- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2018-07-23
- Bylos Nr.
- 1-1348-953/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-33558-2018-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Martynas Galvičius
- Kaltinamasis
- E. R.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.1.8.7.13Veiką padarė recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.12.1Teismo baudžiamojo įsakymo procesas
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Martynas Galvičius, susipažinęs su Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Jono Trumpulio pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąja byla, kurioje
E. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis profesinį išsilavinimą, nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ betonuotoju, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. kovo 28 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 7 dalyje – 20 MGL (753,20 Eur) bauda, bausmę atlikęs (bauda sumokėta), teistumas neišnykęs,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. R. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo artimam giminaičiui – tėvui G. R., o būtent: 2018 m. liepos 14 d. apie 20.10 val. buto, adresu (duomenys neskelbtini), kambaryje, tyčia abiem rankomis stūmė nukentėjusįjį G. R., suduodamas į krūtinės sritį, dėl ko jis, griūdamas ant lovos, į sieną susitrenkė galvos sritį, tuo sukeldamas nukentėjusiajam G. R. fizinį skausmą.
Kaltinamasis E. R. ikiteisminio tyrimo metu dėl nusikalstamos veikos prisipažino visiškai ir paaiškino, kad gyvena pas savo tėvus buto palėpėje, kur yra įrengtas kambarys ir atskiras įėjimas. 2018 m. liepos 14 d. su draugais vartojo alkoholį, vakare, tikslaus laiko neprisimena, būdamas neblaivus grįžo namo. Jautėsi girtas, todėl labai gerai įvykio aplinkybių neprisimena. Tuoj po to, nutarė nueiti pas tėvus į butą, nes norėjo pavalgyti. Atėjęs į tėvų butą, rado abu savo tėvus, jie buvo girti. Pastebėjo, kad nebėra jo mišrainės, klausė kas ją suvalgė. Atrodo, kad tėvas pasakė, kad ją suvalgė. Supyko ant jo, pradėjo koliotis, susipyko. Po kažkurių tėvo žodžių, jį abiem rankomis stūmė nuo savęs. Atrodo, kad tėvas tuo metu sėdėjo ant lovos, nors gali ir klysti. Nuo pastūmimo tėvas virto ant nugaros ir galva trenkėsi ar tai į lovos atlošą, ar tai į sieną. Tiksliai negali pasakyti kur tėvas susitrenkė galvą. Tėvą tik stūmė suduodamas abiem rankomis kažkur į kūną. Įvykio metu buvo girtas. Supranta, kad savo veiksmais padarė nusikaltimą, dėl to labai nuoširdžiai gailisi. Atsiprašė tėvo dėl tokio savo elgesio, jis atleido, pretenzijų neturi. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 78-79, 84-85).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo duotų paaiškinimų, jo kaltę įrodo ir kiti byloje surinkti įrodymai.
Nukentėjusysis G. R.ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad sūnus E. R. gyvena buto palėpėje, kur yra įrengtas kambarys. Į palėpę yra atskiras įėjimas nuo buto, kur jis su žmona gyvena. Ankščiau sūnus niekada nėra smurtavęs jo atžvilgiu. 2018 m. liepos 14 d. į svečius atėjo draugai, su kuriais tiek jis, tiek žmona vartojo alkoholį. Sūnaus kartu su jais nebuvo. Vakare draugai išėjo į namus, su žmona liko namuose vieni. Jautėsi girtas, todėl labai gerai įvykio aplinkybių neprisimena. Kažkuriuo laiku, tikslios datos neprisimena, į butą atėjo sūnus. Su juo dėl kažko susipyko, priežasties neprisimena. Žino, kad abu kambaryje konfliktavo. Žmona visą tą laiką buvo tame pačiame kambaryje ir konfliktą matė ir girdėjo. Konfliktuojant visą laiką sėdėjo ant lovos, tačiau kažkuriuo metu atsistojo, norėjo išeiti iš kambario. Tuo metu sūnus pripuolė prie jo ir be jokios priežasties, tyčia abiem rankomis suduodamas į krūtinę, stipriai stūmė jį nuo savęs. Nuo sudavimo į krūtinę skaudėjo, buvo sukeltas fizinis skausmas. Kadangi pastūmimas buvo stiprus, o jis stovėjo šalia lovos, griuvo ant nugaros į lovą ir galva trenkėsi į sieną. Susitrenkė galvos dešinę pusę, pakaušį, buvo atsiradęs guzas, skaudėjo, buvo sukeltas fizinis skausmas. Į medikus dėl pastūmimo ir galvos susitrenkimo nesikreipė. Turtinė žala nepadaryta, civilinio ieškinio nereiškia. Sūnus atsiprašė, labai gailisi dėl tokio savo elgesio. Jam atleido, pretenzijų neturi. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 40-41, 48-49, 54).
Tarnybiniame pranešime, pagal kurį pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį nurodyta, kad 2018 m. liepos 14 d. apie 20.10 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), neblaivus (2,01 prom.) E. R., ranka sudavė savo neblaiviam (2,45 prom.) tėvui G. R.į veido sritį, bei jį pastūmė, ko pasėkoje G. R., griūdamas susitrenkė galvą. Tokie E. R. veiksmai G. R. sukėlė fizinį skausmą (b. l. 5).
Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos - adresu (duomenys neskelbtini), apžiūra (b. l. 9-15).
Tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad policiją kvietė G. R., nes namuose sūnus E. R. sudavė į veidą, po to, pastūmė ir griūdamas trenkėsi galva į sieną, taip sukeldamas fizinį skausmą (b. l. 17-19).
BIRT ataskaitų žiūryklėje nurodyta, kad 2018 m. liepos 14 d. apie 20.10 val. namuose neblaivus E. R. sumušė neblaivų savo tėvą G. R. (b. l. 23-26).
Teismas, laikydamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio reikalavimų, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu konstatuoja, kad kaltinamojo E. R. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, visiškai įrodyta.
Išdėstyti įrodymai, t. y., kaltinamojo E. R. prisipažinimas, nukentėjusiojo G. R. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, tarnybiniai pranešimai ir kt. patvirtina, jog E. R. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje tyčia abiem rankomis stūmė nukentėjusįjį G. R., suduodamas į krūtinės sritį, dėl ko jis, griūdamas ant lovos, į sieną susitrenkė galvos sritį, tuo sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą. Kaltinamasis E. R. suprato savo veiksmų pobūdį, numatė dėl tokių jo veiksmų galinčius atsirasti pavojingus padarinius ir jų norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Kaltinamojo E. R. tyčiniai veiksmai prieš nukentėjusįjį – tėvą, pagal atsiradusius padarinius, teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Prokuroras siūlo baudžiamąją bylą užbaigti teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu. Esant baudžiamojo proceso įstatymo reikalaujamų sąlygų visumai, baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas, bylos aplinkybės yra aiškios: teismas pripažino, jog E. R. inkriminuota nusikalstama veika yra įrodyta ir kvalifikuota teisingai, kaltinamasis neprieštarauja proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 106-108).
Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo, atsižvelgia į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
Kaltinamojo E. R. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jo veiksmams, bei būdamas recidyvistas.
Kaltinamasis E. R. padarė vieną nesunkų nusikaltimą. Nusikaltimas yra baigtas, padarytas tiesiogine tyčia. Nusikaltimą padarė būdamas teistas, teistumui neišnykus (b. l. 90-94), baustas administracine tvarka (b. l. 100-104), dirbantis (b. l. 97). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, į tai, kad nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir dvi sunkinančios aplinkybės, jam skirtina laisvės apribojimo bausmė, jos dydį parenkant didesnį sankcijoje numatytam šios bausmės minimumui, bei remiantis BK 48 straipsnio nuostatomis, paskiriant įpareigojimus. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu, kadangi baudžiamoji byla baigta baudžiamuoju įsakymu, be to, kaltinamasis prisipažįsta esąs kaltas.
Pažymėtina, kad šiuo baudžiaumuoju įsakymu paskirta bausmė nebendrintina su Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. kovo 28 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, kadangi pastaroji jau įvykdyta.
Vadovaujantis BPK 140 straipsniu, E. R. buvo laikinai sulaikytas nuo 2018 m. liepos 14 d. 20.50 val. iki 2018 m. liepos 15 d. 16.10 val. (1 parą) (b. l. 72, 74).
E. R. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti - teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, naikintina (b. l. 88-89).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
E. R. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. R. paskirti laisvės apribojimą 4 (keturiems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2018 m. liepos 14 d. 20.50 val. iki 2018 m. liepos 15 d. 16.10 val. (1 parą ir laikyti, kad yra atlikęs 2 laisvės apribojimo dienas).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 3 punktu, 7 dalimi, įpareigoti E. R. per visą bausmės atlikimo laiką:
- tęsti darbą arba būti registruotam ir tęsti registraciją darbo biržoje;
nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio).
E. R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.
Kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo įsakymo įteikimo jam dienos turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir tampa neskundžiamas.