Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo teikimą dėl laisvės atėmimo bausmės ir pataisos įstaigos rūšies nustatymo nuteistajam R. P., a. k. (duomenys neskelbtini)

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. P. nuteistas Rusijos Federacijos Tulos srities Kimovsko rajono teismo 2013 m. spalio 29 d. nuosprendžiu pagal Rusijos Federacijos baudžiamojo kodekso (toliau – ir RF BK) 159 straipsnio 4 dalį 7 (septynerių) metų laisvės atėmimo bausme su 600 000 rublių dydžio bauda, pagal RF BK 228.1 straipsnio 3 dalies „g“ punktą 8 (aštuonerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme su 600 000 rublių dydžio bauda, vadovaujantis RF BK 69 straipsnio 3 dalimi iš dalies sudėjus paskirtas bausmes, R. P. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 9 (devyneriems) metams su 700 000 rublių dydžio bauda, bausmę atliekant griežtojo režimo pataisos kolonijoje, bausmės terminą skaičiuojant nuo 2012 m. balandžio 30 d., įskaitant ikiteisminio sulaikymo laiką iki nuosprendžio priėmimo. Tulos srities teismo Baudžiamųjų bylų kolegijos 2014 m. sausio 29 d. apeliacine nutartimi minėta Rusijos Federacijos Tulos srities Kimovsko rajono teismo 2013 m. spalio 29 d. nuosprendžio dalis palikta nepakeista. Bausmės pradžia: 2012 m. balandžio 30 d., bausmės pabaiga: 2021 m. balandžio 29 d.

Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas teikime nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos 2001 m. birželio 25 d. sudarytą sutartį dėl asmenų, kuriems paskirtas laisvės atėmimas, perdavimo bausmei atlikti (toliau – ir Sutartis) R. P. perduotas iš Rusijos Federacijos atlikti bausmę Lietuvos Respublikoje, todėl, vadovaujantis Sutarties nuostatomis, prašo nustatyti nuteistajam laisvės atėmimo bausmės laiką pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir LR BK) atitinkamus straipsnius ir pataisos įstaigos rūšį.

Teismo posėdyje nuteistasis R. P. prašė pakeisti bausmę ir skirti jam areštą arba kitokią bausmę, prokuroras prašė suderinti paskirtą bausmę su atitinkamais LR BK straipsniais, bausmę palikti tą pačią ir nustatyti ją atlikti pataisos namuose, o gynėjas prašė už neteisėtą disponavimą 1-fenil-2-propanono medžiaga, kuri yra prekursorius, parinkti bausmę pagal veikų padarymo metu galiojusio LR BK 266 straipsnio 1 dalį, pagal kurią tai buvo apysunkė veika, už kurios padarymą buvo numatyta iki 4 metų laisvės atėmimo bausmė, ir apėmimo būdu subendrinti ją su bausme už sukčiavimą bei paskirti galutinę 7 metų laisvės atėmimo bausmę.

Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo teikimas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir LR BPK) 365 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad užsienio valstybių teismų nuosprendžiai Lietuvos Respublikoje vykdomi Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių pagrindu pagal jose ir šio kodekso VII dalyje nustatytas taisykles. Pagal Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos 2001 m. birželio 25 d. sudarytos sutarties dėl asmenų, kuriems paskirtas laisvės atėmimas, perdavimo bausmei atlikti 2 straipsnį šios valstybės perduoda viena kitai asmenis, kurie nuteisti laisvės atėmimu vienos iš valstybės teritorijoje ir kurie yra kitos valstybės piliečiai, į valstybę, kurios piliečiai jie yra, likusiai bausmės daliai atlikti.

Pagal Sutarties 8 straipsnio 1 dalį valstybė, vykdanti nuosprendį, užtikrina tolesnį bausmės vykdymą; nuosprendžio vykdymą reglamentuoja valstybės, vykdančios nuosprendį, įstatymai. Atsižvelgiant į tai, nuteistajam R. P. taikytinos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ir bausmių vykdymo kodekso nuostatos. Sutarties 8 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuteistajam paskirta bausmė vykdoma remiantis valstybės, priėmusios nuosprendį, teismo nuosprendžiu; valstybės, vykdančios nuosprendį, kompetentingas teismas, atsižvelgdamas į priimtą nuosprendį, vadovaudamasis savo valstybės įstatymais, nustato tokį patį laisvės atėmimo terminą, koks buvo paskirtas pagal nuosprendį. Jeigu pagal valstybės, vykdančios nuosprendį, įstatymus už šią veiką didžiausias laisvės atėmimo terminas mažesnis negu paskirtas pagal nuosprendį, tai Valstybės, vykdančios nuosprendį, teismas nustato maksimalų laisvės atėmimo terminą, numatytą Valstybės, vykdančios nuosprendį, įstatymų už tokią pačią veiką (Sutarties 8 straipsnio 3 dalis).

Remdamasis Rusijos Federacijos Tulos srities Kimovsko rajono teismo 2013 m. spalio 29 d. nuosprendžiu nustatytomis aplinkybėmis, teismas laiko, kad R. P. padarytos nusikalstamos veikos (sukčiavimas, kurį įvykdė organizuota grupė, arba itin stambiu mastu ir narkotinių priemonių, psichotropinių medžiagų arba jų analogų neteisėta gamyba, realizavimas arba siuntimas itin stambiu mastu), už kurias jis nuteistas pagal RF BK 159 straipsnio 4 dalį ir 228.1 straipsnio 3 dalies „g“ punktą, atitinka LR BK 182 straipsnio 2 dalį ir 266 straipsnio 1 dalį (2006 m. birželio 22 d. įstatymo Nr. X-711 redakcija, galiojusi iki 2010 m. liepos 20 d.). Darydamas šią išvadą, teismas atsižvelgia į tai, kad R. P. nuteistas už neteisėtą medžiagos 1-fenil-2-propanono realizavimą. Ši medžiaga yra įtraukta į Reglamento (EB) Nr. 273/2004 I priede pateiktą I kategorijos medžiagų sąrašą ir Reglamento (EB) Nr. 111/2005 priede pateiktą oficialų I kategorijos medžiagų sąrašą, t. y. ši medžiaga priskirtina prie pirmos kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių), už kurių neteisėtą disponavimą atsakomybė numatyta LR BK 266 straipsnyje. Teismas sutinka su nuteistojo R. P. gynėjo teismo posėdyje išsakyta pozicija, kad nagrinėjamu atveju jo ginamojo nusikalstama veika atitinka LR BK 266 straipsnio 1 dalies redakciją, galiojusią iki 2010 m. liepos 20 d., pagal kurią buvo numatyta laisvės atėmimo bausmė iki ketverių metų, t. y. dar nebuvo numatyti šios veikos kvalifikuojantys požymiai. Iš Rusijos Federacijos Tulos srities Kimovsko rajono teismo 2013 m. spalio 29 d. nuosprendžio matyti, kad R. P. visą turimą 1-fenil-2-propanono medžiagos kiekį realizavo per tris kartus: 2010 m. gegužės 18 d., 2010 m. birželio 1 d. ir 2010 m. birželio 11 d. Pagal LR BK 3 straipsnio 1 dalį veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas, o pagal šio straipsnio 3 dalį baudžiamasis įstatymas, nustatantis veikos nusikalstamumą, griežtinantis bausmę arba kitaip sunkinantis nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, R. P. pagal LR BK 182 straipsnio 2 dalį skirtina 7 (septynerių) metų laisvės atėmimo bausmė, o pagal LR BK 266 straipsnio 1 dalį (2006 m. birželio 22 d. įstatymo Nr. X-711 redakcija, galiojusi iki 2010 m. liepos 20 d.) skirtina 4 (ketverių metų) laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinus iš dalies jas sudedant, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmes, R. P. nustatytina galutinė 8 (aštuonerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Pagal LR BK 50 straipsnio 3 dalį teismas, atsižvelgdamas į kaltininko asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą, parenka laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietą – atvirąją koloniją, pataisos namus ar kalėjimą. Nagrinėjamu atveju teismas, atsižvelgdamas į minėtus kriterijus, nuteistajam R. P. nustato pataisos įstaigos rūšį – pataisos namus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362 ir 365 straipsniais,

nutaria:

Nuteistajam R. P. Rusijos Federacijos Tulos srities Kimovsko rajono teismo 2013 m. spalio 29 d. nuosprendžiu pagal Rusijos Federacijos baudžiamojo kodekso 159 straipsnio 4 dalį ir 228.1 straipsnio 3 dalies „g“ punktą paskirtas bausmes suderinti su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalimi ir 266 straipsnio 1 dalimi (2006 m. birželio 22 d. įstatymo Nr. X-711 redakcija, galiojusi iki 2010 m. liepos 20 d.) ir paskirti:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį 7 (septynerių) metų laisvės atėmimo bausmę

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 266 straipsnio 1 dalį (2006 m. birželio 22 d. įstatymo Nr. X-711 redakcija, galiojusi iki 2010 m. liepos 20 d.) 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant ir nustatyti galutinę subendrintą bausmę – 8 (aštuonerius) metus ir 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.

Bausmę nustatyti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2012 m. balandžio 30 d.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.