- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-04-30
- Bylos Nr.
- e2-1622-570/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-00027-2020-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Neveckienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini)
- Atsakovas
- E. S.
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovei E. S. dėl skolos už patalpų nuomą priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 334,68 Eur nesumokėto nuomos mokesčio, 240,97 Eur sutartinių delspinigių, kas bendrai sudaro 575,65 Eur, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, jog 2014 m. birželio 5 d. su atsakove E. S. sudarė patalpų nuomos sutartį Nr. 14/06/05 (toliau – Sutartis), pagal kurią ieškovas išnuomojo atsakovei patalpas Nr. 2, kurių plotas yra 48,9 kv.m., esančias (duomenys neskelbtini), o atsakovė už naudojimąsi patalpomis įsipareigojo mokėti 289,62 Eur nuomos mokestį per mėnesį bei nustatyto dydžio PVM, jei jį privalo mokėti. Šalys sutarė, jog visos sąskaitos – faktūros (nuomos mokestis ir bet kokios kitos pagal Sutartį mokėtinos sumos) turi būti apmokamos bankiniu pavedimu į ieškovo nurodytą banko sąskaitą. Sutartiniai santykiai pasibaigė 2016-06-01, pasirašius patalpų priėmimo – perdavimo aktą. Tačiau atsakovė neapmokėjo visų išrašytų sąskaitų, dėl ko susidarė 334,68 Eur skola. Ieškovas ėmė raginti atsiskaityti už suteiktas paslaugas. 2019-11-20 elektroniniu paštu, nurodytu sutartyje 4.8 punkte (duomenys neskelbtini) buvo siųstas pranešimas raginantis sumokėti susidariusį įsiskolinimą. 2019-11-21 Ieškovas pateikė pranešimą dėl skolos pateikdamas išrašytų sąskaitų faktūrų suvestinę, paaiškindamas už ką yra likęs įsiskolinimas. Pakartotinai jau 2019-11-20 ieškovas registruotu paštu išsiuntė pranešimą, kuriuo prašė padengti susidariusį įsiskolinimą. Atsakovei neatsiskaičius ar nesureagavus į minėtus pranešimus, ieškovas buvo priverstas pradėti teisminį skolos išieškojimo procesą. LR CK 6.256 straipsnio 2 dalis nurodo, kad asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Sutarties 4.9 punktu šalys buvo susitarę, jog atsakovei vėluojant įvykdyti bet kurį iš Sutartyje numatytų mokėjimų, atsakovė privalo ieškovui mokėti 0,4 proc. dydžio delspinigius nuo neįvykdytų mokėjimų sumos už kiekvieną pradelstą atsiskaityti kalendorinę dieną. Kadangi atsakovė laiku nepadengė sąskaitų – faktūrų, jai priskaičiuoti sutartimi nustatyti delspinigiai už 180 kalendorinių dienų sudaro 240,97 Eur, kuriuos ieškovas ir prašo priteisti iš atsakovės.
Atsiliepimas
2. Atsakovė su ieškiniu sutinka iš dalies. Atsiliepime ir 2020-04-21 rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, jog sutinka padengti susidariusį įsiskolinimą už buto nuomą – 334,68 Eur, bet prašo nepriteisti 240,97 Eur delspinigių už pavėluotą atsiskaitymą bei 15 Eur žyminio mokesčio, nes ieškovas nebandė spręsti susidariusio įsiskolinimo taikiai ir tinkamai su ja nebendradarbiavo. Tarp jos ir ieškovo sudarytoje nuomos sutartyje ieškovo korespondencijos el. paštas buvo nurodytas (duomenys neskelbtini) ir nuomos periodu buvo vykdomas susirašinėjimas būtent šiuo elektroninio pašto adresu. Iš šio adreso ji gaudavo visas sąskaitas apmokėjimui ir jas laiku sumokėdavo, o po nuomos santykių pabaigos iš el. pašto (duomenys neskelbtini) nuo 2016 m. gegužės 31 d. iki 2019 m. lapkričio mėn. 20 dienos jokių priminimų ar raginimų teigia negavusi. Pranešimą dėl susidariusios skolos gavo 2019 m. lapkričio 20 d. ir atsakė, jog tai yra klaida. Po to nesulaukė iš el. pašto (duomenys neskelbtini) jokio atsakymo ar pagrindimo. Raginimas dėl skolos buvo atsiųstas iš jai nežinomo ir Sutartyje nenurodyto elektroninio pašto adreso (duomenys neskelbtini) Šis raginimas buvo atsiųstas praėjus daugiau nei 3 metams po nuomos santykių pabaigos iš nežinomo el. pašto adreso, todėl ji pamanė, kad tai nesusipratimas ir klaida. Taigi ji neturėjo pagrindo tikėti, kad kreipiasi UAB (duomenys neskelbtini). Pasibaigus nuomos santykiams apie įsiskolinimą ji nebuvo informuota. Visada mokėjo nuomą sąžiningai ir laiku. Nutraukiant nuomos sutartį, sumokėtas išankstinis mokėjimas (avansas) buvo įskaitytas už paskutinį nuomos mėnesį. Kai buvo nutraukta nuomos sutartis 2016-06-01, nuomotojas jokių pretenzijų jai neturėjo, o už paskutinį nuomos mėnesį užskaitė išankstinį mokestį. Mano, kad civilinė byla buvo užvesta dėl ieškovo nebendradarbiavimo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Faktinės bylos aplinkybės
3. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2014 m. birželio 5 d. tarp ieškovės UAB (duomenys neskelbtini) ir atsakovės E. S. buvo sudaryta gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 14/06/05, pagal kurią atsakovei nuomos teise buvo suteiktos 48,9 kv.m. gyvenamosios patalpos Nr. 2, esančios (duomenys neskelbtini. Atsakovė už naudojimąsi patalpomis įsipareigojo mokėti 289,62 Eur (1000 Lt) nuomos mokestį per mėnesį bei nustatyto dydžio PVM, jeigu jei reikalinga tokį mokestį mokėti. Sutartis nutraukta 2016-06-01.
4. Sutarties 4.9 punkte yra nustatyta, kad atsakovei vėluojant įvykdyti bet kurį Sutartyje numatytą mokėjimą atsakovė privalo mokėti 0,4 proc. dydžio delspinigius nuo neapmokėtos sumos. Ieškovės apskaičiavimais, delspinigiai už 180 dienų sudaro 240,97 Eur.
5. Nuomininkė, t.y. atsakovė sąskaitas apmokėjimui sutiko priimti el.pašto adresais (duomenys neskelbtini)
6. Ieškovė sutartyje savo kontaktinio el.pašto, iš kurio privaloma vykdyti susirašinėjimą nenurodė, kontaktiniuose duomenyse yra nurodytas el.paštas, iš kurio buvo siunčiamos sąskaitos ir pranešimai.
7. 2019-11-20 ieškovo pranešimas dėl neapmokėtos skolos atsakovei išsiųstas iš elektroninio pašto adreso (duomenys neskelbtini)
8. Tarp šalių nekilo ginčo, kad atsakovė už patalpų nuomą liko skolinga 334,68 Eur nuomos mokesčio, tačiau byloje kilo ginčas dėl 240, 97 Eur delspinigių bei kitų bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Atsakovė nesutinka jų mokėti dėl ieškovės bendradarbiavimo ir kooperavimosi pareigos nevykdymo.
Dėl netesybų (delspinigių) dydžio
9. LR CK 6.256 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.258 straipsnio 1 dalis). Jeigu netesybos (bauda, delspinigiai) neprotingai didelės, taip pat jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau jos negali būti mažesnės už nuostolių, atsiradusių dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, sumą (CK 6.258 straipsnio 3 dalis).
10. Nei įstatyme, nei teismų praktikoje nenumatyta, kad netesybos gali būti nepriteisiamos, jei kreditorius skolininko neinformavo ar informavo nepakankamai apie prievolės neįvykdymą arba informavo netinkamai (per mažai, ne iš to el. pašto ar pan.). Skolininkas taip pat privalo vykdyti prisiimtus įsipareigojimus, domėtis Sutarties vykdymu.
11. Nagrinėjamu atveju byloje yra duomenys, ir tą pripažino pati atsakovė, kad jai buvo atsiųsta sąskaita apmokėjimui, tik ji nepastebėjo, nes buvo siųsta iš kito el. pašto, nei įprasta. Tačiau kaip matyti iš pateiktos Sutarties, šalių susirašinėjimo, šalys nesusitarė, iš kokio el.pašto ieškovas privalo vykdyti susirašinėjimą, siųsti sąskaitas. Yra tik nurodyta į kokį atsakovės paštą bus siunčiama. Todėl dėl šios priežasties laikyti, kad ieškovas pažeidė bendradarbiavimo ir kooperavimosi pareigą negalima. O esant duomenims, kad laiku neįvykdyta prievolė ir rašytinėje šalių sutartyje numatyti delspinigiai, reikalaujant kreditoriui, jų nepriteisti negalima.
12. Šiuo atveju spręstinas klausimas dėl delspinigių dydžio peržiūrėjimo (sumažinimo), nes atsakovės teigimu, jos aiškiai per didelės (0,4 proc.) ir sudaro 146 proc. metinių palūkanų.
13. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad aiškiai per didelėmis netesybos pripažįstamos tada, kai jos neproporcingos, jų dydis prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, sąžiningai verslo praktikai ir suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai šaliai bei pažeidžia teisėtus kitos šalies interesus. Nustatydamas, ar netesybos nėra akivaizdžiai per didelės, ir jas mažindamas teismas taiko esminį kriterijų – netesybų santykį su nuostoliais, nes tik įvertinęs skirtumą tarp nuostolių ir prašomų netesybų teismas gali nuspręsti, ar netesybų suma nėra pernelyg didelė ir nepagrįsta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-152-313/2018). Kitais netesybų mažinimo kriterijais pripažįstama tai, kad teismas, spręsdamas dėl netesybų mažinimo, atsižvelgia į šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, tikruosius sutarties šalių ketinimus, sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, šalių statusą, t. y. į tai, ar šalys yra vartotojai, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, skolininko elgesį, bankų mokamų palūkanų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-358-916/2015).
14. Teismas atkreipia dėmesį, kad CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai skolininkas yra fizinis asmuo, tai už termino praleidimą mokamos penkių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Tarp šalių 2014 m. birželio 5 d. sudarytos sutarties 4.9 punktą nustatytas 0,4 proc. delspinigių dydis nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną praleistą dieną. Tokiu atveju metinė delspinigių norma yra 146 proc. ir šis dydis ženkliai viršija įstatyme numatytą palūkanų dydį, tiek kai abi sutarties šalys yra verslininkai, tiek kai sutarties šalys yra fiziniai asmenys.
15. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, esminę reikšmę nustatant protingą delspinigių dydį, turi netesybų ir nuostolių santykis. Teismas pažymi, kad ieškovas, pareiškęs reikalavimą priteisti delspinigius, jokių įrodymų byloje dėl jo patirtų nuostolių dydžio atsakovui nevykdant tarp šalių Sutarties, nepateikė. Taigi, ieškovas neįrodinėjo patirtų nuostolių dydžio, kuris yra būtinas siekiant įvertinti esminį netesybų mažinimo kriterijų – netesybų santykį su nuostoliais (CPK 178 straipsnis).
16. Esant šioms aplinkybėms, teismas spręsdamas dėl priteistinų delspinigių dydžio, mano, kad palyginus su likusia nesumokėta 334,68 Eur skola, kai Sutartis buvo tinkamai vykdoma beveik du metus, ilgu ieškovės delsimu išieškoti skolą (beveik 3 metus), į tą aplinkybę, kad atsakovė yra vartotoja, o ieškovė – stambi įmonė, vykdanti nekilnojamojo turto verslą, todėl delspinigių dydis 0,4 proc. yra aiškiai per didelis ir nagrinėjamoje situacijoje neprotingas, todėl mažintinas. Atkreiptinas dėmesys, jo teismų praktikoje net 0,2 proc. netesybos už kiekvieną uždelstą dieną pripažįstamos prieštaraujančiomis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams ir yra aiškiai per didelės, jei neįrodinėjami patirti nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-378/2017). Todėl atsižvelgiant į anksčiau išdėstytų aplinkybių visetą, teismų formuojamą praktiką, teismas sprendžia, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 240,97 Eur delspinigių yra tenkintinas iš dalies, delspinigiai mažintini 1/3 ir ieškovei iš atsakovės priteistina 80,32 Eur delspinigių bei pagrindinė skola – 334,68 Eur nesumokėto nuomos mokesčio (LR CK 6.256 str. 2 d., 6.38 str. 1 d.),
17. CK 6.210 straipsnis numato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio, todėl iš atsakovų ieškovei priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2020-01-08 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
18. Kadangi ieškinys tenkinamas iš dalies (patenkinta 72 proc. reikalavimų, atmesta 28 proc.), iš atsakovės ieškovei priteisiama 11 Eur sumokėto žyminio mokesčio (15 eur x72 proc.) (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).
19. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma nuo 2020-01-23 yra 5 Eur, o šioje byloje susidariusios 3,65 Eur dydžio išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovės nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268–270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės E. S. asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini) 415 Eur (keturis šimtus penkiolika eurų) skolos, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. sausio 8 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 11 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.