Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

kaltinamoji J. B. (B.) pasisavino jos žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą, taip pat siekė paveikti liudytoją.

Kaltinamoji J. B. laikotarpiu nuo 2005 m. gruodžio 15 d. iki 2009 m. sausio 31 d., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajono savivaldybėje, direktore, užimamų pareigų pagrindu savo žinioje turėdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, pasinaudodama užimamų pareigų pagrindu vykdomais UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasininkės įgaliojimais, siekdama pasisavinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigines lėšas - 117 400,00 Lt, laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis tiksliomis dienomis, nenustatytoje vietoje iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos nepagrįstai gavo ir savo reikmėms panaudojo 117 400,00 Lt.

Tęsdama nusikalstamą veiką, siekdama melagingai pagrįsti neva UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklai panaudotas išlaidas, 2008 m. gruodžio mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną, nenustatytoje vietoje, į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, t. y. į kasos knygą, vedamą laikotarpiu nuo 2007 m. rugpjūčio 20 d. iki 2009 m. sausio 31 d., įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis, kad 2008 m. gruodžio 1 d. kasos išlaidų orderio Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu fiziniam asmeniui S. T., pagal 2008 m. sausio 3 d. tarpininkavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)ir 2008 m. rugpjūčio 25 d. tarpininkavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) grynaisiais pinigais išmokėta iš viso 117 400,00 Lt suma. Tokiu būdu, ji neteisėtai savo turtu paversdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigines lėšas, pasisavino svetimą, jos žinioje buvusį UAB „(duomenys neskelbtini)“ didelės 117 400,00 Lt vertės turtą.

Taip pat ji, 2009 metų rudenį, ikiteisminio tyrimo metu tikslai nenustatytu laiku, susisiekusi telefonu, prašydama bei nurodydama UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kaime, Vilniaus rajono savivaldybėje, laikotarpiu nuo 2007 m. rugsėjo 17 d. iki 2008 m. kovo 7 d., marketingo asistentės pareigose dirbusiai O. F. surašyti pareiškimą su melagingais duomenimis apie tai, kad ji, J. B. nurodymu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu ruošė ir su S. T. derino 2008 m. sausio 3 d. tarpininkavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygas bei pateikti jį prie bylos Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje 2009 m. liepos 29 d. J. B. buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą pasisavinus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigines lėšas – 117 400,00 Lt, neva UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2008 m. gruodžio 1 d. kasos išlaidų orderiu Nr. (duomenys neskelbtini), pagal tarpininkavimo sutartis išmokėtas S. T., t. y. padarius Lietuvos Respublikos BK 183 str. 2 d., numatytą nusikalstamą veiką. Tokiu būdu, J. B. paveikė O. F., kuri 2009 m. rugpjūčio 21 d. Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo tarnybos Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriuje, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, apklausiama liudytoja baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal jos pateiktą 2009 m. rugpjūčio 17 d. pareiškimą davė melagingus parodymus apie tai, kad ji 2007 m. lapkričio mėnesį, J. B. nurodymu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu ruošė ir su S. T. derino 2008 m. sausio 3 d. tarpininkavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)sąlygas.

Kaltinamoji kaltės dėl jai pareikštų kaltinimų nepripažino ir parodė, kad penkerius metus ji buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ steigėja ir vienintelė akcininkė. Tuo pačiu buvo ir įmonės vyr. finansininkė, pati tvarkė buhalterinę apskaitą. Bendrovė buvo pasirašiusi tarpininkavimo sutartis ne tik su S. T., jų buvo ir daugiau. Su S. T. buvo pasirašytos dvi tarpininkavimo paslaugų sutartys dėl greitosios medicinos pagalbos automobilių pardavimo. Pagal tarpininkavimo sutartis S. T. paslaugas realiai atliko, pagal šias sutartis ji S. T. turėjo sumokėti didesnę sumą, nes tą kurią išmokėjo buvo mažesnė nei priklausė pagal sutartis. Jam mokėjo grynaisiais pinigais iš kasos, nes taip daryti buvo patogiau. Ikiteisminio tyrimo metu sužinojo, kad S. T. pinigų negavo. Kodėl jis taip teigė, paaiškinti negali, Galbūt, pastarasis turėjo kokių nors interesų, nes jis jai asmeniškai pareiškė, kad jį kitą dieną kvies nusikaltimų tyrimo valdybos pareigūnas ir jis pasakys, kad pagal sutartis gavo pinigus, jeigu ji jam sumokės tą PVM dalį, kurią priklausytų mokėti nuo jo gautų virš 100 000,00 LT pajamų (117 000,00 Lt), kas būtų apie 2000,00 Lt suma mokėtina skola kaip fizinio asmens, taip pat pareikalavo ja, papildomai dar sumokėti 50 000,00 Lt. Su tokiu jo reikalavimu ji nesutiko, nes buvo užtikrinta, kad yra teisi, nes pagal sutartis S. T. pinigus sumokėjo. Vėliau paaiškėjo, kad S. T. yra artimas būsimo akcininko T. G. draugas. Jos manymu, S. T. duoda jai nepalankius parodymus dėl to, kad tikėjosi, jog ji išsigąs ir sumokės jam jo paprašytas pinigų sumas. Pastarasis žinojo apie tuo metu buvusius nesusitarimus tarp jos ir T. G., nes T. G. vadovavo kitai konkuruojančiai įmonei, todėl S. T. nusprendė pasinaudoti esama situacija ir pareikalauti iš jos pinigų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ už paslaugas ir prekes atsiskaitinėjo tiek banko pavedimais, tiek grynaisiais pinigais iš kasos. Visus pavedimus ir pinigų išmokėjimus, kol neatsirado nauji akcininkai, kontroliavo ji. Vienas iš akcininkų V. K. dirbo įmonėje nuo pat jos steigimo. Iš pradžių - mechaniku, po to - projektų vadybininku, vėliau transporto skyriaus viršininku ir technikos direktoriumi. V. K. taip pat tapo bendrovės akcininku. T. G. dirbo konkuruojančioje įmonėje ir jis pats ją susirado. Kadangi verslas sekėsi gerai, planavo įmonės plėtrą, ji išleidau naują akcijų misiją, trise pasidalino akcijas ir sutarė, kad visi yra lygiaverčiai partneriai. 2008 m. lapkričio 7-8 d. buvo sudaryta Valdyba. T. G. užsiėmė pardavimais Lietuvoje, o ji dirbau su eksportu į Baltarusiją ir Ukrainą. Tuo metu ji manė, kad visiems užteks veiklos sferos. Žinojo, kad V. K. ir T. G. nėra sąžiningi žmonės, bet padalindama akcijas po lygiai, tikėjosi, kad patys iš savęs nevogs ir jie visi kartu bus gera komanda. T. G. tuo metu dar dirbo konkuruojančioje, stiprioje įmonėje. Ji manė, kad T. G. netenkino toje įmonėje gaunamas darbo užmokestis ir jis ieškojo papildomų pajamų. Tuo metu jis pasiūlė padėti parduoti greitosios medicinos pagalbos automobilius per UAB „(duomenys neskelbtini)“, už tai per S. T. gaunant kažkokį procentą pelno. T. G. bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ perleisdavo konkuruojančios įmonės pardavimus. T. G. negalėjo oficialiai dalyvauti visame tuose automobilių pardavimuose, todėl su S. T. buvo sudaryta sutartis tiek pirminė marketingo paslaugų, tiek tarpininkavimo. Ji žino, kad T. G. gaudavo dalį sandorio pinigų iš S. T., bet to negali įrodyti. S. T. sau pasilikdavo apie 10 procentų nuo jam sumokėtos sumos. Maždaug po mėnesio po to, kai T. G. ir V. K. tapo oficialiais bendrovės akcininkais, įmonėje prasidėjo nesutarimai. Vieną dieną atėjusi į darbą, ji ant stalo rado akcininkų surašytą protokolą, kuriame buvo reikalaujama susipažinti su įmonės finansine atskaitomybe, nors prieš keturias savaites, kai vyko valdybos posėdis, jie išsamiai su ja susipažino. Dar vėliau V. K. bendrovei padarė didelį sandėlio nuostolį, nes prisipirko detalių, kurias naudojo savo asmeninėje, taip pat jis nepateikdavo jokių gamybos dokumentų, jokių sandėlio sutikrinimo aktų. Vėliau paaiškėjo, kad T. G. yra skolingas įmonei 15 000,00 Lt , V. K. - 21 000,00 Lt, taip pat jis negrąžino sandėlio medžiagų ir atsargų maždaug 30 000,00 - 40 000,00 Lt sumai. Dėl bendrovės darbo ar buhalterinės apskaitos jai niekas jokių pretenzijų neturėjo. Su S. T. ji atsiskaitinėjo grynaisiais pinigais iš kasos, pagal kasos išlaidų orderį ir jam išmokėjo 117 400,00 Lt. Taip pat jam buvo ir smulkesnių mokėjimų, nes jis užsiimdavo dar ir kitais darbais (montuodavo signalizacijas, keisdavo švyturėlius).

Marketingo asistentė O. F. į darbą įmonėje buvo priimta vėliau. Ji ruošė sutartis, jas pasirašydavo, įtraukdavo į sutarčių registrą. Jos (kaltinamosios) akistatų su S. T. ir T. G. metu, S. T. aiškino neva jis sutartį pasirašė kažkur automobilyje ar gatvėje. Tai yra netiesa. Ji tyrėjai minėjo, kad sutartis rengė, jas vizavo kiti darbuotojai, todėl juos norėjo pakviesti apklausti liudytojais. Todėl ji (kaltinamoji) aš kreipėsi į darbuotojus, kad šie paliudytų. O. F. ji paprašė parašyti raštišką paliudijimą ir ši parašė. Kadangi pastaroji neprisiminė sandorių datos ir numerio, ji (kaltinamoji) jai atvežė sutartis. Kadangi ji (kaltinamoji) turėjo paliudijimo šabloną, pradžią surašė ji, o O. F. išdėstė įvykio aplinkybes. Tai darė dėl to, jog jai (kaltinamajai) reikėjo, kad liudytoja paneigtų S. T. melagingus parodymus. Pastaroji parašė raštišką paliudijimą. Kadangi O. F. neturėjo automobilio, į apklausą pastarąją nuvežė ji (kaltinamoji). Vėliau ji (kaltinamoji) sužinojo, kad liudytoja pakeitė parodymus. Su šia liudytoja ji nebendravo nuo to momento, kai 2009 metais paprašė jos paliudyti. Vėliau jo pastarosios nematė ir nekalbėjo. Sutartis rengė būtent O. F.. Sutartis su S. T. kelis kartus koregavo, nes buvo nesutarimų dėl palūkanų normos, dėl išmokamos sumos, aptariant 2007 metais parduodamų automobilių kiekį, vėliau buvo įtraukti dar du 2006 metais parduoti automobiliai, todėl keitėsi sutarties sąlygos. Iš pradžių su S. T. pasirašė sutarties variantą, po to pastarasis nesutiko su suma ir palūkanų apmokėjimu, todėl sutartis buvo anuliuota, pakeistos jos sąlygos ir pasirašytas kitas sutarties variantas. Taip padaryti buvo paprasčiau, negu keisti tam tikrus sutarties punktus. Pirminę sutartį jie sunaikino, tai tą kurios nesunaikino, įdėjo kažkur tarp įmonės dokumentų, kurie buvo rasti kratos metu. Galėjo kelios sutarys ir likti neišmestos. Kasos išlaidų orderį 117 400,00 Lt sumai jos nurodymu išrašė J. J.. Ant orderio buvo užrašyti visi reikalingi jo rekvizitai. Prieš išrašant orderį, S. T. žinojo, kad ji tą vakarą atvyks pas jį ir atveš pinigus. Su šiuo orderiu ir grynaisiais pinigais ji (kaltinamoji) nuvažiavo pas S. T. į namus, kur jis pasirašė orderį ir ji pastarajam perdavė pinigus. Kasos knygą ji pildė vėliau. Pripažįsta, kad kartais ne visai tvarkingai vedė kasos knygą, bet šiuo atveju, jos manymu, pažeidimų nepadarė, nes knygą užpildė tą pačią arba sekančią dieną, kadangi buvo perskaičiuota kasa. Kada užpildė kasos orderį, tiksliai nepamena. Kiek pamena, pinigus S. T. mokėjo per du kartus. Juos pastarajam perdavė kartu su orderiu. Šis orderį pasirašė, tačiau vėliau jį sunaikino. Buvo dar vienas orderis, kuriame įrašyta galutinė suma, t. y. kad pagal sutartį S. T. dar turėjo būti sumokėta 135 000,00 Lt. Šie pinigai buvo skirti T. G., ir kažkoks procentas nuo sumos – S. T.. Tai buvo daroma dėl to, kad ji negalėjo atsiskaitinėti su T. G., nes jis dirbo konkuruojančioje įmonėje ir jeigu būtų išaiškėję, jog jis turi darbo reikalų su kita įmone, jis būtų atleistas iš darbo. Tokiu būdu, sutartys buvo sudarytas su S. T., nors pastarasis jai liepdavo bet kokius klausimus derinti su T. G.. Buvo taip, kad pardavimus vykdydavo T. G., o S. T. jam asistavo. Dėl tikslesnių įvykio aplinkybių prašo vadovautis jos parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kuriuos pilnai palaiko.

Duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 5, b. l. 23-24, 26-27, 30-32, 36-37, 58), kaltinamoji, be aukščiau paminėtų aplinkybių, parodė, kad S. T. gavo kasos išlaidų orderyje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytą pinigų sumą, kuri susidarė už jo suteiktas tarpininkavimo paslaugas, parduodant uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ perdirbtus automobilius 2008 metais. Pinigus (grynaisiais) ji pastarajam perdavė jo namuose. S. T. tarpininkavo viešuosiuose konkursuose, dalyvaudavo parduodant automobilius, vykdė smulkų automobilių remontą. S. T. norėjo, kad ji sumokėtų ir valstybei priklausantį PVM pagal tas sutartis. Gyventojų pajamų mokestis yra sumokėtas, tačiau jis pareikalavo sumokėti ir PVM, o jai atsisakius, pagrasino, kad pasakys, kad negavo jokių pinigų. Tarpininkavimo paslaugų sutartys buvo pasirašytos anksčiau, t. y. artimu jų datoms laiku. Vieną iš jų ruošė įmonės darbuotoja O. F., kuri įmonėje dirbo iki 2008 kovo mėnesio, kitą sutartį paruošė J. J.. Šios sutartys buvo realios ir vykdomos, įmonės buhalteriniuose dokumentuose net yra S. T. raginimai sumokėti pagal minėtas sutartis. Ji (kaltinamoji) UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovavimo laikotarpiu vykdė kasininko pareigas, visos kasos vedimo operacijos buvo patvirtintos jos parašu. Įmonės kasoje esančiomis piniginėmis lėšomis buvo atsiskaitoma su fiziniais asmenimis pirkimų atvejais, buvo mokami atlyginimai darbuotojams. Su UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitymai vyko tik banko pavedimais. Bendrovės buhalterinėje apskaitoje buvo atvaizduojamas įmonės banko sąskaitoje esančių piniginių lėšų pajamavimas, užpildant kasos pajamų orderius, o atsiskaitymo atvejais, buvo pildomi kasos išlaidų orderiai. Buvo vedama kasos knyga. Kasos dokumentai buvo vedami ir saugomi bendrovės būstinėje, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Visi jos žinioje esantys UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai buvo paimti kratos metu iš jos namų. T. G. ir V. K., tapę UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkais, turėjo priėjimą prie įmonės dokumentų. T. G. ir V. K. buvo išduodami kasos pinigai ūkinėms išlaidoms. T. G. kasos išlaidų orderio pagrindu buvo išmokėta 15 000,00 Lt, V. K. pagal kasos išlaidų orderį buvo išmokėta 15 000,0 Lt. Šie pinigai buvo skirti greitosios pagalbos automobilių įrangos užpirkimui. Tačiau įranga įsigyta nebuvo, buhalterinėje apskaitoje šių sumų panaudojimo pateisinančių dokumentų nėra. Taip pat V. K. turėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos čekių knygelę, kuria pasinaudojo išleidžiant 5000,00 Lt. Iki šiol minėti asmenys negrąžino įmonei jiems išmokėtų pinigų. Taip pat, V. K. iki šiol negrąžino įmonei įrangos, kurią turėjo būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ technikos direktoriumi. Ši įranga yra saugoma jo tėvų namuose (duomenys neskelbtini). T. G. ir V. K. už UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas yra sumokėję po 30 000,00 Lt. Spendimą parduoti akcijas ji, būdama šios bendrovės vienintele akcininke, priėmė tuo metu, kai nusprendė plėsti įmonės veiklą, t. y. užsiimti automobilių gamyba - greitosios pagalbos automobilių perdirbimu, jų komplektacija. Todėl pažįstamiems T. G. ir V. K. ji pasiūlė įsigyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų. T. G. ir V. K. turėjo pakankamai patirties šiame versle. S. T. nebuvo išduotas įgaliojimas atstovauti UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jis, veikdamas fizinio asmens vardu, informuodavo ją apie rinkos kainas, suteikdavo informaciją, kurios pagalba UAB „(duomenys neskelbtini)“ laimėdavo automobilių pardavimo konkursus. Panašaus pobūdžio tarpininkavimo sutartis 2008 m. rugsėjo 1 d. buvo sudaryta su T. G.. Šios sutarties pagrindu jam buvo sumokėta 17 647,06 Lt. Jos vadovaujama įmonė dalyvavo viešuose konkursuose, parduodant specialios paskirties automobilius. T. G., nuo 2006 metų pabaigos teikė pagalbą parduodant automobilius UAB „(duomenys neskelbtini)” vardu. Jis tuo metu dirbo UAB “ (duomenys neskelbtini)”, kurios veikla buvo susijusiu su specialios paskirties automobilių pardavimu. T. G., dirbdamas UAB “(duomenys neskelbtini)” vadybininku, turėjo veikti šios įmonės naudai. Į pastarojo pareigas įėjo specialios paskirties automobilių pardavimas, pateikimas klientams, taip pat šio verslo srities informacijos rinkimas ir panaudojimas. T. T. G., turėdamas galimybę naudotis žinomos UAB “ (duomenys neskelbtini)” vardu ir įvaizdžiu, gaudavo naudingą informaciją, susijusią su specialios paskirties autotransporto pirkimu-pardavimu. Tačiau šią informaciją jis naudojo ne UAB “ (duomenys neskelbtini)”, o UAB “ (duomenys neskelbtini)” naudai, t. y. teikė pasiūlymus specialios paskirties autotransporto pirkėjams UAB “ (duomenys neskelbtini)” vardu. Arba teikė pasiūlymą pirkėjams UAB “ (duomenys neskelbtini)” vardu, sąmoningai nurodydamas jame pirkėjui nenaudingą informaciją apie parduodamą automobilį. Tokiu būdu, T. G. 2006 m. - 2008 m. laikotarpiu pašalindavo iš rinkos UAB “ (duomenys neskelbtini)” konkurentą UAB “ (duomenys neskelbtini)”. Dėl šių T. G. veiksmų UAB “ (duomenys neskelbtini)” patyrė nemažą nuostolį. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2006 m. – 2008 m. laikotarpiu virš 80 procentų apyvartos sudarė pajamos, gautos parduodant greitosios pagalbos automobilius su T. G. pagalba. 2008 m. rugsėjo 1 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ su T. G. sudarė tarpininkavimo paslaugų teikimo sutartį, kurios pagrindu jos vadovaujama bendrovė išmokėjo pastarajam 17 647,06 Lt už paslaugas, jam teikiant pagalbą - UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu parduodant specialios paskirties automobilius. Už T. G. paslaugas šioje srityje buvo atsiskaitoma nuo 2006 metų. Susitarimo su T. G. pagrindu, ji mokėdavo pastarajam pinigus nuo gauto pelno sumos. Pinigai buvo mokami grynais. Taip pat, T. G. prašymu ji perduodavo pastarajam pinigus per S. T.. Tai buvo daroma tam, kad apie jos su T. G. bendradarbiavimą nesužinotų UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. 2007 m. – 2008 m. gruodžio mėn. laikotarpiu ji, S. T. perdavė iš viso 117 000,00 Lt, skirtų T. G. už jo atliktas paslaugas. Pinigų mokėjimas S. T. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje buvo įformintas 2008 m. sausio 3 d. ir 2008 m. rugpjūčio 25 d., tarpininkavimo sutartimis, o taip pat kasos išlaidų orderiais. Kasos išlaidų orderiai buvo išrašomi išmokant pinigus S. T., minėti dokumentai buvo įtraukiami į apskaitą. Tačiau kitas mokėjimas S. T. buvo sudedamas su ankstesniu ir išrašomas kitas kasos išlaidų orderis, jau didesnei sumai. Anksčiau išrašytas kasos išlaidų orderis buvo išimamas iš apskaitos. Prieš tai išrašytas kasos išlaidų orderis buvo sunaikinamas. Jos žiniomis, S. T. visus iš jos gautus pinigus perdavė T. G., gaudamas už tai piniginį atlygį. Ji UAB “ (duomenys neskelbtini)” piniginių lėšų nepasisavino. 2008 m. gruodžio 1 d. kasos išlaidų orderyje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytą 117 000,00 Lt sumą dalimis (per du kartus) perdavė S. T., jam priklausančiame bute, kurio tikslaus adreso neprisimena. Kokiomis sumomis buvo perduodami pinigai, nepamena. Dalies pinigų perdavime dalyvavo ir T. G.. Kitos dalies pinigų perdavime dalyvavo tik S. T. ir ji. Neprisimena, ar iš UAB “ (duomenys neskelbtini)” gautus pinigus S. T. perdavė T. G., pinigų perdavimo fakto nematė. Tačiau S. T. minėjo, kad pinigus perdavė T. G.. 2008 m. sausio 3 d. ir 2008 m. rugpjūčio 25 d. tarpininkavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) S. T. atnešė į UAB “ (duomenys neskelbtini)” ofisą jau pasirašytas. Ji jas pasirašant nedalyvavo. 2008 m. gruodžio 1 d. kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) S. T. pasirašė jos akivaizdoje, jam priklausančiame bute. UAB “ (duomenys neskelbtini)” darbuotojai - O. F., J. J., G. Š., I. J. jos nurodymu ruošė sutartis, sudarytas tarp UAB “ (duomenys neskelbtini)” ir S. T.. Ji (kaltinamoji) šioms darbuotojoms pateikė duomenis sutarčių parengimui. Su S. T. pasirašytų sutarčių – 2008 m. sausio 3 d. tarpininkavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2008 m. rugpjūčio 25 d. tarpininkavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), priedus sudarė ji pagal UAB “ (duomenys neskelbtini)” įvykusius sandorius dėl konkrečių automobilių pardavimo (lizingavimo). Šių sutarčių priedų sudarymui duomenis jai teikdavo T. G.. Ji jokio poveikio O. F. ir kitiems UAB “ (duomenys neskelbtini)” darbuotojams nedarė. Maždaug 2009 metais, po to, kai jai baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą, padarius Lietuvos Respublikos BK 183 str. 2 d. numatytą nusikalstamą veiką, ji susisiekė su O. F., taip pat paskambino ir kitiems darbuotojams bei paprašė jai padėti, t. y. paliudyti ikiteisminio tyrimo metu apie aplinkybes, susijusias su T. G. ir V. K.. Ji prašė pasakyti taip, kaip iš tikrųjų buvo, jokiu būdu neprašė ir nevertė meluoti. Su O. F. susitiko prie jos darbo, kavinėje prie Seimo rūmų ir pastarajai papasakojo apie jis (kaltinamosios) atžvilgiu pradėtą ikiteisminį tyrimą bei pasakė, kad ji (O. F.) bus kviečiama į apklausą. Kadangi O. F., dirbdama UAB “ (duomenys neskelbtini)” ruošė sutartį, kurią vėliau pasirašė S. T., bei derino šios sutarties sąlygas, ji (kaltinamoji) paprašė patvirtinti šį faktą apklausos metu. Elektroniniu paštu O. F. ji persiuntė pareiškimo, adresuoto teisėsaugos institucijai, formos blanką, kuriame buvo nurodyti pareiškėjo ir gavėjo duomenys, pareiginės funkcijos. Taip pat ji O. F. perdavė sutarčių duomenis - datas, numerius. Visą kitą tekstą bei aplinkybes, susijusias su minėtų sutarčių ruošimu, O. F. surašė pati. Apklausai į Vilniaus apskrities VPK NTV ENTS, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ji važiavo kartu su O. F., nes tą dieną jos abi buvo iškviestos pas tyrėją. Po to, kai ji buvo pripažinta įtariamąja, ji susiekė su visais UAB “ (duomenys neskelbtini)” darbuotojais, tame tarpe ir su N. M., kurios prašė paliudyti faktus. Kadangi N. M. nemoka lietuviškai rašyti, ji padėjo jai surašyti pareiškimą, kurį N. M. pasiėmė su savimi. Vėliau pastaroji šį pareiškimą grąžino jai jau pasirašytą. N. M. vardu 2009 m. rugsėjo 15 d. pasirašytą pareiškimą dėl aplinkybių ikiteisminio tyrimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), ji asmeniškai pateikė Vilniaus apskrities VPK NTV ENTS, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, raštinės darbuotojams. Taip pat ji prašė paliudyti apie tikrąsias aplinkybes J. J., G. Š., D. B. ir M. D..

Nors kaltinamoji kaltės nepripažino, jos kaltė įrodyta tokiais įrodymais.

Liudytojas T. G. parodė, kad kaltinamąją pažinojo dar prieš pradėdamas dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“, nes ji buvo jų firmos klientė, dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Įmonė, kurioje jis tuo metu dirbo, užsiėmė greitosios medicinos pagalbos (GMP) automobilių įrengimu pagal kliento pageidavimus, o J. B. į juos kreipėsi su pageidavimu pagal jos specifikaciją pagaminti GMP automobilį. Taip jie susipažino ir bendradarbiavo. 2008 metų rudenį J. B. pasiūlė įsigyti jos valdomos UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų ir pasiūlė pradėti verslą. Tas pasiūlymas jį tenkino ir jis su V. K. akcijas įsigijo. Jis į įmonės sąskaitą pavedimu sumokėjo 15 000,00 Lt, taip pat dar 15 000,00 Lt į kasą įmokėjo grynais. Tuo metu akcijas įsigijo trise lygiomis dalimis, kiekvienas po 33,3 procento – jis su V. K. ir J. B.. Maždaug 2008 m. gruodžio mėnesį nusprendė išsiaiškinti konkrečią įmonės situaciją, kokios piniginės lėšos, kokie srautai, kiek pinigų yra įmonės kasoje ir pan. Norėjo sužinoti tikrąją įmonės padėtį, kokie vyksta mokėjimai, nes buvo sublizinguoti keli ar keliolika automobilių. Pradėjus tikrinti įmonės dokumentus, pastebėjo, kad įmonės kasoje turėtų būti apie 260 000,00 Lt, tačiau paprašius juos parodyti, šių pinigų realiai nebuvo. Todėl jis su V. K. raštu kreipėsi į J. B., sušaukė akcininkų susirinkimą, kurio metu buvo priimtas sprendimas leisti J. B. įmokėti lėšas į įmonės kasą. Tačiau to ji nepadarė, o sausio mėnesį pateikė dokumentą - sutartį, kad visos įmonės lėšos - apie 117 000,00 Lt buvo atiduotos S. T. pagal bendradarbiavimo sutartį. Taip pat J. B. paaiškino, kad S. T. yra įmonei labai nusipelnęs žmogus, kad per UAB „(duomenys neskelbtini)“ gyvavimo metus jis atliko didžiulį marketinginį darbą, ieškojo užsakovų, padėjo pardavinėti mašinas, nors kaip vėliau paaiškėjo, nieko tokio nebuvo padaryta. Tuomet jis su V. K. nuvažiavo pas S. T. ir jis jiems paaiškino, kad jokių pinigų iš J. B. negavo, taip pat paaiškino, kad J. jo paprašė padaryti paslaugą – pasirašyti vekselį, kadangi įmonės kasoje yra lėšų trūkumas ir kad jis pasirašė vekselį kelių šimtų litų sumai. Norėdami viską išsiaiškinti, peržiūrėjo įmonės dokumentus ir rado kasos išlaidų orderį, kurio pagrindu S. T. buvo išmokėti pinigai – virš šimto tūkstančių litų. Vekselį rado maždaug 2009 m. sausio mėnesį. Kad S. T. pinigų negavo jie pilnai patikėjo, nes jis elementariai negalėjo suteikti įmonei tokių paslaugų, kurios buvo nurodytos sutartyje, nes neturėjo reikiamos kvalifikacijos ir specialių žinių. Prieš įsigydami akcijas, jie įmonės finansine padėtimi nesidomėjo, dokumentų nenagrinėjo. Įtarimas kilo tuomet, kai pritrūko pinigų įmokai sumokėti už pirmą automobilį. Visi įmonės dokumentai buvo pas J. B., kuri juos iš ofiso išsivežė į savo namus. Tuo metu santykiai su J. B. smarkiai pablogėjo, jie norėjo ieškoti naujo įmonės direktoriaus, tačiau paaiškėjo, kad kraustymosi metu iš ofiso viskas buvo išvežta. Liko tik vienas kompiuteris, kurį kaip skolą už patalpų nuomą pasiėmė patalpų savininkė. Jie reikalavo J. B. perduoti dokumentus, bet ji tuo metu atsisakė, ir sutiko juos perduoti tik maždaug po keturių mėnesių, kai viskas neva buvo sutvarkyta. Visi įmonėje buvę automobiliai (16-17 automobilių) buvo lizingo bendrovės. Iš tų automobilių gal tik trečdalis turėjo savo klientus, kiti buvo paimti į įmonės sandėlį, kad padengti subnuomojamas lėšas. 7 ar 6 automobiliai buvo neparduoti, o kiti lizinguojami klientams. Tie automobiliai stovėjo pas V. K. Š.. Paskui jis juos nuvarė į aikštelę ir perdavė „(duomenys neskelbtini)“, kuris juos toliau tvarkė. Tuose automobiliuose trūko įrangos, kuri pagal sutartį turėjo būti. J. dar bandė vieną automobilį „Ford Tranzit“ gauti iš lizingo, taip gauti pinigų ir padaryti keletą įmokų, kad „(duomenys neskelbtini)“ nenutrauktų lizingavimo. Tačiau ta sutartis buvo nutraukta. Pagal pirmąją tarpininkavimo paslaugų sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ jam buvo sumokėta 15 000,00 Lt. Šie pinigai jam sumokėti dar iki akcijų įsigijimo ir iki jį įdarbinant bendrovėje vykdančiuoju direktoriumi 2008 m. vasaros pabaigoje. Paskutinis akcininkų susirinkimas vyko kraustymosi iš ofiso metu, nes tada turėjo vykti ir akcininkų susirinkimas. Tai buvo po Naujųjų metų arba galėjo būti sausio 31 d. Susirinkimo metu nusprendė nušalinti direktorę nuo pareigų ir pareikalauti dokumentų bei įpareigoti įnešti pinigus į kasą. Jie kreipėsi į J. pirmojo akcininkų susirinkimo metu prašydami, kad ši jiems perduotų dokumentus, bet ji jų neperdavė. Tada per antrą susirinkimą prašė duoti susipažinti su dokumentais. Kai to padaryta nebuvo, pateikė pareiškimą prokuratūrai, pranešdami, kad yra iššvaistytas įmonės turtas bei prašydami atlikti tyrimą ir išsiaiškinti padėtį. Pilnai palaiko savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kuriais prašo vadovautis.

Duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 36-39, 40-42, 69-70), liudytojas T. G., be aukščiau aptartų aplinkybių, parodė, kad nuo 2004 metų iki 2008 m. lapkričio 17 d. jis dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininko pareigose. Dirbant šioje įmonėje, vienas iš klientų buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri pateikdavo perdaryti automobilius t. y. iš krovininių automobilių padarydavo greitosios pagalbos automobilius. Tokiu būdu, jis susipažino su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore ir savininke J. B.. 2008 metų rugpjūčio mėnesį J. B. pasiūlė jam tapti įmonės dalininku. Kadangi jis norėjo savo verslo, sutiko su jos pasiūlymu, ir 2008 m. rugsėjo 5 d. iš J. B. įsigijo 33,33 procentų akcijų t.y. 300 akcijų po 100,00 Lt, kas sudaro 30 000,00 Lt. Tą pačią dieną iš J. B. 33,33 procentus akcijų įsigijo ir V. K.. Įmonės direktore ir kasininke buvo J. B.. Įmonė užsiėmė automobilių subnuoma, nuoma, veiklos nuoma. Įmonės ofisas buvo adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Jiems tapus įmonės akcininkais, įmonė pati pradėjo perdarinėti automobilius t. y. iš komercinių automobilių darė greitosios pagalbos automobilius, automobiliai buvo perdarinėjami nuomojamose įmonės patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), Šilutėje. Už automobilių perdarymą buvo atsakingas V. K., o juos perdarinėjo du įmonės darbuotojai S. K. ir A. U.. Įmonės veiklai vykdyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilius lizingu įsigydavo iš oficialių automobilių dilerių t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ((duomenys neskelbtini)), UAB „(duomenys neskelbtini)“ (Vilniaus (duomenys neskelbtini) centras), UAB „(duomenys neskelbtini)“ („(duomenys neskelbtini)“ atstovas), UAB „(duomenys neskelbtini)“ („(duomenys neskelbtini)“ atstovas). Perdaryti automobiliai buvo parduodami, lizinguojami, ar perduodami veiklos nuomos būdu klientui. Įmonės klientai buvo VšĮ gydymo įstaigos - ligoninės, greitosios pagalbos stotys, policijos komisariatai - Jonavos ir Palangos, bei fiziniai asmenys. Įmonė už įsigytus lizingu automobilius mokesčius mokėdavo įvairioms lizingo bendrovėms, o klientai, pagal sudarytas sutartis, mokėdavo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Perkant įmonę, J. B. paaiškino, kad įmonė yra pelninga ir turi kur plėsti savo veiklą. Patikėjęs jos žodžiais, jis įsigijo įmonės akcijų dalį. Tapus įmonės dalininku, jam įmonės veikla atrodė pakankamai sėkminga. 2008 m. lapkričio 17 d. jis tapo įmonės valdybos nariu. Be jo, valdybos nariu tapo V. K., o J. B. tapo valdybos pirmininkė, kurią išrinko jis ir V. K.. 2008 metų gruodžio mėnesio pradžioje reikėjo įvairioms lizingo bendrovėms sumokėti eilines įmokas už automobilius, tačiau paaiškėjo, kad įmonės sąskaitose bankuose ((duomenys neskelbtini) bankas Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) bankas Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) bankas Nr. (duomenys neskelbtini)) nėra piniginių lėšų. Todėl jis, kartu su V. K., kreipėsi į įmonės buhalterį A. M., kuris paaiškino, kad piniginės lėšos yra grynais pinigais įmonės kasoje - apie 260 tūkstančių litų. Tai sužinoję, jie kreipėsi į J. B., nes ji buvo įmonės kasininkė ir direktorė, ir pareikalavo pinigus įnešti į įmonės sąskaitą, kad būtų galima atlikti mokėjimus lizingo bendrovėms. J. B. paaiškino, kad realiai pinigų įmonės kasoje nėra t. y. pinigai yra išleisti, tačiau kam pinigai yra išleisti, ji neįvardijo. Peržiūrint įmonės sąskaitų išrašus, jie pastebėjo, kad J. B. nepagrįstai iš įmonės sąskaitų nusiiminėjo pinigus – maždaug apie 3 - 4 tūkstančius per savaitę. Todėl jis, kartu su V. K. 2008 m. gruodžio 5 d., apie 18 val., nuvažiavo pas J. į namus, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniaus raj., pasiaiškinti, kur dingo įmonės pinigai. Tuomet J. B. paaiškino, kad pinigų įmonės kasoje nėra t. y. ji juos yra išleidusi, taip pat J. B. buvo pasiūlyta iš jų atpirkti įsigytas akcijas, tačiau ji nesutiko. 2009 metų sausio 16 dieną, įmonės ofise, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, jis ir V. K., dalyvaujant J. B., susipažino su įmonės buhalteriniais dokumentais. Susipažįstant buvo pastebėta, kad 2008 m. sausio 3 d. sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2008 m. rugpjūčio 25 d. sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu S. T. 2008 m. gruodžio 1 d. pagal kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) grynais pinigais iš įmonės kasos yra išmokėta 117 400,00 Lt. Kadangi V. K. pažinojo S. T., jis kartu su V. nuvyko pas S. T., kuris dirbo vadybininku „(duomenys neskelbtini)“ centre, užsiimančiame garso technikos prekyba. Susitikimo metu S. T. paaiškino, kad į jį kreipėsi pažįstama J. B. ir pasiūlė už atlygį pasirašyti dvi sutartis ir kasos išlaidų orderį, kad jis iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo 117 000,00 Lt už įmonei suteiktas marketingo paslaugas. S. T. pasirašė minėtus dokumentus ir už tai iš J. B. gavo 300,00 Lt atlygį, t. y. realiai kasos išlaidų orderyje nurodytos sumos negavo ir jokių marketingo paslaugų įmonei neteikė. Tai sužinoję, jis ir V. K. suprato, kad J. B. yra išvaisčiusi įmonės lėšas. Todėl jos buvo pareikalauta sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą, kuris įvyko 2009 m. sausio 31 d. įmonės ofise, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Susirinkimo metu J. B. atsisakė pasirašinėti bet kokius dokumentus, motyvuodama, kad jis ir V. K. nori ją nepagrįstai pašalinti iš įmonės valdymo. Kadangi jie turėjo balsų daugumą, nusprendė atleisti J. B. iš direktorės pareigų, įpareigoti ją įnešti pinigus į įmonės sąskaitą bei jos naudojamą įmonės materialų ir nematerialų turtą perduoti įmonės akcininkams bei valdybai. Tačiau J. B. to nepadarė, įmonė iš ofiso išsikraustė, o visus įmonės dokumentus ir turtą J. B. išsivežė į įmonės registracijos vietą t. y. į savo gyvenamąją vietą, adresu - (duomenys neskelbtini), Vilniaus raj. 2009 m. vasario 11 d. jie su V. nuvažiavo pas J. į namus, tačiau pastaroji jų neįsileido ir su ja pabendrauti nepavyko. Nuo 2009 m. sausio 31 d. su J. B. negalima susisiekti nei telefonu Nr. (duomenys neskelbtini), nei rasti gyvenamojoje vietoje, todėl nėra galimybių susipažinti su įmonės dokumentais, bei juos kartu su įmonės turtu perimti. Įmonė pagrinde dirbo su UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriai nebemokant eilinių įmokų UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2009 m. vasario 24 d. vienašališkai nutraukė lizingo sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir pareikalavo gražinti visus devyniolika įsigytų įmonės automobilių. V. K. gražino keturis VW Transporter LRS T5 automobilius, kurie buvo perdaryti į greitosios pagalbos automobilius iš komercinių, o likusių 15 automobilių įmonė negražino, nes jie yra pas įmonės klientus, tame tarpe vienas automobilis - „Škoda Superb“ - J. B., kuriuo naudojasi ji pati. Jo manymu, J. B. pasisavino įmonės lėšas ir įmonę privedė prie bankroto, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl neapmokėtų skolų už gautus automobilius ir areštavo įmonės sąskaitas. Įmonė jokio turto neturi. 2008 m. rugsėjo 18 d. jis, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo 15 000,00 Lt tarpininkavimo sutarties pagrindu, nes padėjo įmonei parduoti keturis automobilius. Po dviejų dienų jis 2008 m. rugsėjo 18 d. tarpininkavimo sutarties pagrindu gautus 15 000,00 Lt pervedė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą kaip dalinį apmokėjimą už akcijas. Dar po dviejų dienų jis, grynais iš santaupų (laikytų ne banke) įnešė 15 000,00 Lt į įmonės kasą. Vėliau J. B. pagal kasos išlaidų orderį ūkio išlaidoms jam išmokėjo 15 000,00 Lt sumą, kurios jis įmonei negrąžino, nes paaiškėjo, kad galimai yra švaistomos įmonės lėšos ir ketina grąžinti, kai paaiškės situacija dėl įmonės finansų. Jis su UAB „(duomenys neskelbtini)" buvo sudaręs tik vieną sutartį pagal kurią gavo pinigus padėjęs parduoti greitosios pagalbos automobilius. Ansčiau jis su S. T. nebendravo, nebuvo draugai ar pažįstami. Paaiškėjus, kad J. B. kasos išlaidų orderiuose nurodytų pinigų S. T. nemokėjo, jis ir V. K. siūlė J. B. išpirkti akcijas atgal, t. y., kad ji užskaitytų T. G. skolą (15 000,00 Lt) įmonei ir atsiimtų akcijas. Ji nesutiko, aiškino, kad „kartu įklimpom ir eisim iki galo“. Vėliau bendravimas nutrūko, nes paaiškėjo, kad įmonė turi daug skolų.

Liudytojas V. K. parodė, kad tikslios datos neprisimena, tačiau galbūt nuo 2006 m. sausio 4 d. jis dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ transporto vadybininko pareigose 0,25 etato ir gaudavo fiksuotą darbo užmokestį. Papildomų darbų, už kuriuos jam būtų mokamas papildomas užmokestis, neatlikinėjo. Jis padėdavo pervarinėti mašinas pas klientus, sumontuoti signalizaciją. 2008 metais jam J. B. pasiūlė pagaminti greitosios medicininės pagalbos automobilį ir nuo to laiko jie pradėjo automobilius gaminti patys. Tada jis pradėjo vadovauti gamybai. Su T. G. susipažino maždaug 2007 metais. Jis dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri užsiėmė tokia pačia veika, kaip ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, vadybininku. 2008 metais J. B. jam ir T. G. pasiūlė tapti UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkais ir lygiaverčiais partneriais, visiems turint po 33 procentus įmonės akcijų. Dėl ko ji taip pasiūlė, jis nežino. Tai galėjo paryti dėl to, kad jie būtų labiau suinteresuoti įmonės veikla. Jie su tokiu J. pasiūlymu sutiko. Už pusę akcijų mokėjo į sąskaitą banke, o už kitą pusę – grynaisiais pinigais į įmonės kasą. Tokią atsiskaitymo tvarką pasiūlė pati J. B. ir jis su tuo sutiko. Akcijas įsigijo 2008 m. rugsėjo ar spalio mėnesį. Bendrovės finansus tvarkė pati J. B.. Be J. B. ir jo, 2008 metais įmonėje dirbo T. G., buhalteris A. M., vadybininkė Jolita ir valytoja N. M.. Jis perdarinėdavo automobilius (duomenys neskelbtini). Kiek jam žinoma, buvo ir daugiau darbuotojų, kurie perdarinėdavo automobilius. Tai buvo S. K., o kitų pavardžių neprisimena. Su jais galbūt taip pat buvo sudarytos darbo sutartys. Įmonės ofisas buvo Vilniuje, (duomenys neskelbtini) prospekte. Prieš įsigyjant akcijas 2008 metais, tikra įmonės finansinė padėtis jam nebuvo žinoma, nežinojo ar įmonė dirba pelningai, pelno ataskaitos ir balanso nežiūrėjo. Jis tik žinojo, kad įmonė veiklą vykdė. J. B. sakė, kad įmonės finansinė padėtis yra gera. Žinodami tikrąją įmonės padėtį jie nebūtų pirkę akcijų. Jeigu ne buhalteris A. M., apie bendrovės finansinę padėtį jie nebūtų žinoję. Jis maždaug 2008 m. spalio-lapkričio mėnesį pasakė, kad įmonės kasoje yra apie 260 000,00 Lt trūkumas. Tuomet jis paskambino T. G. ir paaiškino situaciją. Po to jie, norėdami išsiaiškinti skambino J. B., tačiau ji nieko negalėjo paaiškinti kur yra pinigai ir nieko neatsakė. Kai buhalteris pasakė, kad yra trūkumas, jie gavo sąskaitos išrašą, iš kurio matėsi, kad kas mėnesį J. B. nuimdavo maždaug po 20 000 Lt. Kas jiems davė sąskaitos išrašą, neprisimena. Tuomet jie pasiūlė J. B. įnešti trūkstamą sumą į įmonės sąskaitą. Arba iš jų nupirkti akcijas. Tai buvo žodinis pasiūlymas. Tačiau ji nesutiko ir pasakė, kad „skęsime“ kartu. Dėl to jis su T. G. kreipėsi į prokuratūrą bei pranešė apie J. B. galimai padarytą nusikalstamą veiką. S. T. pažinojo darbo reikalais, nes jis dirbo kitoje įmonėje, kuri montuodavo signalizacijas. Iki 2008 m. ten teko varyti automobilius signalizacijai įrengti. Po S. T. paslaugų nebereikėjo, nes nuo 2008 metų pradžios signalizacijas pradėjome montuoti patys (duomenys neskelbtini). S. T. išrašytą kasos išlaidų orderį rado tarp dokumentų ofise (duomenys neskelbtini) prospekte. Tuomet su tuo orderiu nuvažiavo pas S. T. pasiteirauti dėl jam išmokėtų pinigų ir šis paaiškino, kad jokių paslaugų neatliko ir jokių pinigų negavo. Taip pat jis paaiškino, kad už kelių šimtų litų mokestį jis J. B. prašymu, t. y. tam, kad ji galėtų pasidengti įmonės kasą, jis tik pasirašė dokumentą. S. T. paaiškino, kad jis padarė paslaugą J. B. ir pasirašė kasos išlaidų orderį, tačiau jokių pinigų, išskyrus 300,00 Lt už dokumento pasirašymą, iš J. negavo ir iš tiktųjų jokių marketingo paslaugų neatlikinėjo. Jie patikėjo S. T., kad šis orderyje nurodytų pinigų negavo, nes pastarasis tokių paslaugų bendrovei nebuvo suteikęs. Po to jie važiavo aiškintis situacijos pas J. į namus, bet ji taip pat nieko jiems nepaaiškino. Ar ji ką nors sakė apie tai, kad mokėjo pinigus S. T., neprisimena. Akcininkų susirinkimai vykdavo įmonės ofise, tačiau ar visi akcininkai juose dalyvavo, nepamena, taip pat nepamena kokie klausimai buvo sprendžiami. Buvo išrinkta įmonės valdyba. Jis pagrinde dirbo (duomenys neskelbtini) ir įmonės ofise beveik nebūdavo. Buvo tik tą dieną, kai iš patalpos viską iškraustė. Kur buvo po išsikraustymo buvo pervežta įmonės dokumentacija, nežino. J. B., kaip direktorės, veikla po to buvo sustabdyta. Tai nuspręsta akcininkų susirinkime, apie kuri J. žinojo, tačiau jame nedalyvavo. 2008 m. rugsėjo-spalio mėnesį, po akcijų įsigijimo, jam J. B. sumokėjo 15 000,00 Lt. Šie pinigai buvo skirti pirkti gamybinėms medžiagoms, o ne tam, kad paskui juos jis grąžintų. Už minėtus pinigus jis nupirko gamybines medžiagas. Daugiau pinigų negavo. Pagal banko čekį jam buvo sumokėta 4000,00 Lt, tačiau už ką, neprisimena. Taip pat nepamena tikslesnių aplinkybių, todėl prašo vadovautis jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kuriuos pilnai palaiko.

Duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 71-74, 75-77, 78-79), liudytojas V. K., be aukščiau aptartų aplinkybių, parodė, kad 2005 metais dirbdamas AB „(duomenys neskelbtini)“ susipažino su J. B. ir 2006 metais ji pasakė, kad įkūrė savo firmą UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir pakvietė dirbti transporto vadybininku. 2006 m. sausio 24 d. pradėjo dirbto J.įmonėje. Į jo pareigas įėjo mašinų pervarymas ir jų priežiūra. 2008 m. sausio 1 d. buvo perkeltas į technikos direktoriaus pareigas ir jo pagrindinis darbas buvo automobilių perdarymas iš komercinių į greitosios pagalbos automobilius. Po akcijų įsigijimo, įmonės pagrindine veikla buvo automobilių subnuoma, nuoma, veiklos nuoma. Automobiliai buvo perdarinėjami nuomojamose įmonės patalpose t. y. (duomenys neskelbtini). Jis buvo atsakingas už automobilių perdarymą, o juos perdarinėjo du įmonės darbuotojai S. K. ir A. U.. Perdaryti automobiliai buvo parduodami, lizinguojami, ar perduodami veiklos nuomos būdu klientui. Perkant įmonę J. B. paaiškino, kad įmonė yra pelninga ir turi kur plėsti savo veiklą. Tapus įmonės dalininku, įmonės veikla atrodė pakankamai sėkmingai. 2008 m. lapkričio 7 d. jis tapo įmonės valdybos nariu, J. B. tapo valdybos pirmininkė. 2008 metų gruodžio mėnesio pradžioje reikėjo įvairioms lizingo bendrovėms sumokėti eilines įmokas už automobilius, tačiau paaiškėjo, kad įmonės sąskaitose bankuose ((duomenys neskelbtini) bankas Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), Šiaulių bankas Nr. (duomenys neskelbtini)) nėra piniginių lėšų. Todėl su T. G. kreipėsi į įmonės buhalterį A. M., kuris paaiškino, kad piniginės lėšos yra grynais pinigais įmonės kasoje apie 260 tūkstančių litų. Tai sužinoję, kreipėsi į J. B., nes ji buvo įmonės kasininkė ir direktorė, ir pareikalavo pinigus įnešti į įmonės sąskaitą, kad būtų galima atlikti mokėjimus lizingo bendrovėms. J. B. paaiškino, kad realiai pinigų įmonės kasoje nėra t. y. jie yra išleisti, tačiau kam išleisti, neįvardijo. Peržiūrint įmonės bankų sąskaitų išrašus pastebėjo, J. B. nepagrįstai iš įmonės sąskaitų nusiiminėjo pinigus - kažkur apie 3-4 tūkstančius per savaitę. 2008 m. gruodžio 5 d., apie 18 val., kartu su T. G. nuvažiavo pas ją į namus pasiaiškinti kur dingo įmonės pinigai. J. paaiškino, kad pinigų įmonės kasoje nėra nes ji juos yra išleidusi. Vėliau J. B. buvo pareikalauta sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą, kuris įvyko 2009 m. sausio 31 d., įmonės ofise (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Susirinkimo metu J. B. atsisakė pasirašinėti bet kokius dokumentus motyvuodama, kad ją nepagrįstai ketina pašalinti iš įmonės valdymo. Kadangi jis kartu su T. G. turi balsų daugumą, buvo nuspręsta atleisti J. B. iš direktorės pareigų, įpareigoti ją įmokėti pinigus į įmonės sąskaitą, bei J. B. naudojamą įmonės materialų ir nematerialų turtą perduoti įmonės akcininkams, bei valdybai - tačiau J. B. to nepadarė. Įmonė iš ofiso, esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius, išsikraustė ir J. B. visus įmonės dokumentus ir turtą išsivežė į įmonės registracijos vietą - Vilniaus raj., (duomenys neskelbtini). 2009-02-11 jis kartu su T. G. nuvažiavo pas J. B. į Vilniaus raj., (duomenys neskelbtini), tačiau J. B. neįleido į namus, todėl su ja pabendrauti nepavyko. Įmonė pagrinde dirbo su UAB „(duomenys neskelbtini)kuriam nebemokamos eilinės įmokos, todėl lizingo bendrovė 2009 m. vasario 24 d. vienašališkai nutraukė lizingo sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir pareikalavo gražinti visus devyniolika įsigytų įmonės automobilių. Kadangi įmonės gamybinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), buvo keturi „VW Transporter LRS T5“, kurie buvo perdaryti į greitosios pagalbos automobilius iš komercinių, jis juos gražino UAB „(duomenys neskelbtini)“, o likusių 15 automobilių įmonė negražino, nes jie yra pas įmonės klientus, tame tarpe vienas automobilis t. y. „Škoda Superb“ - pas J. B., kuriuo naudojasi ji pati. Įmonės akcijas jis pirko už 30 000,00 Lt. 2008 m. rugsėjo 2 d. 15 000,00 Lt įnešė į įmonės sąskaitą „Šiaulių banke“, ir 2008 m. lapkričio mėnesį 15 000,00 Lt įnešė grynais į kasą.

Liudytojas A. K. M. parodė, kad 2008 m. birželio mėnesį pradėjo dirbti UAB “ (duomenys neskelbtini)“ buhalteriu, tačiau pagrinde dirbo apskaitininko darbą - buvo atsakingas už dokumentų registravimą, pildė tam tikras lenteles, kurios buvo jau paruoštos. Sutvarkyti dokumentų jis ateidavo du kartus per savaitę ir savo darbo vietos ofise neturėjo. Įmonei vadovavo J. B., kuri iš pradžių buvo vienintelė akcininkė, o po to rugsėjo mėnesį akcijas įsigijo dar du akcininkai - V. K. ir T. G.. Bendrovėje taip pat dirbo vadybininkė J. J.. Atsiskaitymai tarp įmonių buvo atliekami bankiniais pavedimais, internetinės bankininkystės pagalba. V. K. naudodavosi generatoriumi Šiaulių banke, kurį pasiimdavo iš J. J.. Jis gyveno (duomenys neskelbtini) ir ten dirbdavo, į Vilnių tik atvažiuodavo. Bankines operacijas jis galėjo atlikti. Įmonėje kasa ir grynieji pinigai buvo, bet ją tvarkė pati J. B.. Kasoje buvo grynųjų pinigų, bet jis (A. M.) su jais nedirbo. Kasos išlaidų orderį dėl pinigų išmokėjimui S. T. matė, bet kokiomis aplinkybėmis jis buvo išrašytas, nežino. Kiek prisimena, jis ant šio kasos išlaidų orderio nepasirašinėjo. Tekstas buvo surašytas, pasirašytas J. B. ir S. T.. Buhalterinius dokumentus vykdymui pateikdavo J. B., sąskaitas-faktūras perduodavo per vadybininkę J. J., nes ji vienintelė darbuotoja, kuri pastoviai būdavo ofise. Visi dokumentai, kuriuos įmonė gaudavo ir kuriuos įmonė išrašydavo, buvo perduodami būtent per ją. S. T. jis nepažįsta. Atvejų, kad ne įmonės darbuotojui būtų išmokami grynieji pinigai, neprisimena. Taip pat grynaisiais pinigais neatsiskaitinėdavo ir su įmonės darbuotojais. Visi atsiskaitymai buvo daromi pavedimais. Teisiamojo posėdžio metu liudytojui pateikus susipažinti 2008 m. gruodžio 1 d. kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini), liudytojas parodė, kad ant orderio yra jo parašas. Kiek pamena, kai jis pasirašinėjo orderį, jame buvo nurodytas gavėjas – S. T. ir pinigų suma. Visi rekvizitai buvo nurodyti sutartyje, tačiau ar buvo pateikta sutartis – neprisimena. Nepagalvojo, kad orderis galėjo būti suklastotas. Visi įmonės dokumentai buvo saugomi J. J. kabinete. 2008 m. rugpjūčio 25 d. tarpininkavimo paslaugų sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) jis nematė, nebent neprisimena. Dėl tikslesnių aplinkybių prašo vadovautis jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kuriuos pilnai palaiko.

Duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 128-131, 132-133), liudytojas A. K. M., be aukščiau aptartų aplinkybių, parodė, kad buhalterio pareigose dirbo 0,25 etato. Įmonės patalpose nuolat nebūdavo, tik ateidavo sutvarkyti buhalterinius dokumentus, paruošti ataskaitas SoDrai ir pan. Teisę valdyti įmones sąskaitas bankuose turėjo direktorė J. B., vadybininkė J. J., V. K. ir jis. Mokėjimai buvo atliekami internetinės bankininkystės pagalba, naudojant generatorius, kurie buvo laikomi įmonės ofise pas vadybininkę J. J.. Įmonės kasa (įmonės gryni pinigai) buvo direktorės J. B. žinioje. Į jo pareigas neįėjo sutarčių sudarymas, atsiskaitymai, mokėjimo kontrolė. Jis tik registruodavo ūkines operacijas privalomuose registruose, vedė ataskaitas. Dėl 2009 gruodžio 1 d. kasos išlaidų orderio Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo S. T. buvo sumokėta 117 400,00 Lt, kiek pamena, direktorė J. B. parodė jam dvi sutartis su šiuo asmeniu ir pateikė pasirašyti užpildytą kasos išlaidų orderį. Orderyje jau buvo J. B. parašas, gavėjo parašas ir atspausdintas tekstas. Todėl šį orderį jis pasirašė kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansininkas. Jo manymu, pagal kasos dokumentus, tokia suma 2008 m. gruodžio 1 d. kasoje galėjo būti. Tačiau, ar tokia pinigų suma fiziškai buvo įmonės kasoje, jis nežino, nes įmonės kasoje esančiais pinigais disponavo direktorė J. B., kuris pati, paskutiniais jo darbo įmonėje mėnesiais pildė kasos knygą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus jis gaudavo iš įmonės direktorės J. B., vadybininkų J. J. ir V. K.. V. K. pateikdavo jam įrangos pirkimų dokumentus, susijusius su įmonės veikla, kuri buvo vykdoma (duomenys neskelbtini). Jis sudarinėjo kasos registrus pagal J. B. pateiktus kasos dokumentus. Atsiskaitymus įmonė vykdė banko pavedimais. 2008 metų registrai buvo sudaryti. 2008 m. lapkričio mėnesį jis pastebėjo, kad iš įmonės ofiso dingsta dokumentai. Jo žiniomis, dingo sutartys, pasirašytos su T. G. ir V. K. dėl akcijų pirkimo. 2009 m. sausio 29 d. jis buvo atleistas iš buhalterio pareigų.

Liudytojas S. B. parodė, kad jo dukra J. B. 2008-2009 metais dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore. T. G. ir V. K. kartu su jo dukra buvo įmonės akcininkai, atvažiuodavo pas jį į namai dėl darbo reikalų kalbėtis su J.. Ne vieną kartą buvo atvažiavęs ir S. T., kuris, kaip jis suprato, taip pat dirbo kartu su jo dukra. Kuomet dukros darbe prasidėjo nesutarimai tarp akcininkų, pas jį į namus atvažiavo S. T., kuris paaiškino, kad V. K. ir T. G. nori parašyti pareiškimą ir pasodinti J. į kalėjimą, kad jie reikalauja S. T. paliudyti, kad jis negavo pinigų. Jis (S. B.) į tai pasakė, kad nežino visų jų reikalų, bet čia gaunasi kažkokia nesąmonė. Po to S. T. ėmė kalbėti, kad jis turi problemų su pinigais, kad jis pinigus yra gavęs ne tik iš J. įmonės bet ir iš kitų įmonių ir, kad jam dabar reikia sumokėti PVM. Todėl jeigu J. jam duos pinigų sumokėti PVM ir dar pamokės, tai viskas bus gerai, o priešingu atveju, - J. baigsis labai blogai“. Apie kokį jis kalbėjo mokestį, nesuprato. Tuomet jis S. atsakė, kad jis už J. nieko nemokės ir, kad jie aiškintųsi tarpusavyje. Kai visa tai vėliau jis papasakojo dukrai, ji labai supyko, pasakė, kad su S. T. yra pilnai atsiskaičiusi ir kad jam nieko nemokės. Anksčiau jis yra skolinęs dukros įmonei pinigų – 143 000,00 Lt. Šiuo metu yra atgavęs tik dalį pinigų. Prašo vadovautis jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kuriuos pilnai palaiko.

Duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 136, 137-138), liudytojas S. B., be aukščiau aptartų aplinkybių, parodė, kad pas jį į namus atvykęs S. T. pasakė, kad jį kviečia pas tyrėją ir jis pasakys, kad jis jokių pinigų negavo, o jeigu bus sumokėtas PVM, viskas bus tvarkoje. Už kokius darbus ar paslaugas S. T. gavo pinigus iš įmonės, jis tikslai nežino. Tik iš pokalbių su dukra apie jos darbą suprato, kad pastarasis padėdavo parduodant greitosios pagalbos automobilius. AB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pateikusi ieškinį UAB „(duomenys neskelbtini)“ 143 922,00 Lt sumai, kurio pagrindu buvo areštuotas kilnojamasis turtas, t. y. automobiliai. Siekdamas, kad dukters įmonė nežlugtų, jis paskolino UAB „(duomenys neskelbtini)“ minėtą sumą, kuri buvo pervesta į antstolės N. Š. depozitinę sąskaitą, tam, kad būtų nuimtas areštas nuo GMP automobilių, kurie buvo jau parduoti. Pervedus jo pinigus, areštas buvo nuimtas ir dukters įmonė galėjo tęsti veiklą. 2008 metais jo dukra kaupė pinigus, kad įmonė galėtų su juo atsiskaityti, tačiau kaip jis suprato, šie pinigai buvo panaudoti atsiskaitant su S. T. už jo tarpininkavimo paslaugas. Jo manymu, S. T. tarpininkavimas pasireiškė tuo, kad jis (kartu su kolegomis) surasdavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobiliams pirkėją ir gaudavo už tai tam tikrą sumą. Jis buvo girdėjęs, kad pagal tas sutartis būdavo daug ginčų, sumos buvo taisomos, tikslinamos. Taip pat ilgai vykdavo sutarties sąlygų derinimas.

Liudytoja J. J. parodė, kad 2008 m. balandžio mėnesio iki 2009 m. sausio mėnesio dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ projekto vadybininke. Buvo atsakinga už sutartis. Į jos pareigas įėjo lizingo sutarčių sudarymas, dokumentų priežiūra, tvarkymas, atsakinėjimas į skambučius, elektroninius laiškus. Taip pat vizuodavo dokumentus, rengė naujus įstatus. Jos darbo įmonėje metu įmonėje buvo pasirašytos tarpininkavimo sutartys. Tai buvo po įstatų keitimo, tačiau kada tiksliai – pasakyti negali. Tai galėjo būti 2008 m. rugpjūčio mėnesio pabaiga. Buvo surašytos tarpininkavimo sutartys su V. K., S. T. bei T. G.. Su S. T. buvo sudarytos sutartys dėl greitosios pagalbos automobilių (dešimties ir daugiau automobilių). Ji parengė visas sutartis ir atidaviau J., kuri po to važiavo susitikti su S. T.. Ant parengtų sutarčių ji uždėdavo savo vardinį spaudą. Sutartys su T. G. ir V. K. buvo pasirašytos tą pačią dieną. Panašiu laiku pasirašyta sutartis ir su S. T.. Po susitikimo su S. T., pasirašyta sutartis buvo atvežta į ofisą, kaip ir visos sutartys. S. T. jų įmonėje nedirbo. Kiek jai žinoma, jis kažką darydavo, kas susiję su automobilio perdirbimu. Kaip su juo buvo atsiskaitoma, nežino. Buhalteriją įmonėje tvarkė buhalteris, kurio vardo ir pavardės nežino. S. T. kasos išlaidų orderiai buvo išrašyti galbūt 70 000, Lt sumai. Tarpininkavimo sutartyje su S. T. apmokėjimas galėjo būti numatytas apie 100 000,00 Lt suma. Negali tiksliai pasakyti, už kokį darbą S. T. galėjo būti paskaičiuota tokia suma, tačiau tai galėjo būti susiję su automobilio sertifikavimu. Sutartys buvo standartinės. Vėliau ji rengė tik kasos išlaidų orderį, kas buvo susiję su šia sutartimi. Orderį rašė matyt, tai sumai, kuri buvo nurodyta sutartyje. Orderį atidavė J. B.. Ar pagal tą orderį buvo sumokėti pinigai S. T., nežino. Jau išeidama iš darbo žinojo, kad akcininkai T. G., J. B. ir V. K. susikivirčijo ir J. yra iškelta baudžiamoji byla. V. K. sakė, kad įmonės sąskaitoje trūksta apie 100 000,00 Lt. Po jos išėjimo iš darbo, vasarą, jai paskambinusi J. B. pasakė, kad iškelta baudžiamoji byla ir paklausė ar ji galėtų paliudyti, kad buvo tarpininkavimo sutartis, nes ta sutartis tikrai buvo, o jai J. paaiškino, kad S. sakė, jog sutarties nebuvo. Minėjo, kad V. K. ir T. G. sutartys iš biuro dingo. Taip pat buvo dingę ir kiti dokumentai. Su J. B. susitiko prie kavinėje ir ji pasakė, kad tyrėjas davė pareiškimo formą, pagal kurią reikėjo surašyti pareiškimą, įrašyti datas, sutarčių numerius. Dėl to su J. B. susirašinėjo elektroniniu paštu. J. jai paaiškino, kad pareiškimą reikia nunešti tyrėjui. Todėl parašiusi pareiškimą, jį nunešė tyrėjui, o po to buvo iškviesta į apklausą. Pareiškimą rašė savarankiškai, bet pagal J. duotą pavyzdį. Pareiškime parašė viską taip pat buvo iš tikrųjų. Tarpininkavimo sutartys buvo registruojamos. Kompiuteryje buvo registruojamas elektroninis variantas be asmenų parašų. Popierinės sutartys buvo segamos į segtuvus. Tarpininkavimo sutartis segdavo iš eilės, taip pat iš eilės suteikdavo numerius. Kai tarpininkavimo sutartis pasirašydavo, jas jai grąžindavo. Tuomet ji uždėdavo savo spaudą ir pasirašydavo ir įsegdavo į segtuvą. Su S. T. pasirašytą sutartį, tikriausiai, jai atnešė J. B. ir sutartus turėjo būti įsegta į segtuvą. Gali patvirtinti, kad tokia sutartis tikrai buvo. Kokias paslaugas pagal šią sutartį jis turėjo atlikti, neatsimena. S. T. įmonėje nedirbo. Pačioje pradžioje jis tvarkė greitosios pagalbos automobilių dokumentus. J. su juo palaikydavo ryšį. Ji (liudytoja) su S. pora kartų kalbėjo dėl sutarčių. Orderį ji (liudytoja) užpildė ir atidavė J. Orderyje buvo nurodyta S. T. vardas ir pavardė, buvo palikta laisva grafa kas sumokėjo pinigus, įrašyta už kokią tarpininkavimo sutartį išrašytas orderis, nurodyta suma, kurios šiuo metu neatsimena - galėjo būti apie keliasdešimt tūkstančių. Galėjo būti, kad buvo išrašyti du orderiai, galėjo būti, kad orderį perrašė, nes kažkas keitėsi, galėjo keistis išmokamų pinigų suma. Apklausos ikiteisminio tyrimo metu, jos niekas neklausė apie kelis išrašytus orderius. Jeigu taip rašė savo pareiškime, tuomet matyt J. jos prašė išrašyti antrą orderį. Pirmame orderyje buvo nurodyta didesnė pinigų suma, o antrame - mažesnė. J. B. paprašė perrašyti orderį dėl to, kad įmonėje nebuvo tiek pinigų. Buvo apie 70 000,00 LT suma, antrame orderyje - gal mažiau pinigų. Nežino, kur buvo padėtas pirmas orderis ir kaip jis apskaitytas.

Duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 152-153, 156), liudytoja J. J., be aukščiau aptartų aplinkybių, parodė, kad V. K. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ technikos direktoriumi, S. T. ir T. G. buvo įmonės verslo partneriai kurie dirbo kitose įmonėse. Jie lankydavosi įmonės ofise. S. T. dėdavo signalizacijas į automobilius, o T. G. buvo konkurentų (UAB „(duomenys neskelbtini)“) darbuotojas. Vėliau T. G. ir V. K. tapo įmonės akcininkais. 2008 m. rugpjūčio 25 d. sutartį ji atspausdino pagal įmonės kompiuteryje buvusį pavyzdį. Ji pati sutarties neruošė, tik pagal J. B. nurodymą patikslino rekvizitus, parduotų automobilių skaičių sumas ir kitas smulkmenas. Paruoštą sutartį perdavė J. B.. Pasirašymo metu ji nedalyvavo. Ji paruošė ir 2008 m. gruodžio 1 d. kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini), kurį užpildė kompiuteriu, jame buvo nurodyta visa priklausanti informacija, tik nebuvo parašų. Orderis buvo visiškai užpildytas, t. y. jame tikrai buvo įrašyta pinigų suma, išmokėta S. T.. Pinigų perdavimo momento ji nematė. Kasos išlaidų orderį padavė J. B., kuri buvo ir įmonės kasininkė. Apie pinigų likučius kasoje nieko nežino. 2009 m. liepos ar rugpjūčio mėnesį, susitikus su J. B., ši paaiškino, kad reikia surašyti pareiškimą, kuriame ji (liudytoja) turi išdėstyti kaip ji ruošė sutartį. J. nurodė sutarties numerį. Taip pat J. paaiškino, kaip reikia surašyti pareiškimo rekvizitus ir davė jai pavyzdį. Sugrįžusi į namus, ji savarankiškai surašė pareiškimą ir jį pateikė pareigūnui.

Liudytoja I. S. (J.) parodė, kad 2007 m. vasario mėnesį pradėjo dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininke, vėliau - vyresniąja vadybininke ir dirbo iki 2007 m. lapkričio mėnesio. 2007 m. lapkričio mėnesį ji buvo pradėjusi rengti tarpininkavimo sutartį su S. T.. Sutartyje buvo nurodyta, gal trys automobiliai. Pastarąjį pažinojo, nes su juo dažnai susidurdavo, jis bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ dažnai parduodavo signalizacijos įrengimo paslaugas automobiliuose, magnetolų paslaugas ir tarpininkaudavo pervežant automobilius iš gamintojo klientams. Rengdama sutartį ją derino su direktore ir S. T.. Ji įmonėje rengė visas sutartis. Jas parengdavo taip, kaip liepdavo J., nurodydavo kas gavėjas, kas pardavėjas, nurodydavo sumas. Jeigu tikdavo, J. pasirašydavo jas su klientu. Minėtą sutartį taip pat rengė ji. Tai tarpininkavimo sutartis dėl greitųjų automobilių perdavimo. Ją parengė, bet kai aš išėjo iš darbo, ji dar nebuvo pasirašytą. Sutartyje nurodytų sumų ir laikotarpių neatsimenu. Atsimena tik, kad buvo ilgesnis automobilių sąrašas joje. Tą sąrašą ji derino su S.. Išeidama iš darbo, sutarties projektą paliko vietoje jos atėjusiai dirbti Jolitai. Kiek buvo mokama už automobilio pervarymą, nežino. Tai galėjo būti tam tikra suma nuo automobilio vertės. Sutartis reikėjo derinti su T. G., nes jis padėdavo J. dirbant su automobiliais, padėdavo dalyvauti konkursuose, derinti techninę įrangą, kadangi užsiiminėjo tokia pačia veikla. Automobiliai yra parduodami pagal viešųjų konkursų sąlygas, todėl S. T. juos parduodavo, o pačius automobilius, technines sąlygas padėdavo derinti S. T. ir T. G.. Vėliau iš J. sužinojo, kad tarp akcininkų kilo nesutarimai. Pilnai palaiko pirmus parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, antrus parodymus palaiko iš dalies. Antros apklausos metu ji buvo susijaudinusi, nes tuo metu buvo akistata su S. T. ir tyrėja jos klausė labai daug tikslių dalykų, kurių ji prisiminti negalėjo, todėl buvo kiek išsigandusi dėl paties parodymų davimo. Tvirtina, kad sutartis ji tikrai rengė. Vienu metu jai paskambino J. ir paprašė parašyti pareiškimą. Ji minėjo, kad yra prasidėjęs procesas ir klausė, ar ji sutiktų paliudyti, ar prisimena, kad rengė sutartį su S. T.. Ji sutiko parašyti pareiškimą ir jį parašė namuose pati. J. nesakė ką reikia liudyti, ji paminėjo, ko jos gali klausti. Kiek S. T. pervarė automobilių, negali pasakyti. Per mėnesį būdavo pervaromas vienas automobilis, o kartais ir nei vieno. Klientų pagrinde ieškojo J.. Dalį klientų atvesdavo S..

Duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 161-162), liudytoja I. J. (S.), be aukščiau aptartų aplinkybių, parodė, kad S. T. įmonėje buvo „savas“ žmogus t. y. su juo buvo galima derinti tam tikros aparatūros montavimą, jis atlikdavo automobilių komplektaciją, rūpinosi automobilių paruošimu konkursams ir paduodant juos klientams. Jis nuolat lankėsi įmonės patalpose. 2007 lapkričio mėn. rengiant tarpininkavimo sutartį, pagrindinius duomenis perdavė J. B., o S. T. pateikė automobilių, kurie buvo parduoti pagal tą sutartį, sąrašą. Pagal šiuos duomenis ji tą sutartį paruošė. Taip pat S. T. pareikalavo, kad sutartyje būtų nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumoka ir priklausančius mokesčius už jį. Sutartis buvo derinama kelis kartus, nes S. T. nuolat ko nors pageidavo. Taip pat sutarties sąlygos buvo derintos ir su UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoju T. G. (su juo visada ji derino tas sutartis, nes jis taip pat aktyviai dalyvavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės veikloje, nors nebuvo darbuotojas), jam siuntė sutarties sąlygas elektroniniu paštu. S. T. realios tarpininkavimo paslaugos buvo tos, kad jis kartais pats surasdavo pirkėjus, o taip pat suderindavo automobilio (greitosios pagalbos) įrangos komplektaciją, taip, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ būtinai laimėtų konkursą. Kaip S. T. pasirašė galutinį sutarties variantą, ji nematė, nes tuo metu jau nedirbo įmonėje. Jai dirbant, S. T. ofise lankėsi daugiau kaip tris kartus.

Papildomai duodama parodymus, liudytoja parodė, kad neprisimena, kokius parodymus šioje byloje buvo davusi prieš metus. Neprisimena, ar derino su S. T. tarpininkavimo paslaugų sutarčių sąlygas, neprisimena, kokius dokumentus jis pateikė kokių nors dokumentų sudarymui. J. B. ji paskutinį kartą matė pavasarį. Susitikimo metu J. B. kalbėjo, kad turi problemų įmonėje, tačiau konkrečiai nesakė kokios problemos. Ji minėjo, kad problemos susijusios su T. G. ir S. T.. Sakė, kad su T. G. vyksta teismai, o S. T. dėl kažko nesusitaria. Liudytoja parodė, kad tikslai neprisimena, tačiau 2009 m. rugsėjo 16 pareiškimą, adresuotą Vilniaus VPK Nusikaltimų tyrimo valdybos ENTS pareigūnui, ji surašė J. B. prašymu. J. B. pasakė jai, kad reikia aprašyti aplinkybes, susijusias su sutarčių sudarymu, kurių pagrindu S. T. atliko tarpininkavimo paslaugas. Pagal J. B. pateiktus šablonus rengdavo sutartis bei jas derindavo su klientais. Išeidama iš darbo, ji visus dokumentus perdavė O. F. ir J. B..

Liudytojas D. B. parodė, kad jis su M. D. padėjo iškraustyti įmonės turtą iš jus buveinės (duomenys neskelbtini) prospekte, pervežant visą turtą ir dokumentus į J. B. gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) kaime. Taip buvo maždaug 2009 m. sausio mėnuo. Buvo atvykę įmonės akcininkai, kurie buvo nepatenkinti dėl baldų išvežimo. Jiems nebuvo įdomu kas ten vyksta, jie pasėdėjo prie kompiuterio ir išvažiavo. Tą dieną J. tėvas davė automobilį su priekaba, kur jie krovė daiktus ir dokumentus. Iškraustymo metu pašalinių žmonių ofise nebuvo. Vėliau J. B. jo paprašė paliudyti, kad tie baldai buvo nuvežti ir iškrauti, kad jie niekur nedingo, todėl jie važiavo į policiją to paliudyti. Neatsimena ar į apklausą jis važiavo savo automobiliu, ar jį nuvežė J. B.. Taip pat ji paprašė parašyti pareiškimą. Nesakė ką rašyti, tik prašė parašyti ką jis žino. J. gal tik pasakė kokias parašyti pavardes, kurių jie nežinojo. Kai ką ir ne savo žodžiais rašė. Buvo kažkoks juodraštis, kurį paėmė iš J. B.. Jie iš to rašto paskaitė ir kas atitiko, iš jo parašėme, o kas netiko – parašė savo. -Rašydamas pareiškimą policijai, norėjo patvirtinti, kad dalyvavo du akcininkai ir jie tikrai žinojo, kad vyksta perkraustymo darbai. Pareiškimą rašė policijos komisariate ir padavė tyrėjui, kuris jį tą pačią dieną apklausė. Pareiškime parašė ankstesnę datą, kaip ir visi dokumentai buvo surašyti atbuline data. Kodėl taip padarė, paaiškinti negali. Šiuo metu tikslių aplinkybių neprisimena, todėl prašo vadovautis jo parosimais, duotais ikiteisminio tyrimo metu.

Duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 169-170, 172), liudytojas D. B., be aukščiau aptartų aplinkybių, parodė, kad S. B. prašymu, jis su M. D. pagal sutartį išardė ofiso baldus, supakavo kitą turtą, dokumentus ir juos išvežė adresu (duomenys neskelbtini) Vilniaus raj. sav. Tai vyko 2009 m. sausio 30 d. ir 31 d.. Išsikraustant dalyvavo direktorė J. B. ir N. M.. Sausio 31 d., apie pietus įmonės ofise pasirodė du asmenys. Iš J. sužinojo, kad jie yra įmonės akcininkai T. G. ir V. K.. Jie atvyko lyg ir dalyvauti išsikraustyme, turėjo pateikti transportą išvežti dokumentus ir baldus, tačiau to nepadarė. Jie visiškai nesidomėjo įmonės dokumentacija, nerodė jokio noro perimti dokumentus ar rūpintis įkurti įmonės ofisą kitu adresu. Paklausus kur vežti visus daiktus, jie atsakė, kur norit (galimai pas J. B., tačiau ji nenorėjo priimti tų daiktų), todėl dar ilgai buvo sprendžiami automobilio ir gabenimo vietos klausimai. Tuo rūpinosi direktorė, o akcininkai tik juokavo ir nesuteikė jokios pagalbos, net paprašyti padėti išnešti dėžes, tai daryti atsisakė ir iš patalpų pasišalino. Apie įmonės veiklą jis nieko nežino. Į apklausą policijoje juos su M. D. atvežė J. B.. Ji parodė kabinetą, į kurį jie turi nueiti. Būnant minėto skyriaus patalpose, N. M. jis nematė. N. M. nebuvo atvažiavusi kartu su jais. Jis Vilniaus apskrities VPK NTV Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriuje surašė pareiškimą, nurašydamas šio pareiškimo tekstą nuo N. M. vardu sudaryto analogiško pareiškimo. Tiksliai neprisimena, nuo kokio asmens vardu sudaryto pareiškimo (dokumento) , jis nurašė tekstą. Taip pat liudytojas tiksliai neprisimena, tačiau galėjo būti, kad pareiškimą, kurį jis parašė savo vardu, jis perrašė nuo dokumento, kurį jam pateikė J. B.. Į policiją jis važiavo J. B. arba jos tėvo S. B. (tikslai neprisimena) perspėjimu, kad jis bet kokiu atveju bus kviečiamas pas tyrėją. J. B. prašė papasakoti apie aplinkybes, susijusias su dokumentų ir daiktų išvežimu.

Liudytoja N. M. parodė, kad ji dirbo valytoja UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nuo 2008 m. vasario 19 d. iki 2009 m. sausio 31 d. dirbo ūkvede-tiekėja. Bendrovės ofisas buvo adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Žino, kad buvo keli akcininkai, vienas iš jų lygtai T. Ji buvo apklausiama ikiteisminio tyrimo metu dėl parašyto rašto su jos parašu. Gali patvirtinti, kad ten buvo ne jos parašas. Raštas yra apie jos darbą, bet ji dėl nieko nebuvo atsakinga ir nežinojo kuo užsiima įmonė. J. B. pas ją į namus ar kitą darbovietę atvažiavusi nebuvo. J. B. prašė pasirašyti tą raštą. Raštas buvo ilgas, apie tai, kad ji buvo atsakinga už finansus, transportą. Kadangi ji (liudytoja) net nežinojo, kuo įmonė užsiima, todėl rašto nepasirašė. J. už rašto pasirašymą jai siūlė 500,00 Lt. J.su tėvu pas ją buvo atvykusi vieną kartą. V. K. ir T. buvo atvažiavę į ofisą tą dieną, kai vyko išsikraustymas. Jie atvažiavo, nieko neieškojo, pasėdėjo ir išvažiavo. Jokio susirinkimo nebuvo, sekretoriauti jos neprašė. S. T. nepažinojau. Gali patvirtinti, kad ant pareiškimo yra ne jos parašas, pareiškimo ji nerašė ir nepasirašė. Įsakymo dėl parašo teisės suteikimo, neatsimena. Finansiniuose dokumentuose nepasirašinėjo, tik sąskaitos faktūrose, kai pirkdavau parduotuvėse. Į jos pareigas neįėjo finansai, apsilankymai banke, pinigų paėmimas iš banko, atsiskaitymas su klientas, sutarčių vykdymas, nieko tokio ji nedarė. Pašo vadovautis jos parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu.

Duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 181-183), liudytoja N. M., be aukščiau aptartų aplinkybių, parodė, kad bendrovėje ji dirbo valytoja nuo 2008 m. vasario 19 d. iki 2009 m. sausio 31 d. Į jos pareigas įėjo tvarkyti šios bendrovės ofisą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Taip pat, šios bendrovės direktorės J. B. nurodymu, esant reikalui, ji nueidavo į parduotuvę nupirkti valymo priemonių. Su ja nebuvo pasirašyta materialinės atsakomybės sutartis, jai nebuvo suteikta teisė tvirtinti dokumentus, susijusius su įmonės veikla. Į jos pareigas neįėjo įmonės finansinės ir ūkinės veiklos vedimas. Ji niekada nevykdė medžiagų ir technikos teikimą įmonei, žaliavų ruošimą ir saugojimą, produkcijos realizavimą rinkoje ir pagal teikimo sutartis, transporto paslaugų administracinį ir ūkinį aptarnavimą. Nebuvo atsakinga už įmonės materialinių ir finansinių išteklių panaudojimo efektyvumą ir tikslingumą. Apklausos metu jai parodyto 2008 m. vasario 19 d. UAB “ (duomenys neskelbtini)” direktorės J. B. įsakymo dėl parašo teisės suteikimo, ji niekada nematė. J. B. jos neinformavo apie tai, kad jai suteikta parašo teisė. 2009 m. sausio mėnesio pabaigoje J. B. prašymu ji padėjo supakuoti į dėžes daiktus ir dokumentus, esančius ofise (duomenys neskelbtini), Vilniuje. J. B. informavo, kad įmonė užsidaro ir reikė išsikraustyti iš nuomojamų patalpų. Ji sutiko padėti. Tuo metu ofise buvo pati J. B., du jos pažįstami vyriškiai vardu M. ir D. (pavardžių nežino). Taip pat, tą dieną į ofisą buvo užėję T. ir V., šių asmenų pavardžių ji nežino. Vėliau J. B. pasakė, kad šie vyrai yra nauji UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkai. Tą dieną minėti vyriškiai atėjo į ofisą, pasėdėjo, pažiūrėjo ką jie su J. B. daro, ir išėjo. T. ir V. bendravo tik tarpusavyje, su J. B. jie nekalbėjo. M. ir D. pakrovė daiktus ir dokumentus į mašiną ir išvežė į J. B. namus. J. B. neprašė jos dalyvauti akcininkų susirinkime, sekretoriauti akcininkų susirinkimui. Jokio susirinkimo nebuvo. Nei J. B., nei T. ir V. nebendravo tarpusavyje. V. įmonės ofise ji buvo mačiusi apie du kartus. T. matė tik vieną kartą 2009 m. sausio mėnesio pabaigoje, kai vyko įsikraustymas. 2009 m. sausio 31 d. ji buvo atleista iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau atlyginimo jai nesumokėjo. Maždaug 2009 m. vasarą, ji atsitiktinai sutiko J. B.. Ji privažiavo ir paprašė atsisėsti į jos automobilį. Automobilyje J. B. jai davė kompiuteriu atspausdintą dokumentą, kuriame jos vardu buvo parašytas pareiškimas teisėsaugos institucijai. Ji perskaitė ir J. paprašė pasirašyti šį dokumentą. Ji griežtai atsisakė pasirašyti, motyvuodamas tuo, kad tai netiesa. Tada J. B. pasakė, kad jeigu ji pasirašys šį dokumentą, ji sumokės jai paskutinį atlyginimą – 500,00 Lt. J. B. padavėjai jai šį dokumentą ir paprašė pagalvoti. Tada pastaroji pradėjo jai skambinti telefonu ir prašyti pasirašyti dokumentą. Ji atsisakė. Vėliau J. atvažiavo pas ją į namus kartu su savo tėvu. Ji prašė pasirašyti anksčiau minėtą dokumentą, taip padaryti prašė ir jos tėvas, tačiau ji atsisakė. J. B. minėjo, kad visi UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai pasirašė. Apklausos metu jai parodytame 2009 m. rugsėjo 15 d. jos vardu ir parašu patvirtintame pareiškime dėl aplinkybių ikiteisminio tyrimo medžiagoje, pirmo ir antro lapo apačioje ir trečio lapo eilutėje šalia įrašo N. M. yra ne jos parašai.

Liudytojas E. R. parodė, kad J. B. pažįsta nuo 2006 m. Iš pradžių bendradarbiavo, tačiau kaip paaiškėjo vėliau, jų partnerystė virto užslėpta konkurencija. Pažįsta V. K., T. G., S. T. nepažįsta. Jo įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2002 m. užsiėmė greitosios pagalbos automobilių įrengimu ir pardavimu. T. G. buvo pardavimų vadybininkas ir buvo atsakingas už greitosios pagalbos automobilių pardavimų. Pradžioje patys įrenginėdavo automobilius, vėliau rado lenkų įmonę, kuri pergamindavo automobilius. T. G. buvo projektų vadovas ir kuravo projektą nuo viešojo pirkimo paskelbimo pradžios iki užsakymo įvykdymo, tame tarpe kontroliavo ir automobilių perdarymą. Jis (liudytojas) turėjo ir kitų įmonių, todėl per daug pasitikėjo ir mažai kontroliavo T. G., todėl jis, matyt, pradėjo bendradarbiauti su J. įmone, kuri norėjo iš jų perpirkti automobilius ir juos nuomoti galutiniam vartotojui. Kažkuri dalis jo vadovaujamos įmonės automobilių buvo perduota UAB „(duomenys neskelbtini)“. Ar automobiliai buvo perduoti su medicinine įranga, nepamena. Jie buvo pergaminti, kad atitiktų greitosios pagalbos automobilio reikalavimus. Buvo su švyturėliais, su reikalingais baldais. UAB „(duomenys neskelbtini)“ su jais atsiskaitydavo pavedimu. Vėliau sužinojau, kad T. G. susitarė su J. B., kad daugiau turėtų naudos sau asmeniškai Jie susirado kažkokį pergamintoją, T. G., būdamas jo įmonės vadybininku, derindavo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasiūlymus, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ pralošdavo visus konkursus. Kai suprato, kad kažkas ne taip, jų keliai su T. G. išsiskyrė, jis iš karto pradėjo dirbti pas J. B.. Dar vėliau jis (liudytojas) sužinojo, kad T. G. dar dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, su klientais kalbėdavosi UAB „(duomenys neskelbtini)" vardu. Prašo vadovautis jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kuriuos pilnai palaiko.

Duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 2-3), liudytojas E. R., be aukščiau aptartų aplinkybių, parodė, kad su T. G. nebuvo pasirašyta pareigybinė instrukcija, kurios pagrindu būtų ribojami jo įgaliojimai atliekant savo pareigas. 2010 m. lapkričio 4 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ elektroniniu paštu gavo J. B. laišką, kuriame ji nurodė sąrašą automobilių, kurie, jos manymu, turėtų būti realizuoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu. J. B. teigimu, sąraše nurodyti automobiliai jos vadovaujamos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ vardu buvo parduoti tarpininkaujant T. G.. 2006 m. – 2008 m. laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudariusi paslaugų teikimo sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Šių sandorių pagrindu UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliko dalies minėtame sąraše nurodytų automobilių pergaminimo (komplektavimo) darbus. Pagal minėtus sandorius UAB „(duomenys neskelbtini)“ pilnai atsiskaitė su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Sandoriai su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl pergaminimo darbų atlikimo buvo sudaromi jau tuomet, kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo laimėjusi viešojo pirkimo konkursą dėl konkretaus automobilio pardavimo (lizingavimo). Jis pasitikėjo T. G., turinčiu teisę susipažinti su įmonės dokumentais bei kita informacija, reikalinga pardavimo sutarčių sudarymui, ir buvo įsitikinęs, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dalyvavo tuo metu vykusiuose viešojo pirkimo konkursuose. Mano, kad 2006 m. – 2008 m. laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ dominavo greitosios pagalbos automobilių pergaminimo ir pardavimo versle ir turėjo dideles galimybes laimėti viešojo pirkimo konkursuose.

Liudytoja O. F., duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 141, 142-144, 147-148) parodė, kad nuo 2007 m. rugsėjo 17 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ marketingo asistente. Jos darbo pobūdis buvo: sutarčių ruošimas, bendravimas telefonu su klientais, kiti ofiso darbuotojos darbai. S. T. pažįsta kaip įmonės klientą, kuris lankėsi įmonės patalpose. 2007 lapkričio mėnesį, įmonės direktorė J. B. pavedė jai paruošti tarpininkavimo sutartį tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir S. T.. Duomenis, reikalingus sutarčiai paruošti, jai perdavė J. B.. S. T. ji pamatė ofiso patalpose, kai jis derino sutarties sąlygas, t. y. parduotų automobilių kiekį ir kitas sąlygas. Taip pat S. T. pareikalavo, kad sutartyje būtų nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumoka ir priklausančius mokesčius už jį. Sutartis buvo derinama kelis kartus, nes S. T. nuolat ko nors pageidavo. Taip pat sutarties sąlygos buvo derintos ir su UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoju T. G.. Ji šiam asmeniui siuntė sutarties sąlygas elektroniniu paštu. Kokios buvo S. T. realios tarpininkavimo paslaugos, ji nežino, nes atlikinėjo tik techninį sutarties paruošimo darbą. Kaip S. T. pasirašė galutinį sutarties variantą, ji nematė. Buvo paruošti gal trys sutarties variantai ir ji matė kaip S. T. antrąjį variantą buvo paėmęs su savimi, o po kiek laiko atnešė į ofisą pasirašytą. Tačiau tas variantas vėliau buvo pakeistas. Jai dirbant, S. T. ofise lankėsi daugiau kaip tris kartus, tikslesnio jo apsilankymų skaičiaus ji nepamena. Apie tai, ar jis gavo pinigus pagal tą sutartį, nežino.

Papildomos apklausos metu liudytoja parodė, kad maždaug 2009 m. rugpjūčio mėnesį, jai paskambino J. B. ir paprašė padėti, t. y. parašyti paaiškinimą policijos įstaigos darbuotojams apie įvykius, susijusius su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pastaroji pasakė, kad tai ilgai neužtruks, nes elektroniniu paštu ji atsiųs pavyzdį, nuo kurio reikės tik nurašyti tekstą. Tą kartą J. B. elektroniniu paštu atsiuntė jai tekstą, kurį ji perrašė savo ranka. Ji visiškai nesigilino į teksto esmę. Po to, jai paskambino iš policijos ir iškvietė apklausai. Tada ji nunešė šį savo ranka parašytą 2009 m. rugpjūčio 17 d. pareiškimą pareigūnui. Jokių sutarčių, dirbdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ ji neruošė, nes ji rusakalbė ir jai sunku suprasti įstatymų esmę. Dirbdama UAB „(duomenys neskelbtini)“, ji atlikinėjo visiškai nesudėtingus darbus, o būtent, J. B. prašymu nuvykdavo į parduotuvę nupirkti kanceliarinių prekių, nuveždavo dokumentus. Kai ji jau nebedirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, vieną kartą jai skambino J. B., tačiau kada - tiksliai neprisimena. Ši pasakė, kad trūksta jos parašo. Susitikus sporto klube, esančiame Kareivių gatvėje, Vilniuje, J. B. pateikėjai pasirašyti dokumentą. Ji pasirašė neįsigilinusi į dokumento turinį. Tuomet, kai ji dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, J. B. prašymu pasirašė ant A4 formato neužpildyto lapo. Tuomet J. B. paaiškino, kad taip reikia, nes jeigu susigadins koks nors dokumentas, bus kuo pakeisti. Pastaroji patvirtino, kad su jos parašu nepadarys nieko blogo. Ji pasitikėdama, pasirašė. Paskutinį kartą J. B. matė, kai buvo atvykusi apklausai į policijos įstaigą. Į apklausą nuvyko kartu su J. B., nes ir pastarajai reikėjo tą dieną atvykti apklausai. Ekonominės policijos patalpose tą kartą jos susitiko vyriškį ir J. pasakė, kad dėl jo jos kviečiamos į apklausą bei paklausė, ar ji prisimena šį vyrą, ar matė jį UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose. Ji atsakė, kad prisimena, matė jį ofise ir girdėjo iš bendradarbių jo vardą ir pavardę - S. T..

Papildomos apklausos metu liudytojač parodė, kad jokių dokumentų ji nerengdavo, nes labai silpnai moka lietuvių kalbą. Darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu ji pasirašydavo J. B. jai pateiktus dokumentus, tačiau minėti dokumentai nebuvo susiję su sandoriais, sudarytais UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu. Taip pat ji nerengė apklausos metu jai pateiktos 2008 m. sausio 3 d. tarpininkavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) bei šios sutarties priedo Nr. l. Apklausos metu jai parodytuose dokumentuose, t. y. 2008 m. sausio 3 d. tarpininkavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pirmojo puslapio apačioje, šalia įrašų „Pirkėjas „(duomenys neskelbtini)“ esantis parašas, panašus į jos parašą. Šios sutarties antrojo puslapio apačioje, šalia įrašų „Parengė: Marketingo asistentė O. F.“ esantis parašas, panašus į jos parašą. 2008 m. sausio 3 d. tarpininkavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) priedo Nr. 1 puslapio apačioje, šalia įrašų „Parengė: Marketingo asistentė O. F.“ esantis parašas, panašus į jos parašą. Mano, kad jos parašai minėtuose dokumentuose galėjo atsirasti tuomet, kai ji J. B. prašymu, maždaug 2008 metų pabaigoje arba 2009 metų pradžioje, susitiko su ja sporto klubo „I. P.“, esančio Kareivių gatvėje, rūbinėje. Tuo metu ji UAB „(duomenys neskelbtini)“ jau nebedirbo. J. B. pateikė jai tuščius, A-4 formato popieriaus lapus, jų buvo daugiau negu du vienetai, bet mažiau negu dešimt vienetų, ir paprašė pasirašyti ant kiekvieno lapo. J. B. pasakė, kad šių parašų gali prireikti, jei koks dokumentas bus sugadintas. Minėto susitikimo metu J. B. neminėjo apie jos problemas su UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkais. Po to, 2009 metų rudenį, tikslios datos neprisimena, J. B. paskambino ir paprašė padėti. Ji prašė savo ranka surašyti tekstą, kurį ji atsiųs elektroniniu paštu. Vėliau, J. B. pranešė, kad ji kviečiama į apklausą ir 2009 m. rugpjūčio 21 d., ji kartu su J. nuvyko į Vilniaus apskrities VPK NTV ENTS, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Atvykus pas tyrėją į apklausą, ji padavė jam savo ranka surašytą 2009 m. rugpjūčio 17 d. pareiškimą ir apklausos metu atpasakojo aplinkybes, apie kurias buvo surašytas 2009 m. rugpjūčio 17 d. pareiškimas. Tai ji padarė J. B. prašymu. Tvirtina, kad jokių sutarčių UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu nerengė, sutarčių sąlygų su S. T. nederino. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ofise kelis kartus matė S. T. ir T. G., tačiau asmeniškai minėtų asmenų nepažįsta ir su jais nebendravo. Jie atvažiuodavo pas J. B..

Liudytoja G. Š., duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 158, 159) parodė, kad nuo 2006 m. lapkričio 19 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ projektų vadybininke. Jos darbo pobūdis buvo sutarčių ruošimas, bendravimas telefonu su klientais, kiti ofiso darbuotojos darbai, lizingo sutarčių ruošimas, mokėjimo grafikų sudarymas, priėmimo-perdavimo aktų ruošimas ir pan. Pradėjus dirbti, ji susipažino su S. T., kuris šios įmonės ofise lankydavosi maždaug kartą per savaitę. 2006 m. gruodžio mėnesį, ji direktorės pavedimu paruošė „Pavedimo“ sutartį tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir S. T. dėl greitosios medicinos pagalbos automobilių pardavimo 2006 metais. S. T. lankėsi įmonės ofise ir bendravo dėl sutarties sąlygų. Dėl minėtų sąlygų teko bendrauti ir jas derinti taip pat ir su T. G.. T. G. buvo konkurentų - UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas. Paruoštą sutartį ji perdavė J. B.. Pasirašymo metu ji (liudytoja) nedalyvavo, tik vėliau matė jau pasirašytas sutartis, jas patikrindavo, nes turėjo jas susegti į bylas ir kontroliuoti vykdymą. 2007 m. birželio 30 d. ji išėjo gimdymo atostogų, o vėliau vaiko priežiūros atostogų, todėl kas vyko įmonėje po to laiko, nežino.

Papildomos apklausos metu liudytoja parodė, kad J. B. nurodymu, ji 2006 metais ruošė sutartis, sudarytas tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir S. T., tačiau neprisimena kokio pobūdžio bei dėl kokių paslaugų teikimo buvo šios sutartys. Taip pat neprisimena, ar šias sutartis S. T. derindavo su ja ir vėliau pasirašydavo kaip fizinis asmuo, ar kaip kitos įmonės atstovas. Sutartis, susijusias su S. T. dalyvavimu, teikiant UAB „(duomenys neskelbtini)“ paslaugas, ji ruošė 2006 metais. Kiek tokių sutarčių paruošė, neprisimena. Taip pat neprisimena, ar šias sutartis S. T. derino įmonių, kuriose jis dirbo, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, ar savo, kaip fizinio asmens vardu. Ji neprisimena, ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu paruoštose sutartyse, sudarytose su S. T., buvo nurodyti jos, kaip rengėjos duomenys, t. y. vardas ir pavardė. Į jos pareigas įėjo kontroliuoti sutarčių, pasirašytų UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu vykdymą, o būtent, reikėjo sekti atsiskaitymo terminus. Kokiu būdu buvo kontroliuojamas sutarčių, pasirašytų su S. T. ir T. G. vykdymas, ji neprisimena. 2009 m. rugsėjo mėnesį su ja telefonu susisiekė J. B. ir paprašė padėti, t. y. ji prašė paliudyti ikiteisminio tyrimo byloje, kurioje tiriamos aplinkybės dėl jos ir S. T. bendradarbiavimo. J. B. atsiuntė jai elektroniniu paštu pareiškimo pavyzdį, kuriame buvo nurodyti adresato rekvizitai, liudytojos pareigybės aprašymas. Pareiškime išdėstytas aplinkybes ji surašė savarankiškai, nes asmeniškai dalyvavo sudarant sutartis su S. T. ir T. G.. Kitą dieną, t. y. 2009 m. rugsėjo 11 d., ji nuvyko į Vilniaus apskrities VPK NTV ENTS, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir 2009 m. rugsėjo 10 d. savo ranka surašytą pareiškimą pateikė tyrėjui. Tą pačią dieną buvo apklausta kaip liudytoja. Apklausos metu, būdama įspėta dėl žinomai melagingų parodymų davimo, davė teisingus parodymus. Apklausoje J. B. nedalyvavo. Ją paskutinį kartą matė 2010 metų pavasarį.

Liudytojas S. T., duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 85-87, 93-95) parodė, kad jis, dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininko pareigose, 2005 metų rudenį susipažino su J. B., kuri dirbo AB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininke. AB „(duomenys neskelbtini)“ duodavo automobilius, į kuriuos UAB „(duomenys neskelbtini)“ montuodavo įvairią specialią įrangą t. y. apsaugos sistemas, garso aparatūrą, specialią šviesos įrangą ir radijo ryšio priemonės. Bendraujant darbo klausimais, išsivystė artimesni darbiniai santykiai. J. B. prašymu jis atlikdavo paslaugas, susijusias su automobilių priežiūra - nuplaudavo automobilius, pervarydavo automobilius iš vienos vietos į kitą, klientams paaiškindavo kaip veikia automobilyje sumontuota vienokia ar kitokia įranga. Už šias paslaugas J. B. jam sumokėdavo grynaisiais pinigais, kas sudarydavo nuo 20,00 Lt iki 100,00 Lt sumas. J. B. įkūrus UAB „(duomenys neskelbtini)“, darbiniai santykiai tapo dažnesni, kadangi padidėjo paslaugų poreikis t. y. buvo montuojama įvairi speciali įranga į AB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilius. Už atliktus darbus abi įmonės su UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitydavo pagal išrašytas PVM sąskaitas-faktūras. Jam perėjus dirbti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininko pareigas, J. B. tapo UAB „(duomenys neskelbtini)“ klientė. Ji, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu tiekė automobilius, į kuriuos reikėjo sumontuoti įvairią specialią įrangą. Jam dirbant UAB „(duomenys neskelbtini)“, jis J. B. prašymu, atlikdavo paslaugas, susijusias su automobilių priežiūra - nuplaudavo automobilius, pervarydavo automobilius iš vienos vietos į kitą, jos įmonės klientams paaiškindavo, kaip veikia automobilyje sumontuota vienokia ar kitokia įranga. Už šias paslaugas J. B. jam atsidėkodavo grynaisiais pinigais, kas sudarydavo nuo 20,00 Lt iki 100,00 Lt sumas. Jam perėjus dirbti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininko pareigas, J. B. tapo UAB „(duomenys neskelbtini)“ kliente, t. y. jį tiekė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius automobilius, į kuriuos reikėjo sumontuoti įvairią specialią įrangą. Už suteiktas paslaugas buvo atsiskaitoma pagal išrašytas PVM sąskaitas-faktūras. Pasitaikydavo atvejų, kad J. B. paprašydavo asmeninio pobūdžio paslaugų, t. y. ją kur nors pavežti (pvz., į aerouostą), ar prižiūrėti jos naudojamą automobilį. Už šias suteiktas paslaugas ji atsiskaitydavo grynaisiais pinigais, kas sudarydavo nuo 20,00 Lt iki 500,00 Lt sumas, kurie nebuvo apskaitomi buhalterinėje apskaitoje. Kartais jis J. padėdavo be jokio atsiskaitymo. Gaudamas pinigus, niekur nepasirašinėjo.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis niekada nedirbo, jokių sutartinių santykių su UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo. Maždaug 2008 metų gruodžio mėnesio viduryje, pas jį į namus, apie 22 valandą atvažiavo J. B. ir pasakė, kad jai reikia priduoti įmonės finansinę ataskaitą ir ji nori su juo pasirašyti sutartį, kad būtų teisiškai įforminti atsiskaitymai už S. T. suteiktas paslaugas jai. Neįtardamas nieko blogo, jis sutiko pasirašyti sutartį, nes realiai iš J. B. už jai suteiktas paslaugas buvo gavęs piniginį atlygį. Praėjus kelioms dienoms, pas jį į namus, vėl apie 22 valandą, atvažiavo J. B. ir pateikė pasirašyti dvi sutartis. Pasitikėdamas J. B., jis neperskaitęs sutarčių teksto, nes manė, kad jos yra dėl jo suteiktų paslaugų, pasirašė sutartyse. Ši paliko jam sutarčių antrus egzempliorius. Pasirašius sutartis, J. B. jam pateikė pasirašyti visiškai neužpildytą kasos išlaidų orderį, t. y. jame nebuvo datos, numerio ir išmokamos pinigų sumos, bei paaiškino, kad kasos išlaidų orderis neužpildytas, nes ji tiksliai nežino tikslios sumos, t. y. kiek ji yra davusi jam pinigų. Į kasos išlaidų orderį sumą ji įrašys vėliau, kai paskaičiuos, kiek jam sumokėta pinigų. Todėl jis nežino kokią sumą J. B. įrašė į minėtą kasos išlaidų orderį. Pagal ikiteisminio tyrimo metu jam pateiktus 2008 m. gruodžio 1 d. kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini), remiantis kuriuo jam pagal sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) - 2008 m. sausio 1 d. ir Nr. (duomenys neskelbtini) – 2008 m. rugpjūčio 25 d. grynaisiais pinigais buvo išmokėta 117 400,00 Lt, tvirtina, kad tokios pinigų sumos jis iš J. B. 2008 m. gruodžio 1 d. tikrai nebuvo gavęs. Šiame kasos pajamų orderyje yra jo parašas, šį dokumentą jis pasirašė prie aukščiau paminėtų aplinkybių. Peržiūrėjęs turimus dokumentus, rado tik 2008 m. rugpjūčio 25 d. sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurią pasirašė prie aukščiau nurodytų aplinkybių, o kitos pasirašytos sutarties nerado ir neprisimena kur ją padėjo. Pagal 2008 m. rugpjūčio 25 d. sudarytą sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), jis jokių sutartyje nurodytų darbų UAB „(duomenys neskelbtini)“ neatlikinėjo, o pasirašydamas sutartis manė, kad tos sutartys yra dėl jo suteiktų asmeninių paslaugų J. B.. Per tris bendravimo metus už J. B. suteiktas asmenines paslaugas jis daugiausia galėjo gauti apie 10 000,00 Lt, tačiau tikslios sumos nežino, nes niekada šių sumų neskaičiavo.

Papildomos apklausos metu liudytojas parodė, kad gruodžio mėnesio viduryje J., atvažiavusi pas jį į namus papasakojo, jog įmonėje laikinos problemos su naujais akcininkais T. ir V., todėl būtų gerai, jai jis pasirašytų ant dokumentų, patvirtinančių pinigų gavimą. Jis, neįtardamas nieko blogo, sutiko, nes realiai kelis metus gaudavo iš jos atlygį už atliktus darbus. J. B. prašymu jis pasirašė ant trijų dokumentų. Tai buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu su juo sudarytos sutartys bei kasos išlaidų orderis. Kokios sumos buvo nurodytos šiuose dokumentuose jis neprisimena bei neįsidėmėjo, ar aplamai šiuose dokumentuose buvo nurodytos sumos. Taip pat, J. B. prašymu pasirašinėjo ant tuščių A4 formato popieriaus lapų. Abejoja, ar 2008 m. rugpjūčio 25 d. ir 2008 m. sausio 3 d. tarpininkavimo paslaugų sutartyse Nr. (duomenys neskelbtini), grafoje „pardavėjas“, šalia įrašo S. T. yra jo parašai. J. B. prašymu jis nepasirašinėjo ant priedų prie tarpininkavimo sutarčių, kuriuose buvo nurodytas parduotų automobilių sąrašas. Minėtose tarpininkavimo paslaugų sutartyse nurodytų paslaugų jis neatliko. Maždaug 2009 m. vasario mėnesį, J. prašymu jis pervarinėjo automobilius iš Šiaulių į Vilnių. 2009 m. vasario 27 d. turto perdavimo-priėmimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) po įrašo „Transporto priemonę pridaviau“ yra jo ranka padarytas įrašas „S. T.“ ir jo parašas. Už šią paslaugą J. B. jam sumokėjo 100,00 Lt. 2008 m. spalio 15 d. pranešime ir 2008 m. lapkričio 5 d. pranešime Nr. 2, neva patvirtinančiuose, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vėluoja apmokėti jam pagal tarpininkavimo paslaugų teikimo sutartis, yra ne jo parašai. Savo vardu niekada neteikė jokių priminimų, kito pobūdžio dokumentų UAB „(duomenys neskelbtini)“. Bendraudamas su J. B., kai ji dirbo AB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininke, jis lankydavosi pas ją dažnai. Tačiau kai ji įsteigė savo įmonę, kurios būstinė iš pradžių buvo Šiaurės miestelyje, o vėliau - (duomenys neskelbtini) prospekte, jis šiose būstinėse buvo tik keletą kartų. Atvažiuodavo tik tada, kai J. paprašydavo. Būdamas ofise, bendravo tik su J. Iš kitų darbuotojų jokių prašymų ir nurodymų nėra gavęs, su jais nebendravo. Būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ofise, matydavo J. B. tėvą, kuris, kaip jis suprato, tvarkydavo šios įmonės buhalterinę apskaitą. O. F. nepažįsta, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ofise jokių dokumentų nepasirašinėjo, sutarčių sąlygų nederino. G. Š. buvo J. B. sekretorė, tačiau su ja bei kitais šios įmonės darbuotojais jis nebendravo, jokių klausimų nederino. Maždaug 2009 m. kovo mėnesį, kai jis buvo iškviestas į policiją dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, bandė prisiskambinti J. B.. Nepavykus su ja susisiekti telefonu, jis nuvažiavo pas ją į namus, į (duomenys neskelbtini), pastarosios nebuvo, todėl jis kalbėjo sujos tėvu. Jis (liudytojas S. T.) pranešė, kad buvo kviečiamas į policiją ir meluoti pareigūnams nesiruošia. Nei J. B., nei jos tėvui jis negrasino, taip pat jis neturėjo jokių problemų su VMI dėl nesumokėtų mokesčių ir apie tai su J. B. nekalbėjo.

Kaltinamosios kaltė taip pat įrodyta bylos rašytine medžiaga.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkai T. G. ir V. K. 2009 m. vasario 11 d. pateikė Vilniaus miesto apylinkės prokuratūrai pareiškimą (t. 1, b. l. 2-3) su priedais (t. 1, b. l. 4-16) apie nusikaltimą dėl to, kad būnant UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkais, pradėjus tikrinti įmonės buhalterinę apskaitą, jiems kilo įtarimas, kad bendrovės direktorė J. B. sąmoningai, blogai valdė įmonę, neteisėtai ir nepagrįstai iššvaistė įmonės lėšas, kad 20087-12-01 kasos išlaidų orderis Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtinantis apie S. T. išmokėtą 117 400,00 Lt sumą, yra suklastotas, o J. B. šiuos pinigus pasisavino. Su pareiškimu, prokuratūrai buvo pateiktas 2008-12-01 kasos išlaidų orderis Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ išmokėjo S. T. 117 400,00 Lt pagal 2008-01-03 sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2008-08-25 sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Kasos išlaidų orderį pasirašė įmonės vadovė J. B., vyr. finansininkas A. M.. Taip pat ant kasos orderio yra gavėjo parašas bei nurodyta, kad pinigus išdavė kasininkas J. B. bei šalia yra jos parašas. Iš kitų pareiškimo priedų matyti, kad įmonės akcininkai T. G. ir V. K. 2009-01-16 pateikė direktorei J. B. akcininkų paraišką reikalaudami nedelsiant sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą bei reikalaudami, be kitų dokumentų, gauti bendrovės 2008 m. metinės finansinės atskaitomybės ataskaitą, bendrovės veiklos ataskaitas, įmonės kasos dokumentus. 2009 m. sausio 31 d., 15.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buvo šaukiamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ visuotinis akcininkų susirinkimas, pranešimus apie susirinkimą valdybos nariams T. G. ir V. K. pasirašė įmonės direktorė J. B.. Iš 2009-01-31 Visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad susirinkime dalyvavo akcininkai T. G. ir V. K. , turintys po 300 vnt. įmonės akcijų, ir susirinkime nuspręsta atšaukti bei atleisti J. B. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės pareigų.

Iš VĮ registrų centro juridinio asmens duomenų (t. 1, b. l. 4-18, 31-35) matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra registruota 2005-12-14 Vilniaus rajono savivaldybėje. Iki 2008-11-07 bendrovės įstatinio kapitalo dydis buvo 30 000, paprastųjų vardinių akcijų skaičius sudarė 300, nuo 2008-11-07 bendrovės įstatinio kapitalo dydis - 90 000, paprastųjų vardinių akcijų skaičius – 900. Nuo 2008-11-07 yra trys bendrovės akcininkai ir trys valdybos nariai – J. B., T. G. ir V. K.. Įmonės teisinis statusas – bankrutuojanti (nuo 2010-11-30). Vilniaus apygardos teismo 2010-11-09 nutartimi (t. 2, b. l. 7-8) UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškelta bankroto byla.

Netikėti tokiais šio liudytojo parodymais nėra pagrindo, kadangi, kaip parodė liudytojas bei tą patvirtino ir pati kaltinamoji, jų santykiai visą laiką buvo geri, pagrįsti tarpusavio pasitikėjimu, todėl teismas prieina prie išvados, kad liudytojui S. T. apkalbėti J. B. (B.) ir duoti ją kaltinančius, neteisingus parodymus – neva negavo kasos išlaidų orderyje nurodytos pinigų sumos, jis neturėjo jokio pagrindo. Visai neįtikėtini ir nelogiški, todėl atmestini kaltinamosios ir jos tėvo, liudytojo S. B. parodymai, kad liudytojas S. T. iš kaltinamosios pareikalavo sumokėti pridėtinės vertės mokestį (apie 2000,00 Lt) nuo jam išmokėtų pinigų – 117 400,00 Lt, o jai atsisakius tai padaryti, jis pažadėjo tyrėjui pasakyti, jog orderyje nurodytų pinigų negavo, ką vėliau ir padarė.

Iš aukščiau ištirtų S. T. 2004 m., 2006 m. – 2008 m. Metinių pajamų mokesčio deklaracijų (t. 1, b. l. 104-127) matyti, kad S. T., deklaruodamas savo pajamas už 2006-2008 metus, 117 400,00 Lt sumos nedeklaravo, todėl sumokėti PVM iš jo niekas negalėjo reikalauti, kaip kad savo parodymuose aiškino kaltinamoji ir liudytojas S. B., jog mokesčių inspekcija reikalavo S. T. sumokėti PVM, todėl pastarasis pareikalavo, kad šį mokestį sumokėtų J. B..

Netikėti liudytojų T. G. ir V. K. parodymais teismas taip pat neturi pagrindo, kadangi byloje nustatyta, kad pastariesiems įsigijus UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas, jų santykiai su J. B. buvo geri iki tol, kol paaiškėjo, jog kasoje yra didelis grynųjų pinigų trūkumas, dėl kurio J. B. nieko negalėjo paaiškinti, o vėliau iš viso nieko nebeaiškino. Dar vėliau jie sužinojo apie tarpininkavimo sutartis su S. T. ir kasos išlaidų orderį, pagal kurį S. T. neva buvo iš bendrovės kasos išmokėta 117 400,00 Lt ir tik tuomet jie su pareiškimu kreipėsi į prokuratūrą dėl J. B. galimai nusikalstamų veiksmų. Tokiu būdu, byloje nebuvo nustatyta pagrįstų priežasčių, dėl kurių minėti liudytojai būtų turėję tikslą apkalbėti kaltinamąją ir duoti ją kaltinančius parodymus.

Kaltinamosios parodymais, kad S. T. buvo išmokėta 117 400,00 Lt verčia abejoti ir tai, kad ištyrus tarpininkavimo sutarčių: 2008 m. sausio 3 d. Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2008 m. rugpjūčio 25 d. Nr. (duomenys neskelbtini) sudarytų su S. T. ir 2008 m. rugsėjo 1 d. Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytos su T. G. bei šių sutarčių priedų turinį, matyti, kad 2008 m. rugpjūčio 25 d. sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytos su S. T. ir 2008 m. rugsėjo 1 d. sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytos su T. G. prieduose yra nurodytos tos pačios transporto priemonės, kas patvirtina, kad nurodyti dokumentai neatitinka tikrovės ir buvo surašyti, nesiekiant šiose sutartyse nurodytų paslaugų teikimo ir tolesnių ir to išplaukiančių pasekmių - apmokėjimo už paslaugas. Teismui taip pat kelia abejonių kaltinamosios namuose kratos metu rastų balto popieriaus lapų su nukopijuotais asmenų parašais bei priklijuotu balto popieriaus gabalėliu su originaliu asmens parašu, rastų su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentais, paskirtis. Ši aplinkybė leidžia teismui tikėti liudytojo S. T. bei liudytojosO. F. parodymais, kad jie J. B. prašymu anksčiau yra jai pasirašę ant tuščių A4 formato lapų.