Panevėžio apylinkės teismo nutarimas

2014-09-22 · Byla Nr. A2.6.-2804-902/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ATP-356-337/2014Nutartis · 2014-09-04Panevėžio apygardos teismas
  2. A2.6.-2804-902/2014Nutarimas · 2014-09-22Panevėžio apylinkės teismas
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2014-09-22
Bylos Nr.
A2.6.-2804-902/2014
Teisminio proceso Nr.
4-08-3-01630-2014-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Ingrida Kirsnytė
Pažeidėjas
M. Š.
Nukentėjusysis
J. R.
Kategorijos
  • 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A2.6.-2804-902/2014Teisminio proceso Nr. 4-08-3-01630-2014-2Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.5.;45.4.7.; (S) 52.3.
Panevėžio miesto apylinkės teismasNUTARI MA S2014 m. rugsėjo 22 d.Panevėžys
Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Kirsnytė,sekretoriaujant Dainorai Sruogienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamai M. Š.,nukentėjusiajai J. R.,

teismo posėdyje išnagrinėjusi M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietės, išsituokusios, dirbančios (duomenys neskelbtini) neteistos, administracine tvarka baustos, gyvenančios (duomenys neskelbtini) administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. Š. 2014-06-10 apie 18.52 val., Panevėžyje, Elektronikos gatvėje, nesaugomoje automobilių stovėjimo aikštelėje, ties 34-u pastatu manevruodama automobiliu Citroen C4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodama atbuline eiga, neįsitikino, kad tai yra saugu, kliudė ir apgadino automobilį Skoda Oktavia, valst. Nr. KV06ZSN. Eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai. Vairuotoja iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau KET) reikalavimus. Tokiais savo veiksmais M. Š. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 119, 231, 234 punktų reikalavimus bei padarė administracinius pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.

M. Š. administracinės bylos nagrinėjimo teisme metu paaiškino, kad ji buvo protokole nurodytu laiku ir vietoje, automobiliu Citroen C4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo atbuline eiga, kai pajuto kontaktą su kitu automobiliu, jos vairuojamas automobilis kitą automobilį kliudė vairuotojo pusės šonu. Tada išlipusi iš automobilio su drauge apžiūrėjo apgadinimus ant automobilių, tačiau nieko nepastebėjo. Apgadinimai ant jos automobilio – priekinėje ir galinėje dalyje buvo iš anksčiau. Patikslino, jog važiuodama tik prisilietė prie kito automobilio, garso nebuvo. Įvykio vietoje su drauge ji dar laikė iki 1 valandos. Jeigu būtų mačiusi apgadinimus ant kito automobilio, tai būtų kvietusi policiją. Automobilis stovėjo viduryje aikštelės, todėl jį galėjo bet kas kitas kliudyti. Ji specialiai iš eismo įvykio vietos nebėgo. Labai atsiprašo dėl sukelto eismo įvykio, pažadėjo atlyginti padarytą žalą. Nurodė, jog šiuo metu ji dirba Piniavoje ir jai vairuoti transporto priemonę reikia kasdien, viena augina vaiką, kurį veža į mokyklą. Prašė neatimti teisės vairuoti, paskirtą baudą pažadėjo sumokėti.

Nukentėjusioji J. R. teisme paaiškino, kad eismo įvykis įvyko apie 18 val., protokole nurodytoje vietoje, tada ji su trimis vaikais buvo atvykusi maudytis. Sugrįžusi ji pastebėjo ant automobilio paliktą raštelį, kur buvo nurodyta, jog 18.52 val. į jos automobilį atsitrenkė kitas automobilis. Ji dar iš toli pastebėjo apgadinimus ant automobilio: buvo apgadinta automobilio kairė priekinė dalis, buvo iškritusi lemputė, dar dvi detalės, priekyje bamperio yra įskilimas, anksčiau automobilis buvo tvarkingas. Tada ji iškvietė policijos pareigūnus, kurie viską užfiksavo. Žala draudimas įvertino 800 Lt sumai, žalą draudimas jai atlygino.

Be administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens M. Š. teisme duoto paaiškinimo, kad protokole nurodytoje vietoje ji automobiliu manevravusi automobilių stovėjimo aikštelėje ir kliudė kitą automobilį, pajuto kontaktą, pažeidimo faktas taip pat įrodytas pateikta bylos medžiaga – administracinio teisės pažeidimo protokolu (b.l. 5-6), vyr. patrulio K. R. ir vyresn. patrulės D. Š. tarnybiniais pranešimais (b.l. 10; 11), kur užfiksuotos įvykio aplinkybės, pareigūnai tyrimo metu nustatė apgadinimus ant abiejų automobilių, detalizuoti Citroen C4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilio apgadinimai, eismo įvykio vietos schema ir papildomais duomenimis apie eismo įvykį (b.l. 11; 12), kur detalizuoti automobilio Skoda Oktavia, valst. Nr. KV06ZSN, apgadinimai bei fotonuotraukomis (b.l. 16-20); nukentėjusiosios J. R. paaiškinimu teisme, kur ji patvirtino savo 2014-06-10 rašytiniame paaiškinime nurodytas aplinkybes bei papildomai nurodė, jog ji dar iš toli matė apgadinimus ant savo automobilio, kad jos automobilis dalyvavo eismo įvykyje, patvirtina ir ant automobilio rastas raštelis, iki to įvykio jos automobilis nebuvo apgadintas, rašteliu (b.l. 21), kur nurodyti kitos transporto priemonės, dalyvavusios eismo įvykyje, duomenys, tikslus įvykio laikas; vairuotojo pažymėjimo kopija (b.l. 23), iš kurios matyti, jog M. Š. įvykio metu teisę vairuoti transporto priemonę turėjo (įgijo 2000-08-04). Šiuo atveju, teismas neturi jokio pagrindo abejoti nukentėjusiosios J. R. teisme duotais parodymais apie apgadinimus ant jos automobilio, nes byloje nėra duomenų, kad ji būtų suinteresuota šios bylos baigtimi ir kartu būtų suinteresuota apkalbėti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, jos tokį paaiškinimą taipogi patvirtina ir byloje surinkta medžiaga – minėtas raštelis, kurį nukentėjusioji surado ant automobilio, pareigūnų tarnybiniai pranešimai apie įvykio aplinkybes, papildomi duomenys apie eismo įvykį, fotonuotraukos apie automobiliams nustatytus apgadinimus. Todėl teisme nukentėjusiosios J. R. duotu paaiškinimu teismas remiasi. Tuo tarpu, M. Š. paaiškinimu, kur ji nurodė, jog apžiūrėjusi automobilius, ji ant jų nematė apgadinimų, teismas nesivadovauja, nes tokio jos paaiškinimo nepatvirtina byloje surinkti kiti duomenys.

Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. nustatyta administracinė atsakomybė už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Nustačius, kad M. Š. 2014-06-10 apie 18.52 val., Panevėžyje, Elektronikos gatvėje, nesaugomoje automobilių stovėjimo aikštelėje, ties 34-u pastatu manevruodama automobiliu Citroen C4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodama atbuline eiga, neįsitikino, kad tai yra saugu, kliudė ir apgadino kitą stovintį automobilį Skoda Oktavia, valst. Nr. KV06ZSN, teismas laiko, kad jos veika pagal ATPK 127 str. 2 d. kvalifikuota teisingai.

Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. nustatytas administracinis teisės pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, t.y. kai asmuo suvokia sukėlęs eismo įvykį ir iš jo pasišalina sąmoningai, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės. Kelių eismo taisyklių 231.1 punktas nustato, kad įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui, ir pažymėti eismo įvykio vietą šių taisyklių 97.2 ir 98 punktuose nustatyta tvarka; 231.2 punktas nustato, kad įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo pagal galimybes imtis visų reikiamų priemonių saugiam eismui užtikrinti eismo įvykio vietoje, o tais atvejais, kai į eismo įvykio vietą kviečiama policija, neleisti (kiek tai nekelia pavojaus eismui), kad pasikeistų eismo įvykio aplinkybės, taip pat saugoti eismo įvykio pėdsakus. 234 punkto reikalavimus, kuris teigia, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai.

Taigi po eismo įvykio M. Š. turėjo nedelsdama sustoti, nesukeldama papildomo pavojaus eismui, pažymėti eismo įvykio vietą ir kreiptis į policiją, nesulaukusi nukentėjusiojo ar nesitarus dėl eismo įvykio aplinkybių. Teisme administracinėn atsakomybėn traukiama M. Š. nurodė, kad ji pajuto kontaktą su kitu automobiliu, tačiau nematė apgadinimų ant kito automobilio, apgadinimai ant jos automobilio buvo iš anksčiau, tačiau teismas su tokia pozicija nesutinka. Kaip jau minėta, byloje esančiose policijos pareigūnų, atlikusių eismo įvykio tyrimą, fotonuotraukose (b.l. 16-20) matyti akivaizdūs apgadinimai ant abiejų automobilių – Citroen C4 apgadintas priekinis kairės pusės sparnas, kairės pusės priekinės durys, taip pat apgadintas galinis bamperis, tuo tarpu automobiliui Skoda Oktavia, valst. Nr. KV06ZSN, apgadintas priekinis bamperis, priekinis kairės pusės halogenas. Detaliau išanalizavus minėtose fotonuotraukose užfiksuotus automobilių apgadinimus (automobilio Skoda Oktavia apgadinimai nemaži, apgadinta priekinė kairės pusės bamperio dalis, o Citroen C4 palyginti nedideli, tačiau užfiksuoti keliose vietose – automobilio kairėje pusėje priekyje, ant durelių bei galinėje, virš galinio rato, ant bamperio, padaryti braukimo būdu), taip pat lyginant jų aukščius (pažeidimai 30-60 cm aukštyje), kurie iš esmės sutampa, nes Citroen C4 su kitu automobiliu kontaktavo ne tik ,,pažeistomis“ vietomis, t.y. dalimis, kur tyrimo metu buvo užfiksuoti pažeidimai, bet ir kitomis – pvz., kairėje pusėje esančiu ratu, ant kurio po įvykio tiesiog neliko pažeidimų. Todėl teismas yra įsitikinęs, jog ant Skoda Oktavia tyrimo metu nustatyti pažeidimai yra kontakto su M. Š. vairuotu automobiliu Citroen C4 pasekmė ir tai turėjo suvokti Citroen C4 vairuotoja po eismo įvyki, apžiūrėdama abu automobilius.

Nors M. Š. teigė, jog agadinimai ant automobilio Citroen C4 buvo padaryti dar iki nagrinėjamo (eismo) įvykio, tačiau į bylą ji nepateikė jokių įrodymų šiai aplinkybei patvirtinti. Taip pat atmestinas M. Š. teisme išsakytas argumentas, jog kitą automobilį galėjo apgadinti ne tik jos vairuojamas, bet ir kitas automobilis, nes iš M. Š. paaiškinimo teisme matyti, jog eismo įvykio vietoje ji laukė iki 1 valandos, kai iš nukentėjusiosios J. R. paaiškinimo matyti, jog ji daugiausiai 1 valandą nebuvo prie automobilio, kas iš esmės paneigia faktą, jog Skoda Oktavia, valst. Nr. KV06ZSN, automobilį galėjo apgadinti visai kitas automobilis. Teismo nuomone, byloje nesurinkta įrodymų, kurie patvirtintų egzistavus kokias tai kitas ypatingas aplinkybes, sutrukdžiusias M. Š. tinkamai įvertinti nagrinėjamo eismo įvykio aplinkybes. Eismo įvykio metu ji pati nebuvo sužeista ir nesirgo psichine ar kitokia sunkia liga, kaip matyti, eismo įvykis įvyko šviesiu paros metu mieste, netoli gausiai žmonių lankomos vietos, kartu su M. Š., pagal jos teisme duotą paaiškinimą, buvo ir jos draugė, todėl buvo visos sąlygos po eismo įvykio pasielgti pagal KET reikalavimus – sulaukti nukentėjusiosios arba apie įvykusį eismo įvykį pranešti policijai. Ir dar daugiau, iš M. Š. paaiškinimo matyti, jog ji ginčijo automobiliams padarytus pažeidimus, kas patvirtina, jog ji bet kuriuo atveju apie eismo įvykį turėjo informuoti policiją. Dėl visų aukščiau išsakytų argumentų, teismas konstatuoja, jog M. Š. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., laikytina, kad ji iš eismo įvykio vietos pasišalino sąmoningai, tyčia. Todėl ji baustina ir už šį pažeidimą.

Administracinėn atsakomybėn traukiamos M. Š. atsakomybę lengvinanti aplinkybė dėl ATPK 127 str. 2 d. pažeidimo –gailisi sukėlusi eismo įvykį.

Motyvuojamoji dalis

Jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė dėl ATPK 127 str. 2 d. pažeidimo – pakartotinai per metus padarytas tokios pat rūšies pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda. Šiuo atveju, teismas nelaiko aukščiau nurodytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės ir dėl kito, ATPK 130 str. 1 d. pažeidimo, nes kaip matyti, anksčiau M. Š. padaryti pažeidimai yra mažesnio pavjingumo ir baigėsi administracinio nurodymo įvykdymu.

Skirdamas administracinę nuobaudą administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, teismas atsižvelgia į padarytų pažeidimų pobūdį, pažeidėjo asmenybę – neteista, turi galiojančių administracinių nuobaudų, bet anksčiau nebuvo bausta už šiurkščius KET pažeidimus, į pažeidimo padarymo motyvus ir aplinkybes, į vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę, todėl M. Š. skirtina vidutinė ATPK 127 str. 2 d. sankcijoje numatyta nuobauda – bauda, o už ATPK 130 str. 1 d. pažeidimą skirtina bauda, didesnė nei sankcijoje numatyta minimali, taikant teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, tačiau mažesniam terminui nei numato ATPK 130 str. 1 d. sankcija. Paskirtos nuobaudos subendrintinos (ATPK 33 str.).

ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, įvertinus ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kompleksą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.

Sutinkamai su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, pažymima, jog administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą — tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-12-13 nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-4-2011). Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (administracinė byla Nr. II-587-342/2010).

ATPK 130 str. 1 d. numatyta atsakomybė už neteisėtą pasitraukimą iš eismo įvykio. Šio straipsnio dispozicija suponuoja išvadą, kad jo paskirtis yra ne tiek nubausti asmenį už Kelių eismo taisyklėms prieštaraujantį elgesį po eismo, kiek padėti išaiškinti eismo įvykį sukėlusį asmenį ir užkirsti kelią jam išvengti atsakomybės už sukeltas pasekmes. Taigi, svarstant nuobaudos už padarytą administracinį teisės pažeidimą skyrimo J. K. klausimą, būtina atsižvelgti į pažeidimo padarymo tikslą ir motyvą, į visas bylos aplinkybes.

Iš šioje byloje esančių duomenų viseto matyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiama M. Š. suvokė, jog įvyko kontaktas su kitu automobiliu ir matė ant kito automobilio apgadinimus, bet apie sukeltą eismo įvykį nepranešė policijai, nesulaukusi nukentėjusiosios. Toks jos elgesys netoleruotinas ir baustinas. Tačiau akivaizdu, kad M. Š. elgdamasi ir pažeisdama KET 231, 234 punktų reikalavimus, šiuo atveju nesiekė išvengti atsakomybės už eismo įvykio pasekmes – ji teisme labai gailėjosi sukėlusi eismo įvykį, nuo pareigūnų nesislapstė ir tyrimo neapsunkino (tokių dumenų į bylą nepateikta), eismo įvykio metu ant jos vairuojamo automobilio padarytų apgadinimų, kurie palyginti yra nedideli, nešalino, pažadėjo atlyginti eismo įvykio metu padarytą žalą. Taigi, nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į padaryto pažeidimo pobūdį, pasekmių sunkumą - turtinis nuostolis nėra labai didelis, į M. Š. elgesį po pažeidimo padarymo, darytina išvada, kad įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos paskyrimas nėra proporcinga ir sąžininga priemonė siekiant administracinės nuobaudos tikslų. Todėl teismas daro išvadą, kad nurodytos administracinės nuobaudos skyrimui šioje byloje nustatytos aplinkybės laikytinos išimtinėmis ir sudaro pagrindą taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir skirti mažesnio nei įstatymo sankcijoje numatyto privalomos skirti papildomos nuobaudos – atėmimo teisės vairuoti transporto priemones terminą, nes ji anksčiau nebuvo padariusi itin šiurkščių KET pažeidimų, jai teisė vairuoti yra reikalinga nuvykti į darbą bei į mokyklą nuvežti vaiką, todėl spec. teisės atėmimas netgi minimaliam, sankcijoje numatytam terminui – trejiems metams, būtų neproporcinga nuobauda pažeidėjai. Tačiau nustatant teisės vairuoti atėmimo terminą yra atsižvelgiama į tai, jog M. Š. darbas nėra tiesiogiai susijęs su transporto priemonės vairavimu (ji dirba parduotuvėje kasininke), jos darbas yra palyginti nedideliu atstumu nuo gyvenamosios vietos (gyvena Panevėžio mieste, o dirba Piniavoje), į darbą nuvykti ir parvykti galima pasinaudojus kitų asmenų (giminaičių, bendradarbių) pagalba, be to, yra galimybė naudotis visuomeniniu transportu arba į darbą vykti kita transporto priemone, kuriai nereikalinga turėti kokią nors vairavimo kategoriją (pvz., dviračiu, nes nuo Panevėžio iki Piniavos yra dviračių takas). Matyti ir tai, jog M. Š. darbinės pareigos nėra kuo tai ypatingos, ji dirba kasininke didelio prekybos tinklo – IKI vienoje iš parduotuvių, todėl susidarius sunkumų nuvykti į darbą, jai būtų reali galimybė pakeisti darbo vietą į esančią Panevėžio mieste. Pažymėtina ir tai, kad M. Š. teismui nepateikė duomenų apie tai, jog vaikas, kurį ji veža į mokyklą, yra neįgalus, turi judėjimo sutrikimų, todėl laikytina, jog vaikas gali nuvykti į mokyklą visuomeniniu transportu ar pasitelkdamas kitų asmenų pagalbą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str., 24 str., 27 str., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p., teismas

nutaria:

M. Š. už Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalies pažeidimą vadovaujantis LR ATPK 30¹ str. 1 d. skirti nuobaudą – 3200 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams.

M. Š. už Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalies pažeidimą paskirti administracinę nuobaudą – 150 Lt (vieno šimto penkiasdešimties litų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str., M. Š. už administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., galutinai paskirti 3250 Lt (trijų tūkstančių dviejų šimtų penkiasdešimties litų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams.

Paskirta bauda per 40 dienų privalo būti sumokėta AB „Swedbank“ į šiame banke esančią Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (įmokos kodas 6030).

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą.

Teisėja Ingrida Kirsnytė