystę įstatymų nustatyta tvarka, bendrai gyvena ne mažiau kaip vienerius metus neįregistravę santuokos, turėdami tikslą sukurti šeimyninius santykius. CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 28 straipsnis nustato, kad CK trečiosios knygos XV skyriaus normos dėl bendro gyvenimo neįregistravus santuokos įsigalioja nuo įstatymo, reglamentuojančio partnerystės įregistravimo tvarką, įsigaliojimo momento. Šis įstatymas dar nėra priimtas. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad negaliojant partnerystės santykius reglamentuojančioms normoms, asmenų bendro gyvenimo nesudarius santuokos faktas nėra pakankamas faktinis pagrindas daryti išvadą, kad pranešimo apie teismo įsakymo išdavimą įteikimas S. J., kuri procesinių dokumentų įteikimo pažymoje pasirašė kaip skolininko sugyventinė, yra laikytinas tinkamu teismo pranešimo apie teismo įsakymo išdavimą įteikimu skolininkui.
Be to, kaip minėta anksčiau tuo metu, kai procesiniai dokumentai buvo įteikti S,Jurkūnienei, skolininkas jau buvo dingęs be žinios, o gal net ir miręs, todėl akivaizdu, jog jis tikrai nebuvo informuotas apie teismo įsakymo išdavimą.
Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėja yra praleidusi trijų mėnesių terminą kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo, kuris prasideda nuo tos dienos, kurią pareiškėjas sužinojo ar turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą (CPK 368 str. 1 d.). Advokato padėjėja A.Dumčaitienė, atstovavusi pareiškėją pirmosios instancijos teisme, su ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurioje užfiksuoti duomenys šioje civilinėje byloje yra pripažinti naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, susipažino tik 2007 m. rugpjūčio 14 d. Iki šio momento pareiškėja konkrečiai nežinojo kada tiksliai dingo ar mirė skolininkas V.V. P., kurio teisių perėmėja ji yra. Į teismą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pareiškėja kreipėsi 2007 m. lapkričio 14 d., t.y. nepraleidusi nustatyto trijų mėnesių termino.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, kolegija konstatuoja, kad paaiškėjus naujoms faktinėms aplinkybėms, konstatuotina, kad išduodant 2005 m. balandžio 6 d.teismo įsakymą, tinkamas teismo procesas nevyko. Be to, išduodant teismo įsakymą buvo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas 2008 m. vasario 11 d. nutartimi nepagrįstai atmetė pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo. Dėl nurodytų priežasčių atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – procesas civilinėje byloje atnaujintinas. O kaip minėta anksčiau dėl kitų pareiškėjos reikalavimų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nebuvo sprendžiami pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuri yra šios apeliacijos objektas.
Įvertindama virš išdėstytas bylos aplinkybes bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 338 straipsniu, 337 straipsnio 2 punktu ir 366 straipsnio 1 dalies 2 ir 9 punktai, kolegija
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atskirąjį skundą patenkinti iš dalies.
Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. vasario 11 d. nutartį panaikinti ir išspęsti klausimą iš esmės – atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr.L2-5869-521/2005 pagal kreditoriaus J. B. pareiškimą skolininkui Vladui V. P. dėl teismo įsakymo išdavimo.