- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-04-19
- Bylos Nr.
- eI-1687-629/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00333-2018-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jolita Rasiukevičienė, Jūratė Gaidytė-Lavrinovič, Milda Vainienė
- Pareiškėjas
- I. I.
- Atsakovas
- Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Advokatai
- Aivaras Gilys
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič, Jolitos Rasiukevičienės ir Mildos Vainienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei Radvilei Bajelytei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. I. (I. I.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas Gruzijos pilietis I. I. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (I t., b. l. 1–5) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2018 m. sausio 15 d. sprendimą Nr. (15/4-1)3I-38(00019) „Dėl atsisakymo pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Gruzijos piliečiui I. I.“ bei įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl leidimo išdavimo.
Pareiškėjas nurodė, jog 2017 m. rugpjūčio 14 d. tuo pagrindu, kad užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla kaip UAB „Mira Transport & Shipping“ (toliau – ir Bendrovė) dalyvis (akcininkas), Migracijos departamentui pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjo teigimu, jo prašymas turėjo būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo prašymo pateikimo atitinkamoje institucijoje dienos. Be to, pagal Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 patvirtinto Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka, registruota partnerystė, įvaikinimas ar įmonė yra fiktyvūs, tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) nuostatas, jeigu nepakanka prašymą išduoti arba pakeisti leidimą pagrindžiančių duomenų ir (ar) dokumentų sprendimui dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ar pakeitimo priimti, tai ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo išduoti arba pakeisti leidimą gavimo dienos, tarnautojas privalo išsiųsti pranešimą šį prašymą pateikusiam asmeniui apie tai, kad nepakanka prašymą išduoti ar pakeisti leidimą pagrindžiančių duomenų ir (ar) dokumentų. Šiame pranešime nurodomi duomenys ir (ar) dokumentai, kuriuos būtina pateikti Migracijos departamentui, nagrinėjančiam užsieniečio prašymą išduoti arba pakeisti leidimą ir kartu pateiktus dokumentus, arba migracijos tarnybai, nagrinėjančiai užsieniečio prašymą pakeisti leidimą ir kartu pateiktus dokumentus, ir jame nustatomas pagrįstas terminas reikiamiems duomenims ir (ar) dokumentams pateikti. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas likus 2 dienoms iki sprendimo priėmimo termino pabaigos, pažeidžiant Apraše nustatytą tvarką, el. paštu buvo informuotas apie tai, kad turi atvykti į apklausą Migracijos departamente, tačiau kvietime nebuvo nurodyta, kad reikia pateikti papildomus dokumentus ar valstybės tarnautojui kelia abejonių pateikti dokumentai. Pareiškėjo nuomone, atsakovas sąmoningai vilkino sprendimo priėmimą ir dėl to, pasibaigus leidimo gyventi galiojimui, pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje tapo neteisėtu. Atsakovas rinko įrodymus pažeisdamas pagrindines procedūras ir taisykles, visiškai nesilaikė Aprašo X skyriaus reikalavimų.
Pareiškėjas taip pat paaiškino, kad yra UAB „Mira Transport & Shipping”, įsteigtos 2012 m., akcininkas. Leidimus laikinai gyventi gauna nuo 2012 m. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir UTPĮ) 45 straipsnio pagrindu. Bendrovė niekada nėra sustabdžiusi veiklos vykdymo, 2017 m. dirbo pelningai, aplinkybės, dėl kurių pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje, nepasikeitė. Abejonių kelia nepagrįstas ir neargumentuotas Migracijos departamento teiginys, kad A. B. ir T. N. nesuinteresuoti darbu Bendrovėje, o įdarbinti formaliai. Pažymėjo, kad Migracijos valdybos pareigūnas, vykdydamas apklausą, darė spaudimą, versdamas sakyti, kad įmonė nevykdo veiklos. Pareiškėjas pabrėžė, jog yra pelningos įmonės dalyvis ir akcininkas, laiku moka mokesčius, turi gyvenamąją patalpą, kurioje deklaravęs gyvenamąją vietą, bendrovė dirba jau 5 metus, teikia pervežimo paslaugas, taip pat tarpininkauja naftos transportavimui iš Gruzijos į Europos Sąjungą, turi nemažą patirtį šioje srityje, turi ilgalaikes sutartis. Be to, verslo plane numatytas didelių logistikos objektų įsigijimas sandėliuoti produkcijai iš Gruzijos, vedamos derybos. Per visus veiklos metus sumokėtų mokesčių į Lietuvos Respublikos biudžetą suma siekia 40 000 Eur, įmonė nevengia mokėti mokesčių, šiuo metu neturi skolų, atlyginimai darbuotojams mokami tvarkingai, todėl atsakovo išvada, kad pareiškėjas realiai nevykdo veiklos, bei pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, nėra pagrįsta ir motyvuota. Pasak pareiškėjo, priimant ginčijamą sprendimą, buvo pažeistos procedūrinės taisyklės, kurios turėjo užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Atkreipė dėmesį, jog Bendrovės negalima vertinti tik pagal buhalterinės apskaitos dokumentus, nes veikla susideda ne tik iš pajamų gavimo.
Anot pareiškėjo, iš skundžiamo sprendimo nėra aišku, ar Migracijos departamentas jį priėmė nustatęs, jog įmonė fiktyvi, ar remdamasis tuo, kad pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkančius dokumentus. Be to, pareiškėjo nuomone, atsakovas neturėjo teisinio pagrindo remtis UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 12 punktu, nes neturi Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) ir Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos išvadų, kuriose būtų konstatuota, kad pareiškėjas kelia nelegalios migracijos grėsmę. Migracijos departamentas neteisingai traktavo UTPĮ 39 straipsnio nuostatą, siejamą su neteisėtu atvykimu į Lietuvos Respubliką, neteisėtu buvimu, bei neteisėtu gyvenimu. Pareiškėjas pabrėžė, jog jis nuo 2012 m. iki skundžiamo sprendimo priėmimo legaliai gyveno ir aktyviai siekė įteisinti savo gyvenimą Lietuvos Respublikoje, todėl neįrodyta nelegalios migracijos grėsmė. Atsakovas UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu jau ne vieną kartą buvo išdavęs pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, tuo pripažindamas ir UAB „Transport & Shipping“ vykdomos veiklos pagrįstumą, todėl ginčijamas sprendimas, pareiškėjo nuomone, priimtas neatlikus išsamaus patikrinimo ir pažeidus teisės aktais nustatytų procedūras, pagrįstas prielaidomis.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (II t., b. l. 1–12). Nurodė, kad iš ginčijamo sprendimo turinio pareiškėjui turėjo būti akivaizdu, jog jo atžvilgiu buvo pritaikyti abu pagrindai, t. y. pareiškėjas teikė tikrovės neatitinkančius duomenis bei yra rimtas pagrindas manyti, kad įmonė, kurios dalyvis yra užsienietis, yra fiktyvi. Paaiškino, kad, nagrinėjant pareiškėjo prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi, kilo pagrįstų įtarimų dėl UAB „Mira Transport & Shipping” veiklos vykdymo Lietuvos Respublikoje, minėtoje įmonėje įdarbintų asmenų faktinio darbo, pareiškėjo ketinimų vykdyti teisėtą veiklą Lietuvos Respublikoje realumo, todėl Migracijos departamentas veikė aktyviai ir siekė nustatyti svarbias su įmone susijusias aplinkybes. Migracijos departamentas iškvietė pareiškėją asmeniškai atvykti į apklausą dėl Bendrovės veiklos taip pat išsiuntė prašymą Migracijos valdybai atlikti UAB „Mira Transport & Shipping” patikrinimą. Nors Migracijos departamentas prašė atlikti patikrinimą ir pranešti apie jo rezultatus iki 2017 m. lapkričio 3 d., tačiau patikrinimo išvada buvo gauta tik 2017 m. gruodžio 14 d. Taigi, pareiškėjo prašymo nagrinėjimas užtruko ne dėl sąmoningo vilkinimo, bet dėl objektyvių priežasčių – būtinybės apklausti pareiškėją, taip pat informacijos rinkimo iš kitų kompetentingų institucijų. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas yra Gruzijos pilietis, taigi, jam yra taikomas bevizis režimas ir pasibaigus leidimo gyventi galiojimui pareiškėjas turėjo teisę būti Lietuvos Respublikos teritorijoje 90 dienų per 180 dienų laikotarpį. Atsakovas taip pat pabrėžė, jog pareiškėjo nurodomas Aprašo X skyrius reglamentuoja leidimų laikinai gyventi panaikinimo tvarką, o ne prašymų pakeisti leidimą laikinai gyventi nagrinėjimo tvarką, taigi nagrinėjamu nebuvo jokio teisinio pagrindo vadovautis Aprašo X skyriaus nuostatomis.
Migracijos departamentas taip pat pažymėjo, kad teisės aktai neapriboja galimybės apklausti užsienietį laikotarpio bei nenumato, kad užsieniečio apklausa gali būti vykdoma ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo išduoti arba pakeisti leidimą gavimo dienos. Be to, kreipdamasis dėl kiekvieno naujo leidimo, užsienietis privalo pateikti būtent šiam prašymui nagrinėti aktualius duomenis. Net ir tuo atveju, jeigu užsieniečiui buvo išduotas ar pakeistas leidimas laikinai gyventi, tačiau vėliau paaiškėja, kad jis neatitinka imperatyvių teisės aktų reikalavimų, išaiškėja naujų aplinkybių, leidimas laikinai gyventi turi būti panaikintas arba atsisakoma išduoti naują leidimą laikinai gyventi, taigi aplinkybė, jog pareiškėjui anksčiau buvo išduodami leidimai laikinai gyventi, nesudaro pagrindo teigti, kad ginčijamas sprendimas yra neteisėtas ar nepagrįstas.
Migracijos departamento vertinimu, su skundu pridėtos pelno-nuostolių ataskaitos savaime neįrodo nei kad Bendrovė mokėjo nurodytus mokesčius, nei kad vykdė deklaruojamą veiklą. Pareiga įrodyti ketinimų realumą ir autentiškumą tenka būtent pareiškėjui. Šiuo atveju pareiškėjas nepateikė dokumentų, kurie įrodytų, jog Bendrovė ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki pareiškėjo kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pagal verslo planą vykdė steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje. Iš pateiktų dokumentų nustatyta, jog Bendrovė vykdo veiklą ar bendradarbiavimą tik su 3 įmonėmis, kurios visos yra registruotos užsienyje, be to, pareiškėjas teikia finansinius dokumentus apie vykdytus apmokėjimus 2017 m., nors iš pateiktų sutarčių yra žinoma, kad tuo metu sutartys jau buvo nustoję galioti. Atkreipė dėmesį, jog Migracijos departamentas vertina ne dokumentų kiekybę, bet jų turinį, įrodomąją reikšmę, todėl pateikiamų susitarimų nepakanka, jeigu nėra pridedami sutarčių įgyvendinimą įrodantys dokumentai, kaip ir nepakanka vien tik sąskaitų faktūrų ar važtaraščių be įrodymų apie įmonės ir paslaugos gavėjo susitarimą bei jo įgyvendinimo sąlygas. Taigi, nors pareiškėjas pateikė sąskaitas faktūras, skirtas Seišeliuose registruotai įmonei „Sarea Trading LTD“, kuriose nurodyta, kad jos sudarytos pagal 2014 m. sausio 8 d. sutartį, tačiau įvertinus tai, kad minėta sutartis buvo nustojusi galioti, pateiktos sąskaitos faktūros negali įrodyti pareiškėjo valdomos įmonės veiklos pastaruosius 6 mėnesius iki pareiškėjo kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo. Be to, iš važtaraščių yra matyti, kad Bendrovės užsakomos paslaugos visiškai nesisieja su įmonės veiklos vykdymu Lietuvos Respublikoje, kadangi krovinys neva būdavo pakraunamas Batumio uoste ir gabenamas į Italijos uostus. Taip pat iš važtaraščio matyti, kad už krovinį sumokėdavo Belizo įmonė „Palmeron Europe INC“ UAB „Mira Transport & Shipping“ ir „Sarea Trading LTD“ vardu. Pateiktos Belizo įmonės Palmeron Europe INC sąskaitos faktūros taip pat neįrodo UAB „Mira Transport & Shipping“ vykdomos veiklos, kadangi nebuvo pateikta paslaugų teikimo sutartis ir nėra aišku, kokias paslaugas esą gaudavo pareiškėjo valdoma įmonė, taip pat pažymėtina, kad šiuo atveju pareiškėjo valdoma įmonė turėdavo gauti paslaugas, o ne jas teikti. Iš pareiškėjo pateiktų dokumentų nustatyta, kad Bendrovės veikla Lietuvos Respublikoje vykdoma nėra ir čia jos vykdyti nesiruošiama, taigi pareiškėjas siekia tik formaliai atitikti UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas sąlygas leidimui laikinai gauti ir tokiu būdu patekti į Šengeno erdvę. Minėtos išvados paremtos ne tik pareiškėjo pateiktų dokumentų analize, bet ir jo apklausos rezultatais, Migracijos valdybos atlikto tyrimo rezultatais.
Atsiliepimas
Atsakovas pažymėjo, kad, nors pareiškėjas apklausos metu nurodė, kad jo valdoma įmonė užsiima jūriniais pervežimais, pervežimais geležinkeliu, automobiliais ir oro transportu, tačiau nepateikė jokių dokumentų, kuriais įrodytų, kad įmonė turi klientų, kuriems teiktų pervežimų paslaugas geležinkelių, automobilių bei oro transportu, ir kad iš viso įmonė vykdo veiklą Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tai, kad UAB „Mira Transport & Shipping“ darbuotojai teikia akivaizdžiai prieštaringus paaiškinimus dėl įmonės veiklos ir savo vykdomų funkcijų įmonėje, buvo konstatuota ir pareiškėjo valdomos įmonės patikrinimą atlikusio Migracijos valdybos pareigūno. Atkreipė dėmesį, jog Bendrovės darbuotojas E. M. (E. M.) nurodė, kad jo pagrindinės darbo funkcijos yra klientų paieška, tačiau klientų pavadinimų neatsiminė, taip pat nežinojo įmonės vidinių procesų, negalėjo pasakyti, kokias funkcijas atlieka jo bendradarbis. Pagal darbo sutartį su E. N., jo darbo funkcijoms, be kita ko, priskiriama užtikrinti, kad ištekliai būtų optimaliai paskirstyti statybų projektams, planuoti, skirstyti bei vertinti statybų komandų, atskirų darbuotojų bei savo paties darbą, tačiau neaišku, apie kokius statybinius darbus yra kalbama, nes pareiškėjas deklaruoja, kad jo valdoma įmonė užsiima logistikos paslaugų teikimu. Bendrovės darbuotojas A. B., kuris pagal pateiktą darbo sutartį eina UAB „Mira Transport & Shipping“ direktoriaus pavaduotojo pareigas, negalėjo konkrečiai nurodyti, kokias funkcijas atlieka pareiškėjas, taigi A. B. pareiškėjo nepavaduoja, kadangi net nežino įmonės direktoriaus vykdomų darbinių funkcijų. Nurodytų duomenų visuma leidžia daryti išvadas, kad buvo teikiami prieštaringi, tikrovės neatitinkantys duomenys bei yra rimtas pagrindas manyti, kad UAB „Mira Transport & Shipping“ darbuotojai buvo įdarbinti fiktyviai.
Atsakovas pabrėžė, jog pareiškėjas apklausos metu į daugumą pateiktų klausimų apklausos lape teikė abstrakčius, nekonkrečius atsakymus arba iš viso vengdavo atsakyti į tai, ko yra klausiamas. Šios aplinkybės leido daryti pagrįstą išvadą, kad pareiškėjo žinios apie bendrovę yra paviršutiniškos, jis nėra įsitraukęs į bendrovės veiklą, nors, kaip pats teigia, leidimus laikinai gyventi turėjo jau ne vienerius metus. Bendrovėje įdarbintų darbuotojų žinios apie Bendrovę ir jos veiklą taip pat buvo paviršutiniškos.
Migracijos departamentas paaiškino, kad VSAT yra tik viena iš institucijų, teikiančiu nuomonę dėl užsieniečių nelegalios migracijos grėsmės, tačiau galutinį sprendimą priima Migracijos departamentas. Teisės aktuose nėra įtvirtinta, kad Migracijos departamentas išvadą dėl užsieniečio nelegalios migracijos grėsmės priima išimtinai tik pagal VSAT nuomonę. VSAT nevertina užsieniečio pateikto prašymo, užsieniečio pateiktų dokumentų, iš kitų institucijų gautų dokumentų, tik Migracijos departamentas, įvertinęs užsieniečio pateiktus dokumentus, institucijų išvadas, užsieniečio apklausos rezultatus, t. y. duomenų visumą, priima galutinį sprendimą, kuriame pateikia išvadą dėl užsieniečio nelegalios migracijos grėsmės.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas prašė skundą tenkinti, remdamasis skunde išdėstytais argumentais.
Atsiliepimas
Teismo posėdyje atsakovo atstovė prašė skundą atmesti kaip nepagristą, remdamasi Migracijos departamento atsiliepime išdėstytais argumentais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas atmestinas.
Byloje ginčas kilęs dėl Migracijos departamento 2018 m. sausio 15 d. sprendimo Nr. (15/4-1)3I-38(00019) „Dėl atsisakymo pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Gruzijos piliečiui I. I.“, teisėtumo ir pagrįstumo.
Žemesnės instancijos teismas
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2017 m. rugpjūčio 14 d. pateikė Migracijos departamentui prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nurodydamas, kad užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje – yra UAB „Mira Transport & Shipping“ akcininkas ir direktorius (II t., b. l. 13–21).
Atsakovas, vertindamas pareiškėjo prašymą ir su juo pateiktus dokumentus, 2017 m. spalio 12 d. kvietimu paprašė pareiškėjo atvykti į apklausą Migracijos departamente dėl Bendrovės veiklos (II t., b. l. 122). 2017 m. spalio 17 d. vykusios apklausos metu pareiškėjas, be kita ko, nurodė, kad į Lietuvą atvyko vystyti verslą. Transporto verslu užsiima jau apie 20 m., todėl priėmė sprendimą perkelti dalį verslo į Lietuvą. Bendrovei nereikia reklamos, dirbama su senais klientais apie 10 metų. Nurodė, jog yra Bendrovės direktorius, dirba visą darbo dieną (8 val.), darbovietė – gyvenamoji vieta. Pasak pareiškėjo, jis dalyvauja laivų frachtavimo, krovinių gabenimo geležinkeliu procesuose, organizuoja vežimą automobiliais ir oro transportu. Bendrovė dirba su „Georgian Trans Expedition LTD“, „Sarea Trading LTD“. Bendrovės registracijos adresas nesutampa su faktine buveine. Veikla vykdoma pareiškėjo arba pavaduotojo A. B. gyvenamosios vietos adresu, tačiau savo gyvenamosios vietos pareiškėjas aprašyti negalėjo. Pažymėjo, kad, jam išvažiavus, darbus atlieka A. B., kuris yra direktoriaus pavaduotojas ir užsiima jūriniais pervežimais, darbuotojas Edvardas – geležinkelių transporto vadybininkas, Tadas – Automobilių transporto vadybininkas, Julija – vaiko priežiūros atostogose. Pažymėjo, kad jo buvimas Lietuvoje būtinas, nes Bendrovė vysto du projektus Lietuvoje, vienas jų – tranzitinio logistikos sandėlio, skirto kroviniams, gabenamiems iš Gruzijos į Europos šiaurę, organizavimas (II t., b. l. 123–130, 132–134).
Be to, atsakovas 2017 m. spalio 13 d. kreipėsi į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybą (toliau – ir Migracijos valdyba), prašydamas patikrinti UAB „Mira Transport & Shipping“, t. y. nuvykti darbuotojų gyvenamųjų vietų adresais, patikrinti, ar Bendrovėje nėra imituojamas darbas, ar asmenys turi tinkamas darbo priemones ir pan. (II t., b. l. 136).
Migracijos valdyba 2017 m. gruodžio 12 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 10-PR2-51076 (II t., b. l. 138–141) informavo, jog buvo apklaustas UAB „Mira Transport & Shipping” darbuotojas A. B., kuris paaiškino, kad Bendrovėje užima direktoriaus pavaduotojo pareigas. Anot jo, Bendrovė biuro neturi, visi darbuotojai dirba iš namų. Bendrovė verčiasi logistikos paslaugomis. Direktoriaus I. I. pagrindinis darbas yra bendravimas su klientais, kuo konkrečiai užsiima direktorius, nežino, nors ir yra jo pavaduotojas. Kiti darbuotojai Edvardas ir Tadas yra vadybininkai. Edvardas yra atsakingas už krovinius, kurie keliauja geležinkeliu, Tadas – už krovinius keliaujančius sunkvežimiais. Pats A. B. nurodė, kad yra atsakingas už bendravimą su klientais, išvardinti savo klientus atsisakė, motyvuodamas, kad tai yra komercine paslaptis. Pažymėjo, kad Bendrovės buhalteriją tvarko UAB „Finatra“, kuri Migracijos valdybos pareigūnams yra žinoma kaip buhalterinė firma, tvarkanti fiktyvių įmonių dokumentaciją. Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad taip pat buvo apklaustas Bendrovės darbuotojas E. M., kuris nurodė, kad įmonėje užima vadybininko pareigas, jo išsilavinimas yra vidurinis. Jis atsakingas už klientų paiešką. Radęs klientą, jį perduoda A Bebravičiui, kas toliau vyksta su klientu, nežino, pakomentuoti savo kolegos T. N. indelį į įmonės veikią ir plėtrą negalėjo, tik nurodė, kad jo ir T. N. funkcijos yra panašios. Migracijos valdyba tarnybiniame pranešime konstatavo, kad A. B. ir E. M. paaiškinimai akivaizdžiai skinasi ir prieštarauja vieni kitiems, susidaro įspūdis, kad Bendrovė užsiima klientų paieška ir bendravimu su jais. Be to, A. B. ir T. N. turi verslo liudijimus, todėl, tikėtina, kad faktiškai jie dirba ne Bendrovėje, ypač turint omeny tai, jog pastaroji neturi nei biuro, nei bendros vizijos, nei pareigų pasiskirstymo ir pan. Migracijos valdybos teigimu, Bendrovė nevykdo jokios ūkinės-komercinės veiklos, o darbas joje yra tik imituojamas.
Atsakovas, išanalizavęs pareiškėjo pateiktus dokumentus, jo parodymus apklausos metu bei Migracijos valdybos atlikto Bendrovės patikrinimo rezultatus, vadovaudamasis UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 12 punktais, priėmė ginčijamą sprendimą nepakeisti pareiškėjui leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Sprendimą motyvavo tuo, kad pareiškėjo tikslas yra ne kurti verslą ir darbo vietas Lietuvoje, o tik legalizuoti savo buvimą Europos Sąjungoje. Bendrovės veiklos patikrinimo metu nustatyta, kad jos veikla yra tik imituojama, taigi duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės, be to, yra rimtas pagrindas manyti, kad įmonė, kurios dalyvis yra užsienietis, yra fiktyvi, taip pat gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė (I t., b. l. 6–10).
UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje pagal šio įstatymo 45 straipsnio nuostatas. Leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo pareiškėjai metu galiojusiame UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte buvo nurodyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris yra dalyvis įmonės, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pagal verslo planą vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, kuriems mokamas mėnesinis darbo užmokestis bendrai sudaro ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžius, ir kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, ir jis yra šios įmonės vadovas arba yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo.
Pagal UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 2 punktą išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas ar kad įmonė, kurios dalyvis ar vadovas yra užsienietis, arba priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, yra fiktyvi. UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 12 punkte nustatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė.
Kadangi pareiškėjas leidimą laikinai gyventi siekia gauti savo veiklos UAB „Mira Transport & Shipping” pagrindu, svarbu nustatyti, ar ši bendrovė iš tiesų vykdo veiklą ir atitinka kitus UTPĮ keliamus reikalavimus. Pažymėtina, kad ir UTPĮ 45 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog išduodant ar keičiant leidimą laikinai gyventi užsieniečiui šiame straipsnyje nustatytais pagrindais, vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka turi būti įvertinama, ar nėra rimto pagrindo manyti, kad įmonė, kurios dalyvis ar vadovas yra šis užsienietis, yra fiktyvi.
Pagal UTPĮ 2 straipsnio 6 dalį fiktyvi įmonė apibrėžiama kaip juridinių asmenų registre įregistruotas privatusis juridinis asmuo arba užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialas ar atstovybė, kurie buvo įsteigti ar įsigyti siekiant ne vykdyti šio juridinio asmens steigimo dokumentuose ar užsienio valstybėje įsteigtos įmonės filialo ar atstovybės nuostatuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, o užsieniečiui – šio juridinio asmens dalyviui, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, vadovui arba perkeliamam įmonės viduje užsieniečiui – gauti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 patvirtintas Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka, registruota partnerystė, įvaikinimas ar įmonė yra fiktyvūs, tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas) detaliau reglamentuoja įmonių fiktyvumo nustatymo kriterijus.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pabrėžia būtent pareiškėjui tenka pareiga įrodyti savo ketinimų vykdyti teisėtą veiklą Lietuvoje realumą ir UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintų sąlygų egzistavimą. Administracinių teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog vertinant užsieniečio atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą būtina ne tik formaliai įsitikinti, kad pateikti dokumentai, patvirtina leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindą, bet ir įvertinti realias jo galimybes gyventi bei užsiimti verslu Lietuvos Respublikoje. Vien tik UTPĮ 45 straipsnyje numatytų sąlygų egzistavimas savaime nereiškia, kad turi būti išduotas atitinkamas leidimas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gegužės 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3442-756/2017).
Kaip minėta, atsakovas, vertindamas, ar būti įvertinama, ar nėra rimto pagrindo manyti, kad UAB „Mira Transport & Shipping” yra fiktyvi, apklausė patį pareiškėją, kuris yra ne tik Bendrovės akcininkas, bet ir direktorius, be to, buvo apklausti ir dar du Bendrovės darbuotojai. Sutiktina su Migracijos departamento pozicija, kad pareiškėjo ir kitų Bendrovės darbuotojų paaiškinimai apie veiklą Bendrovėje kelia pagrįstų įtarimų UAB „Mira Transport & Shipping” veiklos realumu. Atkreiptinas dėmesys, jog bendrovės direktoriaus (pareiškėjo) nurodytos Bendrovės darbuotojų funkcijos skyrėsi nuo pačių darbuotojų nurodomo atliekamo darbo. Be to, Bendrovės darbuotojai negalėjo įvardinti Bendrovės klientų, direktoriaus pavaduotojas nežinojo, kokį konkretų darbą atlieka Bendrovės direktorius. Be to, pareiškėjo apklausos metu pateikti atsakymai į klausimus apie Bendrovės veiklą yra gana abstraktūs, pagrįstų įtarimų kelia ir tai, kas pareiškėjas negalėjo įvardinti, kaip atrodo jo gyvenamoji vieta, kurioje, pasak jo, jis visą darbo dieną dirba Bendrovėje. Pažymėtina, kad toks darbo laikas neatitinka pareiškėjo darbo sutartyje nurodyto darbo laiko (II t., b. l. 94). Pareiškėjo pateikti dokumentai apie Bendrovės veiklą taip pat neįrodo Bendrovės veiklos Lietuvoje. Visų pirma pažymėtina, kad Bendrovės veikla yra susijusi tik su užsienyje registruotomis įmonėmis, taigi Bendrovė Lietuvoje jokios veiklos pagal savo verslo planą nevykdo. Be to, pareiškėjo pateikti finansiniai dokumentai negali pagrįsti Bendrovės veiklos realumo, nes mokėjimai atlikti pagal nebegaliojančias sutartis. Nustatytų aplinkybių visuma, teismo vertinimu, atsakovui sudarė pagrindą konstatuoti, jog Bendrovės veikla yra tik imituojama, darbuotojai Bendrovėje įdarbinti fiktyviai, o Bendrovė Lietuvoje jokios realios veiklos nevykdo.
Teismas atkreipia dėmesį, jog pareiškėjas iš skundžiamo sprendimo sužinojęs apie savo pateiktų dokumentų trūkumus, teismui jokių atsakovo išvadas paneigiančių dokumentų taip pat nepateikė, todėl teismas pritaria Migracijos departamento pozicijai, jog yra rimtas pagrindas manyti, kad UAB „Mira Transport & Shipping” yra fiktyvi, kadangi ši Bendrovė atitinka ne vieną Apraše nurodytą įmonių fiktyvumo kriterijų, t. y. pateikti dokumentai neįrodo, kad Bendrovė realiai vykdo veiklą Lietuvos Respublikoje (Aprašo 100.4 p.), be to, yra požymių, kad darbuotojų įdarbinimas bendrovėje yra fiktyvus (Aprašo 100.9 p.).
Kadangi pareiškėjas prašyme dėl leidimo pakeitimo nurodė, jog vykdo veiklą Lietuvos Respublikoje, tačiau Migracijos departamento surinkti duomenys šį pareiškėjo teiginį paneigia, darytina išvada, kad pareiškėjas, teikdama prašymą, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis. Pareiškėjo siekis tik formaliai atitikti UTPĮ reikalavimus leidimui gauti, nors realiai jokia Bendrovės veikla Lietuvoje nėra vykdoma, sudaro pagrindą daryti išvada, jog kyla šio užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, todėl atsakovas skundžiamu sprendimu pagrįstai atsisakė pareiškėjui pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Atkreiptinas dėmesys, jog būtent Migracijos departamentas, o ne VSAT ar policija vertina užsieniečio pateikto prašymo pakeisti ar išduoti leidimą laikinai gyventi pagrįstumą, todėl būtent ši institucija, įvertinusi surinktus duomenis, gali priimti sprendimą ir dėl užsieniečio nelegalios migracijos grėsmės UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 12 punkto aspektu.
Pareiškėjo teiginiai, kad pareiškėjas vilkino sprendimo priėmimą, rinko įrodymus pažeisdamas procedūras, vertintini kritiškai. Kaip teisingai pažymėjo Migracijos departamentas, Aprašo X skyriaus, reglamentuojančio įvertinimą, ar nėra leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindų, nuostatos nagrinėjamu atveju neįtaikytinos, nes atsakovas sprendė klausimą ne dėl leidimo panaikinimo, bet dėl leidimo pakeitimo. Kaip minėta, pagal UTPĮ 45 straipsnio 5 dalį, atsakovas turi ne tik teisę, bet ir pareigą įvertinti, ar įmonė, kurios dalyvis ar vadovas yra šis užsienietis, nėra fiktyvi.
Teismo vertinimu, skundžiamo Migracijos departamento sprendimo motyvai yra iš esmės aiškūs, skundžiamas sprendimas pagrįstas priėmimo metu žinomais duomenimis, nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo panaikinti skundžiamą Migracijos departamento sprendimą ir įpareigoti atsakovą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pakeitimo, todėl pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniai, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 4 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo I. I. (I. I.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.