Šiaulių apygardos teismo nutartis

2008-08-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-237-354/2008

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-08-28
Bylos Nr.
1A-237-354/2008
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Nijolė Matuzevičienė (pirm.), Raimundas Jurgaitis, Danutė Matiukienė
Nuteistasis
D. R.
Advokatai
Jūratė Astromskytė
Kategorijos

Pranešėja Nijolė Matuzevičienė Baudžiamoji byla 1A-237-354/2008 Teisėjas Saulius Remeika Procesinio sprendimo kategorijos:

2.4., 1.2.14.2.1.

(S)ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2008 m. rugpjūčio 28 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Nijolės Matuzevičienės,

teisėjų Danutės Matiukienės, Raimundo Jurgaičio,sekretoriaujant Redai Jončienei,dalyvaujant prokurorui Zenonui Griciui,gynėjai advokatei Jūratei Astromskytei,nuteistajam D. R.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. R. apeliacinį skundą dėl Akmenės rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 30 d. nuosprendžio, kuriuo D. R. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams.

Aprašomoji dalis

Kolegija nustatė:

D. R. nuteistas už tai, kad 2008 m. balandžio 21 d. apie 5 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pro neužrakintas duris įsibrovė į S. S. priklausantį butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Naujojoje Akmenėje, iš kur pagrobė S. S. priklausantį 441, 50 Lt vertės turtą, tuo padarydamas nukentėjusiajai 441, 50 Lt vertės turtinę žalą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis D. R. prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę. Nurodo, kad nusikalsta draugų įtakoje, pirmuosius nusikaltimus padarė būdamas nepilnamečiu, nes jo vaikystė buvo sunki, augo matydamas smurtą ir jausdamas savo atžvilgiu neapykantą. Grįžęs iš laisvės atėmimo vietos ir sužinojęs apie mamos mirtį, ėmė vartoti raminamuosius vaistus bei girtauti, dėl girtumo ir padarė nusikaltimą, už kurį yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu. Apeliantas prašo atsižvelgti ir į tai, jog pagrobtus daiktus nukentėjusiajai jis grąžino ir pastaroji civilinio ieškinio atsisakė, jam atleido bei prašė jo griežtai nebausti, be to, jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis D. R. ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo D. R. apeliacinis skundas atmetamas.

Pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai ištyrė visas bylos aplinkybes ir įrodymus įvertino nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nuostatų. D. R. pagrįstai pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. Savo kaltės neginčija ir apeliantas, kuris tik nesutinka su jam paskirta bausme.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti Lietuvos Respublikos BK 54 str., reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytos sankcijos ribose ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Apylinkės teismas šių įstatymo nuostatų nepažeidė.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, nors apeliantas yra jauno amžiaus, tačiau jau ne kartą teistas, tame tarpe ir nusikalstamas veikas nuosavybei, tyčinį apysunkį nusikaltimą padarė neišnykus teistumui, praėjus vos savaitei po jo paleidimo iš laisvės atėmimo vietos. Šios aplinkybės rodo, kad D. R. padaryta nusikalstama veika, už kurią jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, yra dėsningas jo ankstesnio elgesio padarinys dėl susiformavusios neigiamos orientacijos visuomenėje, bendrai pripažintų elgesio normų nepaisymo.

Kaip jau minėta, D. R. anksčiau jau buvo teistas už tyčinius nusikaltimus ir vėl padarė tyčinį nusikaltimą, todėl jis yra laikomas recidyvistu (BK 27 str. 1 d.). Nusikaltimų recidyvas yra siejamas su asmeniu, keliančiu didesnį pavojų visuomenėje, o tokiam asmeniui paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė (BK 56 str. 1 d.).

Esant tokioms aplinkybėms kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti D. R. paskyrus laisvės atėmimo bausmę.

Pirmosios instancijos teismas, nustatęs vieną apelianto atsakomybę lengvinančią aplinkybę – tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), bei nustatęs vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – kad nusikalstamą veiką jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.), paskyrė D. R. bausmę, mažesnę nei Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis (vidurkis – 3 metai 1 mėnuo 15 dienų). Tokiu būdu D. R. laisvės atėmimo bausmės dydis nustatytas nepažeidžiant Lietuvos Respublikos BK 61 str. nuostatų.

Kolegija pažymi, jog skirdamas bausmę D. R. teismas atsižvelgė ir į apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, tai yra į tai, kad civilinis ieškinys nepareikštas, kad nukentėjusioji prašė neskirti kaltinamajam griežtos bausmės.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, kolegija daro išvadą, kad apylinkės teismo apeliantui paskirta bausmė nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra aiškiai per griežta ir ją švelninti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

nutaria:

nuteistojo D. R. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkė Nijolė MatuzevičienėTeisėjai Danutė MatiukienėRaimundas Jurgaitis