Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 2A-111/2012

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2012-01-30
Bylos Nr.: 2A-111/2012
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Virginija Čekanauskaitė, Artūras Driukas, Algirdas Gailiūnas
Atsakovas: uždarosios akcinės bendrovės „Gabijos investicijos“
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Inarsta“
Advokatai: Viačeslavas Blaščiukas

Kategorijos

118.4pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-111/2012Procesinio sprendimo kategorija 118.4. (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. sausio 30 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Čekanauskaitės, Artūro Driuko ir Algirdo Gailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Ilonai Kovge ir Galinai Lavrinovič,dalyvaujant ieškovo atstovui K. M.,

atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Gabijos investicijos“ atstovui advokatui Viačeslav Blaščiuk,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Gabijos investicijos“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2141-431/2010 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Inarsta“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Gabijos investicijos“ dėl sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo bei atsakovo priešieškinį ieškovui, uždarajai akcinei bendrovei „Ranga IV investicijos“, bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Dekociti“ dėl tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo aktų pripažinimo negaliojančiais ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Inarsta“ su atsakovu UAB „Gabijos investicijos“ 2008 m. rugsėjo 10 d. sudarė komercinių patalpų ir žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo sutartį (toliau - Sutartis), pagal kurios 2.1 punktą pardavėjas (atsakovas) už 568 480,00 Lt pardavė, o pirkėjas (ieškovas) nuosavybės teise nupirko komercines patalpas, pažymėtas plane nuo 110-1 iki 110-8, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), bendras plotas - 124,10 kvadratinių metrų, esančias (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo dalį - 5600/1412000 žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), tenkančią įsigyjamai komercinei patalpai (toliau - Turtas).

Šalių ginčas kilo dėl atsakovo prievolių, kilusių iš Sutarties, neįvykdymo. Atsakovui neįvykdžius Sutarties 5.4 punkto sąlygos, t.y. neišregistravus komercinių patalpų įkeitimo iš Hipotekos registro po ieškovo visiško atsiskaitymo su atsakovu, ieškovas Sutartimi iš esmės negavo to, dėl ko sudarė Sutartį. Atsakovui neįvykdžius Sutartimi numatytos prievolės per ieškovo papildomai nustatytą terminą, ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas nutraukti Sutartį ir taikyti restituciją (CK 1.138 str. 2 ir 5 p.).

Atsiliepimas

Atsakovas nepripažino ieškinio ir nurodė, kad ieškovas pažeidė Sutartyje numatytą atsiskaitymo už įsigytą Turtą tvarką, t.y. buvo atsiskaityta ne Sutarties 3 skyriuje numatyta tvarka, o 2008 m. rugsėjo 10 d. pasirašant tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo aktą, 2008 m. spalio 30 d. tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo aktą, 2008 m. lapkričio 24 d. susitarimą dėl priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo, ir tik nedidelę kainos dalį, t.y. 7 815,16 Lt, sumokant mokėjimo pavedimu į atsakovo atsiskaitomąją sąskaitą. Pačiam ieškovui neįvykdžius Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, nėra pagrindo reikalauti kitų, nuo pirmųjų priklausančių, tos pačios Sutarties sąlygų įvykdymo, t.y. nėra pagrindo išregistruoti ginčo patalpų iš hipotekos registro. Ieškovo reikalavimai dėl Sutarties nutraukimo, esant esminiam jos pažeidimui (LR CK 6.217 str.), neva pardavėjui nepašalinus visų teisinių kliūčių valdyti daiktą (LR CK 6.324 str.) bei restitucijos taikymo, yra atmestini kaip neturintys teisinio pagrindo, neįrodyti bei nepagrįsti.

Atsakovas pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiais 2008 m. rugsėjo 10 d., 2008 m. spalio 30 d., 2008 m. lapkričio 24 d. tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo aktus, priteisti iš ieškovo 560 664,84 Lt įsiskolinimą pagal 2008 m. rugsėjo 10 d. Sutartį. Priešieškinį grindė argumentu, kad įstatyme yra nustatyta galimybė atlikti vienarūšių pagal prievolės objektą priešpriešinių reikalavimų, kurių terminas yra suėjęs, įskaitymą. Pasirašant tarpusavio reikalavimų įskaitymo aktus, šalių nesiejo vykdytinos tarpusavio prievolės, o ieškovas neturėjo vienarūšių priešpriešinių reikalavimų atsakovui.

Be to, tarpusavio įsiskolinimų užskaitymų aktai pripažintini negaliojančiais, kaip pasirašyti įgalinimų neturinčio asmens. Atsakovas turėjo teisę su trečiuoju asmeniu sudaryti bet kokį sandorį tik vadovaudamasis kiekybinio atstovavimo taisykle, numatyta bendrovės įstatuose.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2010 m. lapkričio 2 d. sprendimu ieškinį tenkino, priešieškinį atmetė. Teismas nutraukė 2008 m. rugsėjo 10 d. komercinių patalpų ir žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo sutartį ir pritaikė restituciją: priteisė UAB „Inarsta“ iš UAB „Gabijos investicijos“ 568 480,00 Lt sumą ir įpareigoti ieškovą tuo pat metu, kai gaunama 568 480,00 Lt suma, grąžinti atsakovui komercines patalpas ir žemės sklypo dalį, tenkančią komercinėms patalpoms.

Iš atsakovo UAB „Gabijos investicijos“ ieškovui priteisė 3104 Lt bylinėjimosi išlaidų, o į valstybės biudžetą - 6685 Lt.

Teismas nurodė, kad Sutartyje šalys numatė, jog parduodamo turto kaina (568 480,00 Lt) atsakovui privalo būti sumokėta tokia tvarka: dalis kainos privalo būti pervesta į nurodytą banko sąskaitą, mokėjimo dokumente nurodant, kad šios lėšos skirtos atsakovo kredito grąžinimui pagal 2005 m. liepos 27 d. kredito sutartį Nr. 05-048188-IN, o likusioji kainos dalis pervedama į atsakovo sąskaitą (Sutarties 3 skyrius, 3.1 - 33 p.).

Už įsigytą Turtą buvo atsiskaityta ne Sutartyje numatyta tvarka, o 2008 m. rugsėjo 10 d., 2008 m. spalio 30 d. ir 2010 m. lapkričio 24 d. tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo aktais ir 7815,16 Lt sumokant mokėjimo pavedimu į atsakovo atsiskaitomąją sąskaitą. Aktuose aiškiai įvardinta, kad yra užskaitoma suma pagal 2008 m. rugsėjo 10 d. nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį (notarinio reg. nr. 11602), todėl darytina išvada, kad šalys tarpusavio susitarimu, išdėstytu raštu, pakeitė prievolės įvykdymo būdą, ieškovas tam neprieštaravo, o atsakovas pritarė (CK 6.39 str. l d.).

Atsakovas 2008 m. rugsėjo 10 d. tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo aktu užskaitė 409 753,17 Lt kaip ieškovo kainos dalies pagal Sutartį sumokėjimą, 2008 m. spalio 30 d. tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo aktu užskaitė 40 513,32 Lt kaip ieškovo kainos dalies pagal Sutartį sumokėjimą, 2008 m. lapkričio 24 d. tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo aktu užskaitė 110398,35 Lt kaip ieškovo kainos dalies pagal Sutartį sumokėjimą.

Ieškovui sumokėjus likusią kainos 7815,16 Lt dalį, ieškovo prievolė sumokėti Turto kainą pasibaigė.

Atsakovas savo sutikimą priimti prievolės įvykdymą kitokiu, nei Sutartyje numatytu būdu, išreiškė ir pripažino taip pat ir vėlesne 2008 12 17 pažyma Nr. 2007/721 (b.l.48), kuria patvirtino, kad ieškovas pagal Sutartį yra pilnai atsiskaitęs. Toks patvirtinimas buvo numatytas Sutarties 3.2 punkte ir pagal Sutartį reiškė pirkėjo prievolės sumokėti kainą visišką įvykdymą.

Aplinkybė, kad atsakovas sutiko su prievolės įvykdymo būdo pakeitimu, neatleidžia jo nuo pareigos vykdyti sutarties 5.4 punktu prisiimtus įsipareigojimus, todėl nepagrįsti atsakovo argumentai, kad dėl netinkamo ieškovo prievolės įvykdymo jis neturi pareigos vykdyti prisiimtą įsipareigojimą dėl turto išregistravimo iš Hipotekos. Atsakovas, sutikdamas su prievolės įvykdymu kitokiu, nei Sutartyje numatytu būdu, privalėjo įvertinti savo galimybes atsiskaityti su bankais, kad galėtų vykdyti Sutarties 5.4 punktu prisiimtą įsipareigojimą prieš turto pirkėją. Viena šalis negali remtis kitos šalies neįvykdymu tiek, kiek sutartis buvo neįvykdyta dėl jos pačios veiksmų ar neveikimo arba kitokio įvykio, kurio rizika jai pačiai ir tenka (CK 6.206 str.).

Atsakovui neįvykdžius Sutarties 5.4 punkto reikalavimo per protingą bei papildomai suteiktą terminą išregistruoti komercinių patalpų įkeitimą iš Hipotekos registro po pirkėjo visiško atsiskaitymo su pardavėju momento, vertintina, kad atsakovas pažeidė Sutartį ir šis pažeidimas yra esminis, nes ieškovas negavo to, ko tikėjosi iš Sutarties (CK 6.217 str.).

Atmesdamas priešieškinį apygardos teismas pažymėjo, kad tam, jog būtų galima atlikti įskaitymą, pirma, prievolės šalis turi sieti abipusės teisės ir pareigos, susiklostę nebūtinai tuo pačiu sutartiniu-prievoliniu pagrindu, antra, šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai pagal prievolės objektą, trečia, abu reikalavimai turi būti galiojantys ir vykdytini, ketvirta, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. nukreipti viena kitai, o ne trečiajam asmeniui. Byloje nagrinėjamu atveju, įskaityme dalyvavo ne dvi, o kelios šalys, kurios turėjo priešpriešinius reikalavimus. Bylos išnagrinėjimui nereikšminga, ar ginčytini susitarimai atitiko įskaitymui keliamus reikalavimus, nes įskaityme dalyvavusios šalys nepasinaudojo CK 6.131 straipsnio 1 dalies nuostata, pagal kurią pakanka vienos šalies pareiškimo įskaitymui atlikti ir dėl to nekilo ginčų, o visos sutarė dėl atitinkamų sumų įskaitymo, pasirašydamos sutartį. Atsakovas dalyvavo ginčijamų sutarčių sudaryme ir sutiko su nustatytomis sąlygomis. Todėl atmestinas atsakovo argumentas, kad ginčijamos sutartys neteisėtos, nes neatitiko visų būtinų sąlygų įskaitymui atlikti.

Vadovaujantis CK 1.82 straipsniu, sandoriai, sudaryti privataus juridinio asmens valdymo organų, pažeidžiant privataus juridinio asmens steigimo dokumentuose nustatytą jų kompetenciją ar prieštaraujantys juridinio asmens tikslams, gali būti pripažinti negaliojančiais tik tais atvejais, kai kita sandorio šalis veikė nesąžiningai. Juridinio asmens steigimo dokumentų paskelbimo faktas tokiais atvejais nėra pakankamas kitos šalies nesąžiningumo įrodymas, todėl juridinis asmuo turi įrodyti, kad kita sandorio šalis tikrai veikė nesąžiningai. Tokių įrodymų byloje nepateikta.

Vertinant ginčijamas sutartis pasirašiusius asmenis pagal jiems suteiktus įgaliojimus, matyti, kad užskaitymo aktus pasirašė UAB „Gabijos investicijos“ generalinė direktorė D. S., kuri taip pat yra ir valdybos narė, ir valdybos narys L. P., t.y. ant dokumentų yra bendrovės vadovo ir dviejų valdybos narių parašai. Tai, kad atsakovo valdybos narys L. P. pasirašė kaip UAB „Ranga IV investicijos“ generalinis direktorius ir dar kartą nepasirašė kaip atsakovo valdybos narys, nereiškia jo valios neišreiškimo dėl akto sudarymo. Byloje esančio Juridinių asmenų registro išrašo su istorija duomenys apie valdybos narius ir kiekybinį atstovavimą taip pat nesudaro pagrindo spręsti, kad kiekybiniam atstovavimui būtinas trečiojo valdybos nario D. M.-R. parašas. Nėra pagrindo tvirtinti, jog buvo pažeista kiekybinio atstovavimo tvarka. Ginčijamo sandorių pasirašymo metu ieškovas galėjo pagrįstai manyti, kad atsakovas yra atstovaujamas tinkamai (CK 2.133 str. 9 d.). Be to, atsakovas pritarė sandoriui vėlesniais konkliudentiniais veiksmais, darydamas įrašus buhalterinėje apskaitoje ginčijamų aktų pagrindu.

Priešieškinio reikalavimas dėl 560 664,84 Lt priteisimo buvo išvestinis iš reikalavimo pripažinti sutartis negaliojančiomis, todėl jis taip pat atmestinas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 2 d. sprendimą ir priimti naują – ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti bei priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos svarbiausius argumentus:

1. Tarpusavio įskaitymo aktus atsakovas UAB „Gabijos investicijos“ pasirašė nesilaikydamas įstatuose numatytos tvarkos.

2. UAB „Gabijos investicijos“ ir ieškovo nesiejo priešpriešiniai vienarūšiai reikalavimai, todėl ir įskaitymas nebuvo galimas.

3. Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada dėl UAB „Gabijos investicijos“ vėlesnio pritarimo ginčo sandoriams.

4. Ieškovas su atsakovu pagal pirkimo-pardavimo sutartį neatsiskaitė Sutartyje numatyta tavrka.

5. Pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė restitucijos, nutraukus sutartį, taisykles. Ieškovas pagal sutartį tiesiogiai buvo sumokėjęs tik 7 815,16 Lt. Pritaikius restituciją tik tiek UAB „Gabijos investicijos” turėtų grąžinti ieškovui.

Atsiliepimas

Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jo netenkinti ir priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas 2011 m. birželio 17 d. informavo teismą, kad po apeliacinio skundo padavimo ginčo patalpų ir žemės hipoteka išregistruota, todėl šalys derasi dėl taikos sutarties.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Iki bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka iš esmės pradžios 2012 m. sausio 13 d. gautas ieškovo RUAB „Inarsta“ pareiškimas dėl atsisakymo nuo ieškinio, žyminio mokesčio grąžinimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Ieškovas nurodo, kad po apeliacinio skundo padavimo buvo išregistruota pirktų patalpų hipoteka, todėl išnyko ginčo dalykas ir ieškovas atsisako nuo ieškinio. Ieškinio atsisakymo pasekmės ieškovui žinomos. Prašo grąžinti 75 procentus pirmosios instancijos teismui sumokėto žyminio mokesčio sumos, o likusią dalį visų ieškovo turėtų bylinėjimosi išlaidų priteisti iš atsakovo UAB „Gabijos investicijos“.

Atsakovas UAB „Gabijos investicijos“ 2012 m. sausio 24 d. pateikė teismui pareiškimą dėl priešieškinio atsisakymo, žyminio mokesčio grąžinimo, ieškovo prašymo priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad, ieškovui atsisakius ieškinio, atsakovui tapo nebetikslinga bylinėtis dėl tarpusavio atsiskaitymų aktų pripažinimo negaliojančiais ir taip įrodyti, jog ieškovas nebuvo tinkamai atsiskaitęs už pirktas patalpas. Atsisakydamas nuo priešieškinio atsakovas nepripažįsta, kad ieškovas būtų tinkamai atsiskaitęs už pirktas patalpas.

Prašo grąžinti 75 procentus už priešieškinį sumokėto žyminio mokesčio bei 75 procentus už apeliacinį skundą sumokėto žyminio mokesčio.

Nurodo, kad ieškovas nepagrįstai prašo priteisti jo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Pagal po 2011 m. spalio 1 d. galiojančią CPK redakciją bylinėjimosi išlaidos turi būti paskirstomos CPK 94 straipsnio 1 dalies tvarka ir CPK nebenumato teisinio pagrindo ieškovui prašyti priteisti bylinėjimosi išlaidas, kadangi ieškinio jis atsisakė atsakovui įvykdžius ieškovo reikalavimus. Be to, hipoteką išregistravo ne atsakovas, o hipotekos kreditoriai. Dar daugiau, ieškinio reikalavimas buvo ne išregistruoti hipoteką, o nutraukti pirkimo-pardavimo sutartį.

Ieškovas atsisakė išspręsti ginčą taikiai, nepateikė taikos sutarties pasiūlymo, pareiškimą dėl atsisakymo nuo ieškinio pateikė teismui tokiu terminu, kad atsakovas prarado galimybę iki bylos nagrinėjimo iš esmės pradžios pateikti atsisakymą nuo priešieškinio. Esant tokiam ieškovo elgesiui, jo reikalavimas priteisti iš atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas yra nesąžiningas elgesys ir atsakovui iš ieškovo turi būti priteista 25 procentai už apeliacinį skundą sumokėto žyminio mokesčio (4 823 Lt) ir dėl bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme turėtos išlaidos (11 029,12 Lt).

Ieškinio ir priešieškinio atsisakymas priimtinas, Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 2 d. sprendimas naikintinas ir byla nutrauktina

Vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų yra dispozityvumo principas, kuris reiškia, kad šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi įstatymų reikalavimų, turi teisę laisvai disponuoti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Vadovaujantis CPK 140 straipsnio 1 dalimi, ieškovas bet kurioje proceso stadijoje turi teisę atsisakyti pareikšto ieškinio, o atsakovas priešieškinio. Ieškinio (priešieškinio) atsisakymo rašytiniame pareiškime turi būti nurodyta, kad asmeniui yra žinomos procesinės ieškinio (priešieškinio) atsisakymo pasekmės (CPK 140 str. 1 d.). Šis reikalavimas siejamas su teisinėmis ieškinio (priešieškinio) atsisakymo pasekmėmis, kadangi teismui priėmus ieškovo pareikštą ieškinio (priešieškinio) atsisakymą, byla nutraukiama, o ieškovas (atsakovas – ieškovas pagal prieieškinį) netenka teisės pakartotinai kreiptis į teismą su tapačiu ieškiniu (CPK 293 str. 4 p., 294 str. 2 d.).Vadovaujantis CPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 293 straipsnio 4 punktu, nustačius, kad ieškovas atsisakė ieškinio, o atsakovas priešieškinio, apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs ieškinio bei priešieškinio atsisakymą, turi teisę panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą nutraukti.Į bylą pateiktų ieškovo UAB „Inarsta“ pareiškimo dėl atsisakymo nuo ieškinio ir atsakovo UAB „Gabijos investicijos“ pareiškimo dėl atsisakymo nuo priešieškinio turinys patvirtina, kad šiems pareiškėjams yra žinomos procesinės ieškinio (priešieškinio) atsisakymo pasekmės. Teisėjų kolegija, nenustačiusi, jog ieškovo atsisakymas nuo ieškinio ar atsakovo atsisakymas nuo priešieškinio prieštarautų imperatyviems įstatymo reikalavimams ar viešajam interesui, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nepriimti ieškovo UAB „Inarsta“ atsisakymo nuo ieškinio ir atsakovo UAB „Gabijos investicijos“ atsisakymo nuo priešieškinio. Todėl, priėmus atsisakymus nuo ieškinio bei priešieškinio, Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 2 d. sprendimas naikintinas, o civilinė byla nutrauktina (CPK 42 str. 2 d., 140 str. 1 d., 293 str. 4 p., 326 str. 1 d. 5 p.).Dėl bylinėjimosi išlaidųPagal CPK 87 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškovas atsisako pareikšto ieškinio, jam grąžinama 75 procentai pirmosios instancijos teismui sumokėto žyminio mokesčio sumos. Tokia žyminio mokesčio dalis grąžinama ir tuo atveju, kai ieškovas atsisako pareikšto ieškinio dėl to, kad atsakovas ieškovo reikalavimus patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Jeigu byla minėtais būdais užbaigiama ją nagrinėjant apeliacine tvarka, grąžinama 100 procentų žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą, kai byla užbaigiama iki bylos nagrinėjimo iš esmės pradžios arba 75 procentai žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą, kai byla užbaigiama vėliau.Šioje byloje susiklostė situacija, kai byla šalims atsisakius nuo ieškinio ir priešieškinio užbaigiama jos nagrinėjimo apeliacine tvarka stadijoje. Atsisakymas nuo ieškinio buvo paduotas iki bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka iš esmės pradžios, o atsisakymas nuo priešieškinio – prasidėjus nagrinėjimui apeliacine tvarka iš esmės, tačiau atsakovas apie tai, kad ieškovas atsisakė ieškinio, sužinojo tik gavęs Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. sausio 17 d. nutartį, kuria buvo informuotos apie paskirtą žodinį posėdį tam, kad išsiaiškinti šalių nuomonę dėl galimybės baigti ginčą taikiai, pasikeitus bylos aplinkybėms. Sužinojęs apie tai, kad ieškovas, likus kelioms dienoms iki bylos nagrinėjimo iš esmės, atsisakė ieškinio, atsakovas nedelsdamas priėmė sprendimą atsisakyti priešieškinio ir informavo apie tai teismą dar iki paskiro 2012 m. sausio 26 d. posėdžio. Atsakovas savo sprendimą atsisakyti priešieškinio sieja su sužinojimu apie tai, kad ieškovas atsisakė ieškinio. Esant tokioms bylos aplinkybėms, kai atsakovas apie aplinkybes, nulėmusias jo apsisprendimą atsisakyti priešieškinio, ne dėl savo kaltės sužinojo jau prasidėjus bylos nagrinėjimui iš esmės, tuomet nedelsdamas atsisakė priešieškinio, teisėjų kolegija sprendžia esant pagrindą apeliantui grąžinti 100 procentų už apeliacinį skundą sumokėto žyminio mokesčio (19 292Lt).Už ieškinį ieškovas sumokėjo 3000 Lt ir prašė atidėti likusios dalies, lygios 6685 Lt, sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo. Kadangi viso už ieškinį mokėtinas žyminis mokestis sudarė 9 685 Lt, tai 75 procentai ieškovui grąžintino žyminio mokesčio sudarytų 7 263,75 Lt, o likusi 25 procentų dalis, tenkanti valstybės biudžetui, sudarytų 2 421,25 Lt. Kaip jau minėta, ieškovas už ieškinį buvo sumokėjęs 3000 Lt, taigi jam grąžintinas skirtumas tarp valstybės biudžetui tenkančios 25 procentų žyminio mokesčio už ieškinį dalies ir ieškovo sumokėtos sumos (3000 – 2421,25 =578,75 Lt).Už priešieškinio nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme atsakovas sumokėjo 390 Lt ir 9217 Lt (viso – 9 607 Lt) žyminį mokestį. Atsakovui grąžintina 75 procentų už ieškinį sumokėtos sumos sudaro 7 205,25 Lt. Vadovaujantis CPK 94 straipsnio 1 dalimi, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Pagal bylos duomenis ieškovas dėl bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme turėjo 104,06 Lt išlaidų, susijusių su įrodymų bylai rinkimu (T.1 b.l. 73-75).Atsakovas UAB „Gabijos investicijos“ pateikė teismui dvi sąskaitas už advokato paslaugas (8 235,93 Lt ir 13 647,82 Lt sumoms) bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir įrodymus apie 11 029,12 Lt bylinėjimosi išlaidas dėl advokato paslaugų apeliacinės instancijos teisme. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovo UAB „Gabijos investicijos“ jo turėtos bylinėjimosi išlaidos, patirtos tiek bylą nagrinėjant pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme, jam nepriteistinos. Ieškovas atsisakė ieškinio pasikeitus aplinkybėms, t.y. nebelikus faktinio pagrindo ieškiniui reikšti po to, kai pirmosios instancijos teismas ieškinį patenkino. Nors ieškiniu buvo reikalaujama nutraukti patalpų pirkimo-pardavimo sutartį ir taikyti restituciją, svarbu, kad ieškinys pareikštas tuo faktiniu pagrindu, kad neišregistravus pirktų patalpų hipotekos, ieškovas negavo to, ko iš esmės pagal Sutartį tikėjosi. Išregistravus hipoteką jau po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, ieškovui nebeliko priežasčių bylinėtis ir jis, esant sprendimui atsakovo apskųstam apeliacine tvarka, atsisakė ieškinio. Toks ieškovo elgesys nelaikytinas procesiškai nesąžiningu. Pats atsakovas, išregistravus parduotų patalpų hipoteką, galėjo imtis aktyvių veiksmų bylą užbaigti taikiu susitarimu. Pagal bylos duomenis atsakovas ieškovui siūlė pateikti pasiūlymą dėl taikos sutarties. Vien tokiu veiksmu atsakovas neįdėjo visų galimų pastangų užbaigti bylą taikiai. Atsakovo priešieškinys buvo grindžiamas argumentais, jog tarpusavio reikalavimų užskaitymo aktai turėjo formos trūkumų, be to, UAB „Gabijos investicijos“ ir ieškovo nesiejo priešpriešiniai vienarūšiai reikalavimai, todėl ir įskaitymas nebuvo galimas. Taigi, argumentai, kuriais buvo grindžiamas priešieškinys išliko aktualūs ir ieškovui atsisakius ieškinio. Esant tokioms aplinkybėms, taip pat atsižvelgus į tai, kad priešieškinį pirmosios instancijos teismas buvo atmetęs, atsakovo UAB „Gabijos investicijos“ turėtos advokato pagalbos išlaidos jam iš ieškovo nepriteistinos. Ieškovas 104,06 išlaidas dėl įrodymų rinkimo patyrė pagrįstai. Atstovavimo išlaidų ieškovas neprašo priteisti, nors toje pačioje byloje atsakovas prašo priteisti net 21 883,73 Lt advokato pagalbos pirmosios instancijos teisme ir 11 029,12 Lt advokato pagalbos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme išlaidų. Esant tokiom aplinkybėm ir atsižvelgus į tai, kad pirmosios instancijos teismas ieškinį patenkino, taip pat į priežastis, kodėl ieškovas atsisakė ieškinio bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme stadijoje, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovui iš apelianto priteistinos 104,06Lt bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidos. Pagal bylos duomenis, Vilniaus apygardos teismas 2010 m. sausio 27 d. nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones - areštavo atsakovui UAB „Gabijos investicijos“ (į/k 126307840) nuosavybės teise priklausantį turtą, uždraudė disponuoti areštuotu turtu, paliko teisę šį turtą valdyti ir juo naudotis, o turto nesant ar esant nepakankamai, nutarė areštuoti atsakovo vardu atidarytose bankinėse sąskaitose esančius pinigus, uždraudžiant disponuoti areštuotomis lėšomis, paliekant teisę įnešti pinigus į sąskaitas, taip pat iš areštuotų piniginių lėšų leidžiant išmokėti darbuotojams darbo užmokestį, mokėti mokesčius valstybei bei socialinio draudimo įmokas. Bendra areštuoto turto vertės ir lėšų suma turi savo verte atitikti 568 480 Lt sumą.Kadangi Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 2 d. sprendimas naikinamas, o byla nutraukiama, turi būti panaikintos ir Vilniaus apygardos 2010 m. sausio 27 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi to, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 2 dalimi, 94 straipsnio 1 dalimi, 140 straipsnio 1 dalimi, 293 straipsnio 4 punktu, 302 ir nutaria:Priimti ieškovo restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Inarsta“ atsisakymą nuo ieškinio bei atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Gabijos investicijos“ atsisakymą nuo priešieškinio. Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 2 d. sprendimą. Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 27 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Civilinę bylą pagal ieškovo restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Inarsta“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Gabijos investicijos“ dėl sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo, atsakovo priešieškinį ieškovui, uždarajai akcinei bendrovei „Ranga IV investicijos“, bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Dekociti“ dėl tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo aktų pripažinimo negaliojančiais nutraukti. Grąžinti ieškovui restruktūrizuojamai uždarajai akcinei bendrovei „Inarsta“ (j. a. k. 300618633) 578,75 Lt (penkis šimtus septyniasdešimt aštuonis litus septyniasdešimt penkis centus) už ieškinį sumokėto žyminio mokesčio. Grąžinti atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Gabijos investicijos“ (j. a. k. 126307840) 7205,25 Lt (septynis tūkstančius du šimtus penkis litus dvidešimt penkis centus) už priešieškinį sumokėtos žyminio mokesčio ir 19 292 Lt (devyniolika tūkstančių du šimtus devyniasdešimt du litus) už apeliacinį skundą sumokėto žyminio mokesčio. Priteisti ieškovui restruktūrizuojamai uždarajai akcinei bendrovei „Inarsta“ (j. a. k. 300618633) iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Gabijos investicijos“ (j. a. k. 126307840) 104,06 Lt (vieną šimtą keturis litus šešis centus) bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme išlaidų. Nutarties nuorašą išsiųsti šalims ir Centrinei hipotekos įstaigai. Teisėjai Virginija Čekanauskaitė Artūras Driukas Algirdas Gailiūnas