- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-31
- Bylos Nr.
- e2S-479-638/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-03879-2019-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Diana Labokaitė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Areisa“
- Atsakovas
- K. J.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Diana Labokaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Areisa“ atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. sausio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-435-985/2019 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Areisa“ ieškinį atsakovui K. J. (K. Y.) dėl Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio skyriaus sprendimo panaikinimo ir žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė patikslintame ieškinyje prašė panaikinti 2019 m. spalio 21 d. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio darbo ginčų komisijos sprendimą Nr. DGKS-6519 ir priteisti iš atsakovo K. Y. 561,98 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad dėl atsakovo didelio neatsargumo ir nerūpestingumo, nepasirinkus saugaus greičio, neatsargiai važiuodamas ieškovo darbuotojas darbdaviui padarė žalą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Alytaus apylinkės teismas 2020 m. sausio 7 d. nutartimi ieškovės UAB „Areisa“ ieškinį atsakovui K. Y. dėl darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo ir žalos atlyginimo paliko nenagrinėtą.
Šalies argumentai
4. Teismas pažymėjo, kad ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė jai žinomą paskutinę atsakovo gyvenamąją vietą –(duomenys neskelbtini) ieškinio pridėtoje 2018 m. liepos 2 d. darbo sutartyje Nr. 102 darbuotojo K. Y. gyvenamoji vieta nurodyta –(duomenys neskelbtini). Analogiška atsakovo gyvenamoji vieta nurodyta ir Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos atsakovui išduotiems įgaliojimams, atstovavimo sutarčiai, nario anketai ir kt., kur atsakovo gyvenamoji vieta yra nurodyta ne Lietuvoje, o Ukrainoje. Teismas iš minėtų dokumentų sprendė, kad ieškovei buvo žinomas atsakovo gyvenamosios vietos adresas, tačiau ieškovė jo nenurodė ieškinyje ir tai lėmė teismo sprendimą priimti ieškinį nagrinėti teisme. Teismas nurodė, kad paaiškėjus, jog atsakovo gyvenamoji vieta yra ne Lietuvos Respublikoje, o Ukrainoje, spręstinas bylos teismingumo klausimas. Teismas pažymėjo, kad 1993 m. liepos 7 d. Lietuvos Respublika ir Ukraina sudarė tarptautinę sutartį „Dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose“ (toliau – Dvišalė sutartis). Kadangi Lietuva yra Europos Sąjungos narė, o U. E. Sąjungos teisės aspektu yra trečioji šalis, tai šioje byloje aktuali ir Europos Sąjungos teisė, reguliuojanti atitinkamai valstybės narės santykius su trečiosiomis šalimis, nes aplinkybė, kad byloje egzistuojantis tarptautinis elementas yra susijęs su trečiąja valstybe, nelemia autonominio Europos Sąjungos teisės netaikymo (Reglamento Nr. 44/2001 II skyriuje nustatyti tikslai, 2 konstatuojamoji dalis, Briuselio konvencijos 2 straipsnis, ESTT 2005 m. kovo 1 d. sprendimas O., C-281/02, 34 p.). Teisės normų, apibrėžiančių valstybių narių, iki prisijungimo prie Europos Sąjungos sudarytų tarptautinių susitarimų santykį su Bendrijos aktais nustato Europos Sąjungos pirminė teisė. Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 351 straipsnio 1 pastraipoje įtvirtinta, kad Sutarčių nuostatos neturi paveikti teisių ir pareigų, kylančių iš susitarimų, sudarytų stojančioms valstybėms iki įstojimo dienos tarp vienos ar keleto valstybių narių ir vienos ar keleto trečiųjų šalių. Reglamento „Briuselis I“ nuostatos sprendžiant Lietuvos teismo jurisdikciją nagrinėti ieškinį Ukrainos fiziniam asmeniui, netaikomos. Teismas sprendė, kad jurisdikcijos klausimai spręstini taikant tarptautinę dvišalę sutartį ir joje nustatytas jurisdikcijos nustatymo taisykles. Teismas nurodė, kad byloje sprendžiant ginčą dėl darbuotojo darbdaviui padarytos žalos atlyginimo, susijusį su darbo santykiais, susitariančiosios valstybės teismų jurisdikciją lemia atsakovo fizinio asmens gyvenamoji vieta. Sprendžiančiam jurisdikcijos nustatymo klausimą teismui pakanka nustatyti atsakovo gyvenamąją vietą teismo valstybėje. A. U. piliečio K. Y. gyvenamoji vieta yra Ukrainoje (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.17 straipsnis). Teismas padarė išvadą, kad vadovaujantis Dvišalės sutarties 21 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos teismai neturi jurisdikcijos nagrinėti ieškovės reikalavimo atsakovui Ukrainos piliečiui K. Y. dėl darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo ir nuostolių atlyginimo. Teismas ieškovei išaiškino, kad ieškinį atsakovui K. Y. dėl darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo ir nuostolių atlyginimo turi teisę pareikšti atitinkamam Ukrainos teismui.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
5. Atskirajame skunde UAB „Areisa“ prašė teismo 2020 m. sausio 7 d. nutartį panaikinti. Atskirajame skunde nurodė, kad teismas neįvertino aplinkybės, kad darbo sutartis su atsakovu sudaryta jam dar neturint gyvenamosios vietos Lietuvoje, o susitarimus su Lietuvos vežėjų profesine sąjunga atsakovas pasirašė po konflikto su darbdaviu, todėl šiuose dokumentuose paties atsakovo nurodyta gyvenamoji vieta Ukrainoje vertintina kaip siekis išvengti neigiamų pasekmių. Teismas neįvertino aplinkybės, kad ieškovas kreipėsi su ieškiniu į teismą prašydamas priteisti žalą iš darbuotojo. Darbo kodekso 151 straipsnis numato, kad kiekviena darbo sutarties šalis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties šaliai padarytą turtinę žalą, taip pat ir neturtinę. Prašoma priteisti žala atsirado atsakovui netinkamai atlikus savo darbo pareigas, dėl ko ieškovas patyrė nuostolių. Dvišalės sutarties 33 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad prievolės atlyginti žalą nustatomos pagal įstatymus Susitariančiosios Šalies, kurios teritorijoje įvyko veiksmas arba kitokia aplinkybė, tapusi pagrindu reikalauti atlyginti žalą, išskyrus prievoles, kylančias iš sutarčių ir kitų teisėtų veiksmų. To paties straipsnio 3 dalis numato, kad nurodytose bylose priimti sprendimus kompetentingas teismas tos Susitariančiosios Šalies, kurios teritorijoje įvyko veiksmas arba kitokia aplinkybė, tapusi pagrindu reikalauti atlyginti žalą. Pagrindas ieškovui reikalauti atlyginti žalą atsirado iš darbo teisinių santykių, atsiradusių tarp ieškovo ir atsakovo Lietuvoje, darbo sutartis su atsakovu yra sudaryta Lietuvoje. Taigi, aplinkybė, kuri yra pagrindas reikalauti atlyginti žalą iš darbuotojo pagal Lietuvos Respublikos Darbo kodeksą, įvyko Lietuvoje, todėl ir ginčas tarp šalių dėl žalos atlyginimo turi būti sprendžiamas Lietuvoje. Atkreiptinas teismo dėmesys, kad atsakovui apie bylos iškėlimą Lietuvos teisme yra žinoma, jis turi atstovus Lietuvoje.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Nagrinėjamu atveju absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nėra nustatyta (CPK 329 str. 2 ir 3 d., 338 str.).
7. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria, konstatavus, jog civilinė byla neteisminga Lietuvos Respublikos teismams, ieškovės ieškinys buvo paliktas nenagrinėtas. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias bylos teismingumo taisykles ir neteismingumo teisines pasekmes šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėms.
8. Pirmosios instancijos teismas ieškinį paliko nenagrinėtu CPK 782 straipsnio pagrindu. Šioje normoje nustatyta, kad bylą nagrinėjantis teismas privalo savo iniciatyva patikrinti, ar byla teisminga Lietuvos Respublikos teismams; jeigu teismas jau po bylos iškėlimo konstatuoja, kad byla nėra teisminga Lietuvos Respublikos teismams, pareiškimas paliekamas nenagrinėtas.
9. Ieškinyje reiškiamą reikalavimą ieškovė kildina iš darbo santykių. Pagal CPK 410 straipsnio 1 dalį, darbo ginčai nagrinėjami laikantis bendrųjų CPK nuostatų, su specialiame CPK skyriuje ir DK numatytomis išimtimis. Kadangi ši byla turi užsienio (tarptautinį) elementą, dėl tokios bylos teismingumo (priskirtinumo Lietuvos Respublikos ar užsienio teismų jurisdikcijai) teismas turi spręsti ex officio (savo iniciatyva) taikydamas CPK VII dalies „Tarptautinis civilinis procesas“ LIX skyriuje „Teismingumas ir normų taikymas“ įtvirtintas taisykles (CPK 782 straipsnis). CPK nuostatos, reglamentuojančios bylų su tarptautiniu elementu procesą, prioritetą suteikia tarptautinėms sutartims, kurių dalyvė yra Lietuvos Respublika (CPK 780 straipsnis). Tai reiškia, kad jei tarptautinėse sutartyse tam tikri klausimai reglamentuoti kitaip, nei Lietuvos Respublikos procesinėse teisės normose, taikomos tarptautinių sutarčių taisyklės (CPK 1 straipsnio 3 dalis).
10. DK 215 straipsnio 3 dalyje nustatyta speciali procesinė nacionalinio lygmens teisės norma, pagal kurią darbo ginčas dėl teisės darbuotojui, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra kitoje valstybėje, turi būti inicijuojamas toje kitoje valstybėje, nebent šalys kilus ginčui susitartų jį nagrinėti DK nustatyta tvarka.
11. Nagrinėjamos bylos atveju šalių 2018 m. liepos 2 d. sudarytoje darbo sutartyje atsakovo (darbuotojo) gyvenamoji vieta nurodyta Ukrainoje,(duomenys neskelbtini). Taigi, atsakovas yra Ukrainos pilietis, kuris savo gyvenamąją vietą yra nurodęs Ukrainoje, todėl pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl teismų jurisdikcijos, pagrįstai vadovavosi 1993 m. liepos 7 d. Lietuvos Respublikos ir Ukrainos sudaryta sutartimi dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose. Teisinės pagalbos sutarties 21 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvienos susitariančiosios šalies teismai kompetentingi nagrinėti civilines ir šeimos bylas, jeigu atsakovas turi jos teritorijoje gyvenamąją vietą ir jei Teisinės pagalbos sutartis nenustato kitaip. Atsakovo atstovai atsiliepime į ieškinį taip pat patvirtino, kad atsakovas gyvena ne ieškinyje nurodytu adresu Lietuvoje, bet Ukrainoje.
12. Ieškovė nurodo, kad pagrindas ieškovui reikalauti atlyginti žalą atsirado iš darbo teisinių santykių atsiradusių tarp ieškovo ir atsakovo Lietuvoje, darbo sutartis su atsakovu yra sudaryta Lietuvoje. Ieškovas remiasi Dvišalės sutarties 33 straipsniu, reglamentuojančiu žalos atlyginimą. Šį argumentą apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstą.
13. Dvišalės sutarties 33 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad prievolės atlyginti žalą nustatomos pagal įstatymus Susitariančiosios Šalies, kurios teritorijoje įvyko veiksmas arba kitokia aplinkybė, tapusi pagrindu reikalauti atlyginti žalą, išskyrus prievoles, kylančias iš sutarčių ir kitų teisėtų veiksmų. Šiuo atveju ieškovė prašo atsakovui taikyti iš darbo santykių kylančią sutartinę atsakomybę. Nagrinėjamu atveju ieškovė, sudarydama sutartį su asmeniu, kurio gyvenamoji vieta yra kitoje valstybėje (Ukrainoje), prisiėmė riziką, kad žalos atsiradimo atveju bus taikoma bendroji teismingumo taisyklė, įpareigojanti dėl žalos atlyginimo kreiptis į atsakovo gyvenamosios vietos valstybės teismą.
14. Taigi, nustatęs, kad atsakovo gyvenamoji vieta yra Ukrainoje ir byloje nesant duomenų, kad šalys sudariusios rašytinį susitarimą dėl Teisinės pagalbos sutartyje nustatyto teismingumo pakeitimo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ši civilinė byla neteisminga Lietuvos Respublikos teismams ir priklauso Ukrainos teismų jurisdikcijai, bei pagrįstai ieškovės ieškinį paliko nenagrinėtą (CPK 782 straipsnis).
15. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes bei argumentus, apeliacinės instancijos teismas skundžiamą teismo nutartį palieka nepakeistą (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. sausio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.