Kauno apylinkės teismo įsakymas

2018-10-11 · Baudžiamoji byla Nr. 1-3576-1049/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2018-10-11
Bylos Nr.
1-3576-1049/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-40387-2018-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Audrius Meilutis
Kaltinamasis
R. V.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-3576-1049/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-40387-2018-6Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.3.2; 1.1.7.2.2; 1.1.8.6.2.; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.4.2.6; 2.12.1.3; 2.12.1.4 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. spalio 11 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Audrius Meilutis, išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Kauno rajonas) prokurorės Tomos Laurinaitienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą byloje, kurioje R. V., gimęs (duomenys neskelbtini), Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir BK) 281 straipsnio 7 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

R. V. 2018 m. rugpjūčio 21 d., apie 20.25 val., važiavo (duomenys neskelbtini) gatve, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę – motorolerį „Piaggio“, be valstybinio numerio ženklo, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, (nustatyta 2,31 promilių alkoholio kraujyje).

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Kaltinamasis R. V. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2018 m. rugpjūčio 21 d. savo namuose, (duomenys neskelbtini), dienos metu remontavo motorolerį „Piaggio“. Visą dieną, remontuodamas motorolerį, išgėrė nemažiau kaip penkis litrus 7,5 laipsnių stiprumo alaus. Suremontavęs motorolerį, norėjo jį išbandyti, todėl juo nutarė truputį pavažiuoti, nors suprato, kad yra girtas. Motoroleriu „Piaggio“ išvažiavo iš savo kiemo (duomenys neskelbtini) gatve, pavažiavęs iki asfalto maždaug 300 metrų, apsisukęs važiavo atgal link savo namų. Jau važiuojant atgal, jį sustabdė policijos pareigūnai. Apie tai, kad vartojęs alkoholio vairavo motorolerį „Piaggio“ nuo policijos pareigūnų neslėpė. Apie galimas pasekmes, sau ir aplinkiniams prieš vairuodamas, tuo metu nepagalvojo, tačiau pasižada ateityje nebenusikalsti. Vairuotojo pažymėjimo neturi ir niekada neturėjo. Nevažiuojantį motorolerį „Piaggio“ jam atidavė be jokių dokumentų maždaug prieš porą savaičių, iš matymo pažįstamas vyriškis. Motoroleris taip pat neturėjo valstybinio numerio. Pats pataisė ir surinko šį motorolerį iš įvairių dalių, vėliau norėjo jį užregistruoti (b. l. 37–38).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę taip pat patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai.

Iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Kauno AVPK) Kauno rajono policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus tyrėjo E. M. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2018 m. rugpjūčio 21 d., jam dirbant kartu su vyresniuoju tyrėju R. Š., apie 20.25 val., prižiūrimoje teritorijoje (duomenys neskelbtini) gatvėje sustabdė įtartinai manevravusią motorinę transporto priemonę, kurios vairuotojas, kaip vėliau paaiškėjo – R. V., nedėvėjo šalmo, o sustabdytas nepateikė vairuotojo pažymėjimo, mopedo registracijos liudijimo, privalomojo civilinės atsakomybės draudimo ir techninės apžiūros. Patikrinus jo blaivumą alkoholio matuokliu „Drager“ Alcotest 7510, metrologinės patikros Nr. 0811231, R. V. buvo nustatytas 1.96 promilių girtumas. Transporto priemonės vairuotojas pristatytas į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės (LSMUL) Kauno klinikas kraujo tyrimui atlikti. Apie įvykio aplinkybes informuotas Kauno apskrities VPK OVS budėtojas (b. l. 10).

Iš 2018 m. rugsėjo 21 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), ir motoroleris „Piaggio“. Po apžiūros motoroleris nuvežtas į automobilių saugojimo aikštelę Kaune, (duomenys neskelbtini) (b. l. 14–19, 24).

Iš policijos registruojamų įvykių registro išrašo matyti, kad apie įvykį 2018 m. rugpjūčio 21 d., pranešė E. M., nurodydamas, kad sustabdytas motoroleris „Piagio“, be valstybinių numerių, kurį vairavo neblaivus R. V., jam nustatytas 1,97 promilių girtumas (b. l. 8).

Iš 2018 m. rugpjūčio 22 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. T-A- 8409/2018(1), matyti, kad R. V. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,31 promilės etilo alkoholio (b. l. 23).

Iš Kauno apskrities VPK Kriminalistinių tyrimo valdybos 2018 m. rugsėjo 24 d. specialisto išvados Nr. 20-IS1-1116, matyti, kad motorolerio „Piaggio“ identifikacinio VIN numerio standartinėje žymėjimo vietoje nėra, motorolerio identifikacinis numeris nenustatytas (b. l. 28–30).

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau –BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas R. V. dėl kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimo – vairavimo transporto priemonę, būnant apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, pasitvirtino.

R. V., 2018 m. rugpjūčio 21 d. apie 20.25 val. važiavo (duomenys neskelbtini) gatve, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (jo kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,31 promilės etilo alkoholio), neturėdamas teisės vairuoti, vairavo transporto priemonę – motorolerį „Piaggio“, be valstybinio numerio ženklo, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims.

R. V. kaltė įrodyta jo paties parodymais, iš kurių matyti, kad R. V. kaltu prisipažino pilnai paaiškindamas, jog išgėręs penkis litrus 7,5 laipsnių stiprumo alaus, nusprendė važiuoti suremontuotu motoroleriu „Piaggio“, kurį vairavo (duomenys neskelbtini) gatve, pavažiavęs iki asfalto maždaug 300 metrų ir apsisukęs važiavo atgal link savo namų, kur jį sustabdė policijos pareigūnai, specialisto išvada Nr. 20-IS1-1116, iš kurios matyti, kad motorolerio identifikacinio numerio nėra ir jis nenustatytas, įvykio vietos apžiūros protokolu ir transporto priemonės pridavimo-priėmimo aktu iš ko matyti, kad apžiūrėjus įvykio vietą ir transporto priemonę ji perduota saugoti į automobilių saugojimo aikštelę Kaune, (duomenys neskelbtini), 2018 m. rugpjūčio 22 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A- 8409/2018(1), iš kurios matyti, kad R. V. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,31 promilės etilo alkoholio, kita rašytine baudžiamosios bylos medžiaga. Šie duomenys, kaip įrodymai tarpusavyje sudarantys vieningą įrodymų visumą, vertinami kompleksiškai ir yra pakankami R. V. kaltei pagrįsti, ginčo dėl įvykio aplinkybių byloje nekilo.

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 281 straipsnio 7 dalį atsako tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.

Kaltinamasis R. V. būdamas neblaivus vairavo kelių transporto priemonę – motorolerį „Piaggio“ ir važiavo vietinės reikšmės keliu – (duomenys neskelbtini) gatve, kur buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Kaltinamajam R. V. alkotesteriu nustatytas 1,96 promilės girtumo laipsnis, jo kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,31 promilės etilo alkoholio, kas patvirtina, kad kaltinamasis pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą numatantį draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims.

Kaltinamasis pripažino, kad prieš sėsdamas už transporto priemonės vairo vartojo alkoholį, taigi suprato savo veiksmų pavojingumą ir tokiu būdu – vairuodamas motorolerį „Piaggio“ kai jam nustatyta mažiausia koncentracija 2,31 promilės etilo alkoholio kraujyje – sukėlė realų pavojų tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių sveikatai, ar jų turto saugumui ir aplinkai ir tokie kaltinamojo R. V. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 7 dalį.

IV. Bausmės parinkimo ir jos skyrimo motyvai

Esant BPK 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog šis procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. R. V. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausmės rūšimi – bauda ir jos dydžiu (b. l. 61–63).

Kaltinamojo R. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis).

Kaltinamasis neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b. l. 47), nedirba (b. l. 48, 49), VšĮ Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, ambulatoriškai nesilankė (b. l. 52), Kauno apskrities priklausomybės ligų centre registruotas dėl psichikos ir elgesio sutrikimų vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas (b. l. 54), tačiau byloje gauta specialisto išvada Nr. 93TPK-1123/2018, jog R. V. atlikti teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga (b. l. 59) .

BK 281 straipsnio 7 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvinės baudos arba arešto, arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, parinkdamas ir skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamasis R. V. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, pakaltinamas, nedirba.

Prokurorė siūlo kaltinamajam už nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarymą skirti 54 MGL dydžio baudą ir vadovaujantis BK 64¹ straipsniu ją mažinti vienu trečdaliu.

Teismo vertinimu siekiant tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą ir pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, ją parinkti ir paskirti teisingai, prokurorė pagrįstai prašo parinkti R. V. skirtinos bausmės rūšį – baudą. Dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių manytina, kad tokia bausmės rūšis neteistam ir neturinčiam galiojančių administracinių nuobaudų asmeniui yra adekvati, ir pakankama sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti, bei paveiks R. V., kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrins jos realų įvykdymą bei teisingumo principo įgyvendinimą, todėl nustatytinas skirtinos baudos dydis artimas minimaliam sankcijoje numatytam šios bausmės rūšies dydžiui. Atsižvelgiant į kaltinamojo materialinę padėtį, baudos sumokėjimui nustatytinas 12 (dvylikos) mėnesių terminas.

Pagal BK 64¹ straipsnį baudžiamąją bylą baigiant teismo baudžiamuoju įsakymu, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas, skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Nagrinėjamu atveju, esant visoms šiame straipsnyje numatytoms sąlygoms, kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, šio straipsnio trečiojoje dalyje yra nurodytos baudžiamojo poveikio priemonių rūšys, tarp jų ir uždraudimas naudotis specialia teise, kurios gali būti skiriamos kartu su bausme. Spręsdamas klausimą dėl tinkamo teisingumo pricipo įgyvendinimo individualizuojant baudžiamosios atsakomybės sąlygas pritaikymo, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis): kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos rūšį – tyčinis nusikaltimas susijęs su eismo saugumu, į tai, kad kaltinamasis nebūdamas įgijęs specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones, faktiškai naudojosi tokia specialia teise – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus (kraujyje nustatyta 2,31 promilės etilo alkoholio), nusikaltimo stadiją (baigtas), pobūdį (kaltės forma – tyčia), jo veikos motyvus ir tikslus, baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybę ir ją sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kaltinamojo asmenybę. Aukščiau išdėstytos aplinkybės, sudaro pagrindą manyti, kad kaltinamajam turėtų būti paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti visų rūšių transporto priemones), nustatant 2 (dvejų) metų terminą.

Nors Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 22 straipsnio 11 dalies nuostata, numato, kad asmenys, kurie vairavo transporto priemonę neturėdami teisės vairuoti, tokią teisę gali įgyti ne anksčiau kaip po vienerių metų nuo šio pažeidimo padarymo dienos. Tačiau pažymėtina, kad net ir minėto įstatymo nuostatos nesieja galimybės taikyti specialios teisės (šiuo atveju – teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo tik su asmeniu, kuriam tokia teisė buvo suteikta. Minėto įstatymo 22 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teisė vairuoti motorines transporto priemones, traktorius, savaeiges mašinas nesuteikiama, jei nėra pasibaigęs šios teisės atėmimo, įstatymų nustatyta tvarka paskirto asmeniui už KET pažeidimus, tarp jų ir už transporto priemonės vairavimą neturint tam teisės, terminas. Taigi, sistemiškai aiškinant BK 67 straipsnio ir Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatas, uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindais ne tik gali, bet ir turėtų būti skiriamas ir asmenims, kuriems tokia teisė nebuvo suteikta. Priešingu atveju pastarieji, nepaisant to, kad neturėdami specialių žinių bei įgūdžių gali kelti didesnį pavojų, padarę analogiškus nusikaltimus ar panašaus pobūdžio administracinius nusižengimus, ypač tuos, už kuriuos numatytas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas ilgesniam nei vienerių metų terminui, galėtų sulaukti švelnesnių teisinių pasekmių nei tie, kuriems tokia teisė buvo suteikta. Tokia nuostata visiškai atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką (byla Nr. 2AT-12-719/2018).

Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo turinį sudaro priverstinis, neatlygintinas iš nusikalstamos veikos gauto, darant nusikalstamą veiką panaudoto ar nusikalstamai veikai daryti suteikto turto paėmimas valstybės nuosavybėn. Šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo pagrindai įtvirtinti BK 67 ir 72 straipsniuose, kuriuose nurodoma, kad ji gali būti skiriama pilnamečiui asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais.

Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Kartu pažymėtina, kad nusikalstamai veikai daryti naudojamo, kaltininkui nuosavybės teise priklausančio, turto konfiskavimas neišvengiamai riboja nuosavybės teisę, todėl turi ir nubaudimo elementų. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės būtų proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti būtų teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.

Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina, kad BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytomis nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. Visų pirma, tokia priemone pripažįstamas specialiai nusikalstamai veikai daryti pritaikytas turtas, t. y. kai pakeista jo paskirtis ar savybės, tačiau, turtas gali būti pripažįstamas nusikalstamos veikos priemone ir tada, kai jis nėra tiesiogiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau nustatoma, kad nusikalstamos veikos padarymas nenaudojant šio turto būtų labai apsunkintas. Siekiant nustatyti ar turtas gali būti pripažįstamas nusikalstamos veikos priemone, turi būti įvertinamos visos reikšmingos turto panaudojimo nusikalstamos veikos darymo procese aplinkybės.

Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad nusikaltimas, kurio padarymu kaltinamas R. V., yra įtvirtintas BK 281 straipsnio 7 dalyje ir buvo įvykdytas kaltininkui vairuojant kelių transporto priemonę – mopedą „Piaggio“, be valstybinių numerių, identifikacinio (VIN) kodo ir kuris nebuvo registruotas, t. y. neturėjo registracijos liudijimo, privalomojo civilinės atsakomybės draudimo ir techninės apžiūros. Iš bylos medžiagos matyti, kad transporto priemonė priklauso R. V., motoroleris pažįstamo asmens jam buvo atiduotas sugedęs, R. V. pats jį surinko iš įvairių dalių ir pataisė.

Teismo nuomone, kaltinamojo vairuotas mopedas „Piaggio“ visiškai atitinka BK 281 straipsnio 7 dalyje keliamus kelių transporto priemonės reikalavimus, nes yra dviratė motorinė transporto priemonė skirta važiuoti keliu ir vežti žmonėms (įskaitant vairuotoją), galinti išvystyti pavojingą greitį, dėl ko susidūrimo, ar nelaimingo atsitikimo atveju gali rimtai susižaloti, ar žūti žmonės.

Įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus ir teismo ištirtus įrodymus, neabejotina, kad kaltinamajam priklausančios transporto priemonės – motorolerio „Piaggio“ konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,5 promilės, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant BK 281 straipsnio 7 dalyje, yra būtinas.

Konstatuojant šią išvadą, visų pirma pažymėtina, kad BK 281 straipsnio ir ANK 422 straipsnio pakeitimų įstatymų projektų aiškinamuoju raštu nustatyta, jog nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusiais BK 281 straipsnio pakeitimais, kuriais už vairavimą kelių transporto priemonės arba mokymą praktinio vairavimo apsvaigus nuo alkoholio, kai vairuojančio ar vairuoti mokančio asmens kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, nustatyta baudžiamoji atsakomybė, siekiama didinti eismo saugumą, taip pat užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems Kelių eismo taisyklių pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, ypač eismo įvykiams, kuriuose žūsta ar sužalojami žmonės. Šių tikslų įgyvendinimas netaikant transporto priemonės, kurią vairuojant ir buvo padaryta nagrinėjama nusikalstama veika, konfiskavimo, nėra įmanomas, kartu užtikrinant ir tokių nusikaltimų prevenciją.

R. V. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikintina. VĮ „Regitra“ praneština apie specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones R. V. atėmimą 2 (dvejiems) metams.

Civilinis ieškinys nepareikštas. Išieškotinų proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

R. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, ir skirti 54 MGL (2700 eurų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę R. V. paskirti 36 MGL (1800 eurų) baudą.

Įpareigoti R. V. per 12 (dvylika) mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos baudą sumokėti į kaltinamojo pasirinkto banko Lietuvos Respublikos Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, nurodant, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai.

Išaiškinti kaltinamajam, kad sumokėjus baudą privaloma Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120) tarnautojui pateikti banko kvitą (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnis, 23 straipsnis).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu skirti R. V. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams, apie tai pranešti VĮ „Regitra“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2, 3, 6 dalimis, konfiskuoti R. V. priklausantį mopedą „Piaggio“, be valstybinių numerių, be identifikacinio (VIN) numerio.

R. V. išaiškinti, kad:

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 (keturiolika) dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu (BPK 425 straipsnio 4 dalis).

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 (keturiolika) dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėjas Audrius Meilutis