Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2015-04-28 · Civilinė byla Nr. 2-843-330/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-04-28
Bylos Nr.
2-843-330/2015
Teisminio proceso Nr.
2-56-3-00077-2014-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Gintaras Pečiulis, Danutė Milašienė, Artūras Driukas
Pareiškėjas
R. M.
Kategorijos
  • 126.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-843-330/2015Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00077-2014-7Procesinio sprendimo kategorija 126.5 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. balandžio 28 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Danutės Milašienės ir Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. vasario 4 d. nutarties uždarosios akcinės bendrovės ,,CART-TRANS“ bankroto byloje (civilinė byla Nr. B2-857-658/2015).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Kauno apygardos teismas 2014 m. birželio 17 d. nutartimi iškėlė UAB „CART-TRANS“ bankroto bylą.

Šalies argumentai

BUAB „CART-TRANS“ administratorius pateikė teismui prašymą patvirtinti R. M. 34 350 Lt dydžio kreditorinį reikalavimą. Vėliau pateikė patikslintą prašymą, kuriuo prašė įtraukti R. M. į BUAB ,,CART-TRANS“ pirmosios eilės kreditorių sąrašą su 5 350 Lt dydžio finansiniu reikalavimu. Kreditorinio reikalavimo dydis buvo grindžiamas Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno skyriaus 2013-08-21 darbo ginčų komisijos sprendimu.

Pareiškėjas R. M. kreipėsi į teismą nurodydamas, kad administratoriui pateikė kreditorinį reikalavimą 13 850 Lt sumai, kuris susideda iš neišmokėto darbo užmokesčio ir priteistos fiksuotos vienkartinės išmokos bei paskolos sutarties Nr. APS-2-12502. Teismo posėdžio 2015 m. sausio 7 d. metu pareiškėjas R. M. paaiškino, kad reikalavimą dėl neišmokėto darbo užmokesčio grindžia Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno skyriaus 2013-08-21 darbo ginčų komisijos sprendimu. Dėl paskolos sutarties paaiškino, kad su R. I. (įmonės akcininku) išvažiavo pirkti įmonei automobilį. Įmonei tinkamą automobilį rado Belgijoje. R. I. turėjo nepakankamai lėšų, kad įsigytų automobilį, todėl R. I. paprašė, kad R. M. paskolintų trūkstamą pinigų sumą. R. M. paskolino 5000 Lt (1350 Eur), kuriuos nuėmė 2011-05-11 nuo savo kreditinės Swedbank kortelės Belgijoje. Grįžus su įsigytu automobiliu į Lietuvą (2011 m. gegužės 15 ar 16 d.) buvo suėjęs terminas mokėti už degalus, mokesčius Sodrai bei atlyginimą vairuotojui, kas sudarė 3500 Lt, kuriuos R. M. kaip atskaitingas asmuo iš savo sąskaitos įnešė į įmonės sąskaitą (iš savo sąskaitos pavedimu į įmonės sąskaitą). Matydamas, kad įmonės veikla negerėja 2012 m. sausio 2 d., pasitaręs su buhaltere, nusprendė sudaryti paskolos sutartį siekiant įforminti anksčiau įmonei paskolintas lėšas, kad jas galėtų atgauti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2015 m. vasario 4 d. nutartimi į UAB „CART-TRANS“ kreditorių sąrašą įtraukė R. M. ir patvirtino jo pirmos eilės 1549,47 Eur dydžio finansinį reikalavimą bei 860,35 Eur trečios eilės finansinį reikalavimą. Teismas nurodė, kad R. M. reiškiamas bankrutuojančiai UAB „CART-TRANS“ kreditorinis reikalavimas susideda iš dviejų dalių: su darbo santykiais susijusio įsiskolinimo (5 350 Lt), kuris grindžiamas Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno skyriaus 2013-08-21 darbo ginčų komisijos sprendimu bei 8 500 Lt dydžio įsiskolinimu pagal 2012 m. sausio 2 d. paskolos sutartį Nr. 120102. Esant įsiteisėjusiam darbo ginčų komisijos sprendimui dėl ieškovui priklausančių su darbo teisiniais santykiais susijusių išmokų (DK 298 straipsnis), darbo ginčų komisijai pateikus išaiškinimą dėl jos priimtu sprendimu buvusiam įmonės darbuotojui priteistos sumos už uždelstą atsiskaityti laiką dydžio, byloje dalyvaujantiems asmenims sutinkant su darbo ginčų komisijos pateiktu sprendimo išaiškinimu, teismas sprendė, kad yra teisinis pagrindas patvirtinti R. M. pirmos eilės 1549,47 Eur (kas atitinka 5350 Lt) dydžio finansinį reikalavimą UAB „CART-TRANS“ bankroto byloje.

Dėl iš paskolinių teisinių santykių kilusio įsiskolinimo teismas nurodė, kad R. M. reikšdamas bankrutuojančiai įmonei 8500 Lt finansinį reikalavimą nurodė, jog paskolino įmonei 8500 Lt bei pateikė UAB „CART-TRANS“ ir R. M. 2012 m. sausio 2 d. sudarytą paskolos sutartį Nr. 120102. Tačiau pats R. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad iš tiesų 2012 m. sausio 2 d. paskolos sutartis buvo sudaryta turint tikslą įforminti anksčiau R. M. įmonei paskolintas pinigines lėšas, o būtent 5000 Lt, kuriuos paskolino 2011-05-11 įmonei Belgijoje perkant automobilį bei tų pačių metų gegužės mėnesį į įmonės sąskaitą pervestas lėšas už 3500 Lt sumą. Pačiam R. M. (paskolos pagal sutartį davėjui) pripažinus, kad pagal 2012 m. sausio 2 d. UAB „CART-TRANS“ kasos pajamų orderio kvitą Serija CART Nr. 00004 pinigai į įmonės kasą iš tiesų nebuvo įnešti, teismas šį faktą laikė nustatytu (CPK 187 straipsnis) bei konstatavo, kad 2012 m. sausio 2 d. paskolos sutartis Nr. 120102 nebuvo sudaryta (CK 6.875 straipsnio 3 dalis). R. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad su R. I. (UAB „CART-TRANS“ akcininku) buvo išvykęs pirkti įmonei automobilį. Įmonei tinkamą automobilį rado Belgijoje. R. I. turėjo nepakankamai lėšų, kad įsigytų automobilį, todėl R. I. paprašė, jog R. M. paskolintų trūkstamą pinigų sumą. R. M., jo teigimu, paskolino 5000 Lt (1350 Eur), kuriuos nuėmė 2011-05-11 nuo savo kreditinės ,,Swedbank“, AB kortelės Belgijoje. Teismas, įvertinęs byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, byloje esančius rašytinius įrodymus bei ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančius duomenis, vadovaudamasis tikimybių pusiausvyros principu, padarė išvadą, jog yra labiau tikėtina, kad R. M. 2011 m. gegužės 11 d. iš savo sąskaitų išgryninęs pinigus už 1350,62 Lt sumą, juos atidavė R. I. UAB „CART-TRANS“ automobilio įsigijimui. R. M. ir UAB „CART-TRANS“ sąskaitų išrašai patvirtina, kad 2011-05-16 R. M. į UAB „CART-TRANS“ sąskaitą pervedė 370 Lt, 2011-05-17 R. M. į UAB „CART-TRANS“ sąskaitą pervedė 1250 Lt. Teismo posėdžio metu R. M. paaiškino, kad grįžus į Lietuvą po automobilio pirkimo buvo suėjęs terminas mokėti darbuotojams atlyginimus, tačiau įmonė neturėjo piniginių lėšų, todėl tikėdamasis, kad pasitaisius įmonės finansinei situacijai atgaus pervestus pinigus – pervedė atitinkamą pinigų sumą į įmonės sąskaitą darbo užmokesčiui sumokėti. Teismas nurodė, kad byloje nėra jokių duomenų, jog UAB „CART-TRANS“ būtų grąžinusi R. M. 1350,62 Lt (panaudotus automobilio pirkimui Belgijoje) bei 1620 Lt (2011-05-16 – 2011-05-17 pervestus į įmonės sąskaitą), todėl, vadovaujantis CK 6.237 straipsnio 1 dalimi, UAB „CART-TRANS“ turi pareigą grąžinti R. M. 2970,62 Lt (1350,62 Lt + 1620 Lt). Teismo teigimu, R. M. sąskaitos išrašas taip pat patvirtina, kad jis 2011-05-17 Valstybinei mokesčių inspekcijai pervedė 520 Lt UAB „CART-TRANS“ automobilio naudotojo mokestį. R. M. įvykdžius UAB „CART-TRANS“ prievolę Valstybinei mokesčių inspekcijai, R. M. perėjo pirminio kreditoriaus teisės (CK 6.50 straipsnio 1, 3 dalys). Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes teismas konstatavo, kad R. M. įrodė pretenzijų bankrutuojančiai įmonei pagrįstumą dėl 3 490,62 Lt sumos.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliantas (pareiškėjas) R. M. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartį, patvirtinti R. M. trečios eilės 2 496,86 Eur dydžio finansinį reikalavimą BUAB ,,CART-TRANS“ bankroto byloje. Taip pat apeliantas prašo prijungti prie bylos sąskaitos išrašus iš ,,Swedbank“, AB. Skundą grindžia šiais argumentais:

1. Teismas, patvirtindamas R. M. trečios eilės finansinį reikalavimą BUAB ,,CART-TRANS“ bankroto byloje, padarė aritmetinę klaidą. Teismas nutarties motyvuojamojoje dalyje pripažino, kad pareiškėjas turi teisę atgauti be pagrindo pervestas lėšas įmonei bei pripažino pareiškėjo teisę į: 2011-05-16 pervestas įmonei 370 Lt lėšas; 2011-05-07 pervestas įmonei 1 250 Lt lėšas; 2011-05-11 piniginių lėšų už 1 350,62 Lt sumą išgryninimą automobilio pirkimui; 2011-05-17 pavedimą dėl 520 Lt sumos Valstybinei mokesčių inspekcijai. Taigi teismas pripažino R. M. trečios eilės kreditorinį reikalavimą viso 3 490,62 Lt (1 010,95 Eur) sumai, tačiau rezoliucinėje nutarties dalyje neįskaičiavo 520 Lt reikalavimo dalies.

2. Pareiškėjas prašo priteisti iš BUAB ,,CART-TRANS“ papildomai 868,86 Eur, kadangi 2011-04-14 pareiškėjas pervedė šias lėšas įmonei, taip pat priteisti 2011-06-11 apmokėtas įmonės išlaidas 616,99 Eur, kurios buvo patirtos už Vokietijos kelių transporto mokestį. Tik atsisakius teismui tvirtinti paskolos sutarties pagrindu sudarytą kreditorinį reikalavimą 8 500 Lt sumai, bei gavus teismo nutarties nuorašą, paaiškėjo, kad dalis pervestų lėšų nebuvo įtraukta į kreditorinį reikalavimą dėl neišreikalautų visų dokumentų.

Atsiliepimas

Atsakovo BUAB ,,CART-TRANS“ bankroto administratorius atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirojo skundo netenkinti. Atsiliepime nurodo, kad teismas objektyviai išnagrinėjo apelianto kreditorinio reikalavimo tvirtinimo klausimą ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320, 338 straipsniai).

Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria patvirtintas R. M. 860,35 Eur trečios eilės finansinis reikalavimas UAB ,,CART-TRANS“ bankroto byloje. Apeliantas skunde teigia, kad patvirtindamas R. M. trečios eilės finansinį reikalavimą BUAB ,,CART-TRANS“ bankroto byloje, pirmosios instancijos teismas padarė aritmetinę klaidą, todėl prašo ją ištaisyti, taip pat prašo papildomai patvirtinti R. M. 1 485,85 Eur dydžio trečios eilės finansinį reikalavimą BUAB ,,CART-TRANS“ bankroto byloje.

Dėl prašymo priimti naujus įrodymus

Apeliantas apeliacinės instancijos teismui pateikė papildomus rašytinius įrodymus – ,,Swedbank“, AB sąskaitų išrašus už laikotarpį nuo 2011-03-01 iki 2011-12-31 (t. 1, b. l. 113-116). Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui draudimas nėra absoliutus. Pagrindinis bet kurios instancijos teismo tikslas yra teisingas bylos išnagrinėjimas, siekiant nustatyti materialią tiesą byloje. Teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų CPK 314 straipsnyje išvardytoms išimtims taikyti ir šį įrodymą priimti. Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami naujai sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja. CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje teisingumui įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2005; 2008 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; kt.).

Atsižvelgdamas į tai, kad pateiktais naujais įrodymais apeliantas grindžia pareikštus reikalavimus atskirajame skunde bei įvertinus viešojo intereso bankroto bylose egzistavimą, apeliacinės instancijos teismas priima apelianto pateiktus naujus įrodymus (CPK 314 str.).

Dėl aritmetinės klaidos ištaisymo

Dėl teisės normų, reglamentuojančių teismo sprendimo trūkumų ištaisymą, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šios teisės normos turi būti taikomos racionaliai, ne formaliai. Įstatymų leidėjas, nustatydamas teismo sprendimo trūkumų ištaisymo institutus (sprendimo ištaisymą, sprendimo išaiškinimą, papildomą sprendimą), siekė sukurti mechanizmą, kuriuo būtų galima rasti išeitį iš bet kokios sudėtingiausios situacijos, kai dėl vienokių ar kitokių trūkumų jo įvykdymas yra komplikuotas. Įstatymų leidėjas, nustatydamas teismo sprendimo trūkumų šalinimo būdus, taip pat siekė, kad jais būtų išvengta absurdiškų situacijų ir būtų realiai įvykdytas teisingumas, kurį vykdyti teismams pavesta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio. Dėl to, kai yra teismo sprendimo trūkumų, įstatymų leidėjo nustatytus šių trūkumų šalinimo būdus teismas privalo naudoti efektyviai, taip pat ir savo iniciatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-645/2000).

CPK 18 straipsnyje įtvirtintas teismo sprendimo privalomumas lemia šiam dokumentui keliamus reikalavimus, t. y. sprendimas turi būti aiškus, turi būti išspręsti visi šalių iškelti reikalavimai, tiksliai nurodytos priteistos sumos, perduotinas turtas ar veiksmai, kuriuos šalys privalės atlikti arba nuo kurių turės susilaikyti. Bet koks teismo sprendime esantis rašymo apsirikimas, aritmetinė klaida gali tapti kliūtimi tinkamai suprasti ir vykdyti sprendimą, todėl įstatymo leidėjo nurodyta galimybė teismui ištaisyti klaidas ir apsirikimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2004).

Pagal CPK 276 straipsnio 1 dalies nuostatą, paskelbus byloje sprendimą, teismas, priėmęs sprendimą, neturi teisės pats jį panaikinti ar pakeisti. Teismas gali savo iniciatyva ar dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ištaisyti sprendime rašymo apsirikimus ar aiškias aritmetines klaidas, kurių ištaisymas nekeičia sprendimo esmės. (CPK 276 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl apelianto trečios eilės finansinio reikalavimo atsakovui BUAB ,,CART-TRANS“, nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodė, kad vadovaujantis CK 6.237 straipsnio 1 dalimi, UAB „CART-TRANS“ turi pareigą grąžinti R. M. 2970,62 Lt (1350,62 Lt + 1620 Lt), taip pat, kad R. M. sąskaitos išrašas patvirtina, jog jis 2011 m. gegužės 17 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai pervedė 520 Lt UAB „CART-TRANS“ automobilio naudotojo mokestį. Teismas nurodė, kad R. M. įvykdžius UAB „CART-TRANS“ prievolę Valstybinei mokesčių inspekcijai R. M. perėjo pirminio kreditoriaus teisės (CK 6.50 straipsnio 1, 3 dalys), dėl to R. M. įgijo teisę reikalauti iš UAB „CART-TRANS“ grąžinti jo Valstybinei mokesčių inspekcijai sumokėtą 520 Lt sumą. Apibendrindamas išdėstytus argumentus pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad R. M. įrodė pretenzijų bankrutuojančiai įmonei pagrįstumą dėl 3 490,62 Lt sumos. Tačiau iš nutarties rezoliucinės dalies matyti, kad pirmosios instancijos teismas į UAB „CART-TRANS“ kreditorių sąrašą įtraukė R. M. ir patvirtino jo 860,35 Eur (2 970,62 Lt) trečios eilės finansinį reikalavimą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto argumentu, kad pirmosios instancijos teismo 2015 m. vasario 4 d. nutarties rezoliucinėje dalyje padaryta aritmetinė klaida yra akivaizdi – nurodyta ne visa suma, dėl kurios pirmosios instancijos teismas pasisakė nutarties motyvuojamojoje dalyje.

Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas aplinkybes dėl pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje padarytos aritmetinės klaidos, konstatuoja, jog pagal CPK 276 straipsnį teismas, priėmęs sprendimą, gali ištaisyti aiškias aritmetines klaidas, taigi, šiuo atveju skaičiavimo apsirikimas turėtų būti taisomas pirmosios instancijos teisme, tačiau atsižvelgdama į tai, kad apeliantas skunde pareiškė prašymą ištaisyti pirmosios instancijos teismo nutartyje padarytą aritmetinę klaidą bei į įstatymo įtvirtintą nuostatą teismui būti aktyviam bankroto bylose, kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo padarytas skaičiavimo apsirikimas gali būti ištaisytas apeliacinėje instancijoje.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo nutarties rezoliucinė dalis patikslintina, nurodant, kad į UAB „CART-TRANS“ kreditorių sąrašą R. M. įtrauktinas su 1 010,95 Eur (3 490,62 Lt) dydžio trečios eilės finansiniu reikalavimu.

Dėl papildomo finansinio reikalavimo

Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsniai). CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. Pagal CPK 320 straipsnį apeliacinio skundo ribas paprastai nustato faktiniai ir teisiniai argumentai, kurių pagrindu ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimo (nutarties) teisėtumas ir pagrįstumas (CPK 338 straipsnis). Apeliaciniame (atskirajame) skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312, 338 straipsniai). Pagal CPK 306 straipsnio 2 dalį apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme nėra identiškas procesui pirmosios instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas atlieka pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo kontrolės funkciją. Tai reiškia, kad apeliacinis procesas skirtas ne ginčo nagrinėjimo pakartojimui, o pirmosios instancijos teismo padarytų teisės ir (ar) fakto klaidų ištaisymui. Šio modelio įtvirtinimą iliustruoja ir teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-208/2005).

Apeliantas skunde prašo papildomai priteisti iš BUAB ,,CART-TRANS“ 868,86 Eur, motyvuodamas tuo, kad 2011-04-14 šias lėšas jis pervedė įmonei, taip pat prašo priteisti 2011-06-11 apmokėtas įmonės išlaidas už 616,99 Eur sumą (pažymėtina, kad ,,Swedbank“, AB sąskaitos išrašuose nurodyta suma yra 616,99 Lt, bet ne Eur), kurios buvo patirtos už Vokietijos kelių transporto mokestį. Tokiu būdu jis prašo patvirtinti papildomą 1 485,85 Eur dydžio trečios eilės kreditorinį reikalavimą.

Bylos duomenimis nustatyta, kad apelianto reikalavimas bankrutuojančiai įmonei dėl 8 500 Lt trečios eilės finansinio reikalavimo buvo grindžiamas tarp UAB „CART-TRANS“ ir R. M. 2012 m. sausio 2 d. sudaryta paskolos sutartimi Nr. 120102, o sutartiniams paskolos santykiams nepasitvirtinus – faktinėmis aplinkybėmis dėl apelianto piniginių lėšų pervedimų (suteikimo) bendrovei, įvykdytų 2011 m. gegužės mėnesį (to mėnesio 11-17 dienų laikotarpiu) ir susijusių su automobilio bendrovei pirkimu, darbuotojų darbo užmokesčio sumokėjimu bei kita aukščiau minėta mokėjimų paskirtimi. Jokių kitų aplinkybių bei reikalavimų apeliantas pirmosios instancijos teisme nenurodė.

Dėl šios priežasties teisėjų kolegija taiko įstatyme nustatytą draudimą apeliacinėje instancijoje įrodinėti aplinkybes, kurie nebuvo nurodytos ir nagrinėtos pirmosios instancijos teisme, ir dėl tokių apelianto skundo motyvų nepasisako (CPK 306 str. 2 d., 338 straipsnis).

Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, jog dėl atskirajame skunde išdėstytų argumentų nėra pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartį palikti iš esmės nepakeistą, ją tik patikslinant, kad į UAB „CART-TRANS“ kreditorių sąrašą įtraukto R. M. trečios eilės finansinis reikalavimas yra 1 010,95 Eur.

Teisėjai Artūras DriukasDanutė MilašienėGintaras Pečiulis